V. S. pagal ANK 110 str.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-88-495/2022

Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00111-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 7.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. atstovo advokato Lauryno Didžiulio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, Institucija) 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, (toliau – skundžiamas nutarimas) pareiškėjui V. S. pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį paskyrė nuobaudą – įspėjimą – už tai, kad 2021 m. birželio 18 d. 10.00 val. ant žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: Raseinių r. sav., Ariogalos sen., (duomenys neskelbtini)) esančio bendro naudojimo kelio, šiaurinėje sklypo dalyje, buvo rastas uždarytas užtvaras, ribojantis patekimą į kitus sklypus. Šį pažeidimą nurodyta pašalinti iki 2021 m. lapkričio 15 d.

2. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimu panaikintas 2021 m. rugsėjo 15 d. Tarnybos nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Priteista V. S. iš valstybės 1573 Eur už advokato teisinę pagalbą.

3. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartimi panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimas ir paliktas galioti Tarnybos 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarimas. Atmestas V. S. prašymas priteisti 1573 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 1694 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. atstovo advokato Lauryno Didžiulio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo teismą panaikinti apygardos teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas nurodo:

5.1. V. S. buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, nes jo žemės sklypo nekerta bendro naudojimo kelias, o apygardos teismo išvados yra nemotyvuotos ir riboja jo nuosavybės teisę į žemę. Iš apygardos teismo motyvų darytina išvada, kad V. S. turi ne vieną, bet du sklypus, o bendro naudojimo kelias, einantis per jo žemę, yra valstybės nusavintas, taip sumažinant jam priklausančios žemės plotą. Taip teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, pagal kurį nuosavybės teisė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybės teisė gali būti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sąlygų.

5.2. Apygardos teismas, vertindamas įrodymus, prioritetą teikė parengiamiesiems dokumentams (pvz., abrisui), o ne esminiams dokumentams, pagal kuriuos buvo suformuotas žemės sklypas, t. y. Kauno apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymui Nr. 02-08-8531 ir žemės sklypo planui, kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės ir suformuotas žemės sklypas. Iš minėtų dokumentų matyti, kad žemės sklypas buvo suformuotas ir atkurtas kaip vientisa ir atskira 2 ha teritorija, nepadalyta į dvi atskiras dalis, jis pažymėtas vienu unikaliu numeriu. Todėl jeigu apygardos teismo išvada, kad žemės sklypą kerta bendro naudojimo kelias, būtų pagrįsta ir teisinga, tada dokumentuose žemės sklypas būtų pažymėtas kaip du nesusisiekiantys žemės sklypai, turintys atskirus unikalius numerius. Taip pat apskrities viršininko įsakyme pareiškėjo žemės sklypui, kurio projektinis Nr. 165, kelio servitutas nenustatytas. Iš byloje pateikto žemės sklypo plano (pateiktas su prašymu) matyti, kad nuo pat sklypo suformavimo per jį nėjo bendro naudojimo kelias, sklypas buvo vientisas, jo plotas – 2 ha. Iš prie žemės sklypo plano pateiktos gretimybių lentelės matyti, kad bendro naudojimo kelias yra visai ne ten, kur nurodo apygardos teismas: kelias prasideda prie įvažiavimo į pareiškėjo žemės sklypą, eina palei sklypo pietrytinę ribą ir ten baigiasi, taigi yra už žemės sklypo ribų. Tai, kad kelias nėra valstybės nuosavybė, patvirtina ir aplinkybė, jog kelias nėra pažymėtas savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąraše, tai patvirtino ir apylinkės teismas.

5.3. Apygardos teismas klaidingai interpretavo duomenis apie kelių apsaugos zonų teritoriją žemės sklype. Nors Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad žemės sklype yra kelių apsaugos zona, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kur yra ši apsaugos zona. Pabrėžtina, kad kelio apsaugos zona neina išilgai žemės sklypo kaip (duomenys neskelbtini) tęsinys, o eina palei sklypo pietrytines ribas, kur yra kelias.

5.4. Apygardos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, nevertino visų byloje esančių įrodymų, neatsižvelgė į apeliacinio skundo argumentus ir nesivadovavo Žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika kaip žemės sklypo plano aiškinimo šaltiniu, nes panašaus pobūdžio klausimai turi būti ginčijami ir sprendžiami administracine tvarka. Žemės sklypai pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą negalėjo būti suformuoti bet kaip, tai buvo daroma pagal labai aiškią sklypų formavimo logiką, nustatytas taisykles. Antai Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 6 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. rugpjūčio 17 d. iki 2001 m. gruodžio 28 d.) nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudotis žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų, ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypą naudoti pagal paskirtį; kitame teisės akte – Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2002 m. balandžio 20 d. iki 2003 m. balandžio 1 d.), 33.2 papunktyje reglamentuota, kad formuojamo žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų turi sudaryti uždarą kontūrą, o keli žemės sklypai, kuriuos skiria kiti nekilnojamojo turto objektai (magistraliniai ir krašto keliai, gatvės, geležinkeliai, neprivatizuojami hidrografiniai objektai ir kiti), formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

5.5. Vis dėlto nustačius, kad V. S. atliko priešingus teisei veiksmus, administracinė teisena nutrauktina nesant tyčios (tokį sprendimą buvo priėmęs ir apylinkės teismas).

6. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vyriausioji specialistė Lina Matukaitienė atsiliepime prašo prašymo netenkinti. Atsiliepime nurodoma:

6.1. Apygardos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių bylai teisingai išspręsti, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, nutartyje išdėstė savo argumentus dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos nutarimą, kuriuo V. S. pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

6.2. Apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje surinkti įrodymai – dokumentai, esantys žemės sklypo suformavimo byloje (2000 m. Raseinių rajono, Ariogalos seniūnijos, Verėduvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. liepos 4 d. įsakymu; 2001 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas; 2001 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo abrisas; 2001 m. spalio 15 d. žemės sklypo planas), patvirtina, kad per V. S. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą eina 5 m pločio bendro naudojimo kelias, priklausantis valstybei, jis yra pažymėtas visuose šiuose dokumentuose. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad šis kelias būtų panaikintas, o iš 2001 m. spalio 19 d. žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas, 2001 m. spalio 15 d. žemės naudojimo plotų eksplikacijos, 2002 m. vasario 13 d. pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą matyti, kad 5 m bendro naudojimo kelio plotas (0,06 ha) į bendrą žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas. Teismas konstatavo, kad žemės sklypo suformavimo dokumentai yra nuoseklūs ir aiškiai įrodo, kad per žemės sklypą eina 5 m pločio bendro naudojimo kelias, kurio plotas, formuojant sklypą, į bendrą sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas. Taip teismas patikrino ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, taip pat ir 2001 m. spalio 15 d. žemės sklypo planą bei apskrities viršininko įsakymą. Siekiant nustatyti, ar per žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias, yra reikšmingi ne atskiri žemės sklypo suformavimo dokumentai, o visų šių dokumentų, kurių pagrindu žemės sklypas buvo suformuotas 2001 m., visuma. Šie dokumentai nėra prieštaringi, jie yra nuoseklūs ir visuose juose yra pažymėtas per žemės sklypą einantis 5 m pločio bendro naudojimo kelias, kurio plotas nebuvo įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą.

6.3. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad jeigu per žemės sklypą ėjo bendro naudojimo kelias, tuomet turėjo būti suformuoti du atskiri sklypai. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepasitelkė žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, nustatytos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje metodikoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose ir kituose teisės aktuose, kaip žemės sklypo plano aiškinimo šaltinio. Pagal šių teisės aktų reikalavimus žemės sklypai, kuriuos skiria kiti nekilnojamojo turto objektai (magistraliniai ir krašto keliai, gatvės, geležinkeliai, neprivatizuojami hidrografiniai objektai ir kt.), formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Pažymėtina, kad patys savaime teisės aktuose nustatyti žemės sklypų formavimo ir planų rengimo reikalavimai neįrodo, kad žemės sklypas yra suformuotas pagal šiuos reikalavimus ir kad per žemės sklypą neina bendro naudojimo kelias, priklausantis valstybei. Šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo ginčijami žemės sklypo suformavimo dokumentai, jų teisingumas, taip pat ar šie dokumentai buvo parengti pagal pareiškėjo nurodytų teisės aktų reikalavimus. Teismas šioje byloje pagrįstai rėmėsi jau parengtais ir teisės aktų nustatyta tvarka neužginčytais žemės sklypo suformavimo dokumentais, kuriuose nurodyta, kad per žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias, priklausantis valstybei. Be to, pareiškėjo nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai įsigaliojo po to, kai 2001 m. buvo suformuotas žemės sklypas, todėl negalėjo būti taikomi.

6.4. Taip pat nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad apygardos teismui konstatavus, jog per sklypą eina valstybei priklausantis kelias, buvo šiurkščiai pažeistos V. S. nuosavybės teisės, nes taip jam buvo suteiktas mažesnis negu 2 ha žemės sklypas. Pagal žemės sklypo žemės naudmenų kiekybines charakteristikas (t. y. sudėjus visas žemės naudmenas) sklypo plotas yra 2 ha. Tokio ploto žemės sklypas ir buvo suteiktas nuosavybėn 2001 m., o 5 m pločio kelio plotas į bendrą žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas, todėl negali priklausyti nuosavybės teise V. S. Žemės sklypo suformavimo dokumente – 2001 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte šis kelias įvardytas kaip įsiterpusios kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos, t. y. priklauso kitam savininkui, o ne V. S. Todėl apygardos teismas savo nutartyje padarė teisingą išvadą, kad kelias yra valstybinė žemė, o ne V. S. nuosavybė.

6.5. Visuma administracinėje byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad V. S. tyčia padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad šis kelias yra bendro naudojimo, V. S. buvo žinoma nuo pat žemės sklypo suformavimo. Tai patvirtina anksčiau minėti dokumentai, kuriuose pasirašė pats V. S. Ta aplinkybė, kad per sklypą eina bendro naudojimo kelias, buvo žinoma ne tik V. S., bet ir visiems suinteresuotiems asmenims, kurie nuo pat žemės sklypo suformavimo naudojosi šiuo bendro naudojimo keliu, kol jo neužtvėrė V. S. Antai iš Ariogalos seniūnijos 2021 m. gegužės 12 d. rašto Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos matyti, jog prašoma imtis priemonių, kad pravažiavimas, einantis per žemės sklypą, būtų atlaisvintas. Užtvėrus šį bendro naudojimo kelią buvo pažeisti visų suinteresuotų asmenų interesai naudotis šiuo keliu, kuriuo jie naudojosi iki jo užtvėrimo.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. atstovo advokato Lauryno Didžiulio prašymas netenkintinas.

Dėl ANK 110 straipsnio 1 dalies taikymo

8. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010).

9. Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).

10. Nagrinėjamoje byloje V. S. Tarnybos patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį dėl to, kad užtvėrė bendro naudojimo kelią, priklausantį valstybei, kuris eina per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Apylinkės teismo nutarimu V. S. administracinė teisena nutraukta, nenustačius jo veiksmuose tyčios, t. y. konstatavus, kad jis nesuprato, jog sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybei priklausantį bendro naudojimo kelią. Apygardos teismas, nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu sprendimu, nusprendė priešingai, t. y. kad V. S. Tarnybos nutarimu pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, jo veiksmuose yra nustatyti visi šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

11. Pareiškėjas, nesutikdamas su apygardos teismo priimtu sprendimu, savo prašymą panaikinti skundžiamus Tarnybos nutarimą bei apygardos teismo nutartį iš esmės grindžia tuo, kad žemės sklypo formavimo dokumentuose nėra tinkamai pažymėtas 5 metrų pločio bendro naudojimo kelias (jam priklausantis žemės sklypas pagal kadastro duomenis turi vieną unikalų numerį, kelio servitutas sklype nenustatytas), todėl jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog užtvaras buvo įrengtas valstybinėje žemėje, o ne jam priklausančiame vientisame 2 ha ploto žemės sklype. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais V. S. argumentais. Priešingai nei teigia pareiškėjas, apygardos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, analizavo ir vertino bylos įrodymų visumą ir nustatė, jog kelio užtvaras buvo įrengtas būtent valstybei, o ne V. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

12. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad per V. S. nuosavybės teise priklausantį 2 ha žemės sklypą eina 5 m pločio bendro naudojimo kelias, priklausantis valstybei, jis yra pažymėtas žemės sklypo formavimo dokumentuose. Tai aiškiai patvirtina 2000 m. Raseinių rajono, Ariogalos seniūnijos, Verėduvos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 02-08-519, 2001 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, 2001 m. spalio 15 d. žemės sklypo planas, 2002 m. vasario 13 d. pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį. Visi paminėti žemės sklypo suformavimo ir nuosavybę liudijantys dokumentai yra aiškūs, iš jų akivaizdžiai matyti, kad per V. S. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą eina 5 metrų pločio bendro naudojimo kelias, kuris nėra įskaičiuotas į bendrą V. S. priklausantį sklypo plotą.

13. Sutiktina ir su apygardos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad V. S. žinojo ir suprato apie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas ir suvokė užtvėręs valstybei priklausantį bendro naudojimo kelią, nes dar 2001 m. jis dalyvavo formuojant žemės sklypą, kaip mirusio sklypo savininko testamentinis įpėdinis, pats pasirašė 2001 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte, 2001 m. spalio 15 d. žemės sklypo plane, 2001 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo abrise. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE5LTY3Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-19-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-19-677/2015">2AT-19-677/2015</a>). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia pareiškėjas, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. S. žinojo, kad per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias, ir suvokė, kad užtverdamas pravažiavimą pažeidžia visų suinteresuotų asmenų interesus naudotis šiuo keliu, t. y. jis veikė tyčia.

14. Kartu teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai vadovavosi V. S. priklausančio žemės sklypo suformavimo metu galiojusių teisės aktų pagrindu priimtais dokumentais, kuriuose aiškiai nurodyta, kad per žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias, priklausantis valstybei. Taikyti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (kai per žemės sklypą eina bendro naudojimo kelias, turi būti formuojami du atskirti žemės sklypai), kaip nurodoma pareiškėjo pateiktame prašyme, įsigaliojusių po ginčo žemės sklypo suformavimo, teismas neturėjo pagrindo.

15. Taigi, apygardos teismas, nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą, laikėsi ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse įrodymams nustatytų reikalavimų ir ėmėsi visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, įvertino visus surinktus bylai teisingai išspręsti reikšmingus įrodymus ir pateikė motyvuotas ir teisingas išvadas.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. S. yra pagrįstai nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmai atitinka šio administracinio nusižengimo (savavališko valstybinės žemės užėmimo ir naudojimo) objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Materialiosios ir proceso teisės normos šioje administracinio nusižengimo byloje buvo pritaikytos tinkamai, esminių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtos apygardos teismo nutarties priėmimui, nenustatyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

17. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. atstovas advokatas L. Didžiulis 2022 m. gruodžio 2 d. teismui pateikė prašymą priteisti V. S. iš valstybės 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, atlyginimą.

18. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 59¹ straipsnio 1 punktą (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Taigi asmeniui iš valstybės jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas priteisiamas tik tuo atveju, jeigu administracinė teisena nutraukiama, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

19. Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. atstovo prašymas netenkinamas, paliekama galioti apygardos teismo nutartis, kuria buvo panaikintas apylinkės teismo nutarimas ir paliktas galioti Institucijos priimtas nutarimas, kuriuo V. S. nubaustas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Esant šioms aplinkybėms, V. S. išlaidų, patirtų Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, atlyginimas iš valstybės nepriteistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartį nepakeistą.

Atmesti V. S. atstovo advokato L. Didžiulio prašymą dėl išlaidų, patirtų Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, atlyginimo už advokato pagalbą.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Tomas Šeškauskas

Daiva Pranytė-Zalieckienė