Dėl negautų pajamų priteisimo rūšinio teismingumo

Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)

N U T A R T I S

2010 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Algio Norkūno ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Panevėžio miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovo UAB „Juntė“ ieškinį atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl negautų pajamų priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Juntė“ kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 12 682,61 Lt negautų pajamų. Ieškovas nurodo, kad 2004 m. rugsėjo 20 d. jis su Panevėžio rajono savivaldybe pasirašė Keleivių vežimo organizavimo autobusais vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutais Panevėžio rajone sutartį Nr. S1-253, o 2007 m. rugpjūčio 28 d. – Sutartį Nr. S1-821. Pagal šias Sutartis ieškovas savivaldybės nustatytais maršrutais autobusais vežė keleivius, tarp jų ir tuos, kurie turi teises į transporto lengvatas. Panevėžio rajono savivaldybė pagal nurodytas Sutartis buvo įsipareigojusi atlyginti ieškovui už keleivių, turinčių teisę į transporto lengvatas, vežimą negautas pajamas. Ieškovas kreipėsi dėl negautų pajamų atlyginimo, tačiau atsakovė atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus ir neatlygino ieškovui jo negautų pajamų už keleivių, turinčių teisę į transporto lengvatas, pervežimą.

Atsakovė Panevėžio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodo, kad, vadovaujantis Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 13 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad vežėjų negautų pajamų kompensavimas laikytinas viešojo administravimo sritimi, ši byla yra neteisminga bendrosios kompetencijos teismui ir turi būti nagrinėjama Panevėžio apygardos administraciniame teisme.

Parengiamajame teismo posėdyje atsakovė prašo perduoti bylos teismingumo klausimą spręsti Specialiajai teisėjų kolegijai. Ieškovas su šiuo prašymu nesutinka.

Panevėžio miesto apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ši byla gali būti teisminga administraciniam teismui (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes byloje ne ginčijami civilinio teisinio pobūdžio sandoriai, bet reiškiamas reikalavimas, susijęs su viešojo administravimo santykiais. Viešojo administravimo subjektas nesilaiko teisės akte nustatyto reikalavimo jo kompetencijai priskirtą klausimą spręsti tam tikru būdu. Kita vertus, kilęs ginčas pagal ieškinyje nurodytą teisinį pagrindą turi ir civilinės teisės reguliuojamų santykių požymių. Dėl to teismui kilo abejonė, ar kilęs šalių ginčas nėra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje, priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme.

Ieškovas prašo priteisti jam negautas pajamas iš atsakovės Panevėžio rajono savivaldybės administracijos. Ieškinio reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovė, 2004 m. rugsėjo 20 d. ir 2007 m. rugpjūčio 28 d. su ieškovu sudarytomis Keleivių vežimo organizavimo autobusais vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutais Panevėžio rajone sutartimis įsipareigojusi atlyginti ieškovui negautas pajamas už keleivių, turinčių teisę naudotis transporto lengvatomis, vežimą, šio įsipareigojimo nevykdo. Ieškovo teigimu, jis dėl teisę į transporto lengvatas turinčių keleivių vežimo patyrė 12 682,61 Lt nuostolių (negautų pajamų), kuriuos turi atlyginti atsakovė – Panevėžio rajono savivaldybės administracija. Taigi šioje byloje kilusi bylos rūšinio teismingumo nustatymo problema susijusi su tuo, iš kokių teisinių santykių atsirado ieškovo reikalavimas. Priklausomai nuo to, ar ieškinio reikalavimas kildintinas iš sutartinių civilinio pobūdžio santykių, ar iš administracinių teisinių santykių, spręstinas šios bylos priskirtinumas atitinkamai bendrosios kompetencijos arba administraciniam teismui.

Ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia šalių sudarytomis keleivių vežimo organizavimo sutartimis, pagal kurias jis įsipareigojo nustatytais maršrutais pervežti keleivius, o atsakovė – atlyginti ieškovui jo negautas pajamas už teisę į transporto lengvatas turinčių keleivių vežimą. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti 2008 m. birželio 13 d. nutartyje yra konstatavusi, kad vežėjų negautų pajamų, taikant keleivių vežimo lengvatas, kompensavimas laikytinas vešiojo administravimo sritimi (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 13 d. nutartį byloje UAB „Molėtų autobusų parkas“ v. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos). Atvejai ir tvarka, kada keleiviams taikomos transporto lengvatos įsigyjant bilietus, nustatyti Transporto lengvatų įstatyme. Dėl tokių lengvatų taikymo vežėjų negautos pajamos kompensuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų Transporto lengvatų įstatymo 8 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 478 patvirtintame Keleivinio transporto vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su transporto lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarkos apraše nustatyta tvarka. Nustatant vežėjų negautų pajamų kompensavimo sistemą, iš esmės reglamentuojamas valstybės ar savivaldybės biudžetų lėšų panaudojimas. Transporto lengvatų įstatymo 8 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad vežėjų išlaidos (negautos pajamos) dėl važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų, nustatytų Įstatymo 5 straipsnio 1-7 dalyse, kompensuojamos (atlyginamos) pagal su jais sudarytas sutartis iš savivaldybių, išdavusių šiems vežėjams leidimus vežti keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, biudžetų. Taigi savivaldybės, įgyvendindamos savivaldybės biudžeto lėšų skyrimą (paskirstymą) vežėjų negautoms pajamoms kompensuoti, vykdo ne sutartinę prievolę, bet iš esmės realizuoja įstatyme įtvirtintus įgalinimus viešojo administravimo srityje. Tiek pareiga kompensuoti vežėjams jų negautas pajamas dėl lengvatas turinčių keleivių vežimo, tiek šios pareigos įgyvendinimo prielaidas sudarantys savivaldybių institucijų įgalinimai taikyti vežėjams nustatytas kontrolės priemones, yra įtvirtinti viešojo administravimo srities teisės aktuose – Transporto lengvatų įstatyme ir Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarime Nr. 478. Konstatuotina, kad savivaldybių veikla, susijusi su transporto lengvatų kompensavimu (šiuo atveju – neveikimas, t. y. atsisakymas kompensuoti vežėjui jo negautas pajamas) laikytina viešojo administravimo veikla.

Taigi ginčas nagrinėjamu atveju iš esmės kyla iš administracinių teisinių santykių, todėl turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

n u t a r i a:

Perduoti bylą pagal ieškovo UAB „Juntė“ ieškinį atsakovei Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl negautų pajamų priteisimo (bylos Nr. 2-735-223/2010) Panevėžio apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pirmininko pavaduotojas

Janina Stripeikienė Ričardas Piličiauskas

Civilinių bylų skyriaus teisėjas teisėjas

Algis Norkūnas Dainius Raižys