Civilinė byla Nr. 3K-3-127/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.5; 42.8; 50.5 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RI Invest“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo grąžinti sumokėtą pradinį įnašą ir nuostolių bei palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pradinio įnašo grąžinimo laimėtoju pripažintam nuomos konkurso dalyviui, kai šalys nesudaro nuomos sutarties per nustatytą terminą, taip pat nuostolių atlyginimo dėl nesąžiningų derybų tvarką, aiškinimo ir taikymo.
2008 m. gruodžio 17 d. įvyko Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) viešas nuomos konkursas. Šio konkurso laimėtoju, atsižvelgiant į pasiūlytą kainą, buvo pripažintas ieškovas UAB „RI Invest“. Ieškovas, dalyvaudamas konkurse, sumokėjo 20 177 Lt pradinį įnašą. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. gruodžio 6 d. paskelbtas viešo konkurso būdu nuomojamų negyvenamųjų patalpų sąlygas kiekvienas dalyvis turėjo įsipareigoti pasirašyti Vilniaus miesto tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos bei panaudos“ patvirtintą pavyzdinę patalpų nuomos sutartį. Ieškovas šį savo įsipareigojimą išreiškė 2008 m. gruodžio 15 d. raštuose, teikdamas dokumentus dėl dalyvavimo viešame nuomos konkurse. Nuomos sutartys turėjo būti pasirašytos iki 2009 m. sausio 6 d. Ieškovas pateikė 2008 m. gruodžio 30 d. atsakovui pasiūlymą įrašyti į pavyzdinę nuomos sutartį sąlygą, kad nuomininkas atleidžiamas nuo nuomos mokesčio mokėjimo patalpų remonto metu; nustatęs, kad atsakovo pateikti sutarčių projektai skyrėsi nuo pavyzdinės nuomos sutarties, kurią ieškovas įsipareigojo pasirašyti dalyvaudamas viešame nuomos konkurse, ieškovas 2009 m. sausio 9 d. įteikė atsakovui raštą, jog nesutiko pasirašyti atsakovo siūlomų sutarčių projektų, ir pasiūlė savo sutarčių projektus. Atsakovas 2009 m. sausio 14 d. nutarė nepritarti ieškovo pasiūlytiems sutarčių projektams, taip pat anuliavo viešo nuomos konkurso rezultatus tuo pagrindu, kad ieškovas iki 2009 m. sausio 9 d. nepasirašė nuomos sutarčių. Ieškovo teigimu, nuomos sutartys nebuvo pasirašytos dėl to, kad atsakovas nesąžiningai derėjosi dėl nuomos sutarčių sudarymo – pateikė ieškovui nuomos sutarčių projektus jau pasibaigus terminui, kai turėjo būti pasirašytos nuomos sutartys, nepranešė ieškovui apie tai, kad pakeistos pavyzdinės nuomos sutarties sąlygos, suteikė ieškovui tik vieną dieną apsvarstyti siūlomų pasirašyti nuomos sutarčių projektus. Atsakovo teigimu, ieškovui 2009 m. sausio 9 d. atsisakius pasirašyti atsakovo pateiktus nuomos sutarčių projektus, viešo konkurso rezultatai buvo pagrįstai anuliuoti. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 20 177 Lt pradinio įnašo už patalpų nuomą, 96,74 Lt palūkanų už be pagrindo įgytų pinigų negrąžinimą, 2994,04 Lt nuostolių, patirtų dėl nesąžiningo derybų vedimo, penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 8 d. sprendimu atmetė ieškinio reikalavimus. Teismas nustatė, kad ieškovas 2008 m. gruodžio 17 d. buvo pripažintas pastatų (duomenys neskelbtini) nuomos konkurso laimėtoju, 2008 m. gruodžio 15 d. raštais sutiko su pavyzdinės savivaldybės ilgalaikio turto nuomos sutarties sąlygomis ir įsipareigojo šią sutartį pasirašyti; ieškovas 2008 m. gruodžio 30 d. raštu, pasiūlydamas į pavyzdinę nuomos sutartį įrašyti sąlygą, kad išnuomotų pastatų remonto metu, jei dėl remonto pastatais negalima naudotis, ieškovas atleidžiamas nuo nuomos mokesčio mokėjimo, pradėjo derybas dėl pavyzdinės nuomos sutarties sąlygų pakeitimo; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija nepritarė ieškovo prašymui dėl papildomos sąlygos įrašymo į patalpų nuomos sutartį ir pratęsė nuomos sutarties pasirašymo terminą iki 2009 m. sausio 9 d., ieškovas apie tai buvo informuotas 2009 m. sausio 7 d. raštu. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad ieškovas buvo nesąžiningas, nutylėdamas apie ketinimą derėtis dėl pavyzdinės nuomos sutarties sąlygų papildymo bei pasiūlydamas papildyti sutarties sąlygas tik baigiantis terminui nuomos sutartims pasirašyti, t. y. likus septynioms dienoms iki termino pabaigos, iš kurių 2009 m. sausio 1-4 d. buvo nedarbo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nuo 2009 m. sausio 5 d. turėjo galimybę susipažinti su atsakovo parengtomis pasirašyti nuomos sutartimis, 2009 m. sausio 5-6 d. telefonu buvo kviečiamas atvykti į savivaldybę su jomis susipažinti, todėl iki 2009 m. sausio 9 d. likęs terminas atsakovo siūlomoms pasirašyti sutarčių sąlygoms įvertinti, teismo vertinimu, buvo pakankamas. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė pasirašyti šias sutartis, nes jų sąlygos nepakeitė ginčo šalių teisių ir pareigų, nustatytų pavyzdinėje nuomos sutartyje, t. y. pavyzdinės nuomos sutarties 8.2 punkto, nustatančio atsakovo pareigą atlikti nuomojamo turto ar su juo susijusių inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbus, neįtraukimas į atsakovo parengtą nuomos sutartį nepakeitė pavyzdinėje nuomos sutartyje nustatytų šalių teisių ir pareigų, susijusių su kapitalinio remonto darymu. Teismo teigimu, atsakovo parengtose nuomos sutartyse įrašyta sąlyga apie nuomos mokesčio užskaitymo tvarką atitiko CK 6.54 straipsnio nuostatas, kurios būtų taikomos net ir nesant šios sąlygos. Teismas, nustatęs, kad ieškovas per nuomos konkurso tvarkos 25 punkte nustatytą terminą nepagrįstai nepasirašė nuomos sutarčių, sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieškovui grąžinti jo sumokėtą pradinį įnašą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu jį tenkino, panaikino pirmosios instanicjos teismo sprendimą ir priėmė naują sprewndimą – ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 20 177 Lt pradinį įnašą, 96,74 Lt palūkanų, 2994,04 Lt nuostolių atlyginimą ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 23 267,78 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kolegija, įvertinusi šalių veiksmus, nurodė, kad ginčo šalys siekė suderinti nuomos sutarties sąlygas, tačiau, nepavykus susitarti dėl kitokių sąlygų nei nustatytos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintoje pavyzdinėje nuomos sutartyje, šalys pagal pirmiau nurodytus konkurso nuostatus turėjo pareigą sudaryti nuomos sutartį pagal pavyzdinės nuomos sutarties sąlygas. Kolegija, sistemiškai aiškindama Vilniaus miesto tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 1-467 patvirtintos Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso (aukciono) organizavimo ir vykdymo tvarkos 24 ir 25 punktus, pažymėjo, kad laimėtoju pripažintam konkurso dalyviui jo pradinis įnašas negrąžinamas tuo atveju, jeigu nuomos sutartis per šių taisyklių 25 punkte nustatytą terminą yra nesudaroma dėl konkurso laimėtojo kaltės. Taigi, kolegija, nustatinėdama ginčo šalį, kaltą dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarčių nesudarymo iki 2009 m. sausio 9 d., nurodė, kad, atsakovui ieškinį grindžiant argumentais, jog nuomos sutartys nebuvo pasirašytos dėl ieškovo kaltės, atsakovui teko pareiga įrodyti šios kaltės buvimą; kolegijos teigimu, ieškovas negalėjo būti pripažintas kaltu dėl sutarčių nesudarymo vien tik todėl, jog jis iki 2009 m. sausio 9 d. neatvyko į Vilniaus miesto savivaldybę pasirašyti atsakovo parengtų nuomos sutarčių projektų. Kolegija, spręsdama, ar ieškovas pagrįstai atsisakė pasirašyti nuomos sutarčių projektus, tyrė ir vertino aplinkybes, susijusias su sutarties sąlygos dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktuose perduodamo turto būklės nurodymo įrašymu. Kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad atsakovas, teikdamas ieškovui nuomos sutarčių projektus, nenurodė perduodamo turto būklės, tuo tarpu ieškovas, 2009 m. sausio 9 d. pateikdamas atsakovui savo parengtus nuomos sutarčių ir turto perdavimo ir priėmimo aktų projektus, nurodė, kad perduodamo turto būklė buvo bloga; 2009 m. sausio 14 d. įvykusiame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdyje, sprendžiant dėl ieškovo prašymo patvirtinti jo 2009 m. sausio 9 d. pateiktus nuomos sutarčių projektus, kuriuose įrašyta, kad perduodamų pastatų būklė buvo bloga, buvo nurodyta, jog turto būklę jie galėjo apibūdinti patys, įrašydami tai akte. Kolegija pažymėjo, kad Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktas, kuriame, sudarant konkrečią nuomos sutartį, turi būti nurodyta perduodamo objekto būklė, yra sudėtinė pavyzdinės savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. I-467, dalis. Sutarties pasirašymo metu šalys turi susitarti dėl visų sutarties sąlygų; vienašalė nuoroda apie turto būklę negali būti laikoma sutarties dalimi. Kadangi atsakovas iki 2009 m. sausio 9 d., kai turėjo būti pasirašytos nuomos sutartys, nenurodė ieškovui, jog jis vienašališkai galėjo nustatyti išnuomojamų pastatų būklę, tai atsakovo parengtame turto perdavimo ir priėmimo akte perduodamo turto būklės nenurodymas pažeidė paties atsakovo nustatytus pavyzdinės nuomos sutarties reikalavimus. Atsakovui savo parengtuose sutarčių projektuose nepagrįstai nenurodžius išnuomojamo turto būklės, o ieškovui siūlius papildyti nuomos sutartį, turto perdavimo ir priėmimo akte nurodant perduodamo turto būklę, tokie veiksmai atitiko pavyzdinės savivaldybės ilgalaikio turto nuomos sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu, reikalavimus, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, jog nuomos sutartys nebuvo pasirašytos dėl ieškovo kaltės. Kadangi ginčo šalių derybos nutrūko iki sutarčių įforminimo, tai kolegija ginčo santykius kvalifikavo kaip ikisutartinius ir santykiams dėl civilinės atsakomybės taikė CK 6.163 straipsnį, pagal kurį šalis, pažeidusi įstatyme įtvirtintą tarpusavio pareigą elgtis sąžiningai ir nepadaryti žalos kitai besiderančiai šaliai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 1, 3 dalys). Kolegija padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas pripažinti, jog atsakovas derybų metu elgėsi nesąžiningai, nes parengtuose sutarčių projektuose nenurodė perduodamų pastatų būklės, o esant pagrįstam ieškovo reikalavimui dėl šios sąlygos įrašymo turto perdavimo ir priėmimo aktuose, nesvarstė šios sąlygos ir aiškiai neišreiškė savo valios dėl teisės ieškovui vienašališkai nustatyti jam išnuomojamų pastatų būklę suteikimo.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius, netyrė ir neanalizavo konkurso sąlygų, pavyzdinės nuomos sutarties, kasatoriaus parengtų nuomos sutarčių projektų turinio, ieškovo prisiimtų įsipareigojimų pobūdžio. Kasatoriaus teigimu, iš konkurso sąlygų, pavyzdinės nuomos sutarties lingvistinės–sisteminės analizės matyti, kad pastatų nuomos sutartys ir turto perdavimo ir priėmimo aktai nebūtinai turėjo būti pasirašomi vienu metu – pastatų nuomos sutartys turėjo būti pasirašytos iki 2009 m. sausio 9 d., tuo tarpu turto perdavimo ir priėmimo aktai – per dešimt dienų nuo nuomos sutarties pasirašymo. Teismams pripažinus, kad pastatų nuomos sutarčių projektai atitiko pavyzdinę nuomos sutartį, ieškovas turėjo vykdyti konkurso metu prisiimtus įsipareigojimus ir pasirašyti projektus nustatytu terminu. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatribojo ikisutartinių ir sutarties sudarymo santykių nuo sutarties vykdymo. Pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį sutartis galioja, kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, tačiau įstatymų leidėjas nereikalauja, kad šalys susitartų dėl visų galimų sutarties sąlygų. Atsižvelgiant į CK 6.477 straipsnio 1 dalyje pateiktą nuomos sutarties sampratą, darytina išvada, kad esminės tokios sutarties sąlygos yra konkretus nuomojamas turtas ir nuomos mokestis ir, tik sudarius nuomos sutartį, nuomotojui atsiranda pareiga perduoti nuomininkui sutartyje nurodytą daiktą. Taigi turto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymas susijęs su sutarties vykdymu, o sutarties vykdymo klausimai gali būti sprendžiami tik tada, kai sutartis sudaryta. Kasatoriaus nuomone, sutarties sudarymo momentu ikisutartiniai santykiai tampa sutartiniais, vadinasi, jiems nebetaikomos ikisutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad turto perdavimo ir priėmimo aktai susiję su sutarties vykdymu, o ne su jos sudarymu, todėl ieškovas pretenzijas dėl turto perdavimo ir priėmimo aktų netinkamumo galėjo reikšti tik sudaręs nuomos sutartis. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų tikėtinumo taisyklę, nes neteisingai konstatavo, kad kasatorius neišreiškė valios dėl teisės ieškovui vienašališkai nustatyti jam išnuomojamų pastatų būklę. Kasatoriaus teigimu, 2009 m. sausio 9 d. ieškovui siūlant pasirašyti pastatų nuomos sutartis ir turto perdavimo ir priėmimo aktus, ieškovui buvo paaiškinta, jog jis, pasirašydamas savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktus, turės teisę pats nurodyti priimamo turto būklę. Ieškovas šios aplinkybės neginčijo. Toks kasatoriaus 2009 m. sausio 9 d. žodinis paaiškinimas laikytinas tinkama valios išraiškos forma.
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą ginčijamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad turto perdavimo ir priėmimo aktas buvo sudėtinė pavyzdinės nuomos sutarties dalis, todėl jame turėjo būti nurodyta išnuomojamo turto būklė. Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybių dėl pavyzdinės sutarties, nuomos sutarčių projektų nuostatų turinio, valios išraiškos, yra paremti faktinių aplinkybių ištyrimu ir kasaciniame teisme nenagrinėjami. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktas, kuriame, sudarant konkrečią nuomos sutartį, turi būti nurodyta perduodamo objekto būklė, yra sudėtinė pavyzdinės savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties dalis. Kasatorius, skunde nurodydamas naujus argumentus dėl teisinių santykių kvalifikavimo, pažeidė CPK 347 straipsnio 2 dalį.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ikisutartinės atsakomybės
Sutarčių sudarymo procedūras reglamentuoja CK 6.162–187 straipsniai. Be šių normų, sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, yra reikšmingos ir kitos CK normos: 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai. Aiškinantis, ar sutartis buvo sudaryta, taip pat svarbu atsižvelgti į sutarties sudarymo būdą, t. y. buvo sudaryta sutartis laisvų derybų būdu ar vykdant tam tikrus teisės aktų reikalavimus, ar kitokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vingio kino teatras“ v. UAB „Eika“, bylos Nr. 3K-3-38/2005; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-168/2009).
CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – šalių bendras valios sutapimas. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais.
Nagrinėjamoje byloje ginčo šalių nuomos sutartis buvo sudaroma viešo konkurso būdu. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas buvo pripažintas konkurso laimėtoju, sutiko su pavyzdinės savivaldybės ilgalaikio turto nuomos sutarties sąlygomis ir prisiėmė įsipareigojimą šią sutartį pasirašyti. Byloje taip pat nustatyta, kad po to, kai ieškovas išreiškė sutikimą, vyko šalių derybos dėl kai kurių pavyzdinės nuomos sutarties sąlygų, tačiau nuomos sutartis konkurso nuostatuose nustatytu terminu nebuvo sudaryta. Tarp šalių kilo ginčas dėl konkurso dalyvio pradinio įnašo grąžinimo šalims nesutarus, kas buvo kaltas dėl sutarties nesudarymo. Šalių ginčo esmė buvo išnuomojamų patalpų priėmimo–perdavimo akto, kuriame būtų nurodyta turto būklė jų perdavimo metu, teisinės reikšmės sutarties sudarymo metu klausimas. Apeliacinės instancijos teismas šį aktą traktavo kaip nuomos sutarties sąlygą ir sprendė, kad šalių derybos nutrūko iki sutarties pasirašymo dėl kasatoriaus (nuomotojo) nesąžiningų veiksmų. Tai yra teisės klausimas, dėl kurio teisėjų kolegija pasisako.
Šioje byloje svarbu yra tai, kad nuomos sutartis buvo sudaroma konkurso būdu. Sudarant sutartį konkurso būdu tarp šalių atsiranda dvejopi santykiai. Pirma, atsiranda santykiai, susiję su konkurso nugalėtojo nustatymu. Antra, sudarius sutartį su konkurso nugalėtoju, tarp pastarojo ir konkurso organizatoriaus atsiranda šios sutarties pagrindu atsiradę sutartiniai prievoliniai santykiai. Asmens dalyvavimas konkurse reiškia, kad jis įsipareigoja, laimėjęs konkursą, sudaryti sutartį, kuriai sudaryti ir buvo skelbiamas konkursas. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad šie santykiai gali būti įforminami tiek vienu, tiek ir dviem etapais. Pirma, iš pradžių paskelbiamas konkurso nugalėtojas; antra, su konkurso nugalėtoju konkurso organizatorius sudaro sutartį. Tačiau, priklausomai nuo konkurso sąlygų, asmens paskelbimas konkurso nugalėtoju kartu gali būti pripažintas ir sutarties sudarymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vingio kino teatras“ v. UAB „Eika“, bylos Nr. 3K-3-38/2005). Nagrinėjamoje byloje konkurso sąlygos buvo aiškios, šalys buvo pasirinkusios pirmąjį variantą, t. y. nuomos sutartis su konkurso nugalėtoju turėjo būti pasirašyta konkurso nuostatuose nustatytu terminu po nugalėtojo paskelbimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja laikinai perduoti nuomininkui turtą laikinai valdyti ir naudoti už mokestį, o kita šalis (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį. Atsižvelgiant į CK 6.477 straipsnio 1 dalyje pateiktą nuomos sutarties sampratą, darytina išvada, kad esminės tokios sutarties sąlygos yra konkretus nuomojamas turtas ir nuomos mokestis. Nuomos sutartis yra konsensualinė, todėl įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė nuomotojo pareiga yra perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Architectura humana“ v. I. R., bylos Nr. 3K-3-16/2008). Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje perdavimo ir priėmimo akto pasirašymas buvo susijęs su sutarties vykdymu. CK 6.483 straipsnio 1 dalies ir 6.484 straipsnio nuostatos leidžia daryti tokią išvadą. CK 6.484 straipsnyje nustatyti daikto neperdavimo nuomininkui padariniai, vienas iš jų – nuomininko teisė atsisakyti nuomos sutarties. Taigi, išsinuomoto daikto perdavimas yra nuomotojo pareiga, kylanti iš sudarytos sutarties, o turto priėmimo–perdavimo aktas – tik šios pareigos įvykdymą patvirtinantis dokumentas (CK 6.535 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino nuomos sutarties sudarymą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai turto priėmimo–perdavimo aktą prilygino nuomos sutarties sąlygoms. Apeliacinės instancijos teismas nevertino pavyzdinės nuomos sutarties, iš kurios matyti, kad pastatų nuomos sutartys ir turto perdavimo ir priėmimo aktai nebūtinai turėjo būti pasirašomi vienu metu – pastatų nuomos sutartys turėjo būti pasirašytos iki 2009 m. sausio 9 d., tuo tarpu turto perdavimo ir priėmimo aktai – per dešimt dienų nuo nuomos sutarties pasirašymo. Būtent atsižvelgiant į šias aplinkybes turėjo būti vertinami šalių veiksmai ir jų sąžiningumas sutarties sudarymo metu.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad paskelbus konkursą buvo pateikta visa reikiama informacija apie nuomojamą turtą, o ieškovas raštu patvirtino, jog sutiko su pavyzdinės Vilniaus miesto savivaldybės ilgalaikio turto nuomos sutarties sąlygomis ir įsipareigojo šią sutartį pasirašyti. Kadangi jokių klausimų dėl konkurso dokumentų ar sąlygų nebuvo pateikta, tai darytina išvada, kad ieškovui visos konkurso sąlygos buvo suprantamos ir aiškios, kaip ir sąlyga dėl priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad derybas dėl pavyzdinės nuomos sutarties sąlygų pakeitimo pradėjo ieškovas, nors prieš tai su šios sutarties sąlygomis sutiko ir nenurodė, jog laimėjęs nuomos konkursą siūlys papildyti pavyzdinės nuomos sutarties sąlygas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, dalyvaudamas nuomos konkurse ir išreikšdamas sutikimą su pavyzdinėmis savivaldybės ilgalaikio turto nuomos sutarties sąlygomis, savo elgesiu kasatoriui sukūrė pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog sutartis tikrai bus sudaryta. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatoriaus parengta nuomos sutartis nepakeitė pavyzdinėje nuomos sutartyje nustatytų ieškovo teisių ir pareigų. Kilus ginčui dėl pradinio įnašo grąžinimo, svarbia tapo aplinkybė, kad ieškovas nustatytu terminus nesudarė nuomos sutarties. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. I-467 patvirtintų Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso (aukciono) organizavimo ir vykdymo tvarkos 24 punkte nustatyta, kad jeigu konkurso dalyvis, pripažintas laimėtoju, per šių taisyklių 25 punkte nustatytą terminą nesudaro nuomos sutarties, pradinis įnašas jam negrąžinamas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ikisutartinių santykių šalys taip pat turi abipuses teises ir pareigas, vykstant deryboms dėl sutarties sudarymo, pagrindinė abipusė šalių pareiga yra pareiga elgtis sąžiningai, kuri įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų: pirma, draudžiama šaliai vesti derybas, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties; antra, reikalaujama, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vingio kino teatras“ v. UAB „Eika“, bylos Nr. 3K-3-38/2005). Remiantis teismų nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad būtent ieškovas elgėsi nesąžiningai: laimėjęs konkursą, pradėjo derybas dėl pavyzdinės nuomos sutarties sąlygų papildymo; nevykdė prisiimto įsipareigojimo nustatytu terminu pasirašyti nuomos sutartį. Valstybės ar savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Valstybei ar savivaldybei priklausančio turto perleidimas privatiems asmenims yra susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl tokiam perleidimui įstatyme nustatyti specialūs reikalavimai, kurie dažniausiai yra imperatyvūs. Tokį teisinį reglamentavimą lemia valstybės ir savivaldybės, kaip civilinių teisinių santykių subjektų, taigi ir valstybės ar savivaldybės turto, kaip nuosavybės teisės objekto, savitumas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pradinio įnašo grąžinimo konkurso laimėtojui sąlygų nustatymas yra tam tikra savivaldybei priklausančio turto racionalaus panaudojimo, siekiant kuo geriau tenkinti viešuosius interesus, garantija. Taip užtikrinamas ir vieno iš civilinės teisės principų – teisėtų lūkesčių – įgyvendinimas, kad asmuo, laimėjęs konkursą, be priežasties nenutrauks prasidėjusių santykių ir neatsisakys sudaryti sutartį. Tuo atveju, kai asmuo, dalyvaudamas konkurse ir turėdamas visą bei išsamią informaciją apie siūlomą išsinuomoti turtą, sutinka su konkurso sąlygomis ir įsipareigoja sudaryti sutartį, tačiau laimėjęs konkursą jo sąlygas ima traktuoti kitaip, ir dėl to nesudaro su konkurso organizatoriumi sutarties, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo elgėsi nesąžiningai ir prarado teisę susigrąžinti sumokėtą pradinį konkurso dalyvio įnašą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, neatribojo ikisutartinių santykių nuo sutarties sudarymo ir jos vykdymo, tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą, todėl skundžiamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia jos sumokėtą žyminį mokestį. Kasatorius, šioje byloje paduodamas kasacinį skundą, sumokėjo 698,03 Lt žyminio mokesčio. Tenkinus kasacinį skundą, ši suma jam priteistina iš ieškovo.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 29 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas turėjo 18 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tenkinus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš ieškovo UAB „RI Invest“ (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1, 3 dalimis, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RI Invest“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 698,03 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus 3 ct) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RI Invest“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) valstybei 18 Lt (aštuoniolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Zigmas Levickis
Antanas Simniškis
