Dėl darbo užmokesčio priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-154/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

116.5.1; 116.5.3

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. N. ir E. G. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. N. ir E. G. pareiškimą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. N., E. G., R. G., V. S. ir V. S. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „JPSF“ dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami CPK normų, reglamentuojančių pagrindus peržiūrėti teismo sprendimą už akių, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo 37 882 Lt darbo užmokesčio ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį.

Ieškovams neatvykus į teismo posėdį, atsakovo prašymu Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Sutikęs su ieškovų argumentu, kad iš esmės tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, kurie įstatymo nustatyta tvarka įforminti nebuvo, teismas nurodė, kad šalys sudarė neterminuotas darbo sutartis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovams 800 Lt per mėnesį darbo užmokestį. Darbo sutartyse apie šalių sutartą konkretaus darbo atlikimą ar mokamą darbo užmokesčio priedą duomenų nėra. Taigi, šalys laisva valia sudarė darbo sutartis, statybos rangos sutarčių nesudarė, taip pat rašytine tvarka šalių sandorio neįformino, todėl jų pasirinkti tarpusavio santykiai vertintini tik kaip darbo teisiniai santykiai. Teismas darė išvadą, kad ieškovai gali darbo sutarčių pagrindu reikalauti tik jiems nesumokėto darbo sutartyse numatyto darbo užmokesčio ar kitų piniginių išmokų, susijusių tik su darbo teisiniais santykiais. Ieškovų atliktus statybos darbus teismas vertino kaip jų tiesioginių darbo (dailidės) funkcijų, numatytų darbo sutartyse, atlikimą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas ieškovams sumokėjo jiems priklausantį darbo užmokestį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nesumokėjo ieškovams iš viso 37 882 Lt darbo užmokesčio. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo, taip pat atmestinas ir reikalavimas dėl vidutinio užmokesčio priteisimo už kiekvieną darbo dieną.

Ieškovai prašė peržiūrėti Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą už akių, sprendimą panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Ieškovai nurodė, kad trys bendraieškoviai atvyko į teismo posėdį 2009 m. balandžio 14 d. 13 val. 30 min., nes savo užrašuose buvo užfiksavę, jog teismo posėdis įvyks būtent tą dieną 14 val., tačiau teisme paaiškėjo, kad posėdis įvyko 10 valandą. Laikytina, kad buvo sąžiningai suklysta dėl posėdžių laiko ir kad ieškovai nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Ieškovai pažymėjo, kad visą laiką elgėsi aktyviai, rūpinosi proceso eiga ir sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl teismui turėjo kilti abejonių, kokios yra bendraieškovių neatvykimo į teismą priežastys. Ieškovų nuomone, teismas neišaiškino turinčių reikšmės bylai aplinkybių, nepakankamai tyrė bei vertino įrodymus: nesiaiškino, kaip ir kokiu būdu buvo apskaičiuojamas ieškovams mokamas atlyginimo priedas ir kodėl jis skirtingais mėnesiais buvo skirtingo dydžio. Teismas nevertino šalių susitarimo dėl jų sutartų darbų apimties. Ieškovų teigimu, sprendimas už akių pagrįstas abejotinais įrodymais. Be to, teismas neišsiaiškino reikšmingų bylos aplinkybių, nepakankamai tyrė ir vertino įrodymus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas kritiškai vertino ieškovų paaiškinimus dėl neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumo. Iš byloje esančių teismo posėdžio protokolo ir pranešimo matyti, kad antrame parengiamajame teismo posėdyje, kuriame buvo paskelbtas trečio parengiamojo posėdžio laikas, dalyvavo trys ieškovai ir jų atstovė. Taigi, apie kito teismo posėdžio laiką buvo informuoti trys ieškovai ir jų atstovė, kurie pasirašė teismo pranešime. Teismo posėdžio protokole ir pranešime buvo nurodytas konkretus kito teismo posėdžio laikas, t. y. jo diena ir valanda, todėl darytina išvada, kad ieškovai į teismo posėdį neatvyko dėl savo neatidumo ir nerūpestingumo. Iš byloje esančių šalių sudarytų darbo sutarčių matyti, kad šalys sudarė neterminuotas darbo sutartis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovams 800 Lt per mėnesį darbo užmokestį ir priedą už kokybiškai laiku atliktą darbą pagal įmonės finansines galimybes. Taigi konkreti priedo suma darbo sutartyse nebuvo nustatyta, todėl nustatyti ieškovams mokamo atlyginimo priedo dydį buvo atsakovo diskrecija. Darbo sutartyse neaptartos sąlygos dėl šalių sulygto konkretaus darbo (jo apimties, terminų, kainos ir t. t.) atlikimo arba ieškovams mokamo konkretaus darbo užmokesčio priedo dydžio. Dėl to teismas ieškovų atliktus statybos darbus vertino kaip jų tiesioginių darbo (dailidės) funkcijų, numatytų darbo sutartyse, atlikimą ir todėl priteisti ieškovams didesnį darbo užmokestį nei numatyta darbo sutartyse nebuvo pagrindo. Teismas pažymėjo, kad ieškovų pateiktas susitarimas laikytinas tik kaip tam tikro atliktino darbo sąmata ir jokiu būdu nepatvirtina šalių sutarties dėl konkretaus darbo atlikimo ar rangos sutarties sudarymo fakto, nes nurodytas susitarimas neatitinka sandorio (sutarties) turiniui ir formai keliamų reikalavimų (netgi nėra šalių pasirašytas). Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovų paaiškinimai dėl teismo pareigos aiškintis, kokiais metodais ir būdais buvo apskaičiuojamas ieškovams mokėto priedo dydis, taip pat dėl teismo pareigos pasisakyti, kodėl ieškovams skirtingais mėnesiais buvo mokamas skirtingo dydžio atlyginimo priedas byloje, vertintini tik kaip ieškovų pozicija dėl byloje esančių duomenų vertinimo, kuri nesudaro atskiro pagrindo sprendimo už akių neteisėtumui ir nepagrįstumui konstatuoti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų atskirąjį skundą, 2009 m. spalio 26 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartį paliko nepakeistą. Iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir išvadomis, kolegija nurodė, kad aplinkybės, jog apeliantai į posėdį neatvyko dėl suklydimo, negali būti laikomos svarbia ieškovų neatvykimo į teismo posėdį priežastimi (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovų pateikta darbų sąmata negali būti laikoma tinkamu įrodymu, nes sudaryta vienpusiškai, atsakovas jos nepasirašė, neišreiškė savo sutikimo; ieškovų parašų taip pat nėra, be to, šioje sąmatoje šalys įvardinamos bendraieškovais ir atsakovu – tokie įrašai atspindi, kad sąmata buvo surašyta iki ieškovų kreipimosi į teismą, o ne iki šalių darbo sutarčių sudarymo. Esant prieštaravimui tarp ieškovų ir atsakovo paaiškinimų bei esant rašytiniams įrodymams, turi būti teikiama pirmenybė rašytiniams įrodymams. Kolegija nurodė, kad teismas nustatė, jog pagal darbo sutartis atsakovas įsipareigojo mokėti fiksuotą atlyginimą, konkretaus priedų dydžio nebuvo nustatyta, o jo mokėjimo kriterijai buvo nustatyti atsakovo sudarytuose įmonės darbuotojams darbo užmokesčio priedų paskirstymo nuostatuose, todėl konstatuotina, jog priedų mokėjimas priklausė nuo atsakovo valios bona fide. Dėl to pateikti priedų skaičiavimo metodai ir būdai neatspindi atsakovo valios ir pareigos mokėti nuolatinius, tam tikro dydžio priedus. Kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai nevertino ieškovų pateiktų garso įrašų, nes garso įrašą atsisakyta priimti byloje todėl, kad jis nekokybiškas. Dėl to šiuo atveju garso įrašas byloje neturi įrodymų galios. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino visus byloje esančius įrodymus ir pasisakė dėl visų byloje reikšmingų aplinkybių; ieškovai neįrodė, jog buvo susitarimas mokėti nuolat ir tam tikro dydžio priedą. Kolegija pažymėjo, kad neterminuota darbo sutartis turi įstatymo galią, sutartį pasirašė abi šalys, sutartis nėra nuginčyta. Kolegija konstatavo, kad ieškovai ginčija teismo sprendimą už akių, tačiau naujų įrodymų bei argumentų, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikė, tik pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė byloje surinktų įrodymų vertinimą bei savo poziciją.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai G. Norus ir E. Gargasas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 d. nutartį bei Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, formaliai įvertinęs ieškovų neatvykimo į trečią parengiamąjį teismo posėdį faktinę aplinkybę, nenustatęs ieškovų piktnaudžiavimo procesu fakto, nesivadovavo pagrindine teismo priederme teisingai išspręsti bylą, todėl pažeidė sprendimo už akių instituto taikymo tikslą ir esmę, t. y. sprendimo priėmimo už akių institutą taikė be teisėto pagrindo ir pažeisdamas šio instituto taikymo taisykles, išaiškintas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nuolatinė arbitražo institucija Vilniaus komercinio arbitražo teismas v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-403/2006, nurodyta, kad sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti; ši priemonė turi būti suderinta su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Kasatorių vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių šioje darbo ginčo byloje, pažeidė pagrindinį civilinio proceso tikslą (teisingai išnagrinėti darbo bylą) ir ieškovams taikė teisinę sankciją dėl pavėlavimo atvykti į trečiąjį teismo parengiamąjį posėdį, nenustatęs ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis; pažeidė CPK 285 straipsnio 1 dalį ir nesivadovavo susiklosčiusia teismų praktika.

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. V. v. UAB „Girteka“, bylos Nr. 3K-3-525/2006, nurodė, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatą būtina aiškinti ne vien pažodžiui, bet atsižvelgiant į sprendimo priėmimo už akių, kaip specifinio civilinio proceso teisės instituto, tikslus, esmę, prigimtį, į visą santykių, susijusių su sprendimo už akių priėmimu, teisinį CPK reglamentavimą, taip pat į civilinio proceso principus ir tikslus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 285 straipsnio 2 dalies reikalavimą, nes neatsižvelgė į tai, kad byloje nepakanka duomenų teisingam ir pagrįstam sprendimui priimti – byloje buvo patenkintas ieškovų prašymas dėl liudytojų iškvietimo į posėdį, teismas taip pat buvo nusprendęs apklausti atsakovo atstovą (įmonės direktorių), antro parengiamojo posėdžio metu ieškovai pateikė prašymą išreikalauti iš atsakovo papildomus rašytinius įrodymus dėl darbo užmokesčių priedų apskaičiavimo metodikos, t. y. jau iki trečio parengiamojo posėdžio teismas buvo nusprendęs rinkti ir tirti įrodymus, manydamas, kad esančiųjų byloje nepakanka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui priimti. Teismo konstitucinė priedermė teisingai išspręsti bylą suponuoja tai, kad jeigu teismas mano, jog, vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant bylą jis negalės teisingai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo, jis privalo imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas tokios šalies dalyvavimas nagrinėjant bylą. Kasatorių manymu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis visų galimybių, kad būtų užtikrintas ieškovų dalyvavimas teismo posėdyje, nes byloje nebuvo pakankamai duomenų, kad teismas galėtų įvertinti tarp šalių kilusį ginčą.

3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai buvo išklausyti pirmuose dviejuose teismo posėdžiuose. Ši teismo išvada neteisėta, nes ieškovai neteikė jokių paaiškinimų žodžiu parengiamuosiuose teismo posėdžiuose. Dėl to neišklausius tiesiogiai ieškovų paaiškinimų, buvo pažeista jų teisė būti išklausytiems. Be to, teismas manė, kad tikslinga išklausyti ne tik ieškovus, bet ir atsakovo atstovą (įmonės direktorių), todėl, to nepadarius, ieškovams nesuteikiant galimybės teikti klausimus atsakovo atstovui, duodančiam paaiškinimus teismui, teisė į teisingą procesą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis) buvo pažeista.

4. Atkreipę dėmesį į teismo aktyvų vaidmenį darbo bylose, kasatoriai teigia, kad, siekdamas teisingai išspręsti ieškovų reikalavimus, priimti teisingą sprendimą, teismas privalėjo apklausti liudytojus, kurių parodymai padėtų teismui tinkamai ir teisingai išspręsti bylą, prieš tai užtikrinęs ieškovų dalyvavimą procese, t. y. privalėjo būti aktyvus ir peržengti rungimosi principo ribas. Kasatoriai pabrėžia, kad teismas privalėjo būti aktyvus net ir ieškovams pavėlavus atvykti į teismo posėdį, nes to reikalauja darbo bylų nagrinėjimo specifinis teisinis reguliavimas. Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai yra silpnesnioji darbo santykio šalis, kad ieškovai aktyviai gina savo pažeistas teises, rūpinasi proceso eiga, renka įrodymus ir prašo juos tirti, trečio parengiamojo posėdžio metu pagal šios bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus negalėjo tinkamai nuspręsti dėl ginčo esmės, todėl priėmė nepagrįstą teismo sprendimą už akių, taip pažeisdamas proceso teisės normas, reguliuojančias darbo ginčų bylų nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas iš viso nevertino šio teisinio argumento, dėl jo nutartyje nepasisakė.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. B. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-699/2006, nurodė, kad pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkinamas ištyrus ir nustačius abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytas aplinkybes. Teismui pavesta vykdyti teisingumą, todėl jo veikla turi užtikrinti, kad nebūtų priimti ir neįsigaliotų nepagrįsti ir neteisėti teismų sprendimai. Kasatorių manymu, šias aplinkybes teismai nustatė netinkamai ir pažeidė CPK 288 straipsnio 4 dalį.

5.1. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad ieškovai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir (arba) vilkino bylos nagrinėjimą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovai tiesiog sąžiningai suklydo dėl trečio parengiamojo posėdžio laiko. Atkreipę dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nuolatinė arbitražo institucija Vilniaus komercinio arbitražo teismas v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-403/2006, kasatoriai teigia, kad bylą nagrinėję teismai nepasisakė dėl to, ar trijų ieškovų ir jų atstovės pavėlavimo atvykti į teismo posėdį faktinė aplinkybė leidžia teigti ir daryti išvadą, kad taip ieškovai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, ar nepagrįstai vilkino, užtęsė bylos nagrinėjimą. Kasatoriai pažymi, kad teismo sprendimas už akių priimtas esant neįvykdytam atsakovo įpareigojimui išreikalauti papildomų rašytinių įrodymų (darbo užmokesčio priedų faktinio apskaičiavimo metodikos). Ieškovai šioje byloje nebuvo pasyvūs, priešingai – aktyviai rūpinosi proceso eiga, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

5.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. V. v. UAB „Girteka“, bylos Nr. 3K-3-525/2006, nurodė, kad, net ir bylos šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau jai pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ar asmens teisių pažeidimą, teismas privalo panaikinti sprendimą už akių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. B. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-699/2006, nurodė, kad formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą; be to, teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus. Kasatorių vertinimu, priimdamas sprendimą už akių, teismas netinkamai atliko formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, tiksliau, atliko ne formalų, o faktinį įrodymų pagrįstumo vertinimą, bylos iš esmės nenagrinėjęs. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas procesiniuose dokumentuose išdėstytą ieškovų argumentaciją dėl sutartos darbo kiekio apimties ir darbo užmokesčio priedų apmokėjimo tvarkos, nurodė, kad ieškovų pateikta darbų sąmata neatitinka sandorio turiniui keliamų reikalavimų, tačiau ieškovai šiuo apskaičiavimu ir dokumentu grindė savo poziciją dėl darbo užmokesčio priedų, kurie faktiškai buvo sumokėti, apskaičiavimo metodikos. Teismas padarė išvadą, kad darbo užmokesčių priedų suma ieškovams nebuvo šalių nustatyta iš anksto, tačiau tokios išvados nepagrindė jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl rėmėsi tik prielaidomis. Tuo tarpu ieškovų pateikti įrodymai reikalauja teisinės analizės, įrodymų vertinimo faktų pagrįstumo aspektu, atskleidžiant visą bylos esmę. Taip pat teismo sprendime už akių nepasisakyta dėl ieškovų ir atsakovo direktoriaus pokalbių, kuriuose atsakovas pripažįsta likęs skolingas ieškovams, išklotinių vertinimo. Šių įrodymų įvertinimui taip pat reikalinga teisinė analizė įrodymų vertinimo pagrįstumo aspektu, atskleidžiant bylos esmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008, nurodė, kad esant ginčui dėl darbo užmokesčio priedo apskaičiavimo ir atsakovui nepateikus jokios metodikos, kaip buvo konkrečiai apskaičiuotas darbo užmokesčio priedas, teismas privalo vadovautis ieškovų nurodoma pozicija, nes kitokių įrodymų dėl darbo užmokesčio priedo paskaičiavimo byloje nėra, t. y. apie praktiškai taikytą darbo užmokesčio ieškovams apskaičiavimą spręstina pagal sutarties vykdymą iki ginčo laikotarpio, nes sutarties sąlygos tiek ginčo, tiek neginčo laikotarpiais turi būti aiškinamos vienodai. Formaliai įvertinę byloje esančius įrodymus ir ieškovų poziciją dėl darbo užmokesčio priedų apskaičiavimo metodikos, teismai pažeidė pirmiau nurodytą teismų praktikoje suformuluotą taisyklę.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Šalies, juolab ieškovo – civilinio proceso iniciatoriaus, atstovaujamo profesionalaus teisininko – advokato, neatvykimas į teismo posėdį be svarbios priežasties jau turi būti vertinamas kaip akivaizdus piktnaudžiavimo ir nesirūpinimo savo procesinių teisių įgyvendinimu ir greitu bylos išnagrinėjimu faktas.

2. Teigdami, kad teismas pažeidė CPK 285 straipsnio 2 dalies reikalavimą, nes neatsižvelgė į tai, jog byloje nepakanka duomenų teisingam ir pagrįstam sprendimui priimti, nes teismas buvo patenkinęs ieškovų prašymą dėl liudytojų iškvietimo į teismo posėdį ir atsakovo apklausos, kasatoriai, atsakovo manymu, nepagrįstai sutapatina teismo pareigą įsitikinti, kad byloje pakanka įrodymų teisingam sprendimui priimti, su pareiga tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui iš esmės. Anot atsakovo, tenkindamas šalies prašymą dėl naujų įrodymų pateikimo ar jų išreikalavimo, teismas nenusprendžia dėl šio konkretaus įrodymo ar jų visumos nepakankamumo. Tokiu atveju teismas nežino ir negali žinoti naujų įrodymų turinio (pateikti įrodymai pasirengimo stadijoje teismo netiriami), be to, byloje nėra duomenų, kad teismas būtų nusprendęs rinkti įrodymus pats ar patikslinęs šalių pareigą įrodinėti.

3. Apeliacinės instancijos teismas svarstė ieškovų argumentus dėl pareikšto ieškinio esmės ir konstatavo, kad ieškovai nepateikė naujų argumentų (įrodymų), kurie nebuvo žinomi pirmosios instancijos teismui. Taigi šiuo atveju nėra kitos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos būtinos sąlygos – įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

4. Atsakovo manymu, patenkinus kasacinį skundą, būtų sukurtas precedentas, kuris ginčo šaliai, akivaizdžiai nerūpestingai proceso metu besinaudojančiai savo procesinėmis teisėmis, bet prisidengiančiai privalomu teismo aktyvumu tam tikros kategorijos bylose, suteiktų teisinį pranašumą prieš kitą šalį, kuri procese elgėsi sąžiningai ir rūpestingai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK įtvirtintų pagrindų peržiūrėti sprendimui už akių

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais šiame Kodekse numatytais atvejais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. CPK 287 straipsnyje nustatyta, kad neatvykusi į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (straipsnio 1 dalis). Pareiškime turi būti, be kita ko, nurodoma aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Vadovaujantis CPK 288 straipsnio 6 dalimi, dėl nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą, gali būti duodamas atskirasis skundas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Šios nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CPK nuostatas, yra nurodęs, kad, teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Net esant ir visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, o ne pareigą priimti tokį sprendimą. Šią savo teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai. Teismo konstitucinė priedermė teisingai išspręsti bylą lemia tai, kad jeigu teismas mano, jog, vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant bylą, jis negalės teisingai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo, tai jis privalo imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas tokios šalies dalyvavimas nagrinėjant bylą. Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lavistos agrogrupė“ v. UAB „Vilbana“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2005; 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šveicarijos konfederacijos AB „MAYER & CIE AG“ v. N. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-131/2006; 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nuolatinės arbitražo institucijos Vilniaus komercinio arbitražo teismas v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-403/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. UAB „Girteka“, bylos Nr. 3K-3-525/2006; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos respublikos generalinis prokuroras v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2008; kt.). Šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiaverčiai ar svarbiau, negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-699/2006). Argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-316/2008). Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. teismas turi įsitikinti, kad, priešingai šaliai nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, būtų pagrindas priimti tokį pat sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą; be to, teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. R. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-597/2008).

Šioje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus priteisti darbo užmokestį ieškovai grindė, be kita ko, tuo, kad šalys (žodžiu) susitarė, jog ieškovai atliks konkretų darbą – uždengs stogą ir atliks kitus su stogo dengimu susijusius darbus; kad dėl palankių oro sąlygų sutarti darbai vyko greičiau nei numatyta. Ieškovai taip pat nurodė, kad buvo aiškus šalių (žodinis) susitarimas dėl darbų atlikimo kainos ir atsiskaitymo tvarkos, tačiau atsakovas ne visiškai atsiskaitė su ieškovais. Šioms aplinkybėms įrodyti ieškovai pateikė dokumentus apie jiems 2008 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais atsakovo išmokėtas pinigų sumas. Iš šių dokumentų matyti, kad 2008 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais ieškovams, be kita ko, buvo išmokėti priedai, kurie buvo keletą kartų didesni už šalių darbo sutartimis sulygtą darbo užmokestį be priedo – 800 Lt, tačiau 2008 m. spalio mėnesį ieškovams (išskyrus ieškovą V. S.) darbo užmokesčio priedai nebuvo išmokėti. Šiuo aspektu kasaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, kad apie praktiškai taikytą darbo užmokesčio apskaičiavimą vertintina pagal sutarties vykdymą iki ginčo laikotarpio, nes sutarties sąlygos tiek ginčo, tiek neginčo laikotarpiais turi būti aiškinamos vienodai. Tuo tarpu, priimdamas sprendimą už akių, Trakų rajono apylinkės teismas šių bylos duomenų nevertino ir neanalizavo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal byloje pateiktų darbo sutarčių nuostatas ieškovams priedas mokamas (pirma) už kokybiškai laiku atliktą darbą (antra) pagal įmonės finansines galimybes, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog priedų mokėjimas priklausė nuo atsakovo valios bona fide. Bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių kontekste yra netirta ir nevertinta aplinkybė dėl darbo užmokesčio priedo už 2008 m. spalio mėnesį mokėjimo ieškovui V. S. Taip pat byloje yra pateikti ieškovų rašytiniai paaiškinimai dėl pokalbių turinio (T. 1, b. l. 110–112), kuriuose nurodomos užfiksuotų pokalbių aplinkybės, susijusios su šalių sulygtomis sąlygomis dėl ieškovų darbo pobūdžio, darbų kiekio, kokybės ir atsiskaitymo už darbus tvarkos. Šie byloje pateikti duomenys sprendime už akių taip pat liko neįvertinti.

Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovai apeliavo į aplinkybes, susijusias su jiems 2008 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais mokėtais priedais, taip pat su užfiksuotais šalių pokalbiais (rašytiniais įrodymais dėl šių pokalbių) dėl darbų kiekio, kokybės ir atsiskaitymo už darbus tvarkos; į šias aplinkybes apeliuojama ir kasaciniame skunde. Procesiniame dokumente – pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo – ieškovų išdėstyti argumentai, kurie grindžiami bylos duomenimis (byloje pateiktais įrodymais), teisėjų kolegijos vertinimu, vis dėlto kelia pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nes, šiems ieškovų nurodomiems bylos duomenims (įrodymų turiniui) pasitvirtinus (CPK 285 straipsnio 2 dalis), nebūtų pagrindo priimti tokiam sprendimui už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje. Šioje nutartyje jau minėta, kad argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytų motyvų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai dėl ieškovams mokėtų priedų dydžio ir jų mokėjimo tvarkos, kurie liko teismo neįvertinti priimant sprendimą už akių ir kuriems (aplinkybėms ir argumentams) pasitvirtinus nebūtų pagrindo tokiam sprendimui už akių priimti, nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškime nurodytos aplinkybės ir argumentai bei juos patvirtinantys duomenys gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 288 straipsnio 4 dalis). Tai konstatavusi, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas pažeidė CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatas, įpareigojančias teismą atlikti formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikinti, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą; taip pat netinkamai taikė CPK 288 straipsnio 4 dalį, nukrypo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Tie patys proceso teisės pažeidimai konstatuotini ir dėl kasaciniu skundu skundžiamų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nutarčių (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Konstatuoti proceso teisės pažeidimai yra pagrindas panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis).

Šioje nutartyje jau nurodyta, kad šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiaverčiai ar svarbiau, negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui; taip pat kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Dėl to, konstatavusi teismo sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą, teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovų neatvykimo į teismo posėdį aplinkybėmis, nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų, tik pažymi, kad byloje nėra akivaizdžių faktų ar duomenų, jog ieškovai vilkino bylos nagrinėjimą ar kitaip piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Teisė į teisingą teismo procesą neužtikrinama, jeigu pažeidžiama asmens teisė būti išklausytam. Ši asmens teisė pažeidžiama, jei jam nesuteikiama galimybės asmeniškai arba per atstovą teikti paaiškinimus raštu ar žodžiu. Iš šios bylos medžiagos matyti, kad ieškovams buvo sudarytos prielaidos bei galimybės teikti paaiškinimus ir jie šia teise naudojosi – pateikė rašytinį paaiškinimą dėl pokalbių turinio (T. 1, b. l. 110–112), o į pirmosios instancijos teismo posėdį, kuriame buvo priimtas sprendimas už akių, ieškovai ir jų atstovė neatvyko, jų teigimu, dėl suklydimo dėl teismo posėdžio laiko. Darytina išvada, kad šioje byloje ieškovams buvo suteikta galimybė asmeniškai arba per atstovą teikti paaiškinimus raštu ar žodžiu, todėl nėra teisinio pagrindo kasacinio skundo argumentais konstatuoti teisės būti išklausytam pažeidimą.

Darbo bylose, kurių nagrinėjimo ypatumai reglamentuojami CPK XX skyriaus normų, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių. Kasatoriai kasaciniame skunde teigdami, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias darbo bylų nagrinėjimą, nenurodo kasacijos pagrindo, todėl šie kasacinio skundo teiginiai nenagrinėtini.

Prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas kasaciniame teisme, nenagrinėtini. Jie bei kasacinio teismo patirtų bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidų) paskirstymo klausimas spręstini bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Trakų rajono apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Zigmas Levickis

Antanas Simniškis