Dėl 29301,62 Lt žalos atlyginimo

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00093-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija:

38., 44.1.; 44.2.; 44.5.2.1.;

99.5.; 99.9.; 113.1.; 116.1.; (S)

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 8 d.

Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Kondratjevas,

sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant:

ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui adv. Renaldui Baliūčiui,

atsakovui Č. V., jo atstovei adv. Rimai Šmigelskytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Č. V. dėl 29301,62 Lt žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Č. V. 29301,62 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad 2010-09-10 ieškovo apdraustame name kilo gaisras, dėl kurio draudėjai D. Ž. buvo padaryta 29301,62 Lt žala. Gaisras kilo dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi. Atsakomybė už gaisro padarytą žalą kyla atsakovui Č. V., kadangi jis neužtikrino, kad į jam priklausiančias patalpas nepatektų pašaliniai asmenys, neužtikrino reikiamos patalpų priežiūros. Gaisro židinys buvo atsakovui priklausančiose palėpės patalpos. Kaip nurodė pats atsakovas, palėpė buvo atvira visą laiką. Mano, jog vėliau, tai yra 2010-09-18 kilęs gaisras, kurio priežastis buvo padegimas, ir 2010-09-10 gaisras nėra susiję, kadangi tokių duomenų nėra užfiksuota gaisro tyrimo medžiagoje. 2010-09-10 atsakovo pasirašytame akte dėl kilusio gaisro nurodyta, kad gaisro priežastis - neatsargus žmogaus elgesys. Padegimo ar kitų gaisro priežasčių atsakovas nenurodė, ikiteisminio tyrimo tam, kad būtų tiriamos gaisro kilimo priežastys, atsakovas atsisakė, dėl gaisro kilimo pretenzijų neturėjo. Antro gaisro metu buvo nustatyti tam tikri padegimo požymiai, ko nebuvo pirmo gaisro tyrimo metu, gaisro židiniai abiejose situacijose skyrėsi. Atsakovo kaltė šiuo atveju pasireiškia neatsargumu. Atsakovas nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis su pastatu atidžiai, rūpestingai, kad jo pastate nebūtų sukeltas gaisras. Būtent dėl šių priežasčių kyla atsakomybė atsakovui. Atsakovas turėjo tinkamai prižiūrėti pastatą, kad nesilankytų pašaliniai asmenys. Anga į palėpę buvo neužrakinta, be to, palėpėje negalėjo būti jokių langų rėmų, staliukų, tokiu būdu buvo pažeistas gaisrinės saugos taisyklių 72 p. Atsakovo teiginiai, kad per palėpės langelį kažkas galėjo būti įmesta, nepagrįsti jokiais įrodymais.

Atsakovas Č. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti, kadangi jis nėra atsakingas dėl gaisro kilimo ir jo metu padarytą žalą. Paaiškino, kad į jam priklausančias palėpės patalpas galima patekti tik kopėčiomis, tačiau patekimas yra labai sudėtingas, kopėčios yra labai stačios, jis pats vos užlipdavo, o žmonės, kurie buvo jo namuose gaisro metu, buvo invalidai. Jokio tikslo lipti į palėpę jiems nebuvo, palėpėje nebuvo elektros, rūkoma buvo tik virtuvėje ar lauke. Dangtis į palėpę tuo metu buvo atviras, kopėčios paguldytos. Į palėpę buvo galima patekti iš tamsaus kambariuko, kuriame nėra elektros. Gaisro vieta buvo toje pačioje patalpoje, kur įėjimas į palėpę. Palėpėje stovėjo staliukas ir langų rėmai, daugiau jokių daiktų ten nebuvo. Gaisro metu jo namuose nebuvo, jis dirbo pas J. V.. Paprastai jis dirbdavo dienomis, tačiau būtent tą dieną, kai kilo gaisras, dirbo nuo 21 val. vakaro iki 02 val. nakties. Antro gaisro metu jis taip pat dirbo pas J. V.. Tuos abu kartus, kai dirbo pas J. V., šis jį vaišino, nupirko valgyti, rūkalų, vyno. Nurodė, kad J. V. dar prieš gaisrą prašė parduoti namo dalį ar ją keisti į butą, tačiau jis nesutiko parduoti. Įtaria, jog dėl to, kad nesutiko perleisti J. V. namo dalies, buvo pamokytas. Pirmas gaisras kilo įmetus kažką degančio į palėpę pro palėpės langelį. Pirmą kartą nepasisekus, buvo antras padegimas. Po antro gaisro buvo akivaizdūs padegimo požymiai. Pirmo gaisro metu jis labai nenukentėjo, apdegė tiktai tamsaus kambario lubos, gaisras daugiau išplito į D. Ž. priklausančias patalpas. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo dėl pirmo gaisro jis neatsisakė, dokumentuose yra jo parašas, tačiau tekstas rašytas ne jo. Priešgaisrinės tarnybos išvada buvo, kad gaisras kilo neaiškiomis aplinkybėmis, todėl manė, kad toliau vyks tyrimas. Pas jį po pirmo gaisro buvo atvykęs priešgaisrinės tarnybos inspektorius, jie abu apžiūrėjo palėpę, bet nieko nenustatė. Nuo elektros negalėjo kilti gaisras, nes palėpėje nebuvo elektros instaliacijos. Palėpėje lango nebuvo, nes jį vėjas buvo įstūmęs į vidų. Langas buvo atviras apie 2 savaites. Pirmojo gaisro metu jo namuose buvo A. J. ir A. U.. A. J. nerūko, o A. U. rūko, bet niekada neturi cigarečių. Apie tai, kad pas jį ateis A. U., jis nežinojo, pastarasis atėjo į namus, kai jis jau buvo darbe. A. U. pas jį anksčiau gyveno apie tris metus. A. J. žinojo, kad A. U. anksčiau šiame name gyveno, todėl jį ir įleido. Kai išvykdavo, namą užrakindavo. A. U. raktų neturėjo. Neigia, kad jo namuose buvo užeigos namai, ateidavo tiktai vienas kitas asmuo darbo reikalais, atsinešdavo alaus butelį. Kad virš tamsaus kambariuko yra palėpė, A. U. gal ir žinojo, tačiau jam nebuvo jokio reikalo ten lipti. Mano, kad kažką įmesti į palėpę pro langelį yra sunku, ten yra apie 3-4 metrų aukštis, nei skuduro, nei popieriaus neįmesi, tačiau galima įmesti degančią degtukų dėžutę.

Atsakovo atstovė adv. Rima Šmigleskytė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi nėra nustatyta gaisro kilimo priežastis. Priešgaisrinės saugos darbuotojai nenustatė dėl ko prasidėjo gaisras. Nurodoma labiausiai tikėtina priežastis, tačiau tai nėra konkreti išvada, jog gaisras kilo dėl konkrečių atsakovo ar kitų asmenų, kurie galėjo pakliūti į jo gyvenamąsias patalpas, kaltės. Labiausiai tikėtina, kad šis gaisras, nors ir nebuvo tiriama, galėjo kilti dėl kitų priežasčių. Įvykus antrajam gaisrui, buvo tiriami abu gaisrai, visi asmenys buvo apklausiami tiek dėl pirmojo, tiek dėl antrojo gaisro aplinkybių. Taigi šiuo atveju ikiteisminis tyrimas vyksta dėl abiejų gaisrų. Priežastys, dėl kurių įvyko pirmasis gaisras ir antrasis yra tos pačios, nėra atsitiktinis dalykas, kad viename pastate 10 dienų laikotarpyje įvyksta du gaisrai. Prieš juos atsakovui siūloma parduoti ar keisti jam priklausančią namo dalį į butą, o jam atsisakius tai padaryti, prasideda gaisrai. Neatsitiktinai atsakovas dirba tuos darbus vakare, kai įprastai į darbą pas J. V. eidavo dienos metu. Būtent jam dirbant vakarais įvyko šie gaisrai. Pasinaudojant Č. V. silpnybe, jam perkami alkoholiniai gėrimai, tuo apsunkinant galimybę greitai padaryti darbą ir tokiu būdu kuo greičiau grįžti namo. Pati nukentėjusioji D. Ž. darė išvadą, jog gaisrai kilo dėl tos priežasties, kad Č. V. atsisakė parduoti savo namo dalį. Jokios atsakovo kaltės dėl kilusių gaisrų nėra, nes tai buvo tyčiniai padegimai, bandant įsigyti jam priklausančią gyvenamojo namo dalį. Neįtikėtina, kad gaisrą galėjo sukleti į atsakovo namą patekę pašaliniai asmenys, nes tokiu atveju gaisras būtų kilęs kažkuriame kambaryje ar virtuvėje. Tačiau šiuo atveju gaisras kilo palėpėje, į kurią patenkama kopėčiomis ir tame kambaryje nėra šviesos. Svetimam žmogui, kad ir gyvenusiam šiame name, nėra paprasta patekti į palėpę ir ten numesti nuorūką, tuo labiau turint omeny, kad tamsiame kambaryje, kuriame yra įėjimas į palėpę, miegojo A. U., kuris turi sveikatos problemų dėl gangrenuojančios kojos ir jo galimybė patekti į palėpę yra apribota, jam nebuvo pagrindo lipti į palėpę ir kažką mėtyti.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2010-09-10 kilo gaisras gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (Pažyma dėl kilusio gaisro Nr. 13E-152; b.l. 9). Įvykio metu šis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė D. Ž. (69/100 dalys) ir atsakovui Č. V. (31/100 dalys) (Nekilnojamojo turo centrinio duomenų banko išrašas; b.l. 27-30). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad gaisro metu apdegė Č. V. namo dalies medinės stogo konstrukcijos, dalis medinio perdengimo, pastogėje buvę įvairūs daiktai, sugadinta skardinė stogo danga, taip pat smarkiai apdegė D. Ž. namo dalies medinės stogo konstrukcijos, pastogės medinė pertvara, pastogėje buvę įvairūs daiktai, pristatyto prie namo ūkinio pastato medinės konstrukcijos, ūkiniame pastatę buvę įvairūs daiktai, sugadinta namo ir ūkinio pastato skardinė stogo danga, sulietos gyvenamojo namo kambarių lubos, dalis sienų (b.l. 9, 52). Ieškovas AB „Lietuvos draudimas” ir D. Ž. buvo sudarę Būsto draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010-07-24 iki 2011-07-23 (būsto draudimo liudijimas; b.l. 8). Ieškovas 2010-09-10 įvykusį gaisrą pripažino draudiminiu ir išmokėjo draudėjai D. Ž. iš viso 29301,62 Lt draudimo išmoką atlygindamas gaisro metu padarytą žalą (b.l. 22-24). Šią sumą ieškovas prašo priteisti iš atsakovo Č. V..

Nagrinėjamoje byloje ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ yra D. Ž. draudikas, kuris šiai išmokėjo draudimo išmoką už 2010-09-10 kilusio gaisro metu padarytą. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi draudikas (ieškovas AB „ Lietuvos draudimas“) įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš asmens, atsakingo už jos atsiradimą. Žala D. Ž. buvo padaryta gaisru, todėl draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui, remdamasis tiek bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, numatytais CK 6.245-6.248 bei 6.263 straipsniuose, tiek CK 6.266 str. 1 d. pagrindu, kuri įtvirtina atsakomybę be kaltės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį 1 dalį (ne)taikymą lemia, ar žala padaryta šiame straipsnyje išvardytais būdais. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Vaivorykštė“ v. UAB,,Revinė“, bylos Nr. 3K-7-152/2010). Sprendžiant dėl žalos, padarytos gaisru, atlyginimo, priklausomai nuo gaisro kilimo priežasties, pastato savininkui (valdytojui) gali būti taikoma tiek griežtoji atsakomybė (pagal CK 6.266 straipsnį), tiek ir atsakomybė bendraisiais pagrindais, kai reikalaujama visų civilinės atsakomybės sąlygų (ir kaltės). Tais atvejais, kai gaisro kilimo priežastis yra statinio konstrukciniai trūkumai (netinkamas ar nepakankamas kūrenimo ir šildymo šaltinių izoliavimas, netinkamų statybinių medžiagų panaudojimas ir pan.), taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009). Tais atvejais, kai gaisro kilimą lemia ne pastato, kuriame kilo gaisras, trūkumai, pastato savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010-09-22 pažymoje dėl kilusio gaisro Nr. 13E-152 (b.l. 9) ir 2010-09-10 akte dėl kilusio gaisro Nr. 149 (b.l. 51) nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi. Kaip matyti iš Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010-09-10 kilusio gaisro tyrimo medžiagos, namo bendrasavininkai D. Ž. ir Č. V. priežasčių, dėl kurių galėjo kilti gaisras nenurodė, ikiteisminio tyrimo nepageidavo (b.l. 52, 55, 56, 57, 60), todėl tolimesnis gaisro tyrimas nebuvo atliekamas. Kadangi šiuo atveju nenustatyta, kad gaisras kilo būtent dėl pastato trūkumų nulemtų priežasčių, ieškovas šių aplinkybių iš esmės net ir neįrodinėjo, nėra pagrindo teigti, kad žala padaryta CK 6.266 straipsnyje nurodytu būdu, todėl nagrinėjamu atveju dėl žalos atlyginimo spręstina pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“, bylos Nr. 3K-3-304/2009, 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v UAB „Revinė“, Nr. 3K-7-152/2010 ir kt.).

Gaisro tyrimo medžiagoje pažymėta, kad labiausiai tikėtina gaisro židinio vieta atsakovo Č. V. pastogės patalpose, kur matosi labiausiai išdegusi medienos vieta (b.l. 68). Tai, jog gaisras kilo atsakovo namo pastogėje nurodyta ir 2010-09-22 pažymoje dėl kilusio gaisro Nr. 13E-152 (b.l. 9). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neneigė minėtuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, jog gaisro židinio vieta buvo jo valdomoje ir naudojamoje palėpės patalpoje. Be to, kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, patekti į šias patalpas galima buvo tik iš jam priklausančio kambario, jo ir D. Ž. palėpės patalpos buvo atskirtos pertvara. Kitų duomenų, kurie leistų manyti, jog gaisras galėjo kilti ne atsakovo valdomose palėpės patalpose, o kitoje vietoje, byloje nėra. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad gaisro židinio vieta buvo atsakovo valdomose ir tik jo naudojamose palėpės patalpose.

Kaip jau buvo minėta, gaisro priežastį turi įrodyti asmuo, kurio patalpose kilo gaisras ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio. Atsakovo, gindamasis nuo jam pareikšto reikalavimo, teigė, jog gaisro priežastis buvo tyčinis padegimas, todėl dėl kilusi gaisro jokios jo kaltės nėra. Kaip minėta anksčiau, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba atlikusi pirminį gaisro tyrimą konstatavo, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi. Atsakovas Č. V. 2010-09-10 aktą dėl kilusio gaisro, kuriame nurodyta būtent ši gaisro kilimo priežastis, pasirašė, pats priežasčių, dėl kurių galėjo kilti gaisras, juolab įtarimų apie tai, kad gaisras galėjo būti sukeltas tyčia, nenurodė, ikiteisminio tyrimo tiksliai gaisro priežasčiai nustatyti nepageidavo. Visa tai leidžia manyti, jog atsakovas sutiko su nurodyta gaisro kilimo priežastimi. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas teigdamas, kad gaisras kilo dėl tyčinio padegimo, šią aplinkybė įrodinėjo tuo, kad 2010-09-18 name kilo antras gaisras dėl tyčinio padegimo. Atsakovo manymu šie abu gaisrai yra neabejotinai susiję, tai, jog antro metu buvo nustatyti tyčinio padegimo požymiai, įrodo ir tai, jog ir pirmasis gaisras kilo dėl tyčinio padegimo. Iš tiesų, teismui apžiūrai pateiktoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 66-1-911-10 esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui ir D. Ž. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2010-09-18 kilo gaisras. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad gaisras kilo dėl tyčinių veiksmų, tai yra padegimo. Tačiau teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog po pirmojo gaisro praėjus trumpam laikui name kilo antrasis gaisras, kuris buvo sukeltas tyčia, neduoda pagrindo daryti išvadą, jog ir pirmasis gaisras buvo sukeltas tyčiniais veiksmais. Jokiais įrodymais nepagrįstos ir atsakovo prielaidos, jog abu gaisrai buvo sukelti tyčia, siekiant užvaldyti jam priklausančią namo dalį. Iš ikiteisminio tyrimo byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė įtariantis, jog antrasis gaisras buvo sukeltas arba J. V., kuris dar iki gaisrų buvo prašęs jam perleisti namo dalį, arba G. K., kuris po antrojo gaisro įsigijo jam priklausančią namo dalį, užsakymu. Tačiau ikiteisminio tyrimo nebuvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pateikti J. V. ir G. K. įtarimus, jie apklausti tik kaip specialūs liudytojai BPK 82 str. 3 d. numatyta tvarka. Įtarimas ikiteisminio tyrimo byloje buvo pateiktas G. Č., tačiau ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nurauktas nenustačius jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas, nenustačius asmens, padariusio nusikalstamą veiką (2011-03-5-13 Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros nutarimas). Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog atsakovas neįrodė, jog 2010-09-10 gaisras kilo dėl tyčinių kitų asmenų veiksmų (CPK 178 str., 185 str.).

Kadangi tyčinis padegimo faktas byloje nebuvo įrodytas, jokių kitų galimų gaisro kilimo priežasčių atsakovas nenurodė ir jų neįrodinėjo, teismas laiko nustatytu, jog 2010-09-10 gaisras kilo dėl oficialiame dokumente, tai yra Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2010-09-10 akte dėl kilusio gaisro nurodytos priežasties – neatsargaus asmens elgesio su ugnimi.

Kaip nustatyta iš atsakovo paaiškinimų ir 2010-09-10 gaisro tyrimo medžiagoje esančių atsakovo, A. J. ir A. U. paaiškinimų (b.l. 57, 58, 59), gaisro metu atsakovo namuose nebuvo, jis nuo 2010-09-09 21 val. vakaro buvo išvykęs iš namų į darbą, į namus grįžo 2010-09-10 naktį, po 2 val., kai prie namo jau buvo atvykę ugniagesiai gesinti gaisro. Tai, jog atsakovo nebuvo namuose gaisro kilimo metu, leidžia teigti, jog gaisro tiesioginė kilimo priežastis buvo ne atsakovo, o trečiojo, nenustatyto asmens veiksmai. Jog gaisras buvo sukeltas paties atsakovo, neįrodinėjo ir ieškovas. Tačiau tai, jog gaisro kilimo tiesioginė priežastis buvo ne paties atsakovo veiksmai, nešalina atsakovo civilinės atsakomybės. Teismas sprendžia, jog atsakovas neįvykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, neužtikrino, kad jo valdomose ir naudojamose patalpose nekiltų gaisro, neužtikrino jų apsaugos nuo bet kokių rizikos faktorių, galinčių sąlygoti gaisro kilimą. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į šias teismo nustatytas aplinkybes. Iš atsakovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų galima spręsti, kad asmuo arba ugnies šaltinis į jo valdomas palėpės patalpas galėjo pateikti tiktai pro dvi vietas, tai yra angą į palėpę, esančią jam priklausančiame kambaryje, arba iš lauko, pro palėpės patalpose esantį langelį. Kaip nustatyta iš atsakovo paaiškinimų, anga į palėpės patalpas tuo metu, kai kilo gaisras, nebuvo uždengta dangčiu, o kopėčios, kuriomis galima užlipti į palėpę, buvo paguldytos. Taigi į palėpės patalpas asmenys, buvę atsakovui priklausančiame name, galėjo patekti be didesnių kliūčių. Pažymėtina, kad Gairinės saugos taisyklių (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-07-27 įsakymo Nr. 1-223 redakcija) 72 p. yra įtvirtintas reikalavimas, jog palėpės turi būti užrakintos. Šiuo atveju atsakovas šį reikalavimą akivaizdžiai pažeidė. Iš atsakovo paaiškinimų taip pat nustatyta, kad palėpės patalpose esantis langelis taip pat buvo atviras, nes maždaug prieš dvi savaitės iki gaisro vėjas langą buvo įstūmęs į vidų ir atsakovas jo nebuvo sutvarkęs. Be to, kaip matyti iš 2010-09-10 gaisro tyrimo medžiagoje esančių D. Ž. ir V. Š. paaiškinimų (b.l. 60-61) bei ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 66-1-911-10 esančio D. Ž. paaiškinimo, 2010-09-21 prašymo Kėdainių r. PK viršininkui (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 66-1-911-10 lapai Nr. 57-58, 59), atsakovo namuose nuolat lankėsi įvairūs asmenys, išgėrinėjo, rūkė, atsakovas nerakindavo namo durų, juos nuolat būdavo praviros, įvairūs asmenys jo namuose lankėsi ir tuomet, kai paties atsakovo namuose nebūdavo. Tai, jog atsakovui nesant namuose, be jo žinios namuose lankosi pašaliniai asmenys patvirtina ir gaisro metu atsakovo namuose buvusių A. J. ir A. U. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad 2010-09-09 vėlai vakare, tuo metu, kai atsakovas jau buvo išvykęs į darbą, į jo namus atėjo ir liko nakvoti A. U., kuris į namus pateko pro neužrakintas namų duris. Visuma šių aplinkybių patvirtina, kad atsakovas nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad naudojamame pastate nebūtų sukeltas gaisras, nes atsakovas nesiėmė priemonių, kad į jam priklausančią namo dalį nepatektų pašaliniai asmenys, į palėpės patalpas, kurioje buvo gaisro židinys, nepatektų ugnies šaltiniai, ir tuo sudarė sąlygas gaisrui kilti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad civilinės atsakomybės pagrindu pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartyje B. L., V. I. ir kt. v. notarė S. B. byloje Nr. 3K-3-614/200). Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos nevykdymas yra pakankamas pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, nes tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (CK 6.263 str., 6.246 str.- 2.24⁸ str.).

CK 6.251 str. 1 d. nustato visišką nuostolių atlyginimo principą, kuris reiškia, kad nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kuri buvo iki žalos padarymo. Įrodyti žalos dydį privalo ieškovas (CK 6.249 str. 1 d., CPK 178 str.). Ieškovo draudėjos D. Ž. dėl gaisro patirti nuostoliai yra detaliai nurodyti 2010-09-10 turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede (b.l. 10-12). Iš ieškinyje pateikto žalos paskaičiavimo matyti, kad iš viso D. Ž. buvo padaryta 29401,62 Lt dydžio žala (ieškovas draudėjai faktiškai išmokėjo 29301,62 Lt draudimo išmoką). Šią žalą sudaro atsakovės realiai patirtos išlaidos tvarkant elektros instaliaciją (832,03 Lt), išlaidos valymo paslaugoms (3260 Lt) bei išlaidos, reikalingos būsimiems stogo bei vidaus patalpų atstatymo bei remonto darbams atlikti (19120,59 Lt stogo remontui ir 6198 Lt vidaus patalpų remontui). Nurodytą žalos dydį patvirtina ieškovo pateiktos lokalinės sąmatos, PVM-sąskaita faktūros, pinigų priėmimo kvitai (b.l. 13-20). Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nurodytas žalos dydis gali būti ginčijamas, teisminio nagrinėjimo metu žalos dydžio iš esmės neginčijo, alternatyvaus žalos įvertinimo nepateikė, skirti ekspertizės žalos dydžiui nustatyti neprašė, nors buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, jokiais kitais objektyviais įrodymais nenuginčijo nei darbų kiekių, nei apimties, nei darbų ir medžiagų kainų, nei pateiktų paskaičiavimų pagrįstumo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, nesant byloje duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovui draudėjai D. Ž. išmokėtą 29301,62 Lt draudimo išmoką ar bent jos dalį, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 29301,62 Lt žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CK 6.263, 6.246–6.249, 6.1015 straipsniai)

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-01-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinas sumokėtas 879 Lt žyminis mokestis ir 1873,60 Lt atstovavimo išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Kadangi Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atsakovas yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, padengiamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Č. V., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, 29301,62 Lt (dvidešimt devynis tūkstančius tris šimtus vieną litą 62 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą suma nuo bylos iškėlimo teisme 2012-01-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 879 Lt (aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio ir 1873,60 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt tris litus 60 ct) atstovavimo išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, Kauno apskrities valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybai grąžinti medžiagą dėl kilusio gaisro Nr. 149, Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK grąžinti ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 66-1-911-10.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Teisėjas Vitalijus Kondratjevas