Baudžiamoji byla Nr. 2K-371/2010 Procesinio sprendimo kategorija
1.1.9.1.; 1.1.9.2.
(S)
2010 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Č. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 nuosprendžio, kuriuo:
K. Č. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 68 straipsniu, paskirta baudžiamoji priemonė ir uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejus metus. Taip pat iš dalies patenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys bei jam priteista 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartis, kuria K. Č. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą,
n u s t a t ė :
K. Č. nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 6 d., apie 6.24 val., Vilniaus rajone, Juodšilių miestelyje, A. Mickevičiaus gatvėje, kelyje „Ąžuolijai-Jašiūnai“ 6 km 200 m, vairuodamas a/m „Mercedes Benz 260“ (Valst. Nr. BBB 618), pažeidė Kelių eismo taisyklių 50, 51 ir 75 punktų reikalavimus, nes nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų ja ėjusią pėsčiąją A. N. bei ją partrenkė, dėl ko pastaroji nuo kūno sužalojimų mirė.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-371/2010 Procesinio sprendimo kategorija
1.1.9.1.; 1.1.9.2.
(S)
2010 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Č. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 nuosprendžio, kuriuo:
K. Č. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 68 straipsniu, paskirta baudžiamoji priemonė ir uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejus metus. Taip pat iš dalies patenkintas nukentėjusiojo civilinis ieškinys bei jam priteista 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartis, kuria K. Č. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą,
n u s t a t ė :
K. Č. nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 6 d., apie 6.24 val., Vilniaus rajone, Juodšilių miestelyje, A. Mickevičiaus gatvėje, kelyje „Ąžuolijai-Jašiūnai“ 6 km 200 m, vairuodamas a/m „Mercedes Benz 260“ (Valst. Nr. BBB 618), pažeidė Kelių eismo taisyklių 50, 51 ir 75 punktų reikalavimus, nes nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų ja ėjusią pėsčiąją A. N. bei ją partrenkė, dėl ko pastaroji nuo kūno sužalojimų mirė.
Nuteistasis K. Č. kasaciniame skunde prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria K. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir dvejiems metams uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, bei Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį, kuria atmestas kasatoriaus apeliacinis skundas, panaikinti arba teismų sprendimus pakeisti ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę vieneriems metams. Skunde nurodo, kad labai gailisi dėl kilusių sunkių padarinių ir yra pasirengęs kuo greičiau atlyginti padarytą žalą, dalį žalos jau atlygino bei yra susitaręs dėl likusios žalos atlyginimo terminų, tačiau jo padėtį žymiai apsunkina paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Jis dirba autošaltkalviu UAB „Skuba“ (pridėtas raštas iš darbovietės apie jo pareigas) ir jo pareigos susiję ne tik su sunkvežimių remontu, bet ir su kasdieniu transporto priemonių valdymu: lankymasis pas klientus visoje Lietuvoje, bandomieji įmonės parduodamų, remontuojamų bei perkamų automobilių važiavimai. Atėmus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, darbovietėje nustatytų atlikti pareigų vykdymas tapo apribotas, dėl ko nukentėjo atlyginimas bei gresia atleidimas iš darbo, kas, be abejo, atsilieptų ir galimybėms kuo greičiau atlyginti padarytą žalą. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad įvykio metu buvo blaivus, iki teismo nuosprendžio priėmimo nuteistasis dar 1,5 metų vairavo transporto priemonę ir nepadarė nė vieno teisės pažeidimo, negavo jokių administracinių nuobaudų, o ankstesnių paskirtų nuobaudų galiojimas baigėsi. Transporto priemonių vairavimas įeina į kasatoriaus darbines funkcijas, dėl ko jis turi ne tik B kategoriją, bet ir kitas, ir šios teisės atėmimas labai sunkina jo padėtį. Prašo teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę panaikinti, panaikinant teismų sprendimus atitinkamas dalis, ar bent jau sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės galiojimo laiką.
Atsiliepime į nuteistojo K. Č. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras G. Gudžiūnas siūlo kasacinį skundą atmesti. Jame nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai ir motyvuotai pasisakyta dėl kasacinio skundo teiginių apie atidėtos bausmės įgyvendinimo tikslus, nepagrįstą kaltininko darbinės padėties, kuri nėra išskirtinė ar netradicinė, suabsoliutinimą, ankstesnius K. Č. padarytus pažeidimus bei objektyviais duomenimis nepagrįstus spėjimus dėl gresiančio atleidimo iš darbo. Prokuroro teigimu, specialios poveikio priemonės paskyrimas negali nuteistajam trukdyti vykdyti tiesiogines darbines funkcijas – atlikti autošaltkalviui priskirtus remonto darbus, išbandyti suremontuotas transporto priemones įmonių aikštelėse ar patalpose panaudojant stendus ir kitas specialias priemones, t.t., o vykti į darbą galima kitu (ne nuosavu) transportu. Be to, paskirtos poveikio priemonės terminas nustatytas ne maksimalus, o tik vidutinis, todėl atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus. Teismų sprendimai, prokuroro įsitikinimu, iš esmės yra teisingi, pažeidimų taikant bendrąsias normas bei surašant sprendimų motyvus nepadaryta, todėl pagrindo juos keisti ar naikinti nėra.
Skundas atmestinas.
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones
Teismas, skirdamas K. Č. bausmę, teisingai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir tinkamai individualizavo bausmę, atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, pagrįstai argumentavo, kad nusikalstama veika padaryta naudojantis specialia teise, todėl, remiantis BK 68 straipsniu, konstatavo, jog yra pagrindas uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant įstatyme numatytos vidutinės trukmės laikotarpį. Teismo argumentai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę yra pagrįsti pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, kadangi nuteistasis buvo itin neatidus, nes, tamsiu paros metu artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo ir nesumažino greičio, važiavo maksimaliu leistinu greičiu. Teismai pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad K. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu ne kartą buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus bei, pasiremdami šiomis aplinkybėmis, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuteistasis kasaciniame skunde prašymą panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę atimti teisę vairuoti transporto priemonę grindžia tuo, kad atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę trukdo jo darbinei veiklai ir dėl šios priežasties jis gali netekti darbo, o tuo pačiu ir galimybės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie išdėstyti BK 1 straipsnio 1 dalyje, jog baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Be to, BK 41 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad bausmės paskirtis yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės bei duomenys apie jo padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus rodo, jog eismo įvykis buvo ne atsitiktinis atvejis jo vairavimo praktikoje, o dėsningai sietinas su sistemingu kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Todėl atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę yra adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, siekiant tikslų, numatytų BK 1 straipsnio 1 dalyje ir BK 41 straipsnio 2 bei 4 punktuose.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo prašymą bei jį pagrindžiančius argumentus dėl patirtų suvaržymų darbinėje veikloje atėmus jam teisę vairuoti transporto priemonę, teisingai pasvėrė kaltininko asmeninius ir valstybės prioritetus bei pagrįstai atmetė jo prašymą, nurodydamas, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas taptų nepagrįstu suvaržymu tuomet, kai kaltinamajam būtų užkirstas kelias dirbti. Tačiau, jei baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas tik apsunkintų jo darbinę veiklą, bet iš esmės neužkirstų kelio ja užsiimti, pripažįstama, kad toks suvaržymas nelaikytinas neproporcingu. K. Č. paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės terminas, apskaičiuojant pagal minimalaus ir maksimalaus termino sumą, yra lygus vidurkiui; šis terminas santykinai atitinka ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą. Įstatymo taikymo aspektu bei remiantis teismų praktikos pavyzdžiais, baudžiamojo poveikio priemonės termino trukmė atitinka įstatymo reikalavimus, todėl kasacinės instancijos teismas, remdamasis kasacinio nagrinėjimo ribomis, šio termino keisti negali.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo K. Č. kasacinį skundą atmesti
Teisėjai Rimantas Baumilas
Vytautas Piesliakas
Alvydas Pikelis
