Baudžiamoji byla Nr. 2K-409/ 2010
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.3.1.
2.6.7.1 (S)
2010 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,
nukentėjusiesiems V. Ž. ir M. J. Ž.,
nuteistajam A. J. ir jo gynėjai advokatei Vytautei Ladygaitei-Balčiūnienei,
vertėjai Loretai Kireilytei,
žodinio kasacinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų V. Ž. ir M. J. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. (A. J.) nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš A. J. nukentėjusiajam V. Ž. priteista 8 889 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Dėl kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį A. J. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, kuria nukentėjusiųjų V. Ž. ir M. J. Ž. bei nuteistojo A. J. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiųjų, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Baudžiamoji byla Nr. 2K-409/ 2010
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.3.1.
2.6.7.1 (S)
2010 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Klimavičiaus, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,
nukentėjusiesiems V. Ž. ir M. J. Ž.,
nuteistajam A. J. ir jo gynėjai advokatei Vytautei Ladygaitei-Balčiūnienei,
vertėjai Loretai Kireilytei,
žodinio kasacinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų V. Ž. ir M. J. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. (A. J.) nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš A. J. nukentėjusiajam V. Ž. priteista 8 889 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Dėl kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį A. J. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, kuria nukentėjusiųjų V. Ž. ir M. J. Ž. bei nuteistojo A. J. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiųjų, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. J. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. sausio 4 d., apie 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje kilus konfliktui su V. Ž., tyčia rankomis ir kojomis sudavė pastarajam ne mažiau kaip 15 smūgių į veidą, rankas, juosmenį, kojas, krūtinę, pilvą, taip padarydamas nubrozdinimus nosies dešinėje, smakre, dešinėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešinio kelio srityje, kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, abiejuose skruostuose, viršutinėje lūpoje, juosmens kairėje pusėje, dešinėje plaštakoje, krūtinės ir nugaros minkštuosiuose audiniuose, t.y. kūno sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei padarydamas kraujosruvą bambos srityje, plonųjų žarnų pasaito plyšimą su pasaito kraujagyslių šakų sužalojimais, sukėlusį ūmų vidinį nukraujavimą į pilvaplėvės ertmę, t.y. kūno sužalojimą, vertinamą kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nuo kurio V. Ž. 2008 m. sausio 5 d., apie 15.30 val., mirė.
Kasaciniame skunde nukentėjusieji V. Ž. ir M. J. Ž. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartį: perkvalifikuoti A. J. veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir paskirti atitinkamą bausmę. Savo prašymą kasatoriai motyvuoja tuo, kad, jų nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nustatytos praktikos ir dėl to neteisingai kvalifikavo A. J. veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusieji skunde nurodo, kad jų sūnus V.Ž. buvo nužudytas itin žiauriai, nes ekspertai nustatė, kad buvo suduota ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno vietas, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 16 d. Senato nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 17 punktą nužudymas pripažįstamas itin žiauriu, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų. Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad jų sūnus jautė didelius skausmus tiek mušimo metu, tiek po to iki pat mirties, t. y. beveik visą parą. Kasatoriai nesutinka su teismo išvadomis, kad A. J., nužudydamas V.Ž., veikė netiesiogine tyčia, kadangi, jų nuomone, A. J., suduodamas smūgius kumščiais ir kojomis į įvairias gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą, pilvą, krūtinę, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl jų gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir jų norėjo. Todėl, nukentėjusiųjų nuomone, jis veikė tiesiogine tyčia. Kasatorių teigimu, A. J., suduodamas ne mažiau kaip 15 smūgių į gyvybiškai svarbias V. Ž. kūno vietas, turėjo tikslą ypatingai žiauriu būdu jį nužudyti. Anot kasatorių, nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismai neanalizavo nusikaltimo sudėties esmės, todėl padarė neteisingas išvadas.
Kasacinis skundas atmestinas.
Pagrįsdami savo prašymą perkvalifikuoti A. J. veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą nukentėjusieji akcentuoja jų sūnui V. Ž. suduotų smūgių skaičių. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šis argumentas atitinka bylos medžiagą – byloje nustatyta, kad V. Ž. buvo suduota ne mažiau kaip 15 smūgių – tačiau jis nėra pakankamas A. J. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kaip nužudymą, padarytą itin žiauriai. Nusikaltimas kvalifikuojamas pagal aptariamą punktą tik tuomet, kai kaltininkas jo darymo metu suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Tuo tarpu, šioje byloje tokios išvados neleidžia padaryti teismo nustatytos aplinkybės. Byloje nustatyta, kad A. J. prieš V. Ž. panaudotas smurtas buvo spontaniškas. Tai buvo staigi reakcija į A. J. pamatytą situaciją – jis pamatė savo žmoną ir V. Ž. nuogus gulinčius lovoje. Smurtas truko trumpai. Nuteistasis smurtaudamas nenaudojo jokių įrankių. Tik vienas iš jo suduotų smūgių (smūgis į pilvą) sukėlė mirtinas pasekmes, o kiti keturiolika sužalojimų nukentėjusiajam būtų sukėlę tik nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad suduotų smūgių skaičius, sužalojimo pobūdis, smurto intensyvumas ir trukmė neduoda pagrindo išvadai, kad gyvybės atėmimo metu V. Ž. buvo sukeltos itin didelės fizinės ar dvasinės kančios ir gyvybė buvo atimta itin žiauriai. Nenustačius šio kvalifikuojančio požymio, nuteistojo A. J. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Tyčios rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia) šiuo atveju aptariamos normos pritaikymui neturi reikšmės, nes pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kvalifikuojamas nužudymas, padarytas tiek netiesiogine, tiek tiesiogine tyčia, jeigu veikoje nėra nė vieno ją pagal BK 129 straipsnio 2 dalį kvalifikuojančio požymio. Tai reiškia, kad pagal nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o nukentėjusiųjų prašymas perkvalifikuoti nuteistojo A. J. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą yra nepagrįstas.
Vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Nukentėjusiųjų V. Ž. ir M. J. Ž. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Antanas Klimavičius
Josifas Tomaševičius
Valerijus Čiučiulka