R. D. pagal BK 178 str. 2 d., 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-370/2010 Procesinio sprendimo kategorijos

1.1.8.11.; 1.1.10.3.

(S)

2010 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 nuosprendžio, kuriuo:

R. D. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams. Pritaikius BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Baudžiamoji byla (procesas) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Priteista iš R. D.: 7,50 Lt valstybei bei 350 Lt turtinės žalos atlyginimo V. Z..

Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis, kuria nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą,

n u s t a t ė :

R. D. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 11 d., apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš nukentėjusiosios V. Z. buto, esančio Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), atvirai, ištraukdamas iš rankų, pagrobė du mobiliojo ryšio telefonus bendros 350 Lt vertės.

Už šią veiką R. D. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartimi, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Pritaikius BK 64 straipsnio 1, 2 dalis, ši subendrinta bausmė subendrinta su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos (subendrintos su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2006 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu, paskirta bausme) ir neatliktos bausmės dalimi bei galutinė bausmė nustatyta – laisvės atėmimas trejiems metams.

Nuteistasis R. D. kasaciniame skunde prašo į jam paskirtos bausmės laiką įskaityti laisvėje atliktos bausmės laiką, nes jis nurodytu laiku buvo namuose, atsižymėdavo ir teismo paskirtų įpareigojimų nepažeidė. Mano, jog šis laikas (o tiksliau – 1 metai ir 10 dienų) turi būti įskaitytas, nes toks laikas buvo įskaitytas kitiems nuteistiesiems, taigi, vadovaujantis lygybės prieš įstatymą principu, turi būti įskaitytas ir jam. Be to, teigia jokio nusikaltimo nepadaręs bei nurodo, jog jo draugė V. Z. jį melagingai įskundė dėl pavydo. Nuteistasis įsitikinęs, jog nuteistas buvo vien dėl jo ankstesnių teistumų.

Atsiliepime į nuteistojo R. D. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Lina Beinarytė siūlo kasacinį skundą atmesti. Jame nurodo, kad kasacinis skundas nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nenurodyta esminių BPK pažeidimų, be to, net nesuformuluotas kasatoriaus prašymas. Kadangi nuteistasis iš V. Z. rankų atvirai ištraukdamas pagrobė du mobiliojo ryšio telefonus, jo veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, o nuteisimas dėl vagystės visiškai įrodytas byloje surinktais įrodymais. Nuteistojo versija, kad telefonų jis nepavogė, o tik susiginčijo su nukentėjusiąja išsamiai išnagrinėta bei motyvuotai paneigta. Be to, tinkamai taikytos ir bausmių subendrinimo taisyklės. Nepaisant to, kad dalį lygtinio atleidimo nuo bausmės termino nuteistasis jam priskirtus įpareigojimus vykdė, tačiau, nepasibaigus šiam laikotarpiui, jis vėl padarė nusikalstamą veiką, o tokiu atveju taikomos BK 64 straipsnyje numatytos taisyklės, kaip ir buvo padaryta. Todėl bausmė subendrinta tinkamai.

Atsiliepime į nuteistojo R. D. kasacinį skundą nukentėjusioji V. Z. prašo teisingai nubausti R. D.. Jame nurodo, jog R. D., neva atėjęs atsiimti savo daiktų, prieš ją bei jos tėvus naudojo fizinį smurtą bei siekdamas, kad nukentėjusioji neiškviestų pagalbos, iš jos atėmė du mobiliojo ryšio telefonus, kurių vėliau taip ir neatidavė. Nukentėjusioji nurodo R. D. neapkalbėjusi, davusi apie jį išsamius ir teisingus parodymus.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 64 straipsnio 1 dalies taikymo ir nenagrinėtinų skundo argumentų

BK 77 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, arba asmuo, kuriam laisvės atėmimo bausmė pakeista švelnesne, per neatliktos bausmės laiką padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas bausmes gali visiškai ar iš dalies sudėti.

Kasatorius klaidingai supranta lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės instituto turinį. Būdamas lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, jis bausmės neatlikinėjo, nes teismo paskirti įpareigojimai nėra bausmė, o tik priemonės, kontroliuojančios nuteistojo elgesį lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą laikotarpiu. Paskirtų įpareigojimų nevykdymas, administracinių teisės pažeidimų ar drausminių nusižengimų padarymas, o taip pat nusikalstamos veikos padarymas nutraukia lygtinio atleidimo nuo bausmės laikotarpį, lygtinio atleidimo termino atbuvimo trukmė neturi reikšmės, jos įskaitymas į bausmės laiką įstatyme nenumatytas. Teismas į lygtinio termino atbuvimo trukmę bei įpareigojimų vykdymą gali atsižvelgti subendrindamas bausmes, pasirinkdamas dalinį neatliktos bausmės ar naujai paskirtos bausmės pridėjimą.

Apylinkės teismas, skirdamas R. D. galutinę subendrintą bausmę, vadovavosi BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ir prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėjo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį. Neatliktoji bausmės dalis pagal minėtą Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendį, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartimi lygtinai paleidžiant iš laisvės atėmimo vietos, buvo nustatyta 2 metai 2 mėnesiai 1 diena, todėl teismas, sudėdamas bausmes, prie neatliktos bausmės pridėjo tik dalį paskirtos bausmės. Įstatymo taikymo aspektu bausmės subendrintos nepažeidžiant BK reikalavimų.

Kasacinio skundo teiginiai, jog R. D. nusikaltimo nepadarė, buvo melagingai apkalbėtas ir nuteistas dėl ankstesnių teistumų, buvo keliami ir nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Šie teiginiai teismų posėdžių metu išnagrinėti išsamiai, remiantis bylos duomenimis ir išdėstant motyvus. Nagrinėti šiuos klausimus kasacine tvarka nėra bylos kasacinio nagrinėjimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo R. D. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rimantas Baumilas

Vytautas Piesliakas

Alvydas Pikelis