Dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 10 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 3 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-684/2006

Procesinio sprendimo kategorija

2.1.12.2.2. (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

sekretoriaujant E. Jasionienei,

dalyvaujant prokurorui G. Gudžiūnui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusios J. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 10 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 3 d. nutarties.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 10 d. nuosprendžiu V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, uždraudžiant šešis mėnesius vairuoti kelių transporto priemones.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant V. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Tuo pačiu nuosprendžiu J. B. priteista 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti ir pripažinta jos teisė į civilinio ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 3 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 10 d. nuosprendis pakeistas. Iš V. S. priteista J. B. 5000 Lt neturtinės žalos ir 250 Lt advokato samdymo išlaidų.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą atmesti,

n u s t a t ė:

V. S. nuteistas už tai, kad 2004 m. sausio 12 d., apie 9.00 val., vairuodamas automobilį „Ford Fiesta“(valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 215,6 kilometre, Klaipėdos r., Derceklių k., pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 51, 53, 164, 171, 172, 173 punktų reikalavimus, neatsižvelgė į kelio meteorologines sąlygas ir, esant slidžiai kelio dangai, elgėsi neatsargiai: nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nesilaikė saugaus atstumo, nepasirinko saugaus greičio, dėl to nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su šia eismo juosta nuo Klaipėdos važiavusiu UAB „V“ priklausančiu automobiliu „Nissan Sunny“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamu A. K.; po šio susidūrimo automobilis „Nissan Sunny“ išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su šia eismo juosta nuo Šilutės važiavusiu automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamu J. B.; abiejų automobilių vairuotojams (A. K. ir J. B.) buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, automobilio „VW Passat“ keleivėms M. P. – nesunkus sveikatos sutrikdymas, E. P. – nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusi J. B. kasaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 3 d. nuosprendžio dalį dėl jai priteistos neturtinei žalai atlyginti sumos - 5000 Lt, pakeisti, priteisiant jai iš V. S. padarytai neturtinei žalai atlyginti 10 000 Lt, o likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusioji nurodo, kad dėl V. S. padarytos nusikalstamos veikos jai buvo padaryti ne tik daugybiniai kūno sužalojimai, bet ir ilgą laiką sutriko sveikata, ji buvo nedarbinga apie pusę metų, t.y. nuo 2004 m. sausio 12 d. iki 2004 m. liepos 6 d., ji patyrė didžiuli išgąstį, stresą, ilgą laiką jautė fizinį skausmą, buvo gydoma ir prižiūrima medikų, patyrė nepatogumų, kurie turėjo esminės reikšmės jos gyvenimo kokybei. Atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą teismas, nukentėjusios nuomone, turėjo priteisti jai iš V. S. prašomus 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau pažeisdamas BPK 115 straipsnio 1 dalies ir CK 6.250 straipsnio nuostatas, teismas priteisė jai neturtinei žalai atlyginti tik 5000 Lt. Nukentėjusioji pažymi, kad pagal BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, tenkindamas jos civilinį ieškinį, galėjo nesilaikyti ieškinio ribų, nes ieškinio dydis šiuo atveju neturėjo reikšmės veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Nukentėjusios manymu, teismas priteisdamas jai tik 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo deramai nesivadovavo CK 6.250 straipsnyje numatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nes V. S. yra baigęs mokslus mokymo įstaigoje, gali susirasti darbą ir realiai atlyginti jos prašomą neturtinę žalą.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 376 straipsnio taikymo

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada, kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai pagrindai. Juos numato BPK 369 straipsnis, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Nukentėjusiosios J. B. kasaciniame skunde yra teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi CK normomis ir dėl to, jos nuomone, priteisė per mažo dydžio neturtinę žalą. Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos nukentėjusiosios skundo argumentus, kuriuose yra kasacinio nagrinėjimo pagrindai, ir pasisako dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais.

Dėl BPK 115 straipsnio nuostatų taikymo

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajai neturtinę žalą, netinkamai pritaikė BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatas. Neturtinė žala yra fizinio ir moralinio pobūdžio nuostoliai. Kaip jau minėta, kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą kasacinę tvarka, neturtinės žalos dydžio nenustatinėja. Iš kasacinio skundo turinio reikia padaryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, padarė esminį baudžiamo proceso įstatymo pažeidimą, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį. Todėl kasacinės instancijos teismas, šioje baudžiamojoje byloje, turi patikrinti ar apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso normomis, teisingai išsprendė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimą, ar teisingai vadovavosi visomis Civilinio kodekso normomis, kurios nustato neturtinės žalos turinį ir dydį, ir ar nebuvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Remiantis bylos duomenimis, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, išsamiai ir visiškai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, nukentėjusiosios papildomai pateiktus dokumentus, juos tinkamai išanalizavo ir motyvuotai išdėstė 2006 m. balandžio 3 d. nutartyje. Nutartyje nurodytos aplinkybės sudaro neturtinės žalos turinį, joje nustatyti visi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys), tai ir žalos padariniai – nusikaltimu padaryta įtaka nukentėjusiajam asmeniui: asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai ir t.t., tai ir žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis ir kitos turinčios reikšmę bylos aplinkybės. Todėl teigti, kad tuo buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, nėra pagrindo.

Kolegijos nuomone, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir paveikusiais teisėtų bei pagrįstų teismo sprendimų priėmimą, dėl ko reikėtų keisti ar naikinti juos, padaryta nebuvo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiosios J. B. kasacinį skundą atmesti

Teisėjai Antanas Klimavičius

Vytautas Piesliakas

Rimantas Baumilas