Baudžiamoji byla Nr. 2K-798 / 2006
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.2.4.;
2.4.2. 9 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. gruodžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorei J. Zieniūtei,
gynėjui V. Venckūnui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutarties.
Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 28 d. nuosprendžiu R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nuteistojo R. V. apeliacinis skunda atmestas. Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 28 d. nuosprendis pakeistas. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą laisvės atėmimo bausmė R. V. sumažinta vienu penktadaliu. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
Baudžiamoji byla Nr. 2K-798 / 2006
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.2.4.;
2.4.2. 9 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. gruodžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorei J. Zieniūtei,
gynėjui V. Venckūnui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutarties.
Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 28 d. nuosprendžiu R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nuteistojo R. V. apeliacinis skunda atmestas. Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 28 d. nuosprendis pakeistas. Pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą laisvės atėmimo bausmė R. V. sumažinta vienu penktadaliu. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2006 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
R. V. nuteistas už tai, kad 2001 m. rugpjūčio 6 d., apie 13.30 val., prie namo, esančio Vilniuje (duomenys neskelbtini) slapta pagrobė svetimą turtą stambiu mastu – 95 864,5 Lt vertės Lenkijos firmai (duomenys neskelbtini) priklausantį vilkiką „Volvo FH 12“ (duomenys neskelbtini) ir 50 243,27 Lt vertės UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią puspriekabę-furgoną „Karfa“ (duomenys neskelbtini).
Kasaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje neišdėstė motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo esmės ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai neigė, kad padarė nusikaltimą, už kurį yra nuteistas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) 2001 m. rugpjūčio 6-21 d. lengvojo automobilio kelionės lapas Nr. 0219, kuriame nurodyta, kad jis automobiliu „Audi-100“ (duomenys neskelbtini) 2001 m. rugpjūčio 6 d. 14 val. išvyko iš garažo Kaune ir 18 val. grįžo į garažą. Taigi, jis negalėjo vienu metu būti Kaune ir nusikaltimo vietoje Vilniuje. Apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės netyrė ir į jo argumentą nutartyje neatsakė. Vertindamas įrodymus (išvadą dėl kvapų identifikavimo, liudytojo G. Č. parodymus) apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė, kad buvo pažeistas BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas įrodymų leistinumo principas – daug proceso veiksmų atlikta nesilaikant tiems veiksmams nustatytos tvarkos, šių veiksmų rezultatai yra netinkamai užfiksuoti, todėl tokie duomenys negali būti laikomi įrodymais.
Nuteistojo R. V. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo
Nuteistasis R. V. kasaciniame skunde nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl jo apeliacinio skundo esmės, tačiau kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti.
BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Ši įstatymo nuostata apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas ir nustato apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus bei pateikti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Šioje byloje nuteistasis R. V. apeliaciniame skunde ginčijo pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, ir prašė jį išteisinti. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą atliko įrodymų tyrimą, įvykdė kasacinio teismo nurodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 22 d. nutartis) ir apeliacinį skundą atmetė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis surašyta pažeidžiant BPK 332 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą, nuteistajam R. V. pritaikė 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu penktadaliu.
Dėl BPK 20 straipsnio taikymo
Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdamas, kad teismas neįvertino jo nekaltumą galinčios patvirtinti pažymos apie darbą UAB (duomenys neskelbtini) bei neatsižvelgė į byloje padarytus BPK 20 straipsnio 4 dalies pažeidimus atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir šie nuteistojo R. V. kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
Pagal BPK 20 straipsnio 1, 2, 4 dalis įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Iš nuteistojo R. V. apeliacinio skundo matyti, kad jame daug dėmesio skiriama ikiteisminio tyrimo metu gautai išvadai dėl kvapų identifikavimo, liudytojo G. Č. parodymų analizei, parodymo atpažinti asmenį iš fotonuotraukų vertinimui. Tačiau šie faktiniai duomenys, kaip matyti iš byloje esančių išvados dėl kvapų identifikavimo Nr. 181 (T. 9, b. l. 104), rodomo asmens atpažinti protokolo (T. 9, b. l. 141-143), liudytojo apklausos protokolų, atitinka jiems keliamus įrodymų leistinumo ir sąsajumo reikalavimus. Teismas juos pagrįstai laikė įrodymais. Nuteistojo R. V. kaltė padarius BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nustatyta šiais ir kitais byloje surinktais įrodymais, kuriuos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra įvertinta kasatoriaus minima pažyma apie darbą UAB (duomenys neskelbtini), galima laikyti tam tikru nutarties trūkumu, tačiau jokiu būdu ne esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nes teismas nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų įvertino kitus įrodymus, kuriuos laikė pakankamais nuteistojo R. V. kaltės nustatymui. Be to, kolegija konstatuoja, kad UAB (duomenys neskelbtini) išduoto lengvojo automobilio kelionės lape Nr. 0219 už 2001 m. rugpjūčio 6 – 21 d. (T. 14, b. l. 341) nurodyti duomenys neatitinka tikroves. Pavyzdžiui, lengvojo automobilio kelionės lape nurodyta, kad R. V. 2001 m. rugpjūčio 18 d. dirbo nuo 1400 iki 1800 val., o 2001 m. rugpjūčio 19 d. nuo 600 iki 1800 val. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. V. 2001 m. rugpjūčio 17 d. 2000 val. buvo sulaikytas (asmens laikinojo sulaikymo protokolas T. 9, b. l. 134) ir nuo 2001 m. rugpjūčio 18 d. su juo buvo atliekami tardymo veiksmai, o 2001 m. rugpjūčio 19 d. R. V. teisėjo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas iki 2001 m. rugpjūčio 29 d. (T. 9, b. l. 138).
Taigi, nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų keisti ar naikinti, apeliacinės instancijos teismo nutartį, nuteistojo R. V. kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo R. V. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Pranas Kuconis
Jonas Prapiestis
Viktoras Aidukas
