Civilinė byla Nr.3K-3-428/2007 Procesinio sprendimo kategorijos: 30.12.2;
50.1; 50.11.3; 50.11.4 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos kasacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos ieškinį atsakovui G. Č. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas Žemaitijos nacionalinio parko direkcija nurodė, kad 1994 m. gruodžio 1 d. atsakovas G. Č. buvo priimtas pas jį į darbą darbininko-kempingo prižiūrėtojo pareigoms, suteikiant jam tarnybinį 62,50 kv. m ploto dviejų kambarių ir virtuvės butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną su atsakovu buvo sudaryta šios tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. 2002 m. gegužės 31 d., patikslinus nurodytos tarnybinės gyvenamosios patalpos plotą ir nustačius, kad gyvenamoji patalpa yra 64,44 kv. m ploto, su atsakovu buvo sudaryta šios gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 29. 2005 m. liepos 28 d. atsakovas buvo atleistas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka jam pavestas darbo pareigas), o 2005 m. lapkričio 24 d. ieškovas jį įspėjo dėl būtinumo išsikelti su visu jam priklausančiu turtu iš užimamo buto. Ieškovo teigimu, nutraukus darbo sutartį su atsakovu, jis liko gyventi nurodytose gyvenamosiose patalpose komercinėmis sąlygomis. Praėjus šešiems mėnesiams nuo įspėjimo įteikimo dienos atsakovas neišsikėlė, todėl ieškovas laiko, kad atsirado pagrindas reikalauti, jog jis išsikeltų iš užimamos gyvenamosios patalpos, nes ji reikalinga ieškovo įstaigos darbuotojams apgyvendinti. Kadangi atsakovas išsikelti savo noru atsisako, tai jis iškeldintinas teismine tvarka. Dėl to, remdamasis CK 6.575, 6.578, 6.581, 6.614 straipsniais, ieškovas prašė teismo nutraukti 2002 m. gegužės 31 d. su atsakovu G. Č. sudarytą tarnybinės gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 29 ir iškeldinti jį iš šios gyvenamosios patalpos su visu jam priklausančiu turtu, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Plungės rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis komercinėmis sąlygomis su atsakovu nebuvo sudaryta, ir komercinės nuomos santykiai, kuriems esant ieškovas galėtų būti iškeldintas iš ginčo gyvenamųjų patalpų pagal CK 6.614 straipsnio 2 dalį, tarp bylos šalių nesusiklostė. Teismas nustatė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovas apsigyveno 1988 metais, įsidarbinęs Plungės miškų urėdijoje. 1992 metais, Plungės miškų urėdijai perdavus ginčo butą ieškovui, šio buto nuomos santykiai su atsakovu tęsėsi. 1994 m. gruodžio 1 d. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis dėl ginčo buto suteikimo atsakovui, kuri, nutraukus su atsakovu darbo sutartį, nebuvo pakeista. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas, kaip ginčo patalpos nuomininkas, turi teisę į išsinuomotą patalpą nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis, kol nėra susitarta kitaip, o vienašalis sutarties nutraukimas ar pakeitimas galimas tik sutartyje ar įstatyme apibrėžtais atvejais. Pagal 1994 m. gruodžio 1 d. tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygas atsakovui buvo suteiktas ginčo butas jo darbo ieškovo įstaigoje laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Įvertinęs tai, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 11 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje tarp tų pačių šalių, nustatyta, jog ginčo gyvenamoji patalpa nebuvo nustatyta tvarka įregistruota kaip tarnybinė, teismas laikė, kad nors 1994 m. gruodžio 1 d. nuomos sutartis ir įvardyta kaip tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, tokia sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta, ir todėl pasekmės, nustatytos CK 6.620 straipsnyje (darbuotojo, kurio darbo sutartis (tarnyba) pasibaigė, iškeldinimas iš jam nustatyta tvarka suteiktos tarnybinės patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto) atsakovui netaikytinos. Teismas pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje nustatyta, jog ši sutartis gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu, jeigu nuomininkas yra nutraukęs darbo santykius su įstaiga, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad pagal sutarties sudarymo metu galiojusio CK 345 straipsnį (ir ginčo nagrinėjimo metu galiojančio CK 6.604 straipsnio 1 dalį) nuomininko darbo santykių su įstaiga, kurios gyvenamąją patalpą jis nuomoja, nutraukimas nėra pagrindas nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Dėl to, laikydamas, kad įstatymas neleidžia nuomotojui nutraukti nekomerciniais pagrindais sudarytą neterminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį prieš tai įspėjus nuomininką, tačiau nesant nuomininko padarytų nuomos sutarties sąlygų pažeidimų, teismas konstatavo, kad nors atsakovui ir nutraukus darbo santykius su ieškovu, tačiau ieškovui nenurodžius ir teismui nenustačius atsakovo padarytų ginčo nuomos sutarties sąlygų pažeidimų, nėra pagrindo ginčo gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai nutraukti, taigi – ir atsakovui iš šios patalpos iškeldinti.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. vasario 7 d. nutartimi Plungės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmetė. Teisėjų kolegija laikė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės (atsakovo darbo santykių su ieškovo įstaiga nutraukimas, atsakovo įspėjimas prieš šešis mėnesius apie išsikėlimą iš ginčo gyvenamųjų patalpų), kuriomis jis grindė ieškinio reikalavimus, esant įsiteisėjusiu Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 11 d. sprendimu nustatytiems faktams (CPK 182 straipsnio 2 dalis), leidžiantiems spręsti, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis su atsakovu nebuvo sudaryta, nesudaro pagrindo taikyti atsakovui CK 6.620 straipsnyje įtvirtintas pasekmes, t. y. iškeldinimą iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal CK 6.618 straipsnio 2 dalies nuostatas patalpos priskiriamos prie tarnybinių patalpų ir darbuotojų, kuriems gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, kategorijų sąrašai nustatomi valstybės valdžios ar valdymo institucijos, savivaldybės tarybos, juridinio asmens ar valdymo organo sprendimu. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas duomenų, patvirtinančių ginčo gyvenamosios patalpos priskyrimą prie tarnybinių patalpų ir tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties su atsakovu sudarymą, į bylą nepateikė. Teisėjų kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime nustatęs, jog tarp šalių nesusiklostė komercinės nuomos santykiai, turėjo taikyti bendrąsias nuomos sutartį reglamentuojančias CK nuostatas, t. y. CK 6.480 straipsnį, pagal kurį abi šalys turi teisę nutraukti neterminuotą nuomos sutartį įspėjusios apie tai viena kitą prieš tris mėnesius, ir palaikė atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, kad teisės normos, reglamentuojančios gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaigą, nenustato nuomotojo teisės vienašališkai nutraukti nekomerciniais pagrindais sudarytą neterminuotą nuomos sutartį prieš tai įspėjus nuomininką, tačiau nenustačius nuomininko padaryto sutarties sąlygų pažeidimo. Ieškovui nurodžius, kad ginčo gyvenamosios patalpos jam reikalingos tik kitam darbuotojui apgyvendinti, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo, kaip nuomotojo, teisės nėra pažeidžiamos.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas Žemaitijos nacionalinio parko direkcija prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Kasacinį skundą ieškovas grindžia tuo, kad jis, kaip ginčo gyvenamosios patalpos savininkas, gali reikalauti pašalinti bet kokius jo teisės pažeidimus, susijusius su trukdymu naudotis jam priklausančiu turtu (CK 4.98 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas savininko reikalavimas pašalinti jo nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, ir tokio (negatorinio) ieškinio atveju jis neturi įrodinėti atsakovo veiksmų neteisėtumo, jei pats atsakovas neįrodys savo veiksmų teisėtumo. Atsakovas neįrodė savo veiksmų, kuriais jis neleidžia jam (kasatoriui) naudotis jo nuosavybe esančia gyvenamąja patalpa, teisėtumo (CPK 12, 178 straipsniai). Tuo tarpu jis (kasatorius) turi įrodyti du faktus: kad jis yra ginčo turto savininkas ir kad jo, kaip šio turto savininko, teisės yra pažeistos (šiuo atveju – kad ginčo gyvenamąja patalpa yra naudojamasi), ir jis juos įrodė (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-510/2000, Nr. 3K-3-785/2000, Nr. 3K-3-888/2001, Nr. 3K-3-7/2001 ir Nr. 3K-3-784/2002 yra išaiškinęs, jog pagal CK taisykles, kada nuomotojas prieš tris mėnesius įspėja nuomininką apie neterminuotos nuomos sutarties nutraukimą, o nuomininkas per nurodytą laiką neišsikelia iš gyvenamųjų patalpų, nuomotoju esantis patalpų savininkas turi teisę reikalauti iškeldinti nuomininką tam, kad būtų pašalintas savininko teisių pažeidimas. Nurodytų bylų ratio decidenti, kasatoriaus teigimu, patvirtina, kad neterminuotos nuomos sutarties nutraukimui taikytina bendroji neterminuotų sutarčių nutraukimo taisyklė, t. y. išankstinis vienos iš šalių įspėjimas apie sutarties nutraukimą. Ši taisyklė taikytina ir kitoms neterminuotų sutarčių rūšims. Ieškinyje esant nurodytam faktiniam ieškinio pagrindui, tinkamą teisės normą ginčui išspręsti turėjo parinkti ir pritaikyti teismas, nors ieškinyje ir būtų nurodytas klaidingas juridinis jo pagrindas. CK 6.480 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią nekilnojamojo daikto neterminuotos nuomos atveju abi šalys turi teisę bet kada nutraukti tokią nuomos sutartį įspėjusios apie tai viena kitą prieš tris mėnesius iki nutraukimo. Specialiojoje normoje, reglamentuojančioje komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų neterminuotos nuomos sutarties nutraukimą, nustatyta, kad tokia sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta nuomininką raštu įspėjus prieš šešis mėnesius (CK 6.614 straipsnio 1 dalis). Dėl to, konstatavę, kad tarp šalių nesusiklostė ginčo gyvenamosios patalpos komercinės nuomos santykiai, teismai turėjo taikyti bendrąją taisyklę (CK 6.480 straipsnį) dėl nekilnojamojo daikto neterminuotos nuomos sutarties nutraukimo vienos iš šalių iniciatyva įspėjus apie tai kitą prieš tris mėnesius. Specialiosiose normose nesant įtvirtinto draudimo nutraukti neterminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kasatoriaus manymu, turėtų būti taikomos bendrosios nuomos sutarties nutraukimą arba bendrosios neterminuotų sutarčių nutraukimą reglamentuojančios teisės normos, nustatančios galimybę nutraukti neterminuotą sutartį vienos iš šalių pareiškimu.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas G. Č. prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime teigiama, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme ieškovas iš esmės nenurodė, kokios konkrečiai jo, kaip ginčo gyvenamosios patalpos savininko, teisės yra pažeidžiamos, išskyrus tai, kad ieškovas pageidautų išnuomoti šią patalpą jo pasirinktam nuomininkui. Patenkinus ieškovo reikalavimą, būtų iš esmės pažeistos jo (atsakovo), kaip teisėto ir sąžiningo ginčo patalpos nuomininko, teisės. Prievolių teisėje nuomą ir gyvenamosios patalpos nuomą reglamentuojančios teisės normos sudaro atskirus ir savarankiškus CK ketvirtosios knygos IV dalies skyrius, todėl, atsakovo teigimu, jos nevertintinos kaip bendrosios ir specialiosios teisės normos. Galiojančio CK šeštosios knygos IV dalies XXXI skyriaus, reglamentuojančio gyvenamosios patalpos nuomą, nuostatose neįtvirtinta nuomotojo teisės vienašališkai nutraukti nekomerciniais pagrindais sudarytą nuomos sutartį prieš tai įspėjus nuomininką, nesant nuomininko padarytų nuomos sutarties sąlygų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno keliai“ su P.G. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-723/2003). Dėl to negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad ginčo atveju taikytina bendroji norma (CK 6.480 straipsnis), nustatanti šalių teisę nutraukti neterminuotą nekilnojamojo daikto nuomos sutartį įspėjus apie tai prieš tris mėnesius.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo, naujasis Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, tačiau įgyvendinamos jam galiojant. Pagal šio įstatymo 41 straipsnio 4 dalį naujojo Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios prievolių pabaigą, taikomos toms prievolėms, kurios pasibaigia įsigaliojus kodeksui. Nagrinėjamoje byloje esant ginčui dėl prievolės pasibaigimo, t. y. neterminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo bei iš to kylančių pasekmių – nuomininkų pripažinimo netekusiais teisių į gyvenamąsias patalpas ir iškeldinimo, bylos šalių nuomos teisiniai santykiai tęsėsi įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui. Nuomotojo įspėjimas nuomininkui apie neterminuotos nuomos sutarties nutraukimą, t. y. juridinis faktas, su kuriuo nuomotojas sieja nuomos teisinių santykių pasibaigimą, buvo atliktas 2005 m. lapkričio 25 d., t. y. tuo metu galiojus 2000 m. priimtam CK. Dėl to šioje byloje nuomos nutraukimo ginčo santykius reglamentuoja 2000 m. priimto ir 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK normos.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas – naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nuomininku 1994 m. gruodžio 31 d. tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu tapęs atsakovas šia sutartimi prisiėmė nuomininko teises ir pareigas bei atsakomybę už būsimą tų pareigų vykdymą. Šioje sutartyje šalys taip pat nustatė nuomos santykių pasibaigimo galimybę. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 7 punkte nurodyta, kad ši sutartis gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu, jeigu nuomininkas yra nutraukęs darbo santykius su nuomotoju. Ieškovas buvo pareiškęs ieškinį atsakovui dėl iškeldinimo iš tarnybinės gyvenamosios patalpos ir dėl šios patalpos nuomos sutarties nutraukimo sutarties 7 punkte nustatytu pagrindu, nes atsakovas ir ieškovas buvo nutraukę darbo santykius. Įsiteisėjusiame Plungės rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 11 d. sprendime, kuriuo ieškovo reikalavimas yra atmestas, konstatuota, kad ginčo gyvenamoji patalpa nustatyta tvarka nebuvo įregistruota kaip tarnybinė, kad nors nuomos sutartis ir įvardyta kaip tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, tokia su atsakovu nebuvo sudaryta, todėl ir pasekmės, nustatytos CK 6.620 straipsnyje, netaikytinos. Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį teismui pripažinus tik atsakovui suteiktos gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi, šios sutarties 7 punkte nustatyta sąlyga neteko teisinės reikšmės, nes tiek pagal sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 345 straipsnį, tiek ir pagal ginčo metu galiojančio CK 6.604 straipsnio 1 dalį nuomininko darbo santykių nutraukimas su gyvenamosios patalpos nuomotoju nėra pagrindas nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, nenustačius nuomininko padarytų nuomos sutarties sąlygų pažeidimų (CK 6.611 straipsnis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuomotojas teisės vienašališkai nutraukti neterminuotą nuomos sutartį, įspėjęs nuomininką prieš tris mėnesius, sutarties sudarymo ir darbo santykių nutraukimo metu neįgijo ir negalėjo įgyti, nes sutarties sudarymo metu galioję ir šiuo metu galiojantys įstatymai tokios galimybės nenustatė ir nenustato. Priešingu atveju, išplečiant nuomotojo teisių turinį, būtų pažeista gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių interesų pusiausvyra. Be to, stipresniąja sutarties šalimi laikytinas juridinis asmuo – ieškovas Žemaitijos nacionalinis parkas, o atsakovas – nuomininkas, sąžiningai prisijungęs prie sutarties tuometėmis standartinėmis sąlygomis, yra silpnesnioji sutarties šalis, todėl taikytinas silpnesniosios sutarties šalies gynimo principas. Esant ginčui dėl sutarties turinio, sutarties sąlygos (turinys) aiškinamos prisijungimo būdu sutartį sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Atsiradus tarp šalių nuomos teisiniams santykiams, nuomininkas galėjo protingai tikėtis gyventi išsinuomotoje gyvenamojoje patalpoje ją naudojant pagal paskirtį, nes nebuvo teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis nuomotojas galėtų nutraukti nuomos sutartį prieš tai įspėjęs nuomininką. Specifiniu nuomos sutarties dalyku esanti gyvenamoji patalpa lemia griežtesnes tokios sutarties nutraukimo sąlygas. Be to, galiojančio CK šeštosios knygos IV dalies XXXI skyriuje, reglamentuojančiame gyvenamosios patalpos nuomą, nenustatyta teisės nuomotojui vienašališkai nutraukti nekomerciniais pagrindais sudarytą neterminuotą nuomos sutartį prieš tai įspėjus nuomininką, nesant iš nuomininko pusės padarytų nuomos sutarties sąlygų pažeidimų. Dėl nurodytų motyvų atmestinas kasatoriaus argumentas, kad ginčo atveju taikytina bendroji norma, nustatanti nuomotojo teisę prieš tris mėnesius įspėjus nuomininką nutraukti neterminuotą nekilnojamojo turto nuomos sutartį (CK 6.480 straipsnis), nes bendroji norma netaikoma, kai jos taikymas prieštarauja teisės principams ar specialiųjų normų, reglamentuojančių ginčo santykį, esmei. Tokią CK 6.480 straipsnio taikymo praktiką yra suformavusi Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Kauno baldai“ su P.G. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-723/2003.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Plungės rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Algirdas Taminskas
Pranas Žeimys
