Civilinė byla Nr. 3K-3-427/2007
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.10; 114.11 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lempura“ kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 11 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mituvos statyba” ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lempura” dėl rangos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo ir pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lempura” priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Mituvos statyba” dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas 2006 m. kovo 7 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad šalys 2005 m. lapkričio 18 d. pasirašė rangos sutartį, kuria atsakovas UAB „Lempura“, panaudodamas ieškovo UAB „Mituvos statyba“ medžiagas ir turimus įrenginius, įsipareigojo atlikti UAB „Mituvos langai“ gamybinės bazės rekonstrukcijos darbus. Sutartų darbų kaina – 63 000 Lt. Ieškovas 2005 m. lapkričio 18 d. sumokėjo atsakovui 18 900 Lt avansą, pateikė visas darbams reikiamas atlikti medžiagas ir turimus įrenginius. Pagal sutarties 2.1 punktą atsakovas įsipareigojo priduoti užbaigtus darbus 2005 m. gruodžio 20 d., tačiau to nepadarė; darbai buvo vykdomi toliau, pasirašant tarpinius atliktų darbų aktus. Aplinkybę, kad atsakovas laiku neatliko sutartyje aptartų darbų, patvirtino antstolės 2006 m. vasario 22 d. pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kokie darbai buvo atlikti ir kad pastato remonto darbai nėra baigti. 2006 m. vasario 21 d. kilus nesutarimų dėl darbų kiekio ir apmokėjimo už juos, rekonstrukcijos darbai buvo nutraukti. Ieškovo teigimu, atsakovas pažeidė sutarties 2.1 punktą, nes laiku neatliko darbų, o toliau tęsiant darbus ir naudojantis ieškovo suteikta technika nuo 2005 m. gruodžio 21 d. iki 2006 m. vasario 24 d. ieškovas patyrė 53 924,22 Lt nuostolių; į nuostolių sumą taip pat įeina išlaidos už įrengimų ir mechanizmų nuomą, nes ieškovas privalėjo juos nurodytu laikotarpiu nuomoti iš trečiųjų asmenų. Ieškovas, remdamasis CK 6.1, 6.2 straipsniais, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.63 straipsniu, 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.665 straipsnio 3 dalimi, 6.249, 6.256 straipsniais, prašė teismo nutraukti 2005 m. lapkričio 18 d. rangos sutartį, priteisti iš atsakovo 53 924,22 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas 2006 m. gegužės 4 d. pareiškė priešieškinį ir nurodė, kad, kilus nesutarimų dėl apmokėjimo, šalys susitarė, jog už atliktus darbus bus mokama dalimis pagal pateiktus tarpinius atliktų darbų aktus. 2006 m. vasario 11 d. pagal tarpinį atliktų darbų aktą buvo išrašyta PVM sąskaita–faktūra, tačiau ieškovas atsisakė ją pasirašyti ir apmokėti, motyvuodamas tuo, kad atliktų darbų kiekis neatitinka faktinių aplinkybių, t. y. akte buvo nurodyta didesnė atliktų darbų apimtis. Dėl šių ieškovo veiksmų 2006 m. vasario 13 d. rekonstrukcijos darbai buvo sustabdyti. Ieškovas per visą sutarties vykdymo laikotarpį nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl sutarties vykdymo, atliekamų darbų kokybės ar kiekybės, jų atlikimo terminų, naudojamų įrenginių prastovos, taip faktiškai pripažindamas sutarties galiojimą. Be to, ieškovas laiku nepateikė sutarčiai vykdyti reikalingų medžiagų, todėl atsakovas negalėjo laiku atlikti visų darbų. Tik po žodinių ir rašytinių raginimų 2006 m. vasario 23 d. buvo gauta ieškovo pretenzija, kurioje jis nurodė, kad vienašališkai nutraukia sutartį ir reikalauja atlyginti patirtus nuostolius, t. y. išlaidas už įrengimų ir mechanizmų nuomą, tačiau sutarties 3.3 punkte nustatyta, jog į jos kainą neįeina ieškovo įrenginių ir technikos panaudojimas darbų atlikimui aukštyje iki 8 metrų. Be to, sutartyje buvo sutarta, kad įrengimai ir mechanizmai suteikti naudotis atliekant rekonstrukcijos darbus turėjo būti ieškovo nuosavybė, todėl atsakovui nebuvo žinomi jokie susitarimai dėl jų nuomos ir apmokėjimo už naudojimąsi jais. Atsakovo teigimu, iki 2006 m. vasario 11 d. buvo atlikta 80 procentų gamybinės bazės rekonstrukcijos darbų, už kurių dalį ieškovas neatsiskaitė, todėl atsakovas patyrė 9250,11 Lt turtinę žalą. Atsakovas, remdamasis CK 6.1, 6.38, 6.39, 6.41, 6.59 straipsniais, 6.61 straipsnio 1 dalimi, 6.63 straipsniu, 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.214, 6.249, 6.256, 6.656, 6.659, 6.661, 6.662 straipsniais, prašė teismo priteisti iš ieškovo 9 250,11 Lt žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių 2005 m. lapkričio 18 d. sudarytą rangos sutartį, priteisė iš atsakovo ieškovui 4788 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš ieškovo atsakovui 2940,41 Lt už atliktus ir neapmokėtus darbus ir 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė sutartinio pobūdžio prievoliniai santykiai, buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurios 2.1 punktą atsakovas gamybinės bazės rekonstrukcijos darbus turėjo užbaigti iki 2005 m. gruodžio 20 d., tačiau jų laiku neatliko. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį užsakovas turi teisę atsisakyti priimti atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius iš rangovo tik tada, kai dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę, tačiau šalys nenutraukė ginčo sutarties, ji buvo vykdoma toliau. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo sutartyje nebuvo nurodyta, jog ieškovas atsakovui naudotis suteiktus įrengimus nuomosis iš trečiųjų asmenų, tai nebuvo atskleista ir sutarties vykdymo metu, todėl padarė išvadą, kad atsakovas negalėjo numatyti, jog dėl rekonstrukcijos darbų termino praleidimo užsakovas patirs kokių nors kitokio pobūdžio nuostolių nei nustatyti sutarties 7.1 punkte, kuriame buvo nustatyta šalių atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovo dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai pagal ginčo sutarties 7.1 punktą yra 4788 Lt. Teismas iš byloje pateiktų dokumentų nustatė, kad atsakovas išrašė ir pateikė apmokėti tris PVM sąskaitas–faktūras 44 740,41 Lt sumai. Ieškovas priėmė atsakovo atliktus darbus, pasirašė tarpinius atliktų darbų aktus, nereiškė jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ir už atliktus darbus sumokėjo 41 800 Lt. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kad atliko darbų už didesnę nei 44 740,41 Lt sumą, teismas jam iš ieškovo priteisė 2940,41 Lt už atliktus ir neapmokėtus gamybinės bazės rekonstrukcijos darbus. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad kitus gamybinės bazės rekonstrukcijos darbus užbaigė A. N., todėl nutraukė šalių sudarytą rangos sutartį.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2007 m. sausio 31 d. nutartimi jį tenkino iš dalies, pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 11 d. sprendimą, priteisė ieškovui iš atsakovo 53 924,22 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, užsakovas turi sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbo rezultatus ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad sutartyje nustatytu terminu visos apimties gamybinės bazės rekonstrukcijos darbų atsakovas neatliko, šis atsako už darbų pabaigos termino pažeidimą, todėl privalo sumokėti ieškovui 0,1 procento dydžio delspinigius nuo sutarties sumos už kiekvieną uždelstą dieną, t. y. 4788 Lt delspinigių. Kolegija pažymėjo, kad, pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį rangovui nepašalinus sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą arba trūkumams esant esminiams ir nepašalinamiems, užsakovas turėjo teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Ieškovas nuo 2005 m. gruodžio 21 d. iki 2006 m. vasario 24 d. patyrė 51 924,22 Lt nuostolių dėl mechanizmų nuomos; ta aplinkybė, kad atsakovas nežinojo, jog mechanizmai ieškovui nepriklausė, neturėjo įtakos laiku užbaigti darbus, t. y. mechanizmų nuoma nebuvo kliūtis, sutrukdžiusi tinkamai įvykdyti sutartį, todėl ieškovas neprarado teisės į nuostolių atlyginimą, o atsakovas neįrodė, kad darbams atlikti reikalingos medžiagos nebuvo tiekiamos laiku, jos ne visuomet buvo kokybiškos, todėl darbai buvo neužbaigti dėl ieškovo kaltės. Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieškovas į bendrą priteistiną nuostolių dydį įskaitė ir 4788 Lt delspinigių, priteisė ieškovui šio turėtus nuostolius (53 924,22 Lt) ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimų į kasacinį skundą esmė
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 11 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, neįvertino visų bylai reikšmingų įrodymų: 2005 m. gruodžio 22 d. defektinio akto ir PVM sąskaitų–faktūrų, patvirtinusių aplinkybę, kad rekonstrukcijos darbai nebuvo laiku užbaigti ne dėl atsakovo kaltės, o dėl to, kad ieškovas darbams atlikti reikalingas medžiagas tiekė ne laiku ir ne visuomet kokybiškas. Be to, teismai taip pat neįvertino atsakovo pateiktos 2006 m. vasario 11 d. išrašytos PVM sąskaitos–faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarpinio atliktų darbų akto (ieškovas šį aktą atsisakė pasirašyti), patvirtinusių aplinkybę, kad atsakovas atliko darbų daugiau nei už 44 740,41 Lt, tačiau teismai, tenkindami tik priešieškinio reikalavimų dalį, neteisingai nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog jis atliko daugiau darbų. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai priteisė ieškovui nuostolių atlyginimą neįrodžius nuostolių atsiradimo pagrindo ir dydžio. Pagal teismų praktiką teismas nepagrįstai ieškovo apmokėtas sąskaitas pripažino jo turėtais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“; Nr. 3K-3-597/2005). Be to, ieškovas pripažino, kad nebuvo sudaręs įrenginių, reikalingų rekonstrukcijos darbams atlikti, nuomos sutarties, todėl teismai rėmėsi tik atliktų paslaugų priėmimo–perdavimo aktais ir nepagrįstai pripažino, kad jie buvo nuostolių dydį patvirtinantis pagrindas. Teismai į nuostolių dydį taip pat įskaičiavo ir darbo užmokestį asmeniui, dirbusiam su šiais įrenginiais.
Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.64 straipsnio 4 dalį ir priteisė ieškovui nuostolių atlyginimą nesant atsakovo kaltės dėl sutarties neįvykdymo. Defektinis aktas, PVM sąskaitos–faktūros, tarpiniai atliktų darbų aktai patvirtino aplinkybę, jog nebuvo atsakovo kaltės dėl ne laiku įvykdytos rangos sutarties, priešingai, dėl sutarties neįvykdymo buvo kaltas ieškovas, šiam laiku nepateikus medžiagų, reikalingų rekonstrukcijos darbams atlikti.
Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo teismo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad bylą nagrinėję teismai teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Antstolės atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas turi didesnę įrodomąją galią nei kiti įrodymai. Be to, nepagrįsti kasatoriaus argumentai, kad šis nežinojo, jog ieškovas darbams atlikti reikalingus įrenginius nuomojo iš kitų bendrovių; priešingai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai neginčytinai patvirtino įrenginių nuomos faktą, o aplinkybė, kad atsakovas nežinojo apie įrenginių nuomą, nepripažintina svarbia priteisiant nuostolius. Ieškovas nepripažįsta pagrįstais kasatoriaus argumentų, kad teismai priteisė nuostolius nesant atsakovo kaltės dėl sutarties neįvykdymo. Atsakovui laiku nepabaigus rekonstrukcijos darbų, jis privalo atsakyti už darbų pabaigos termino pažeidimą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Šalys 2005 m. lapkričio 18 d. pasirašė rangos sutartį, pagal kurią atsakovas, panaudodamas ieškovo medžiagas ir turimus įrenginius, įsipareigojo atlikti gamybinės bazės rekonstrukcijos darbus. Atsakovas laiku neatliko darbų, jie buvo vykdomi toliau, pasirašant tarpinius atliktų darbų aktus. Pirmosios instancijos teismas nusprendė šalių sudarytą sutartį nutraukti, nes atsakovo neatliktus gamybinės bazės rekonstrukcijos darbus užbaigė A. N., o ieškovui priteisti delspinigius, nes atsakovas sutartyje nustatytu terminu neatliko visų gamybinės bazės rekonstrukcijos darbų. Teismas atsakovui priteisė 2940,41 Lt už atliktus ir ieškovo neapmokėtus darbus. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas po sutarties termino pabaigos patyrė nuostolių dėl mechanizmų nuomos, šiuos priteisė ieškovui, o aplinkybę, kad atsakovas nežinojo, jog mechanizmai ieškovui nepriklausė, pripažino neturėjusia įtakos darbams laiku užbaigti.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai aiškino ir taikė sutarties neįvykdymo teisines pasekmes reglamentuojančias materialinės teisės normas, ar nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, ar nenukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).
Atsižvelgiant į tai, kad šalys 2005 m. lapkričio 18 d. sutartimi Nr. 11-3 susitarė dėl gamybinės bazės rekonstrukcijos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnio 1, 2 dalys), darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Dėl to šioje byloje taikytinos ne tik CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus pirmojo, bet ir trečiojo skirsnio normos, taip pat sutartinę atsakomybę reglamentuojančios CK šeštosios knygos XXII skyriaus antrojo skirsnio normos.
Dėl sutarties neįvykdymo atsirandančias teisines pasekmes reglamentuojančių materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo. CK 6.256 straipsnio, nustatančio sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal šio straipsnio 4 dalį sutartinės prievolės neįvykdžiusi ar netinkamai įvykdžiusi įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Prievolės neįvykdžiusios įmonės (verslininko) atsakomybės ribos nustatytos CK 6.258 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.258 straipsnio 4 dalį. Teismas teisingai aiškino, kad šioje normoje toks principas nustatytas civilinės atsakomybės be kaltės poveikiui sušvelninti ir protingai skolininko–verslininko atsakomybei riboti tokiu būdu, jog ji neprarastų savo kompensuojamojo pobūdžio ir nevirstų bausme. Pagal bylos aplinkybes teismas pagrįstai konstatavo, kad nuostolių dėl įrenginių ir technikos nuomos atsakovas negalėjo protingai numatyti 2005 m. lapkričio 18 d. sutartyje Nr. 11-3, taip pat sutarties vykdymo metu ieškovas neatskleidė atsakovui informacijos apie jų nuomojimą iš trečiųjų asmenų. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad aplinkybė dėl atsakovo nežinojimo apie tai, jog ieškovas įrenginius ir techniką (mechanizmus) nuomoja iš trečiųjų asmenų, neturėjo įtakos darbams užbaigti laiku, nepaneigia šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisinio pagrindimo.
Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų taikymo. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, neįvertino visų bylai reikšmingų įrodymų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr. 3K-3-462, 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovas, kaip užsakovas, pasirašė 2006 m. vasario 11 d. tarpinį atliktų darbų aktą. Iš bylos medžiagos (T. 1, b. l. 84) matyti, kad šis tarpinis atliktų darbų aktas pasirašytas tik atsakovo, kaip rangovo, direktoriaus, o atsakovo nurodyta jo 2006 m. vasario 11 d. išrašyta PVM sąskaita–faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jis priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo už neapmokėtus darbus, į bylą apskritai nepateikta. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys; jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis; vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Teismai, spręsdami atsakovo priešieškinyje nurodytą reikalavimą priteisti iš ieškovo už neapmokėtus darbus, nurodytus 2006 m. vasario 11 d. tarpiniame atliktų darbų akte, privalėjo vadovautis šia norma ir vertinti atsakovo nurodytus dokumentus (prireikus, juos išreikalauti) kartu su kitais įrodymais.
Minėta, kad pagal CK 6.256 straipsnio, nustatančio sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, 4 dalį sutartinės prievolės neįvykdžiusi ar netinkamai įvykdžiusi įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. CK 6.64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu, o kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. CK 6.660 straipsnyje nustatyta užsakovo pagalba rangovui ir jos neįvykdymo teisinės pasekmės. CK 6.661 straipsnyje įtvirtintos priešpriešinės užsakovo pareigos, o 6.691 straipsnyje – kooperavimosi pareigos nevykdymo teisiniai padariniai. Teisėjų kolegija, įvertinusi šį reglamentavimą ir atsižvelgdama į tai, kad ginčo šalys yra verslininkai, veikiantys statybos srityje, daro išvadą, jog šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl delspinigių priteisimo ieškovui, svarbu tinkamai įvertinti įrodymus, patvirtinančius ieškovo, kaip užsakovo, priešpriešinių pareigų (medžiagų, įrengimų perdavimas ir pan.) ir kooperavimosi pareigos vykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas privalėjo pašalinti pirmosios instancijos teismo padarytus įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimus, tačiau to nepadarius, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Algirdas Taminskas
Pranas Žeimys
