Baudžiamoji byla Nr. 2K-422/2009
Procesinio sprendimo kategorija
2.1.15.1.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Vytauto Masioko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
sekretoriaujant Jolantai Morkytei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,
nukentėjusiųjų atstovui advokatui Vidmantui Žylei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. (A. N.), nukentėjusiųjų E. R. ir L. R. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 26 d. nutarties, kuria pakeitus Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. nuosprendį, iš draudimo bendrovės AAS „Gjenstige Baltic“ Lietuvos filialo nukentėjusiesiems E. ir L. R. priteista 14 731,77 Lt turtinei ir 1726 Lt (500 eurų) neturtinei žalai atlyginti, taip pat iš nuteistojo A. N. nukentėjusiesiems E. ir L. R. priteista 98 274 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.
Pakeistu Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. nuosprendžiu A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1, 7 punktus, 3 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, įpareigojant A. N. per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš A. N. Šilalės rajono policijos komisariatui priteista 100 Lt žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai – 4494,60 Lt turėtų gydymo išlaidų. Nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. ir L. R. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, nukentėjusiųjų atstovo, prašiusio nukentėjusiųjų kasacinį skundą patenkinti, o nuteistojo kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. N. nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio 4 d., apie 10.00 val., Šilalės r., Požerės k., kelio Telšiai–Varniai–Laukuva 46-ajame kilometre, vairuodamas V. R. (V. R.) priklausantį automobilį „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 50, 51, 53, 172 punktų reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus. A. N., nesilaikydamas KET reikalavimų bei visų būtinų atsargumo priemonių, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir, esant slidžiai kelio dangai, nesuvaldė vairuojamo automobilio „Audi A4“, dėl to įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu E. R. vairuojamu automobiliu „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „Opel Vectra“ vairuotojos E. R. ir šio automobilio keleivių J. bei L. R., automobilio „Audi A4“ keleivio J. R. (J. R.) sveikata, o automobilio „Opel Vectra“ keleivė E. R. dėl patirtų sužalojimų 2006 m. lapkričio 6 d. mirė ligoninėje.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad automobilis „Audi A4“, kurį vairavo A. N., nuosavybės teise priklauso Latvijos Respublikos piliečiui V. R. ir buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu bendrovėje „Parex“. Tačiau iš draudimo poliso negalima nustatyti, kurioje konkrečioje draudimo bendrovėje šis automobilis apdraustas. Apylinkės teismas sprendė, kad neįtraukus į bylos nagrinėjimą draudimo bendrovės, apdraudusios automobilio „Audi A4“ civilinę atsakomybę, negalimas tikslus nukentėjusiųjų E. R. ir L. R. civilinio ieškinio apskaičiavimas. Dėl to teismas pripažino nukentėjusiesiems teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. R. ir L. R. apeliacinį skundą, nutartyje nurodė, kad, pirmosios instancijos teisme kilus abejonių dėl automobilio „Audi A4“ civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės, teismas šias kliūtis galėjo bei turėjo pašalinti teisiamojo posėdžio metu, nes byloje buvo pateikti duomenys apie transporto priemonės „Audi A4“ draudiką, kuriuos reikėjo tik patikslinti ir išspręsti klausimą dėl tinkamo civilinio atsakovo, nes draudimo bendrovė, apdraudusi transporto priemonės vairuotojo civilinę atsakomybę, turi būti patraukta į bylą kaip civilinis atsakovas. Apygardos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. ir L. R. civilinį ieškinį nenagrinėtą bei perduodamas jį nagrinėti civilinio proceso tvarka, netinkamai taikė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pripažinusi civiliniu atsakovu AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, nutartyje konstatavo, kad E. ir L. R. pareikšto civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos priteisimo yra tiksliai nustatyta bei pagrįsta, todėl šią civilinio ieškinio dalį visiškai patenkino, priteisdamas turtinės žalos – 30 294,73 Lt – atlyginimą iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, tačiau, atsižvelgusi į gautą AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo raštą, kuriame nurodyta, kad 2009 m. sausio 19 d. į nukentėjusiosios E. R. nurodytą banko sąskaitą buvo pervesta 15 562,96 Lt turtinei žalai atlyginti, priteistą turtinės žalos sumą atitinkamai sumažino iki 14 731,77 Lt.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija dėl A. N. padarytos nusikalstamos veikos padarinių nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus pripažinusi itin dideliais ir nurodžiusi, kad „artimo šeimos nario – dukters – netektis, jos laidotuvės, pačių nukentėjusiųjų, jų sūnaus sveikatos sužalojimai autoįvykio metu lėmė nukentėjusiųjų liūdesį, depresiją, emocinius išgyvenimus bei fizinius sveikatos sutrikimus“, atsižvelgusi į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, kaltininko turtinę padėtį, taip pat į tai, kad žala padaryta neatsargiu nusikaltimu, nukentėjusiųjų E. ir L. R. prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino nuo 3 000 000 Lt iki 100 000 Lt, priteisdamas 1726 Lt (500 eurų) iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, 98 274 Lt – iš nuteistojo A. N.
Nuteistasis A. N. kasaciniu skundu prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeisti ir iš jo priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 30 000 Lt.
Kasatorius, skunde nurodydamas, kad neneigia to, jog turi atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartimi priteistus 98 274 Lt neturtinės žalos atlyginimą jis pasmerktas „ilgiems atlygintinos žalos metams“, nes gauna minimalias pajamas – 180 latų (891 Lt), o pragyvenimas nuolat brangsta. Kartu kasatorius pabrėžia, kad reikia atsižvelgti ir į tai, jog jis padarė netyčinį nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis supranta ir užjaučia nukentėjusiuosius dėl jų vaiko žūties.
Nukentėjusieji E. R. ir L. R. kasaciniu skundu prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeisti ir, visiškai patenkinus jų pareikštą civilinį ieškinį, iš nuteistojo A. N. priteisti 3 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas ir neatitinka teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, nuostatų, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnis). Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, jog „dėl nusikalstamos veikos padarinių nukentėjusiųjų išgyvenimai laikytini itin dideliais“, artimo šeimos nario – dukters – netektis, jos laidotuvės, pačių nukentėjusiųjų, jų mažamečio sūnaus sužalojimai eismo įvykio metu nulėmė nukentėjusiųjų liūdesį, depresiją, emocinius išgyvenimus bei fizinius sveikatos sutrikimus. Tačiau, kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad jų (kasatorių) reikalavimas priteisti 3 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti mažintinas iki 100 000 Lt, ir konstatavo, kad šis dydis atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, teismų praktiką ir yra pakankama piniginė satisfakcija nukentėjusiesiems. Kasatorių tvirtinimu, jiems dėl mažametės dukters netekimo priteista 98 274 Lt neturtinės žalos suma negali būti vertinama kaip kompensuojanti dalį skausmo, kurį jie patyrė netekę dukters, ir atitinkanti teisingumo, protingumo principus. Kasatoriai teigia, kad jie dėl dukters, o jų sūnus – dėl sesers žūties patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, sunkių psichologinių bei fizinių išgyvenimų, emocinę depresiją ir neišmatuojamą skausmą. Kartu kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-364/2007).
Kasatoriai skunde taip pat teigia, kad tokiais atvejais neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais, todėl teismas, jų nuomone, turi siekti tik sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, ir kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Be to, kasatoriai atkreipia dėmesį ir į tai, kad kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sutrikdymo ar gyvybės atėmimo atvejais negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra kilusios labai sunkios bei negrįžtamos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai artimųjų išgyvenimai.
Nuteistojo A. N. ir nukentėjusiųjų E. R. ir L. R. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio
Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Neturtinės žalos dydis pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.
Pagal paduotų kasacinių skundų turinį spręstina, kad šioje byloje iškilo atlygintinos neturtinės žalos dydžio problema. Tiek nuteistasis A. N., tiek nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai E. R. ir L. R. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu: nuteistasis prašo ją sumažinti iki 30 000 Lt, nukentėjusieji – padidinti iki 3 000 000 Lt. Nuteistojo požiūriu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, nepakankamai atsižvelgė į jo turtinę padėtį, į tai, kad jis padarė netyčinę veiką, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tuo tarpu nukentėjusieji akcentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai materialine išraiška įvertino dėl avarijos kilusias labai sunkias ir negrįžtamas pasekmes, jų patirtą didelį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją.
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).
Pagal faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes eismo įvykio metu, dėl kurio kaltu buvo pripažintas A. N., žuvo E. R., buvo nesunkiai sutrikdyta E. R., L. R. bei mažamečio J. R. sveikata. Ikiteisminio tyrimo metu E. R. ir L. R. buvo pripažinti nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais, E. R. – ir nukentėjusiojo J. R. atstove pagal įstatymą. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai E. R. ir L. R. pareiškė bendrą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 3 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (T. 1, b. l. 35, T. 2, b. l. 13). Ieškinyje buvo nurodyta, kad eismo įvykio metu žuvo jų duktė E., jie patys bei jų sūnus J. buvo fiziškai sužaloti. Dėl eismo įvykio jie išgyveno emocinę depresiją, didelį dvasinį sukrėtimą, atsirado nevisavertiškumo jausmas, kad nebuvo išsaugota dukters gyvybė, o nuolatinė baimė dėl kitų eismo dalyvių neprognozuojamų veiksmų trukdo susikaupti atliekant darbą, varžo judėjimo laisvę.
Teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiųjų kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai neduoda pagrindo teigti, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, netinkamai taikė Civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas. Pastebėtina, kad nuteistasis A. N. kasaciniame skunde net nenurodo, kokias įstatymo nuostatas apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė – jis itin lakoniškai argumentuoja prašymą sumažinti neturtinės žalos dydį. O nukentėjusieji E. R. ir L. R. teiginius dėl netinkamo Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, taikymo argumentuoja aplinkybėmis, kurios apeliacinės instancijos teismui buvo žinomos ir vertinamos.
Iš apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytų motyvų išplaukia, kad teismas, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pagrįstai akcentavo neturtinės žalos pasekmes – dėl A. N. kaltės eismo įvykio metu žuvo vienerių metų ir aštuonių mėnesių amžiaus E. ir L. R. duktė, jiems patiems bei jų mažamečiui sūnui buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai; dėl to jie patyrė ne tik fizinį, bet ir moralinį skausmą, buvo sutrikdytas normalus gyvenimo ritmas, ateities planai; didelis dvasinis sukrėtimas tęsiasi iki šiol; atsirado baimės, nevisavertiškumo jausmas, trukdantis darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Teisėjų kolegija neabejoja, kad dėl dukters žūties tėvai patyrė didelių dvasinių išgyvenimų. Be to, bylos duomenimis, E. R. buvo nedarbinga nuo 2006 m. lapkričio 7 d. iki 2007 m. vasario 12 d. (T. 2, b. l. 14–17). Tačiau pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiųjų patirti dvasiniai praradimai būtų sukėlę nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymą – emocinę depresiją, kuri patvirtinama mediciniškai, nes jokių tai patvirtinančių dokumentų byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų ir apie tai, kad dėl sesers žūties nukentėjusiųjų sūnaus psichinei sveikatai atsirado neigiamos pasekmės (pakito jo elgesys, tapo jautrus ir pan.).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į žalą padariusio asmens kaltės formą – nusikaltimas padarytas veikiant neatsargiai, sąmoningai nesiekiant, kad nukentėjusieji patirtų turtinę žalą, fizines kančias, dvasinius išgyvenimus, t. y. kaltininkas, vairuodamas transporto priemonę, esant slidžiai kelio dangai nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą juostą ir susidūrė su nukentėjusiosios vairuojamu automobiliu. Pastebėtina, kad pagal teismų praktiką asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis.
Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad teismas atsižvelgia ir į kaltininko turtinę padėtį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas detaliai nenurodė, kokia yra nuteistojo turtinė padėtis. Tai laikytina nutarties surašymo trūkumu, tačiau šis pažeidimas nevertintinas kaip esminis. Šioje nutartyje minėta, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis – jo turimas turtas ir gaunamos pajamos – negali būti laikoma lemiamu kriterijumi nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį. Bylos duomenimis, A. N. turi turto, kurio vertė 920 latų (T. 2, b. l. 71–72). Prie kasacinio skundo pridėtoje 2006 m. birželio 22 d. RAB (ribotos atsakomybės bendrovė) „Autolion“ išduotoje pažymoje nurodyta, kad A. N. dirba šioje bendrovėje ir gauna 180 latų (891 Lt) mėnesinį darbo užmokestį. Taigi A. N. turtinė padėtis nėra labai gera. Tačiau pagal teismų praktiką įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.3 punktas). Nuteistasis yra jauno amžiaus (gimęs 1979 m. rugpjūčio 20 d.), nevedęs, neturintis išlaikytinių, darbingas, turintis galimybių sėkmingai tęsti darbinę veiklą ir pagerinti savo turtinę padėtį. Todėl nuteistojo kasacinio skundo argumentas, kad jis gauna nedidelį darbo užmokestį, negali būti laikomas aplinkybe, dėl kurios neturtinės žalos dydis turėtų būti dar labiau mažinamas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas tokį atlygintinos neturtinės žalos dydį 100 000 Lt (1726 Lt (500 eurų) priteisiant iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, 98 274 Lt – iš nuteistojo A. N.), tinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, motyvavo savo sprendimą konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Priteistas neturtinės žalos dydis iš esmės atitinka ir teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-830/2007, 2K-238/2008, 2K-29/2009), protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. N. (A. N.) ir nukentėjusiųjų E. R. bei L. R. kasacinius skundus.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Vytautas Masiokas
Viktoras Aidukas
