Dėl Darbo ginčų komisijos 2017-07-27 sprendimo Nr. DGKS-3815 panaikinimo

Civilinė byla Nr. 2A-264-856/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07025-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos 1.3.2.1; 1.3.5.3.2; 3.3.1.18.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

2018 m. kovo 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. U. bei atsakovės Joniškio rajono „Aušros“ žemės ūkio bendrovės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9675-1003/2017 pagal ieškovo V. U. ieškinį atsakovei Joniškio rajono „Aušros“ žemės ūkio bendrovei dėl Darbo ginčų komisijos 2017-07-27 sprendimo Nr. DGKS-3815 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. U. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-07-27 sprendimą Nr. DGKS-3815 ir priteisti ieškovui iš atsakovės Joniškio rajono „Aušros“ žemės ūkio bendrovės neišmokėtą darbo užmokestį už naktinį ir viršvalandinį darbą bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką (1-2, 10-11 b. l.).

Ieškovas nurodė, kad pas atsakovę dienomis dirbo džiovyklos darbuotoju, o naktimis - sargo darbą, dirbdamas sargo darbą nakties metu įjungdavo ir išjungdavo bendrovės teritoriją saugančią apsaugos sistemą, kai į teritoriją įvažiuodavo ir išvažiuodavo transportas. Nepagrįsti teiginiai, kad jam bendrovės patalpos naktimis buvo suteikiamos pernakvoti, kad nereiktų važiuoti į namus, esančius už 60 km nuo darbo vietos, taip taupant jo laiką, degalus, nes jis galėdavo reikalui esant nakvoti sutuoktinės motinos namuose tame pačiame M. kaime. Be to, jis bendrovėje dirbo ir vairuotojo darbą, nenurodytą darbo sutartyje, vairavo automobilį, traktorių, tačiau darbo sutartis nebuvo pakeista. Darbdavys netinkamai vedė dokumentaciją, susijusią su įmonės veikla. Ieškovo, kaip paprasto darbininko, žinios neleidžia žinoti ir išmanyti visų teisės aktų reikalavimų, jis tikėjo, kad visi formalumai bendrovėje atliekami tinkamai.

Atsakovė Joniškio rajono „Aušros“ žemės ūkio bendrovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių jo viršvalandinį darbą, darbą poilsio dienomis, darbą naktį, nenurodė, kokios darbo užmokesčio sumos jam priklauso ir nepateikia jokio mokėtinų sumų paskaičiavimo. Sargo darbas niekada nebuvo įtrauktas į ieškovo darbo sutartį, darbo funkcijas, pavestas darbdavio. Tiek Darbo ginčų komisija, tiek Valstybinė darbo inspekcija bendrovėje pažeidimų, susijusių su darbo laiko apskaita ir apmokėjimu už viršvalandinius bei naktinius darbus, nenustatė. Pažymos probacijos tarnybai buvo išduodamos ieškovo prašymu ir jo patogumui, kad ieškovui jo pageidaujamomis dienomis nereiktų važiuoti į namus, o ieškovas galėtų pernakvoti ir ilsėtis bendrovės poilsio patalpose. Bendrovės teritoriją saugo UAB „Ekskomisarų biuras“ elektroniniu būdu ir fizinė sargo apsauga bendrovei nėra reikalinga. Ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su bendrovės vidaus tvarkos taisyklėmis dėl nustatyto darbo režimo. Atsakovė sudarytą darbo sutartį su ieškovu nutraukė 2017-03-13, su ieškovu atsiskaitė darbo sutarties nutraukimo dieną (32-38 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė Joniškio rajono „Aušros“ žemės ūkio bendrovei iš V. U. 400 Eur teisinių paslaugų išlaidas (116-122 b. l.).

Teismas nurodė, kad šalys 2016 m. vasario 29 d. sudarė Darbo sutartį Nr. 194, kuria ieškovas V. U. buvo priimtas į darbą Joniškio rajono „Aušros“ ŽŪB džiovyklos darbuotojo pareigose, mokant darbo užmokestį pagal bendrovėje nustatytus darbo įkainius, bet ne mažesnį nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesio atlyginimas (toliau - ir MMA), atlyginimą mokant kartą per mėnesį grynais pinigais. Darbo sutartyje šalys susitarė, kad ieškovui nustatoma 8 valandų darbo dienos trukmė, 5 dienos per savaitę. Darbo sutartis sudaryta atsižvelgiant į ieškovo prašymą priimti jį dirbti atsakovės bendrovėje džiovyklos darbuotojo pareigose, Darbo sutartį ieškovas pasirašė savanoriškai, suvokdamas jos nuostatas, turėjo sutarties egzempliorių. Be to, ieškovas patvirtino, kad pasirašė bendrovės vidaus tvarkos taisykles, nors ir neskaitęs jų. Į bylą pateiktų Vidaus tvarkos taisyklių 5 punkte nustatyta, kad įmonės darbuotojai turi laikytis nustatyto darbo laiko režimo: pirmadienis – penktadienis: 8-17 val., pietų pertrauka: 12-13 val. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad ieškovas iš esmės dirbo Darbo sutartyje sulygtą darbo dienų ir valandų skaičių, t. y. 8 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę. Teismas sprendė, kad ieškovui buvo žinomos pareigos, sulygtos pagal darbo sutartį, taip pat žinomas nustatytas darbo laiko režimas, pasirašydamas Vidaus tvarkos taisykles jis patvirtino, jog su taisyklėmis susipažino.

Teismo vertinimu, ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovės bendrovėje jis dirbo viršvalandinius darbus. Aplinkybę, jog ieškovas dirbo viršvalandinį darbą, paneigia į bylą pateikti Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad darbo atsakovės bendrovėje laikotarpiu dėl viršvalandinio darbo kreipėsi į darbdavį su pretenzija, į Darbo ginčų komisiją dėl viršvalandinio darbo ir apmokėjimo už jį ar skundė darbdavio veiksmus Valstybinei darbo inspekcijai.

Teismas konstatavo, kad šalių sudaryta Darbo sutartis nepatvirtina, jog šalys būtų susitarusios dėl naktinio darbo atsakovės bendrovėje. Vidaus darbo tvarkos taisyklės taip pat nepatvirtina, kad bendrovėje buvo dirbamas naktinis darbas ar įsteigta sargo pareigybė.

Teismo vertinimu, UAB „Ekskomisarų biuras“ pranešimu patvirtino, kad teikia apsaugos paslaugas atsakovei, kiekvieną mėnesį 15,08 Eur sumai atsakovei apmokėjimui išrašo sąskaitą.

Teismas, vertindamas Šiaulių apygardos probacijos tarnybai atsakovės adresuotose pažymose, pranešimuose vartojamą terminą „budėti“, sprendė, jog tekste vartojamas žodis tiesiogiai nereiškia šalių valios išraiškos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 155 straipsnio prasme. Tiek byloje surinkti rašytiniai duomenys, tiek ieškovo, atsakovės atstovų paaiškinimai patvirtina, jog tarp šalių nebuvo susitarimo dėl budėjimo.

Teismo vertinimu, atsakovė (darbdavė), kaip juridinis asmuo, yra ir ekonomiškai, ir teisiškai stipresnė šalis, nagrinėjamoje byloje naudojosi advokato teisine pagalba. Ieškovas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis, nesinaudojęs byloje advokato teisine pagalba. Šiuo konkrečiu atveju darbuotojo inicijuotas darbo ginčas darbdavės požiūriu nebuvo sudėtingas, nebuvo analizuojami sudėtingi teisės ir fakto klausimai, reikalaujantys daug laiko sąnaudų, bylos apimtis nedidelė, didžiąją dalį esminės ginčo sprendimui bylos medžiagos sudaro teismo išreikalauta medžiaga iš Darbo ginčų komisijos, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų ribojimo principą, taip užtikrinant teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų įgyvendinimą. Teismas sumažino atsakovei priteistiną patirtų teisinių paslaugų išlaidų sumą iki 400 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas V. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Darbo ginčų komisijos 2017-07-27 sprendimą Nr. DGKS -3815 ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti (124-127 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Teismas pažeidė CPK 176, 178, 185 straipsnių nuostatas, nes nebuvo pakankamai aktyvus aiškindamasis visas darbo sutarties vykdymo aplinkybes, todėl netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas. Teismas nevykdė CPK 414 straipsnyje nustatytos teismo aktyvumo pareigos darbo bylose ir išsamiai neištyrė visų su byla susijusių įrodymų bei padarė byloje esančių įrodymų visumai prieštaraujančias išvadas.

11.2. Darbo teisiniame santykyje darbuotojas yra silpnesnioji šalis, kurios interesai turi būti ginami, todėl įstatymo leidėjas tokio pobūdžio bylose teismui numatė pareigą būti aktyviam. Teismo pareiga būti aktyviam nagrinėjamojoje darbo byloje buvo pažeista, kadangi teismas, spręsdamas šalių ginčą, apsiribojo darbo sutarties turinio analize bei šalių apklausa. Siekiant nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, turėjo būti apklausti liudytojais atsakovo darbuotojai, kurie būtų patvirtinę ar paneigę ginčui svarbias aplinkybes. Ieškovas teikė prašymą, kad būtų apklausti kiti įmonės darbuotojai. Teismas paaiškino, kad patenkinus jo prašymą, pastarajam kiltų pareiga apmokėti liudytojų kelionės išlaidas, todėl ieškovas šio reikalavimo atsisakė. Ieškovas mano, kad pirmos instancijos teismas tokiu būdu pažeidė jo teisę į teisingą teismo procesą. Be to, teismas, motyvuodamas sprendimą, nepagrįstai perkėlė ieškovui įrodinėjimo pareigą dėl darbo sutarties pakeitimo, nors darbo sutarties pakeitimas pasikeitus darbo pobūdžiui yra imperatyvi atsakovės pareiga.

11.3. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus - pažymas ir pranešimus Šiaulių apygardos probacijos tarnybai, kuriuose fiksuotos dirbto darbo datos ir laikas, kurie įrodo, kad savaitgaliais ir švenčių dienomis buvo dirbtas ne tik naktinis darbas, bet ir viršvalandžiai. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad buvo sudaryta sutartis su apsaugos tarnyba, nepaneigia ieškovo, kaip sargo, atliktų funkcijų, nes apsaugos tarnyba iš esmės tik fiksuodavo signalizacijos atvejus, o į saugos pažeidimus reaguodavo sargas.

11.4. Atkreipė dėmesį į tai, kad naktinis ir viršvalandinis darbas yra apmokamas padidintu tarifu, tačiau darbdavys nefiksavo minėto darbo atvejų, todėl buvo pažeista ieškovo teisė į teisingą darbo apmokėjimą.

Atsakovė Joniškio rajono „Aušros“ žemės ūkio bendrovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį, kurioje iš ieškovo V. U. atsakovei Joniškio rajono „Aušros“ žemės ūkio bendrovei priteista 400 Eur teisinių paslaugų išlaidos, priteisiant atsakovei 1331 Eur bylinėjimosi išlaidas (117–120 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Teismas sprendime pripažino, jog atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, pateikė tinkamus išlaidas bei jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, pripažino, jog bylinėjimosi išlaidų dydis formaliai atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau priteistinų išlaidų dydį sumažino, priteisdamas iš ieškovo atsakovei 400 Eur. Teismo argumentai, teisiniai ir faktiniai motyvai, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos buvo sumažintos, yra netinkami, nepakankami ir neobjektyvūs, todėl jais remiantis priimtas iš dalies neteisėtas, nepagrįstas ir akivaizdžiai nesąžiningas bei neteisingas sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje.

Byloje teismas netyrė ieškovo turtinės padėties: ši aplinkybė nebuvo ginčo dalykas. Byloje nėra duomenų apie ieškovo turtinę padėtį: teismas jos netyrė, o ieškovas neįrodinėjo, kad jo turtinė padėtis yra gera ar bloga. Ši aplinkybė reiškia, jog teismas sumažino iš ieškovo priteistinas advokato pagalbos išlaidas remdamasis prielaidomis, kurios nėra patvirtinamos jokiais įrodymais ir kurių nepatvirtina jokios byloje nustatytos aplinkybės.

Prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos ne tik nesiekė maksimalių Rekomendacijose nustatytų įkainių, bet nesiekė net pusės šių Rekomendacijų maksimalių dydžių. Teismas, sumažindamas priteistinas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos mažinamos paprastai tik tuo atveju, jeigu jos viršija maksimalius rekomenduojamus įkainius, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo kriterijais ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje priėmė neteisingą bei nepagrįstą sprendimą.

12.4. Šioje byloje teismas nenustatė, kad darbuotojo - ieškovo - teisės yra pažeistos, todėl neturėjo teisės mažinti bylinėjimosi išlaidas tik dėl to, kad šalis, iš kurios išlaidos priteisiamos, yra fizinis asmuo - darbuotojas.

Atsiliepimu į ieškovo V. U. apeliacinį skundą atsakovė Joniškio rajono „Aušros“ žemės ūkio bendrovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, atsakovės apeliacinį skundą tenkinti, priteisti iš ieškovo patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme (137-145 b. l.). Atsiliepime nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, CPK 178 straipsnio norma reiškia, jog joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Šioje byloje ieškovas privalėjo įrodyti visas privalomas ir teisiškai reikšmingas sąlygas, kurių visetui esant yra pagrindas pripažinti, jog ieškovas dirbo viršvalandinius ar naktinius darbus ir kad atsakovei dėl to tenka pareiga sumokėti didesnį darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus ir pats reikalaudamas kai kurių įrodymų, tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus - tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą - ir padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas. Teismas net keletą kartų ir parengiamajame, ir teismo posėdžiuose primygtinai siūlė ieškovui nurodyti kviestinus liudytojus, jų vardus, pavardes, išaiškindamas ieškovui šių liudytojų neiškvietimo ir jų iškvietimo bei apklausų galimas pasekmes, tačiau ieškovas atsisakė šia teise pasinaudoti. Ieškovas niekuomet nėra nurodęs šioje byloje kviestinų liudytojų vardų, pavardžių, adresų ir nenurodė, kokias reikšmingas bylai aplinkybes šie liudytojai galėtų patvirtinti, todėl ieškovo apeliavimas į teismo neveikimą yra visiškai nepagrįstas.

Nors ieškovas pažymomis Šiaulių apygardos probacijos tarnybai įrodinėja dirbęs sargo darbą Joniškio rajono „Aušros“ žemės ūkio bendrovėje, tačiau nei pažymose probacijos tarnybai, nei jokiuose kituose dokumentuose ar įrodymuose sargo funkcijos apskritai nėra minimos; nėra minima ir tai, kad ieškovui kada nors buvo pavesta dirbti sargo darbą. Pažymose naudojama sąvoka „budėti“, kuri nėra susijusi su konkrečiomis sargo funkcijomis ar jų vykdymu. Teismas iš esmės teisingai nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai pripažino, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovo ir darbdavio susitarimą dėl viršvalandinio darbo arba darbo nakties metu; byloje nėra duomenų apie tokį darbdavio nurodymą - dirbti naktinį darbą ar viršvalandžius. Ieškovas pats pripažįsta ir patvirtina, jog savo esą pažeistų teisių negynė daugiau kaip vienerius metus, dar daugiau, ieškovas patvirtina net nežinantis, kiek jam priklausytų darbo užmokesčio už sargo funkcijų vykdymą, nes, kaip patvirtino teismo posėdžiuose pats ieškovas, dėl darbo užmokesčio už sargavimą ieškovas su atsakove niekuomet nesitarė ir nesusitarė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė buvus šalių susitarimui dėl papildomo darbo, nors ir neįforminto Darbo sutartyje; ieškovas savo valia, realizuodamas darbo savanoriškumo principą, atliko jam pavestą darbą, o atsakovė už atliktą darbą sumokėjo pagal nustatytus faktiškai atlikto darbo tarifus.

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantų V. U. ir Joniškio rajono „Aušros“ žemės ūkio bendrovės apeliaciniai skundai netenkinami.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinių skundų argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio argumentais, motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl apelianto V. U. apeliacinio skundo

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2016 m. vasario 29 d. sudarė Darbo sutartį Nr. 194, kuria ieškovas nuo 2016 m. kovo 1 d. buvo įdarbintas Joniškio rajono „Aušros“ žemės ūkio bendrovėje džiovyklos darbuotojo pareigose. Ieškovui nustatyta darbo dienos trukmė – 8 valandos per dieną, penkios dienos per savaitę (sutarties 5 p.). Darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui darbo užmokestį pagal bendrovėje nustatytus darbų įkainius, bet ne mažesnį atlyginimą, nei nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės minimali mėnesio alga (3 p.). Iš darbo ieškovas buvo atleistas 2017 m. kovo 13 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (pačiam prašant).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl darbo užmokesčio už naktinį ir viršvalandinį darbą bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti išmokėjimo.

Ieškovas V. U. apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 176, 178 bei 185 straipsnio nuostatas, nes nebuvo pakankamai aktyvus aiškindamasis darbo sutarties vykdymo aplinkybes, be to, teismas neišsamiai ištyrė su byla susijusius įrodymus ir padarė įrodymų visumai prieštaraujančias išvadas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo apklausti liudytojais atsakovės darbuotojus, kurie būtų patvirtinę arba paneigę ginčui svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

Vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, darbuotojas laikomas silpnesniąja darbo santykių šalimi, tačiau civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). DK 35 straipsnyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo reikalavimai, – darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepiktnaudžiauti savo teise. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-177/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-177/2006">3K-3-177/2006</a>; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Pagal bendrąją proceso taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Pažymėtina, jog prioritetas kiekvienoje byloje teikiamas tiksliems ir patikimiems įrodymams, stengiantis atsiriboti nuo subjektyvumo ir netikslumo.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi, ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindo, ieškinys netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2005; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–208/2007; 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008 ir kt.). Ieškovas V. U., teigdamas, kad jis Joniškio rajono „Aušros“ žemės ūkio bendrovėje dirbo naktinį ir viršvalandinį darbą, turėjo pateikti objektyvius įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes: nustatytos darbo laiko trukmės viršijimą, Joniškio rajono „Aušros“ žemės ūkio bendrovės vadovo nurodymą dirbti viršvalandinį darbą arba žinojimą apie ieškovo dirbamus viršvalandinius darbus ir leidimą tą daryti, o taip pat duotą rašytinį ieškovo sutikimą arba rašytinį jo prašymą. Pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus, byloje pateiktus ir savo iniciatyva išreikalautus įrodymus išnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai, įvertino juos vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, todėl pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė dirbęs viršvalandinį bei naktinį darbą. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškinyje nurodytas aplinkybes paneigia rašytiniai įrodymai: darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, o taip pat 2016-02-29 Darbo sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, buvo aktyvus, pakankamai išsamiai aiškinosi ir tinkamai įvertino darbo sutarties vykdymo aplinkybes, išsamiai ištyrė su byla susijusių įrodymų visumą ir padarė teisiškai pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimu bei išvada, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės bendrovėje dirbo viršvalandinį bei naktinį darbą ir jam už šį darbą nebuvo mokama. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais nepagrįstu laikytinas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė su byla susijusius įrodymus ir padarė įrodymų visumai prieštaraujančias išvadas.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad nagrinėjamojoje darbo byloje buvo pažeista teismo pareiga būti aktyviam, kadangi teismas, spręsdamas šalių ginčą, apsiribojo darbo sutarties turinio analize bei šalių apklausa, nors turėjo apklausti liudytojais atsakovo darbuotojus, kurie būtų patvirtinę ar paneigę ginčui svarbias aplinkybes.

Teisėjų kolegija išklausė 2017-10-18 parengiamojo teismo posėdžio bei 2017-11-03 teismo posėdžio garso įrašus, iš kurių nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas tiek parengiamajame, tiek ir 2017-11-03 teismo posėdyje siūlė ieškovui nurodyti kviestinus liudytojus, jų vardus, pavardes, išaiškindamas ieškovui šių liudytojų neiškvietimo ir jų iškvietimo bei apklausų galimas pasekmes. Parengiamojo teismo posėdžio metu teismui pasiūlius iškviesti liudytojus, ieškovas nevienareikšmiškai nurodė, kad liudytojai nepatvirtins aplinkybių, jog ieškovas dirbo viršvalandinį bei naktinį darbą (įrašo laikas 19.19–20.42). Nežiūrint to, teismas nutarė atidėti bylos nagrinėjimą tam, kad išreikalauti duomenis iš UAB „Ekskomisarų biuras“, sudarant galimybę šalims pateikti papildomus įrodymus bei atsivesti liudytojus. 2017 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje ieškovas pateikė prašymą iškviesti vienintelį liudytoją V. B., tačiau negalėjo nurodyti, kokias bylos aplinkybes patvirtins ar paneigs šis liudytojas (įrašo laikas 10.19–11.49). Šis ieškovo prašymas buvo patenkintas, liudytojas V. B. apklaustas 2017-11-10 teismo posėdyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad teismas ieškovui ne kartą siūlė į teismo posėdį atsivesti liudytojus, išaiškino pareigą sumokėti liudytojų kelionių išlaidas, tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir ieškovo teisės į teisingą teismo procesą nepažeidė.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad rašytiniai įrodymai - pažymos ir pranešimai Šiaulių apygardos probacijos tarnybai - įrodo, jog savaitgaliais ir švenčių dienomis buvo dirbtas ne tik naktinis darbas, bet ir viršvalandžiai, o atsakovės nurodyta aplinkybė, kad buvo sudaryta sutartis su apsaugos tarnyba, nepaneigia ieškovo, kaip sargo, atliktų funkcijų.

Joniškio rajono „Aušros“ žemės ūkio bendrovės pranešimuose, adresuotuose Šiaulių apygardos probacijos tarnybai, nurodyta, kad V. U. tam tikromis dienomis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. turi budėti atsakovės teritorijoje tai nuo 20 val. iki 8 val. ryto, tai nuo 18 val. iki 7 val. ryto. Ieškovo teigimu, šie įrodymai patvirtina, kad ieškovas dirbo ne tik naktį, bet ir viršvalandinį darbą, tačiau teisėjų kolegija su šiuo vertinimu nesutinka, nes šias aplinkybes paneigia kiti byloje pateikti įrodymai.

Byloje pateikta UAB „Ekskomisarų biuras“ 2017-11-02 pažyma bei 2015-06-03 Elektroninės saugos sutartis Nr. 5197837 patvirtina, kad nuo 2015 m. birželio 3 d. atsakovės teritorijos Maldenių kaime, Skaistgirio seniūnijoje, Joniškio rajone, apsaugą vykdo UAB „Ekskomisarų biuras, atsakovė kiekvieną mėnesį už suteiktas paslaugas sumoka po 15,08 Eur (51 d. b. l., 39–45, 81, 91–97 b. l.). Aplinkybę, kad atsakovės teritorijos apsaugą vykdo UAB „Ekskomisarų biuras“, patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. K., nurodydamas, jog atsakovės teritoriją stebi per įrengtas vaizdo stebėjimo kameras, signalizaciją atsakovės teritorijoje įjungia ir išjungia direktorius, o jei iki 1 valandos nakties signalizacija nebūna įjungiama, tuomet signalizacija įsijungia pati automatiškai. Liudytojas paneigė, kad atsakovės bendrovėje dirba sargai. Taigi, atsakovei naudojantis UAB „Ekskomisarų biuras“ paslaugomis, bendrovei nebuvo būtinybės samdyti naktimis budintį sargą ir padidintu tarifu mokėti jam darbo užmokestį.

Kad šalys nebuvo susitarusios dėl naktinio darbo atsakovės teritorijoje, paneigia ir 2016-02-29 darbo sutartis, Vidaus darbo tvarkos taisyklės bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (5–6, 22, 38–50 d. b. l.). Iš 2016-02-29 Darbo sutarties matyti, kad ieškovas priimtas dirbti nuo 2016 m. kovo 1 d. džiovyklos darbuotoju, nustatyta darbo dienos trukmė – 8 valandos per dieną, penkios dienos per savaitę, jokių įrašų apie darbo sutarties pakeitimą, apie darbą naktimis ar viršvalandžius, nėra. Vidaus darbo tvarkos taisyklėse nurodyta, kad įmonės darbuotojai turi laikytis nustatyto darbo laiko režimo: pirmadieniais – penktadieniais: 8-17 val., pietų pertrauka: 12-13 val. (22 d. b. l.). Įrašų apie galimai kitokį darbo laiko režimą taip pat nėra. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2016 m. rugsėjo mėnesio patvirtina, kad ieškovas dirbdavo 8 valandas per darbo dieną.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyrius 2017-06-23 Išvadoje dėl 2017-06-02 V. U. skundo (toliau – ir Išvada) konstatavo, kad pirminį tyrimą dėl ieškovo galimo budėjimo naktimis bendrovėje atlikęs vyr. darbo inspektorius darbo įstatymų pažeidimų nenustatė (3–4 d. b. l.). Minėtoje Išvadoje nurodytas bendrovės vadovo paaiškinimas, kuriame jis paaiškino, jog bendrovės teritoriją saugo apsaugos tarnyba „Ekskomisarų biuras“, pareiškėjui buvo leista ilsėtis (nakvoti) bendrovės poilsio patalpose, kad nereikėtų kiekvieną dieną važinėti į darbo vietą. Kadangi probacijos tarnyba reikalavo iš ieškovo pateikti dokumentus, pateisinančius jo nebuvimą deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, ieškovui buvo išduodami dokumentai, nurodant, kad jis budi bendrovės teritorijoje, nors realiai jokių darbinių funkcijų nakties metu jis neatlikdavo. Analogiškus paaiškinimus atsakovės atstovas pateikė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais, sprendžia, kad pranešimai Šiaulių apygardos probacijos tarnybai neįrodo, jog ieškovas dirbo naktinį darbą bei viršvalandžius, šią aplinkybę paneigia nutarties 25-27 punktuose nurodyti rašytiniai įrodymai.

Apeliantas atkreipė dėmesį, kad naktinis ir viršvalandinis darbas yra apmokamas padidintu tarifu, tačiau darbdavys nefiksavo minėto darbo atvejų, todėl buvo pažeista ieškovo teisė į teisingą darbo apmokėjimą.

Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, kad faktinių santykių pobūdis rodo buvus šalių susitarimui dėl papildomo darbo, nors ir neįformintam Darbo sutartyje, ieškovas savo valia, realizuodamas darbo savanoriškumo principą, atliko jam pavestą darbą, o atsakovė už atliktą darbą sumokėjo pagal nustatytus faktiškai atlikto darbo tarifus, nepažeidžiant DK 193, 194 straipsniuose nustatytų dydžių, taip užtikrindama teisingo apmokėjimo už darbą principo (DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas) bei Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad žmogus turi gauti teisingą apmokėjimą už darbą, įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, suprasdamas, kad darbdavys nemoka jam priklausančio atlyginimo už naktinį darbą ir viršvalandžius, galėjo reikšti pretenzijas darbdaviui ar kreiptis į atitinkamas institucijas, tačiau nei į atsakovę, nei į Darbo ginčų komisiją ieškovas nesikreipė, jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Ieškovas dėl savo teisių pažeidimo į Darbo ginčų komisiją kreipėsi tik 2017-06-29, t. y. po trijų mėnesių atleidus jį iš darbo. Ieškovas, būdamas protingas, atidus ir rūpestingas, savo pažeistas teises turėjo ginti neatidėliodamas, supratęs, jog už atliekamą darbą darbdavys nėra su juo atsiskaitęs.

Įvertinusi bylos aplinkybių visumą, ieškovo V. U. apeliacinio skundo argumentus, atsikirtimo į juos argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė atsakovės bendrovėje dirbęs viršvalandinį darbą bei faktiškai vykdęs sargo funkcijas, todėl pagrįstai ieškinį atmetė.

Dėl apeliantės Joniškio rajono „Aušros“ žemės ūkio bendrovės apeliacinio skundo

Atsakovė Joniškio rajono „Aušros“ žemės ūkio bendrovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuria iš ieškovo atsakovei priteistos 400 Eur bylinėjimosi išlaidos, nurodydama, jog byloje teismas netyrė ieškovo turtinės padėties, o prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių priteistinų sumų, todėl teismas neturėjo pagrindo jas mažinti. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kitaip tariant, joje įtvirtintas bendras bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, kad pralaimėjusi šalis moka.

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra viena iš bylinėjimosi išlaidų rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), jų atlyginimas CPK reglamentuotas atskiru 98 straipsniu. Pagal šį straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taip pat reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi, nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, ribojant bylinėjimosi išlaidas, siekiama ne tik užtikrinti teismo prieinamumą, bet ir išlaikyti sąžiningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, konstatavo, kad jos atitinka CPK nuostatas, formaliai nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos specifiką, jog tai yra darbo byla, sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį, nurodydamas, jog atsakovė (darbdavė) yra ir ekonomiškai, ir teisiškai stipresnė šalis, o ieškovas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis, nesinaudojęs byloje advokato teisine pagalba. Teismo vertinimu, darbuotojo inicijuotas darbo ginčas nebuvo sudėtingas, nebuvo analizuojami sudėtingi teisės ir fakto klausimai, reikalaujantys daug laiko sąnaudų, bylos apimtis nedidelė. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė, kokiais argumentais vadovaudamasis sumažino atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, apeliacinės instancijos teismas šiems motyvams visiškai pritaria, dar kartą konstatuodamas, jog priteistos bylinėjimosi išlaidos yra adekvačios bylos sudėtingumui ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Priteisus atsakovės prašomas bylinėjimosi išlaidas, susidarytų situacija, kad darbo ginčą inicijavęs ieškovas, kurio ieškinys atmestas, patirtų neadekvačių neigiamų procesinių padarinių, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra netoleruotina.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktina nepakeista.

Apeliantė Joniškio rajono „Aušros“ žemės ūkio bendrovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, atsakovei Joniškio rajono „Aušros“ žemės ūkio bendrovei priteisia iš ieškovo 250 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Joniškio rajono „Aušros“ žemės ūkio bendrovei, juridinio asmens kodas 157539121, 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

Lina Muchtarovienė

Vilija Valantienė