Byla Nr. 1S-151-768/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51238-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. gruodžio 5 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios R. Š. advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos Panevėžio kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. RV-21-1541 dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos taikymo nuteistajai,
n u s t a t ė :
1. R. Š. buvo nuteista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 9 metams. Įskaitytas suėmimo laikas 4 mėnesiai (viso 7 mėnesiai). Suimta 2019 m. rugpjūčio 22 d.
2. Komisija 2023 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. RV-21-1541 (5 nariams balsavus – už) nutarė taikyti nuteistajai R. Š. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi netvirtino Komisijos nutarimo. Teismas nurodė, kad nors nustatyta eilė teigiamai nuteistąją apibūdinančių aplinkybių, tačiau jos negali būti absoliutinamos ir nesudaro pagrindo spręsti, jog savo elgesiu nuteistoji jau įrodė, kad toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Daroma nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleista ji laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nuteistosios R. Š. advokatas D. Dargevičius skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lietuvos kalėjimų su tarnybos Panevėžio kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos Panevėžio kalėjime 2023 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. RV-21-1541, kuriuo nuspręsta nuteistajai R. Š. taikyti lygtinį paleidimą pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nurodo, kad tiek nusikaltimas, už kurį R. Š. buvo nuteista, tiek jos pobūdis ir pavojingumas, nėra tos aplinkybės, kuriomis gali būti lemiama apimtimi grindžiamas sprendimas netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šių aplinkybių R. Š. negali pakeisti nei bausmės atlikimo metu, nei kada nors vėliau, negali nusverti nuteistosios pastangų pasitaisyti ir negali nusverti visumos aplinkybių, apibūdinančių jos pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą ir sudarančių pagrindą konstatuoti, kad taikant jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bus užtikrintas probacijos tikslų - užtikrinti veiksmingą resocializaciją ir mažinti nusikalstamų veikų recidyvą - įgyvendinimas, bei kartu nebus pažeistas visuomenės saugumo užtikrinimas. Pažymi, kad neatlikta bausmės dalis, kai ji atitinka įstatyme nustatytą laiką, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Teismas ignoravo aplinkybę apie tai, kad dalis ieškinio jau yra padengta, nuteistoji pagal galimybes deda pastangas tam, kad dengti savo įsiskolinimus, nes paskirtas apribojimas jos nekilnojamam turtui. Teismas nutartyje nepagrįstai sureikšmino nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangą, kaip neva nepakankamą, kadangi BVK 82 straipsnio 1 dalis numato alternatyvius pagrindus. Teismas iš esmės neįvertino nuteistąją teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurių visuma neabejotinai rodo, kad nėra aplinkybių, kurios suponuotų būtinybę ir toliau laikyti ją izoliuotą nuo visuomenės. Nuteistoji yra senyvo amžiaus, itin sunkios sveikatos būklės, palaiko itin glaudžius santykius su artimaisiais, todėl jos išėjimas į laisvę yra svarbus jos sveikatos būklei, o teismo atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą, sukuria neigiamas pasekmes ne tik pačiai nuteistajai, bet ir jos šeimai. Teismas nepagrįstai nurodo, jog nėra pagrindo spręsti apie tai, kad bausmės tikslai jau pasiekti. Tačiau bausmės tikslų pasiekimas vertintinas tuomet, kai bausmė yra atlikta, tuo tarpu lygtinis paleidimas nėra nuteistajai paskirtos bausmės pabaiga. Pripažinus, kad atitinka visus BVK 82 straipsnyje nustatytus kriterijus, teismas iš esmės paneigė lygtinio paleidimo instituto esmę.
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
6. Skundas tenkinamas.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
8. Nuteistoji R. Š. yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o jos nusikalstama elgesio rizika vidutinė su mažėjimo tendencijomis, todėl yra pagrindas svarstyti klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
9. Žemesnysis teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodė, jog, nors nuteistoji bausmės atlikimo metu elgėsi gerai, tačiau jos asmenybė, padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, rodo jos pavojingumą visuomenei ir neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistoji jau pasitaisė bei būdama laisvėje nedarys naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų. Teismas vertino, kad visi R. Š. teigiami pokyčiai, kurie atitinka įprastą žmogaus elgesį ir nėra laikytini kažkuo ypatingais ar itin reikšmingais bei ilgalaikiais yra susiję tik su nuteistosios buvimu pataisos namuose ir šia aplinka, todėl tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus R. Š. jai taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas su tokiais argumentais nesutinka.
10. Kaip matyti iš nuteistosios asmens bylos, bausmės atlikimo laikotarpiu ji nei karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, nebausta. Skatinta vieną kartą. Atvykusi į įkalinimo įstaigą dalyvavo adaptacijos programoje. Panevėžio kalėjime buvo nukreipta lankyti pataisos programas: lanko Kalėjimų kapelionų asociacijos organizuojamus religinio pobūdžio užsiėmimus „Naujas gyvenimas“. Nuteistoji su pertraukomis dalyvauja priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupės (AA) užsiėmimuose. Nuo 2023 m. rugpjūčio 29 d. pradėjo lankyti neuroedukacinius užsiėmimus. Dalyvauja susitikimuose su „Antras šansas“ savanoriais. Lankosi mišiose su kunigu P. P., susitikimuose su liuteronų kunigu A. M.. Šiuo metu dėl turimų sveikatos problemų pozityvaus užimtumo priemonėse dalyvauja minimaliai. Vykdant integracijos į visuomenę programą, lankė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Pagal turimas sveikatos galimybes stengiasi įsitraukti į resocializacijos procesą ir vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Taip pat asmens byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. Š. šiuo metu turi sveikatos problemų, dėl kurių yra atleista nuo darbo ir budėjimų, turi 2 pilnamečius vaikus, kurie yra geranoriški teikti jai pagalbą nedarbingumo laikotarpiu ir tvarkytis reikiamus dokumentus nedarbingumo lygiui nustatyti. Išėjus iš įkalinimo įstaigos, nuteistosios laukia operacija, po kurios susitvarkius dokumentus nedarbingumo lygiui nustatyti, gaunama pašalpa galėtų palengvinti nuteistosios finansinę padėtį. Nuteistoji po nusikalstamos veikos turi finansinių įsipareigojimų, nors ir nedirba, tačiau įsiskolinimai yra dengiami trečiųjų asmenų. Svarbu ir tai, kad nuteistoji turi konkrečius ateities planus, kurie nėra susiję su naujų nusikalstamų veikų darymu. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, jog bausmės tikslai, nuteistajai atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, jau yra pakankamai pasiekti bei sudaro pagrindą tikėtis įstatymus atitinkančio jos elgesio ir lygtinio paleidimo metu bei ateityje. Nuteistosios R. Š. elgesys viso bausmės atlikimo metu rodo, kad ji esamoje situacijoje deda maksimalias pastangas gyventi nenusikalsdama, ką patvirtina pozityvus jos elgesys bei siekis savęs realizavimo socialiai priimtinais būdais, atsiriboti nuo netinkamos socialinės aplinkos, o išėjusi į laisvę, orientuojasi į santykius su vaikais.
11. Žemesnysis teismas akcentavo, jog nuteistoji R. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistosios požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju ji nusikalto dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistosios pavojingumą visuomenei. Taip pat pažymi, jog nuteistoji anksčiau teista du kartus, nuteistosios nusikaltimai sunkėjo. Nuteistoji dėl padaryto nusikaltimo kaltės nepripažino, smurtinį nusikaltimą įvykdė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokie motyvai, aukštesniojo teismo vertinimu, yra svarūs, tačiau ne tiek, jog paneigtų prieš tai aptartas teigiamai nuteistąją charakterizuojančias aplinkybes, o kartu ir R. Š. teisę pasinaudoti lygtinio paleidimo galimybe tuo atveju, jei ji įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus, ką nagrinėjamu atveju ji ir padarė. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
12. Šiame kontekste aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog R. Š. įvykdytų nusikaltimų pobūdis, pavojingumas, bei kad naują nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, buvo įvertintas nuosprendžiu skiriant jai bausmę, tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ar, atsižvelgiant į nuteistosios elgesio pasikeitimą per bausmės laisvės atėmimo vietoje atlikimo laiką, galima tikėtis bausmės paskirties visiško įgyvendinimo per lygtinio paleidimo institutą, vykdant probaciją.
13. Pažymėtina, kad didelės dalies kriminogeninių veiksnių – savo kriminalinės istorijos, anksčiau padarytų teisės pažeidimų – R. Š. pakeisti niekaip negali, kadangi negalima pakeisti to, kas vyko praeityje, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad stebimos tik teigiamos R. Š. nuostatos vykdomos priežiūros bei apribojimų atžvilgiu. Be to, R. Š. būdama kalėjime, pagal turimas sveikatos galimybes stengiasi įsitraukti į resocializacijos procesą ir vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones: noriai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, prevenciniuose užsiėmimuose. Stebimos dedamos pastangos vykdyti rekomenduojamas, jos nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti, priemones, nuteistajai būdingas disciplinuotas elgesys. Nors nuteistoji negalėjo dirbti, tačiau iš artimųjų gaunamos paramos, dalis pinigų yra dengiama nuteistosios skoloms, kas leidžia daryti išvadą, jog jos pasiryžimas gyventi dorai ir nebenusikalsti yra visiškai tikėtinas.
14. Svarbu ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodomų dinaminių kriminogeninių veiksnių – ankstesni gyvenimo stiliaus ypatumai neskatinantys prosocialaus elgesio, paaukštinta savivertė, objektyvaus savivaizdžio stoka, silpnas psichologinis atsparumas, savivokos stoka, problemų atpažinimo sunkumai, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, pasekmių nesuvokimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, streso įveikos įgūdžių stoka, buvimas destabilizuojančioje aplinkoje, intymių santykių nestabilumas – visišką pašalinimą galima kontroliuoti ne tik įkalinimo įstaigoje, bet ir per probacijos institutą, kadangi socialinio tyrimo išvadoje nurodomi apsauginiai veiksniai – turima pastovi gyvenamoji vieta, palaikantys ryšiai su šeimos nariais. Nuteistoji šiuo metu deklaruoja socialiai priimtinas vertybes, orientuojasi į sveikatos problemų sprendimą bei santykius su vaikais.
15. Apibendrindamas tai kas buvo išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad žemesnysis teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistosios atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė R. Š. padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, kriminogeniniams veiksniams, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su bausmės atlikimo metu įvykusiais teigiamais nuteistosios asmenybės pokyčiais. Šiuo atveju iš esmės į teigiamą pusę pasikeitęs nuteistosios elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad R. Š., būdama laisvėje, sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jos lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei konstatavo žemesnysis teismas, neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.
16. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia, jog nuteistoji besąlygiškai atleidžiama nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – ji, gyvendama laisvėje, privalės vykdyti jai nustatytas probacijos sąlygas ir visą lygtinio paleidimo laiką bus prižiūrima probacijos tarnybos pareigūnų, ir, jei nustatytų pareigų nesilaikys, o juo labiau – jei padarys naujas nusikalstamas veikas, bus pasiųsta atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
17. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – Komisijos nutarimas patvirtinamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas,
n u t a r i a:
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:
Patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. RV-21-1541 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“ ir taikyti nuteistajai R. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Donatas Jatužis
