Administracinė byla Nr. eI2-14190-809/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03278-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.5; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 10 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. A. Y. (F. A. Y.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2025-06-03 sprendimą Nr. 25S129387 (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad Sprendimas priimtas dėl to, kad pareiškėjas savanoriškai neišvyko iš šalies. Paaiškino, kad Lietuvoje yra pagal VšĮ Futbolo klubo „Aukštaitija“ kvietimą, šiame klube žaidžia. Su Lietuva sieja ekonominiai santykiai.
Nurodo, kad kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti nacionalinę vizą, tačiau Departamentas priėmė Sprendimą. Vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 26 straipsniu jam turėjo būti išduotas leidimas gyventi. Toks leidimas nebuvo išduotas nes pareiškėjas per ilgai buvo Lietuvoje. Nurodo, kad atitinka visas sąlygas leidimui gyventi Lietuvoje gauti.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad asmuo jokių galiojančių dokumentų, suteikiančių jam teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje nepateikė, be to, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė.
Pažymi, kad Įstatymas numato aiškią pareigą užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos
iki kelionės leidimo, vizos, leidimo laikinai gyventi galiojimo ar bevizio režimo pabaigos išskyrus
atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas viršijo leistiną buvimo laiką Šengeno erdvėje. Todėl Migracijos departamentas, priešingai nei teigia pareiškėjas, pagrįstai taikė Įstatymo normas ir priėmė ginčijamą
sprendimą.
Atkreipia dėmesį, kad iš pareiškėjo skundo nėra aišku, ar jis ginčija Migracijos departamento ginčijamame sprendime nustatytą faktą, kad jis viršijo 5 dienomis leistiną 30 dienų buvimo laiką. Tačiau, atsižvelgiant į jo argumentą dėl užsieniečio teisės pagal Reglamento (ES) 2018/1240 44 straipsnį, nurodo, kad toks pareiškėjo argumentas niekuo nepagrįstas. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje yra taikoma užsieniečiams, kuriems taikomas bevizis rėžimas arba užsieniečiams turintiems riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas turėjo ne leidimą, o Prancūzijos Respublikos išduotą daugkartinę Šengeno (C) vizą Nr. 611374894, galiojančią nuo 2025-02-09 iki 2025-03-26 (buvimo dienų skaičius 30). Tokio tipo vizose yra nurodomas konkretus buvimo terminas, šiuo konkrečiu atveju 30 d. Tai, kad vizoje numatytas vizos galiojimas 2025-02-09 iki 2025-03-26 nereiškia, kad buvimo 30 d. terminas prasitęsia iki vizos galiojimo datos arba taip, kaip įsivaizduoja pareiškėjas iki 90 d. Atkreipia dėmesį į tai, kad užsieniečiams numatomas buvimo terminas ir vizos galiojimo terminas yra du skirtingi dalykai, t. y. buvimo terminas – kiek užsienietis gali teisėtai būti valstybėje, o vizos galiojimas – laikotarpis, kada jis gali atvykti į valstybę. Serbijos išduotas leidimas laikinai gyventi nėra riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimas, išduotas pagal Reglamento (ES) 2018/1240 44 straipsnį, suteikiantis teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 90 d.
Pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, kad jį sieja su Lietuva ekonominiai ryšiai, niekaip nepaneigia fakto, kad jis atvyko į Lietuvą su Prancūzijos Respublikos išduota daugkartine Šengeno (C) viza Nr. 611374894 ir viršijo, vizoje nurodytą buvimo 30 d. terminą. Sprendime, be kita ko, yra įvertinta, kad asmuo 2025-03-18 Migracijos departamentui pateikė prašymą Nr. 2503-NVIZ-0134 išduoti nacionalinę vizą kaip profesionaliam sportininkui tarpininkaujant VšĮ „Saned“, tačiau toks pateikimas nepatvirtina pareiškėjo ekonominio ryšio su Lietuva. Be to, nustatyta, kad asmuo Lietuvos Respublikoje šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje bei nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas), neturi. Migracijos departamento naudojamų registrų ir duomenų bazių duomenimis, asmuo Lietuvos įmonėse nedirbo/nedirba. Kitų reikšmingų Įstatymo 128 straipsnyje nurodytų socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika nenustatyta. Nurodo, kad sprendimas grąžinti asmenį į užsienio valstybę neuždraudžia jam teisės
pateikti prašymą išduoti vizą ar leidimą laikinai gyventi per išorės paslaugų teikėją bei neužkerta kelio asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką teisėtai.
Konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2025-06-03 sprendimo Nr. 25S129387 teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas nustatė, jog pareiškėjas turi Nigerijos Respublikos piliečio pasą Nr. A12458931, galiojantį nuo 2022-03-25 iki 2027-03-24 ir 2025-02-07 Prancūzijos Respublikos išduotą daugkartinę Šengeno (C) vizą Nr. 611374894, galiojančią nuo 2025-02-09 iki 2025-03-26 (buvimo dienų skaičius 30).
Pareiškėjas į Šengeno erdvę (Latvijos Respubliką) atvyko teisėtai 2025-02-20 ir remiantis asmens pateiktu paaiškinimu ir apklausos metu gauta informacija, kurią asmuo patvirtino savo parašu, į Lietuvos Respubliką atvyko 2025-02-20 ir buvo joje iki 2025-03-26. Asmuo vizos galiojimo laikotarpiu nuo 2024-02-20 iki 2025-03-26, Šengeno erdvėje viso išbuvo 35 dienas, t. y. 5 dienomis viršijo leistiną 30 dienų buvimo laiką.
Departamentas priėmė 2025-03-26 sprendimą Nr. 25S79446 grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025-04-09. Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti - Serbija. Migracijos departamentas taip pat dėl pareiškėjo yra priėmęs 2025-04-22 sprendimą Nr. 25S97076, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, nes priimtas sprendimas grąžinti asmenį.
Pareiškėjui neišvykus iš šalies Departamentas priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė išsiųsti pareiškėją į Nigeriją; uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 24 mėnesius; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 24 mėnesius; Sprendimą pavesti vykdyti VSAT.
Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas į Šengeno erdvę – Latvijos Respubliką atvyko teisėtai 2025-02-10, turėdamas Nigerijos Respublikos piliečio pasą Nr. A12458931, galiojantį nuo 2022-03-25 d. iki 2027-03-24 ir 2025-02-07 išduotą Prancūzijos Respublikos daugkartinę Šengeno (C) vizą Nr. 611374894, galiojančią nuo 2025-02-09 iki 2025-03-26 (būvimo dienų skaičius 30). Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2025-02-20 ir buvo joje iki 2025-03-26. Taigi, pareiškėjas, vizos galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 2024-02-20 iki 2025-03-26, Šengeno erdvėje viso išbuvo 35 dienas, t. y. 5 dienomis viršijo leistiną 30 dienų buvimo laiką.
Regionų administraciniame teisme 2025-06-25 buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkyLTExNDIwLTQ4NC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI2-11420-484/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI2-11420-484/2025">eI2-11420-484/2025</a>, pagal pareiškėjo skundą Departamentui dėl 2025-03-26 sprendimo Nr. 25S79446, kuriuo Migracijos departamentas nusprendė grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę – Serbiją per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2025-04-09. Teismo sprendimas įsiteisėjo – 2025-07-10. Teismas, išnagrinėjęs bylą priėmė išvadą, kad pareiškėjas Šengeno erdvėje iš viso buvo 35 dienas, t. y. 5 dienomis viršijo leistiną, Šengeno (C) vizoje Nr. 611374894 nurodytą 30 dienų laiką, todėl Migracijos departamento sprendimą dėl savanoriško išvykimo pripažino pagrįstu. Kaip matyti iš šio sprendimo, teismas taip pat įvertino ir kitas aplinkybes dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje, t. y. laiką; šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika.
Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą <…>.
Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kas nagrinėjamu atveju, taip pat buvo padaryta. Pareiškėjui nustatytas dvejų metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką.
Argumentų, kuriais pareiškėjas prieštarautų dėl draudimo atvykti laikotarpio (ir/ ar dėl jo termino), pareiškėjas skunde nepateikia. Pareiškėjas iš esmės ginčija Sprendimo teisėtumą ir prašo jį panaikinti visoje apimtyje.
Susipažinus su sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkyLTExNDIwLTQ4NC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI2-11420-484/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI2-11420-484/2025">eI2-11420-484/2025</a> nustatyta, kad Regionų administracinis teismas įvertino pareiškėjo išsiuntimo teisėtumą sprendimo priėmimo metu. Priimant Migracijos departamento 2025-03-26 sprendimą buvo surinkta ir įvertinta informacija dėl pareiškėjo buvimo ir jo išsiuntimo iš Lietuvos.
Pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Kadangi skundžiamas Departamento Sprendimas yra išvestinis sprendimas iš prieš tai priimto Departamento sprendimo savanoriškai išvykti, kurio pagrįstumas ir teisėtumas buvo patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, faktai, nustatyti įsiteisėjusiame sprendime, administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkyLTExNDIwLTQ4NC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI2-11420-484/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI2-11420-484/2025">eI2-11420-484/2025</a>, turi prejudicinę galią ir nėra pakartotinai įrodinėjami ir vertinami iš naujo nagrinėjamoje byloje.
Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje remdamasis iš esmės panašiais argumentais, kaip ir jau išnagrinėtoje byloje, nepateikė jokių naujų faktinių duomenų, kurie pagrįstų jo teiginius dėl iš esmės pasikeitusios situacijos. Kaip jau minėta, pareiškėjas atvykęs Šengeno erdvėje viso išbuvo 35 dienas, t. y. 5 dienomis viršijo leistiną 30 dienų buvimo laiką ir dėl to ginčo byloje nėra. Nors pareiškėjas remiasi Įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, tačiau ši nuostata yra taikoma užsieniečiams, kuriems taikomas bevizis rėžimas arba užsieniečiams turintiems riboto teritorinio galiojimo kelionės leidimą. Pareiškėjui buvo išduota Prancūzijos daugkartinė Šengeno (C) viza, galiojanti 30 d. Esant nurodytam vizos laikotarpiui, nuostata dėl 90 d. termino netaikoma (Reglamento (ES) 2018/1240 44 straipsnis, suteikiantis teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki 90 d.). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl šios aplinkybės jau buvo pasisakyta ir administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkyLTExNDIwLTQ4NC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI2-11420-484/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI2-11420-484/2025">eI2-11420-484/2025</a>.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas jokių socialinių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika neturi, nėra susietas ir šeiminiais ryšiais su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, o ekonominiai santykiai – sportinė veikla nėra ilgalaikiai. Be to, pareiškėjas neturi nei leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, nei vizos.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Departamentas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo F. A. Y. (F. A. Y.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant
per Regionų administracinį teismą
Teisėjos Gitana Butrimaitė
Egidija Puzinskaitė
Eglė Žulytė Janulionienė
