Civilinė byla Nr. 3K-3-389-915/2016
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06333-2012-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.8; 2.5.18.1; 2.5.18.2; 2.5.18.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ir trečiojo asmens J. Š. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui L. Š. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. Š., L. D., L. J. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, bei atsakovo L. Š. priešieškinį ieškovei L. K. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reguliuojančių vartojimo rangą, įrodinėjimo naštos paskirstymą bylose dėl atsakomybės už statybos rangos metu užsakovui padarytą žalą taikymo; priežastinio ryšio nustatymą tarp žalos ir statybos rangos metu dalyvaujančių asmenų veiksmų; ekspertizės akto reikšmę bylose dėl statybos rangos trūkumų, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė L. K. prašė teismo priteisti iš atsakovo L. Š. 32 759,73 Eur (113 112,78 Lt) dydžio žalos atlyginimą. Atsakovas prašė teismo priteisti iš ieškovės 16 962,47 Eur (58 568 Lt) skolos.
Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas susitarė, jog pastarasis pastatys (iškels sienojus ir medinę stogo konstrukciją) ieškovės žemės sklype rąstinį gyvenamąjį namą iš savo (atsakovo) medžiagų, savo priemonėmis ir jėgomis už 50 000 Lt (14 481 Eur) be vidaus apdailos ir įrangos. Šalys taip pat susitarė, kad 50 000 Lt kaina gali būti didesnė ne daugiau kaip 100 proc., atsiradus nenumatytiems darbams, esant objektyviam poreikiui (priklausomai nuo atliktinų darbų dėl ypatumų pagal techninį projektą). Atsakovui užbaigus gyvenamojo namo statybą 2008 m., buvo pradėta namo vidaus apdaila, ją atliko kiti rangovai. Gyvenamasis namas buvo užbaigtas statyti 2010 m. pabaigoje.
Ieškovė sumokėjo atsakovui grynaisiais ir pavedimu per trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, J. Š., iš viso – 52 508 Lt (15 207,37 Eur). Ieškovei apsigyvenus atsakovo pastatytame gyvenamajame name, išaiškėjo atsakovo atliktų statybos darbų defektų (tarp jų tas, kad namas, veikiamas apkrovų, gali bet kada nugriūti), jų pašalinimas ieškovei kainuos 32 759,73 Eur (113 112,78 Lt). Atsakovas atsisakė pripažinti savo atliktų statybos darbų defektus.
Atsakovo teigimu, šalys susitarė, kad gyvenamojo namo kaina bus skaičiuojama ieškovei mokant po 300 Lt už vieną kvadratinį pastatyto namo sienos metrą bei sudarys sumą, atitinkančią 111 000 Lt (32 147,82 Eur). Be to, šalys susitarė, kad namo išrinkimo ir surinkimo darbai bus apmokami pagal faktą (sugaištą laiką). Ekspertizės akto duomenimis, vidutinė atsakovo pastatyto gyvenamojo namo rinkos kaina buvo 111 076,94 Lt (32 170,11 Eur). Atmetus statybos darbų defektų šalinimo išlaidas (25 proc. statybos darbų kainos), atsakovo atliktų namo statybos darbų vidutinė kaina (įskaitant medieną) buvo 83 500 Lt (24 183,27 Eur). Ieškovė sumokėjo atsakovui 52 508 Lt (15 207,37 Eur) ir liko jam skolinga 30 992 Lt (8975,90 Eur).
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimu patenkinta dalis ieškovės ieškinio, priteisiant jos naudai iš atsakovo 27 895,40 Lt (8079,07 Eur) žalos atlyginimo, bei patenkintas atsakovo priešieškinis, priteisiant jam iš ieškovės 30 992 Lt (8975,90 Eur) skolos už gyvenamojo namo pastatymą.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 3 d. nutartimi panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į 2013 m. balandžio 10 d. ekspertizės akte nurodytas aplinkybes dėl gyvenamojo namo defektų atsiradimo priežasčių, statybos objekto tinkamumo, panaudotų medžiagų atitikties projekto reikalavimams, už defektus atsakingų subjektų, jų kaltės ir atsakomybės laipsnio. Kolegija konstatavo, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktos gyvenamojo namo projektuotoja, statinio statybos techninė prižiūrėtoja (kurių, 2013 m. balandžio 10 d. ekspertizės akto duomenimis, netinkamai atliktos pareigos taip pat galėjo nulemti defektų atsiradimą statant gyvenamąjį namą).
Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovas pateikė pareiškimą dėl priešieškinio dalyko patikslinimo, kuriame prašė priteisti iš ieškovės jo naudai 58 568 Lt (16 962,47 Eur) už jo atliktus statybos darbus. Atsakovo teigimu, 2014 m. lapkričio 19 d. ekspertizės akte nurodyta, jog gyvenamojo namo statybos darbų vertė (įskaitant medienos kainą) buvo 136 270 Lt (39 466,52 Eur). Ieškovė už namo statybą turėjo sumokėti 111 076 Lt (32 169,83 Eur), sumokėjo 52 508 Lt (15 207,37 Eur) ir liko skolinga atsakovui 58 568 Lt (16 962,47 Eur).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 9 d. sprendimu patenkino dalį ieškinio, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 5495,97 Eur (18 976,49 Lt) žalos atlyginimo, bei dalį priešieškinio, priteisdamas atsakovui iš ieškovės 3914,24 Eur (13 515,09 Lt) skolos už namo pastatymą. Teismas atmetė kitą dalį ieškinio (dėl 27 263,76 Eur žalos atlyginimo) bei dalį priešieškinio (dėl 13 048,23 Eur skolos).
Teismas nurodė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 straipsnio 1 dalis). Šalys susitarė, kad atsakovas, organizuodamas statybos darbus, pastatys ieškovei medinį rąstinį namą pagal katalogą iš savo medžiagų. Atsakovas pradės namo konstrukcijų gamybą pagal katalogo brėžinius, surinks statinį Rokiškyje, o vėliau statinys bus perkeltas į statybvietę Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) Namo konstrukcija pradėta rinkti Rokiškyje 2007 m. pabaigoje, konservuota žiemą ir baigta 2008 m. pavasarį. 2008 m. vasarą namas buvo pervežtas į statybvietę Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) ten iš naujo surinktas ir pastatytas ant pamatų 2008 m. rudenį.
Ieškovės prašymu V. S. įmonė parengė 2008 m. vasario 20 d. atsakovo statomo gyvenamojo namo su priklausiniais techninį projektą, jo dokumentus rengė trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, inžinierė L. D.. 2008 m. kovo 12 d. ieškovei išduotas leidimas statyti gyvenamąjį namą pagal V. S. įmonės parengtą projektą, statybos techninė prižiūrėtoja – trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. J.. 2010 m. gruodžio 21 d. surašyta Valstybinės teritorijų ir statybos valstybinės priežiūros Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus deklaracija apie statybos užbaigimą, kurioje nurodyta, kad statyba užbaigta pagal teisės aktų reikalavimus ir statinio projekto sprendinius. Deklaracijoje nėra pastabų apie netinkamą darbų kokybę ar taisytinus defektus, statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė sumokėjo atsakovui iš viso 52 508 Lt (15 207,37 Eur) už atliktus darbus.
Teismas nustatė, kad 2013 m. balandžio 10 d. teismo ekspertizės akte nurodyta, jog: 1) gyvenamojo namo apatinio rąsto įrengimo ant pamato darbai neatitinka įprastai keliamų reikalavimų; defektas atsirado dėl projektuotojo veiksmų, priežastis – netinkamas projekto sprendinys (pamato matmenys suprojektuoti didesni už pastato pirmojo aukšto matmenis); 2) pastato sienos tarpusavyje nesurištos; defektas atsirado dėl rangovo veiksmų, taip pat dėl statinio statybos prižiūrėtojo veiksmų (neveikimo); 3) sienų vertikalumas neatitinka įprastai keliamų reikalavimų; defektas atsirado dėl rangovo veiksmų, defekto atsiradimo priežastį – nesurištas sienas – privalėjo pastebėti statinio techninis prižiūrėtojas; 4) rąstų ir sijų plyšiai neatitinka įprastai keliamų reikalavimų; defektas atsirado dėl rangovo veiksmų, o statinio statybos techninis prižiūrėtojas galėjo nustatyti vizualiai dalies plyšių neatitiktį įprastai keliamiems reikalavimams; 5) plyšiai tarp rąstų neatitinka įprastai keliamų reikalavimų; šis defektas atsirado dėl rangovo veiksmų, kai kuriuos plyšius galėjo nustatyti ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas vizualiai apžiūros metu; 6) sienų lygumas neatitinka įprastai keliamų reikalavimų, šis defektas atsirado dėl rangovo veiksmų, netinkamai paruoštų ir (ar) sudėtų sijų.
Teismas, remdamasis 2013 m. balandžio 10 d. teismo ekspertizės aktu, nurodė, kad nesivadovauja ieškovės pateikta UAB „Narasta“ sudaryta lokaline defektų šalinimo sąmata, kadangi teismo ekspertizės akte pateiktos išvados, jog dalis sąmatoje nurodytų darbų (lauko sienų apšiltinimo, lauko langų ir durų apvadų permontavimo darbai, stogo pataisymas, vonios ir virtuvės kambarių langų apdailos perdarymo darbai, sienų ir pastogių dažymo darbai) nėra būtini, siekiant ištaisyti defektus, tai yra pastato pagerinimo darbai.
Teismas sprendė, kad būtini darbai, nurodyti ieškovės pateiktoje sąmatoje, yra tik rąstinio konstruktyvo sutvirtinimo darbai. Teismas nurodė, kad namo dažymo darbai šiuo atveju laikytini būtinais, kadangi dabartinė pastato būklė yra itin prasta (vizualiai namas atrodo kaip 60 metų pastatas, nors pastatytas prieš 4–5 metus), o ieškovė užsakė naują pagal katalogą geros išvaizdos rąstinį namą. Teismas nustatė, kad defektų (netinkamo pamato įrengimo, pastato nestabilumo, nesandarumo) šalinimo darbų (tarp jų – pastato dažymo darbai) vertė yra 37 718 Lt (27 895,40 Lt + 9822,60 Lt), t. y. 10 923,89 Eur.
Teismas nurodė, kad vadovaujasi 2014 m. lapkričio 19 d. ekspertizės akto dalimi dėl defektų šalinimo darbų apskaičiavimo. Apkalti lentelėmis namą būtina, nes atlikus minėtus darbus itin pagerėtų ginčo statinio išorinis vaizdas ir statinys neatrodytų kaip 60 metų senumo.
Teismas nurodė, kad ieškovė, siekdama pašalinti namo statybos darbų defektus, samdys kitus rangovus, todėl turės papildomų išlaidų. Šiuo metu ieškovė nėra pasirinkusi konkretaus namo statybos trūkumų ištaisymo būdo, todėl teismas, remdamasis 2014 m. lapkričio 19 d. ir 2013 m. balandžio 10 d. ekspertizės aktuose nurodytais duomenimis apie trūkumų šalinimo išlaidas (pridėdamas dažymo darbų išlaidas), apskaičiavo statybos darbų defektų šalinimo išlaidų vidurkį – 10 991,95 Eur ((37 718 Lt + 38 188 Lt) / 2 = 37 953 Lt).
Teismas, įvertinęs ekspertizių išvadas, konstatavo, kad esminiai statinio defektai padaryti dėl rangovo, projektuotojos, techninės prižiūrėtojos veiksmų (neveikimo) bei dėl ieškovės veiksmų (neveikimo), nes pastaroji turėjo pareigą organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę kontrolę (Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovė neatliko nurodytos pareigos, buvo neapdairi, veikė nepakankamai rūpestingai ir taip prisiėmė statybos defektų atsiradimo riziką.
Teismas nurodė, kad atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos dėl namo statybos darbų defektų, jo kaltė sudaro 50 proc., nes nustatyti ir kitų asmenų (projektuotojos, techninės prižiūrėtojos, ieškovės) kalti veiksmai. Todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 1/2 dalis teismo apskaičiuotų būtinų defektų šalinimo darbų išlaidų, t. y. 5495,97 Eur (10 991,95 Eur / 2).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl priešieškinio pagrįstumo, nurodė, jog, įvertinus bylos įrodymus, galima nustatyti šalių susitarimo dėl statybos darbų kainos turinį, nesivadovaujant ekspertizės akte nurodyta atsakovo atliktų namo darbų vidutine rinkos kaina. Ieškovė ir atsakovas sutarė, kad namo statybos darbų kaina turi būti nuo 50 000 Lt iki 100 000 Lt, tarp šalių nebuvo susitarimo dėl mokėjimo už statybos darbus pagal pastatyto namo kvadratūrą. Statomo namo plotas gerokai sumažėjo nuo 260 kv. m iki 171,66 kv. m, todėl teismas sumažino proporcingai šalių sutartą kainą už namo pastatymą nuo 100 000 Lt iki 66 023,08 Lt. Ieškovė liko skolinga atsakovui 3914,24 Eur (66 023,08 Lt – 52 508 Lt = 13 515,08 Lt).
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria atsakovui priteista 3914,24 Eur už namo pastatymą, padidindama šią sumą iki 13 754,63 Eur (47 491,99 Lt), bei atmetė ieškovės apeliacinį skundą.
Kolegija nurodė, kad ieškovės teiginys, jog namas yra avarinės būklės, nepagrįstas. Nors 2014 m. lapkričio 19 d. ekspertizės akte nurodytos išvados dėl statyboje naudotų medžiagų kokybės, konstrukcijų trūkumų nevisiškai sutampa su 2013 m. balandžio 10 d. ekspertizės akto išvadomis, tačiau, pridėjus dažymo darbų vertę, 2013 m. balandžio 10 d. ekspertizės akte defektų šalinimo sumos apskaičiavimas (37 718 Lt) nedaug skiriasi nuo 2014 m. lapkričio 19 d. ekspertizės akte nustatytos trūkumų šalinimo vertės (38 188 Lt). Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta galutinė defektų šalinimo darbų vertė, išvedant vidurkį iš nurodytų sumų (10 991,95 Eur, arba 37 953 Lt), atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimus.
Kolegija, įvertinusi tai, kad ekspertai, atlikę ekspertizes šioje byloje, vadovavosi patvirtintomis statybos resursų skaičiuojamosiomis rinkos kainomis, ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kaip apskaičiuota darbų bei medžiagų vertė ieškovės pateiktoje UAB „Narasta“ 2012 m. rugpjūčio 30 d. lokalinėje sąmatoje, kurioje nenurodyti sustambintų medžiagų ir darbų kodai (pagal kuriuos būtų galima patikrinti įkainių atitiktį statybos resursų rinkos kainoms, skaičiuojant UAB „Sistela“ ar kita programine įranga), nesutiko, kad ieškovės reikalavimas priteisti 32 759,73 Eur yra visiškai pagrįstas UAB „Narasta“ lokaline sąmata.
Kolegija nurodė, kad ieškovės apeliacinės instancijos teisme pateikta nauja lokalinė sąmata sudaryta pagal 2015 m. kovo mėn. kainas, į ją yra įtraukti pamatų įrengimo darbai, nors pati ieškovė įrengė juos, ginčo šalys nebuvo susitarusios dėl vidaus darbų atlikimo. Kolegijos pridėtoje prie bylos ieškovės sąmatoje nurodyti darbai nesutampa su ieškovės pateiktoje UAB „Narasta“ lokalinėje sąmatoje nurodytais darbais. Naujai pateiktoje lokalinėje sąmatoje išvardyti darbai nesutampa su ekspertizės aktuose pateiktose lokalinėse sąmatose nurodytais būtinais darbais, jų kodais, aprašymais ir kiekiais. Kolegija pažymėjo, kad neaišku, ar darbų kainos, nurodytos naujai pateiktoje sąmatoje, apskaičiuotos vadovaujantis patvirtintomis statybos resursų rinkos kainomis, ar įmanoma patikrinti įkainių atitiktį statybos resursų rinkos kainoms.
Kolegija, išvardijusi 2013 m. balandžio 10 d. ir 2014 m. lapkričio 19 d. ekspertizės aktuose nurodytus namo defektus bei už šiuos defektus atsakingus asmenis, įvertinusi ekspertizių aktų duomenis, trečiojo asmens L. D. paaiškinimus, nurodė, kad šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog yra nustatyti netinkami projektuotojos veiksmai, parengiant projektus.
Kolegija nurodė, kad trečiojo asmens L. J. atsiliepime išdėstytos aplinkybės bei jos paaiškinimai, duoti bylos nagrinėjimo metu, sudaro pagrindą teigti, jog statinio techninė priežiūra realiai nebuvo atliekama, nes ieškovė nesirūpino techninės prižiūrėtojos dalyvavimu statybose, nors Statybos techninės priežiūros sutartis buvo sudaryta. Minėtos sutarties sudarymas patvirtina faktą, kad ieškovei buvo žinomas teisės aktų imperatyvusis reikalavimas turėti statybos techninį prižiūrėtoją, tačiau jos pasamdyta statybų techninė prižiūrėtoja nagrinėjamu atveju iš esmės nevykdė Statybų techninės priežiūros sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, teisės aktų reikalavimų, tik pasirašė statybos užbaigimo deklaraciją, taip pripažindama, kad statybos darbai baigti pagal reikalavimus.
Kolegija sprendė, kad aplinkybė, jog ieškovė yra vartotoja, nesudaro pagrindo teigti, kad ji neatsakinga už statytojo pareigų vykdymą. Nors techninė prižiūrėtoja buvo pasamdyta, tačiau statytoja neiškvietė jos į statybvietę, neatliko statinio techninės priežiūros, pati priėmė statybos darbų rezultatą bei vykdė statybos priežiūrą, neturėdama tam reikalingos kvalifikacijos, neorganizavo darbo projekto parengimo, neperdavė rangovui privalomųjų dokumentų, kuriuos turint pradedami statybos darbai, pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, neužbaigus statybos, neapšiltinus sienų. Ieškovė kaip pastato naudotoja namo eksploatacijos metu nenaikino kinivarpų, neapsaugojo rąstų sienos nuo ardančio klimato poveikio įtakos, todėl ji taip pat yra atsakinga už dalį namo defektų.
Kolegija nurodė, kad neturi pagrindo netikėti ekspertizių išvadomis, juo labiau kad pati ieškovė pripažino, jog projektuotoja, techninė prižiūrėtoja nedalyvavo statybose, tačiau fiksavo jų rezultatus. Ieškovė, visiškai pasitikėdama atsakovu ir nevykdydama jai, kaip statytojai bei naudotojai, nustatytų pareigų, prisiėmė dalį rizikos už netinkamai atliktus darbus. Ieškovės argumentai, kad šalių susitarimas turėtų būti aiškinamas jos naudai, nes ji yra vartotoja, o atsakovas ją įtikino, jog nereikia projektuotojos, techninės prižiūrėtojos dalyvavimo, atmesti kaip nepagrįsti, įvertinus ir tai, kad šie asmenys dalyvavo statybose, tačiau dėl ieškovės veiksmų jų dalyvavimas nebuvo organizuotas tinkamai.
Kolegija, nurodžiusi, kad įvertina tai, jog atsakovas patikslino priešieškinio reikalavimus, atsižvelgęs į 2014 m. lapkričio 19 d. statinio ekspertizės išvadas (kuriose atliktų statybos darbų vertė padidinta iki 136 270 Lt, arba 39 466,52 Eur), padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino atsakovo priešieškinio reikalavimo padidinimą kaip jo pozicijos keitimą.
Kolegija sprendė, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą dėl šalių susitarimo pastatyti namą už fiksuotą maksimalią 100 000 Lt sumą. Šalys, derėdamosi dėl rąstinio namo, kuris pagal katalogą yra 260 kv. m, statybos, susitarė dėl 50 000 Lt, o pasikeitus aplinkybėms – ne daugiau kaip dėl 100 000 Lt namo vertės.
Kolegija nurodė sutinkanti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl namo pastatymo už 100 000 Lt, tačiau nesutiko su išvada, jog atsakovas sumažino statomo namo plotą nuo 260 kv. m iki 171,66 kv. m savavališkai ir dėl to turi būti sumažinta statybos darbų kaina. Ieškovės pageidavimu buvo sumažintas statomo namo plotas, ji, būdama atsakinga už statinio techninės priežiūros organizavimą bei atlikimą, nereiškė statybos darbų atlikimo metu pretenzijų atsakovui dėl ploto pasikeitimo, pati inicijavo statinio ploto pakeitimą, pateikė atsakovui 2008 metų pavasarį statinio projektą, besiskiriantį nuo kataloge nurodyto namo.
Kolegija nurodė, kad, ekspertų skaičiavimu, vidutinė namo rinkos kaina yra didesnė nei 100 000 Lt. Pagal katalogo brėžinius į bendrą 260 kv. m namo plotą yra įskaičiuota 30 kv. m atvira terasa, pagal techninį projektą suprojektuota ir pastatyta 29,64 kv. m ploto atvira veranda neįskaičiuota į suprojektuotą 182,81 kv. m namo plotą, šiuos plotus sudėjus bendras plotas yra 212,19 kv. m. Namo terasa yra 29,64 kv. m, bendras namo pirmo aukšto plotas yra 130,90 kv. m, mansardos plotas – 81,55 kv. m, iš viso – 212,19 kv. m. Namo plotas su terasa yra 201,30 kv. m, jo kvadratūra skiriasi 58 kv. m nuo tos, kuri nurodyta kataloge, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino šios aplinkybės, dėl to namo kainos sumažinimas 1/3 dalimi neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.
Kolegija, įvertinusi ieškovės paaiškinimus pirmosios instancijose teisme, padarė išvadą, kad ieškovė neprieštaravo statomo namo ploto sumažinimui ir jo kainai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl pasikeitusio ploto šalys būtų tarusios dėl kainos keitimo. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino šalių sutartą kainą (100 000 Lt), ir, įvertinusi ieškovės sumokėtą atsakovui pinigų sumą, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priešieškinio dalies, padidindama priteistą atsakovui sumą iki 47 492 Lt (13 754,63 Eur).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė ir trečiasis asmuo J. Š. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį ir priimti naują teismo sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį visiškai, priteisiant iš atsakovo 32 759,73 Eur žalos atlyginimo, bei atmesti atsakovo priešieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė CK 6.653 straipsnį, reglamentuojantį vartojimo rangos sutarties kainą, jos nustatymą ir pakeitimą, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai nustatė, kad šalys susitarė dėl 50 000 Lt kainos už namo pastatymą, tačiau iš ieškovės atsakovo naudai be pagrindo priteisė 100 000 Lt, nenustatę jokių ypatingų sąlygų, papildomų darbų ar kitų aplinkybių, kurios galėtų nulemti sutartos darbų kainos padidėjimą. Teismai neteisingai nustatė šalių susitarimo dėl kainos turinį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti kainos keitimo būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015).
Teismai netinkamai pritaikė CK 6.697 straipsnio normas. Ieškovei nepagrįstai perkelta atsakomybė dėl rangovo atliktų darbų trūkumų ir perkelta atsakovo kaltės, priežastinio ryšio įrodinėjimo našta. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nustatančios specifinį įrodinėjimo naštos paskirstymą: užsakovui pakanka įrodyti tik defektų faktą, jis neturi įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų, žalos ar priežastinio ryšio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartyje Nr. 3K-3-20/2014 suformuluota taisyklė, kad rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės dėl jo pastatyto statinio defektų, turi įrodyti jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis; tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).
Teismai netinkamai pritaikė CK 6.247 straipsnio normą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, aiškinančios priežastinio ryšio rūšis ir jo nustatymą. Teismai, konstatavę, kad užsakovė, rangovas ir techninė prižiūrėtoja yra atsakingi dėl gyvenamojo namo defektų, neatliko priežastinio ryšio dėl defektų atsiradimo tyrimo, deklaratyviai nustatė minėtų subjektų atsakomybės proporcijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartyje Nr. 3K-3-389-969/2015 nurodyta, kad lemiama reikšmė, sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui.
Teismai šioje byloje nenustatė priežastinio ryšio tokiu būdu, kaip to reikalaujama teisės normose ir kasacinio teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartyje Nr. 3K-3-531/2013 nurodyta, kad pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, jog skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė. Šioje byloje teismai neanalizavo priežastinio ryšio, nenustatė konkretaus namo trūkumo atsiradimo priežasčių, formaliai atkartojo ekspertizės aktų išvadas, neatliko šių išvadų vertinimo. Tačiau teismo ekspertizės akte nurodyta, kad už tam tikrus trūkumus gali būti atsakingas tiek rangovas, tiek ir statybos techninę priežiūrą atlikęs asmuo.
Teismai neturėjo pagrindo taikyti CK 6.689 straipsnio 4 dalį ir sumažinti atsakovo atsakomybės mastą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartyje Nr. 3K-3-20/2014 nurodyta, kad rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, jog užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros tuo atveju, jeigu rangos sutartyje nustatyta užsakovo teisė, bet ne pareiga prižiūrėti statybos darbus. Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo ieškovės pareigą organizuoti statinio statybos darbų techninę priežiūrą, tačiau nepagrindė šios išvados jokiomis aplinkybėmis ir teisės normomis. CK 6.689 straipsnio 1 dalyje nustatyta užsakovo teisė, bet ne pareiga kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus.
Teismai ignoravo ir tą faktą, kad atsakovas vykdė vartojimo rangos sutartį, t. y. veikė kaip profesionalas ir statė gyvenamąjį namą vartotojai (ieškovei). Teismai nepagrįstai taikė ieškovei griežtesnius veiklos reikalavimus ir perkėlė įrodinėjimo naštą procese.
Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai suabsoliutindami ekspertizės akto išvadas. Teismai, nustatydami prieštaravimus tarp ekspertizės akto išvadų ir kitų įrodymų, vadovavosi ekspertizės akto išvadomis, nors pagal kasacinio teismo suformuluotą taisyklę privalėjo jas atmesti. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti vertinami kritiškai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas kritiškai vertinti ekspertizės išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami tuomet, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-54/2009). Ieškovė, pateikdama ieškinį šioje civilinėje byloje, siekė ne ištaisyti pavienius namo trūkumus, o, ištaisius visus trūkumus, turėti galimybę naudoti namą tokį, kokio ji tikėjosi, sudarydama rangos sutartį. Šiuo atveju vykdant teismų sprendimus, net ir pašalinus teismų sprendimuose nurodytus trūkumus, namo techninė (mechaninė) būklė, jo vizualinė išvaizda nebus tokia, kokia turėtų būti, jei namas būtų pastatytas tinkamai ir kokybiškai.
Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo šį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Byloje esantys įrodymai (tarp jų – ieškovės ieškinys, pareiškimas dėl jo patikslinimo, ieškovės pirmosios instancijos teismo posėdyje pateikti paaiškinimai) patvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl maksimalios 100 000 Lt namo pastatymo kainos.
Teismai priimtuose sprendimuose detaliai nurodė ieškovės, statinio projektuotojos, statybos techninės prižiūrėtojos veiksmus (neveikimą), kurie nulėmė žalos atsiradimą. Kasatorė, cituodama dalį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties Nr. 3K-3-20/2014, nenurodo kitos šios nutarties reikšmingos dalies, kurioje pažymima, kad užsakovas, pasamdęs kitą asmenį, kaip statybos techninį prižiūrėtoją, atsako už pastarojo netinkamą pareigų atlikimą kaip subjektas, pasamdęs kitą asmenį, bet ne kaip statybos rangos sutarties šalis (CK 6.264 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas priėmė naujus kasatorės pateiktus įrodymus (ginčo namo remonto darbų techninį projektą ir sąmatą), išanalizavo juos, palygino su UAB „Narasta“ pateiktais preliminariais remonto skaičiavimais bei ekspertų išvadomis, tyrė visų specialistų bei ekspertų išvadas, paaiškinimus, įvertino juos ir pasisakė dėl jų priimtame procesiniame sprendime.
Teismai, vertindami ekspertizių išvadas kaip patikimesnes, nepažeidė kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodoma, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl vartojimo rangos kainos nustatymo
CK 6.676 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbų kaina nustatoma šalių susitarimu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku.
CK 6.687 straipsnyje nurodyta, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (1 dalis). Šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo (2 dalis).
CK 6.653 straipsnyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles (1 dalis). Jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą (4 dalis). Jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (5 dalis).
CK 6.193 straipsnyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad, aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193–6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje bei 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė contra proferentem, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).
Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie būtini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).
Nagrinėjamos bylos duomenimis, ginčo šalys nesudarė rašytinės vartojimo rangos sutarties. Teismai nustatė, kad tarp ginčo šalių buvo susitarimas dėl gyvenamojo namo pastatymo už maksimalią 100 000 Lt kainą, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl mokėjimo už statybos darbus pagal pastatyto namo kvadratūrą. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis 2014 m. lapkričio 19 d. ekspertizės aktu, nustatė, kad atliktų statybos darbų rinkos kaina yra didesnė nei 100 000 Lt, kad pastatyto namo kvadratūra skiriasi 58 kv. m nuo tos, kuri buvo nurodyta kataloge, tačiau ieškovė neprieštaravo dėl namo ploto sumažinimo ir jo kainos. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino namo pastatymo kainą 1/3 dalimi, ir, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė sumokėjo atsakovui dalį lėšų už namo pastatymą (52 508 Lt), padidino atsakovui priteistą sumą iki 47 492 Lt (13 754,63 Eur).
Byloje nesant rašytinės vartojimo rangos sutarties, šalių susitarimo dėl statybos darbų kainos turinys turėjo būti nustatomas pagal šalių paaiškinimus, byloje esančius netiesioginius rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus (šalių paaiškinimus, 2013 m. liepos 29 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis, 2015 m. balandžio 3 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą), nustatytas faktines aplinkybes (t. y. pastatyto gyvenamojo namo faktinę statybos darbų vertę – 136 270 Lt), turėjo pagrindą spręsti, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl maksimalios 100 000 Lt kainos už statybos darbus, kad ši vartojimo rangos sutarties kaina sutarties vykdymo metu pasiekė šalių susitarimu įtvirtintą maksimalią 100 000 Lt ribą. Apeliacinės instancijos teismas išaiškino šalių susitarimo dėl kainos turinį, nepažeisdamas CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarties turinio aiškinimo taisyklių.
Šalių susitarimą dėl maksimalios 100 000 Lt kainos patvirtina ir tai, kad, 2014 m. lapkričio 19 d. ekspertizės akto duomenimis, faktinė statybos darbų vertė buvo 136 270 Lt. Rangovo ir užsakovės susitarimas pastatyti namą už 50 000 Lt, kai įprastomis sąlygomis faktiškai pastatomas namas už 136 270 Lt sumą (t. y. beveik tris kartus didesnę statybos darbų kainą), yra netikėtinas ir neprotingas, net įvertinus tą faktą, kad užsakovė (šiuo atveju – ieškovė) yra vartotoja.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas sutarties sąlygos dėl kainos išaiškinimas neprieštarauja principui aiškinti sutartį vartotojo naudai. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sutarties aiškinimo vartotojo naudai taisyklė nesudaro pagrindo teigti, kad sutartis turi būti aiškinama ne pagal nustatytas aplinkybes bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismų nustatyta, kad šalių susitarimas apėmė maksimalią statybos darbų kainą – 100 000 Lt, ekspertizės akte nurodyta, kad statybos darbų vertė siekia 136 270 Lt (t. y. didesnė 36 270 Lt, arba 10 504,52 Eur), todėl buvo protinga ir sąžininga priteisti atsakovo naudai sumą, neviršijančią susitarimo dėl maksimalios statybos darbų kainos, bet nesiekiančią ekspertizės akte nustatytos statybos darbų vidutinės rinkos kainos maksimumo.
Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė CK 6.653 straipsnio nuostatas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, yra nepagrįstas. Kasatorės nurodytos bendrosios normos dėl rangos sutarties kainos nustatymo (CK 6.653 straipsnio 4–5 dalys) nagrinėjamu atveju netaikytinos. Šiose normose nurodytas rangovo įpareigojimas nedidinti rangos sutarties kainos bei pranešti užsakovui apie rangos sutarties kainos padidinimą siejamas su šalių susitarimu nustatytos kainos pakeitimu (padidinimu). Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo aiškus susitarimas dėl statybos darbų vertės nuo 50 000 Lt iki 100 000 Lt. Faktinė statybos darbų kaina buvo didesnė, tačiau priteista iš ieškovės atsakovo naudai skola už namo pastatymą neviršija byloje nustatytos susitarimo ribos (100 000 Lt). Byloje nėra pagrindo teigti, jog šalių susitarimo kaina buvo padidinta (pakeista) be užsakovės leidimo ir žinios, kad byloje buvo būtina nustatyti ieškovės nurodomas aplinkybes (ypatingas kainos padidėjimo sąlygas, papildomus darbus ar kitas tariamo kainos padidėjimo aplinkybes).
Kasatorės nurodomoje kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015 suformuluotos teisės taikymo taisyklės dėl CK 6.653 straipsnio netaikytinos nagrinėjamoje byloje, nes anksčiau minėtoje civilinėje byloje buvo nustatytas rangos santykių šalių susitarimas dėl konkrečios statybos darbų kainos, ši sutarties vykdymo metu buvo viršyta. Šiuo atveju byloje nenustatytas sutarties kainos viršijimas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas įstatymo nustatytomis priemonėmis bei nustatyta tvarka, nepažeisdamas civilinio proceso taisyklių, konstatavo reikšmingas bylos nagrinėjimui šalių susitarimo dėl statybos darbų kainos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei juos patvirtinančius įrodymus, teisingai nustatė šalių susitarimo dėl kainos turinį, todėl kasatorės argumentai, susiję su neteisingu vartojimo rangos sutarties kainos nustatymu, atmestini.
Dėl užsakovės atsakomybės nustačius vartojimo rangos rezultato trūkumus
CK 6.672 straipsnis nustato, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (1 dalis). Vartojimo rangos sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tuo atveju, kai konstatuojamas teisinis pagrindas statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį, jai taikomos CK 6.672–6.680 straipsnių normos, reglamentuojančios vartojimo rangą. Statybos rangos vartojimo sutarčiai turi būti taikomos CK XXXIII skyriaus, reglamentuojančio rangą, 1–3 skirsnių „Bendrosios nuostatos“, „Vartojimo ranga“ ir „Statybos ranga“ normos. Esant šių normų konkurencijai, t. y. joms skirtingai reglamentuojant užsakovo ir rangovo santykius, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681–6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu. Santykiams, kurių nurodytos „Vartojimo rangos“ skirsnio normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei „Statybos rangos“ normos, – skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).
Šioje byloje teismai nurodė, kad atsižvelgia į faktą, jog ieškovė yra vartotoja. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovė neatsakinga už statytojo pareigų vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovė taip pat atsakinga už dalį namo defektų, kaip statytoja bei namo naudotoja, todėl sumažino jai priteistiną iš atsakovo defektų šalinimo sumą 1/2 dalimi.
Kasatorės argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė yra vartotoja, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą dėl žalos atsiradimo, dėl to netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp žalos atsiradimo ir atsakovo bei kitų statybose dalyvavusių asmenų veiksmų, iš dalies yra pagrįsti.
CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.
Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).
Byloje nustatytas atsakovo atliktų statybos darbų trūkumų faktas, todėl atsakovas, teigęs, kad jis nėra atsakingas už visus trūkumus, turėjo pareigą įrodyti, jog tam tikra atsakomybės dalis tenka ir kitiems statybose dalyvavusiems asmenims (CK 6.697 straipsnio 3 dalis).
Atsakovas akcentavo, kad ekspertizės akte nustatyta, jog dėl gyvenamojo namo defektų atsakingas ne tik jis, bet ir ieškovė, statinio techninė prižiūrėtoja bei statinio projektuotoja.
CK 6.684 straipsnyje nurodyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai (1 dalis). Sutartyje privalo būti nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis (normatyviniai statybos dokumentai). Sutartyje taip pat privalo būti nurodyta, kuri šalis ir per kokius terminus turi pateikti tam tikrus normatyvinius statybos dokumentus (2 dalis). Jeigu statybos rangos sutartis nenustato ko kita, pripažįstama, kad rangovas privalo pats atlikti visus darbus, numatytus normatyviniuose statybos dokumentuose (3 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad statybos santykių teisinio reglamentavimo ypatumai lemia atitinkamą sutarties laisvės principo, esant statybos rangos sutartiniams santykiams, ribojimą. Pagal konkrečias bylos aplinkybes sprendžiama, kaip sutartyje ar atskirose jos sąlygose atitinkami klausimai reglamentuojami teisės normų – imperatyviai (kai įstatyme nurodomas leistinas elgesio būdas) ar dispozityviai (kai šalys gali susitarti ir kitaip, negu nustatyta įstatyme). Tačiau tais atvejais, kai statybos rangos sutarties šalys nesusitaria dėl atitinkamų teisių ir pareigų, įstatymo reglamentuojamų dispozityviai, kilus ginčui taikomi atitinkamus santykius reglamentuojantys teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013).
Nagrinėjamos bylos šalių susitarimas dėl vartojimo rangos buvo žodinis, tai apsunkina sutarties sąlygų turinio nustatymą ir išaiškinimą, tačiau, esant šiai aplinkybei, sutarties turinys gali būti išaiškintas, atsižvelgiant į šalių veiksmus, atliktus po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad vartojimo rangos sutarties žodinė forma neatleidžia rangovo nuo atsakomybės atlikti savo kaip profesionalaus rangovo pareigas, įtvirtintas CK 6.684 straipsnyje bei kituose teisės aktuose, imperatyviai reguliuojančiuose statybos procesą, tarp jų – Statybos įstatyme, statybos techniniuose reglamentuose (toliau – STR).
Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, kad rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė). Šio straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad rangovas turi vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą.
Byloje teismų nustatyta, kad rangovas pradėjo ieškovės užsakyto namo statybą 2007 m. pabaigoje, neturėdamas nei statybos leidimo, nei statinio projekto, statybos metu panaudoti nekokybiški rąstai, tarpusavyje nesurištos (nesutvirtintos) pastato sienos, be to, buvo nustatyti tokie rangovo darbų trūkumai kaip: sienų vertikalumo neatitikimas, sienų nelygumai, pasvirimas, rąstų ir sijų plyšiai, plyšiai tarp rąstų, netinkamas rąstų sudūrimas sienos viduryje. Šios teismų nustatytos aplinkybės patvirtina neteisėtus rangovo veiksmus, kurie nulėmė žalos atsiradimą (Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 2, 3 punktų bei STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ normų pažeidimas). Tačiau atsakovas tvirtino, kad dėl trūkumų kalta ir ieškovė, neužtikrinusi statybos techninės priežiūros bei nepateikusi tinkamo statinio projekto.
Byloje atliktų ekspertizių metu nustatyti gyvenamojo namo trūkumai, dėl kurių atsakingi statinio projektuotoja, rangovas, statinio techninė prižiūrėtoja bei užsakovė (statytoja). Ekspertizės išvadoje nustatytos šešios defektų grupės, iš jų dėl keturių defektų grupių rangovas nurodytas kaip atsakingas asmuo, o statinio techninė prižiūrėtoja paminėta kaip asmuo, galėjęs pastebėti šiuos trūkumus techninės priežiūros metu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįstas kasatorės teiginys, jog statybos techninė priežiūra nagrinėjamu atveju nebuvo privaloma.
Remiantis CK 6.689 straipsnio 1 dalimi, užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiūros, išskyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiūros pareigą užsakovui nustato įstatymas ar sutartis. Pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį statinio statytojas (užsakovas) statinio statybos techninę priežiūrą organizuoja, skirdamas ar samdydamas techninį prižiūrėtoją. Statinio statybos techninė priežiūra apibrėžiama kaip statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 dalis). Remiantis Statybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, statinio (išskyrus nesudėtingą) statybos techninė priežiūra yra privaloma. Šis reikalavimas netaikomas atliekant statinio paprastąjį remontą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat taikomas užsakovui priteistinų nuostolių mažinimas remiantis tuo, kad nebuvo tinkamai vykdoma statybos techninė priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015, pripažintas suderinamu su kasacinio teismo praktika užsakovo prašomų priteisti nuostolių sumažinimas 10 procentų).
Vertinant, kokie yra užsakovo pareigos vykdyti statybos techninę priežiūrą pažeidimo civiliniai teisiniai padariniai, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014 ir joje nurodytą praktiką).
Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, ta aplinkybė, jog ieškovė sudarė statybos techninės priežiūros sutartį, leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų tarp šalių buvo susitarimas dėl to, jog ieškovė užtikrins statybos techninę priežiūrą. Todėl šiuo atveju ir ieškovė turėtų atsakyti už statybos darbų trūkumus CK 6.689 straipsnio 4 dalies pagrindu kaip asmuo, netinkamai organizavęs techninę priežiūrą.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė, kad dėl gyvenamojo namo trūkumų atsakingi ir atsakovas, ir ieškovė, ir tretieji asmenys (projektuotoja, statybos techninė prižiūrėtoja), tačiau, netinkamai nustatęs priežastinį ryšį tarp šių asmenų neteisėtų veiksmų, neteisingai paskirstė atsakomybės proporcijas tarp ieškovės ir atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad netinkamas statinio techninės priežiūros atlikimas nebuvo pagrindinė namo trūkumų atsiradimo priežastis. Pagrindinė trūkumų atsiradimo priežastis buvo rangovo statybos darbai, atlikti pažeidžiant statinio kokybės reikalavimus. Namo defektai buvo ne statinio statybos techninės prižiūrėtojos darbo rezultatas, bet rangovo, kuris statė šį namą, pažeisdamas statybos normatyvinių teisės aktų reikalavimus, tiesioginių veiksmų pasekmė. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad bylos įrodymai patvirtina, jog statybos techninės kontrolės nevykdymas buvo išvestinė priežastis, dėl kurios gyvenamasis namas (pripažintas tinkamu naudoti) buvo perduotas ieškovei su trūkumais. Namo defektai buvo ne statinio statybos techninės prižiūrėtojos darbo rezultatas, o rangovo, kuris statė šį namą, pažeisdamas statybos normatyvinių teisės aktų reikalavimus, tiesioginių veiksmų pasekmė.
2013 m. balandžio 10 d. ekspertizės akte nurodyti projektuotojos darbo trūkumai (netinkamo pamato įrengimas) nėra tokie žymūs kaip rangovo atliktų darbų trūkumai; trūkumų, kilusių dėl statinio netinkamo projektavimo, šalinimo išlaidos yra santykinai nedidelės, lyginant su kitų defektų šalinimo išlaidomis.
Sprendžiant dėl ieškovės atsakomybės nagrinėjamu atveju, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad ieškovė yra vartotoja, todėl turi mažiau žinių, susijusių su statybomis, nei atsakovas – profesionalus rangovas, kuris turi atitinkamas įstatymo keliamas pareigas, kurių nevykdymas gali suponuoti vartotojo teisių pažeidimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės (dėl keturių statybos darbų trūkumų grupių, nurodytų 2013 m. balandžio 10 d. ekspertizės akte, atsakingas rangovas, kuris pažeidė esminę užsakovės kaip vartotojos teisę į informaciją bei pradėjo vykdyti ir vykdė statybos darbus, pažeisdamas imperatyviuosius Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus; užsakovė iš esmės atsakinga tik už netinkamą pastato su defektais naudojimą, statybos techninės priežiūros neužtikrinimą; projektuotojo veiksmų sukelti padariniai lėmė tai, kad atsirado defektų, kurių pašalinimo vertė, palyginti su visa trūkumų šalinimo kaina, yra nedidelė) leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nustatyta atsakovo atsakomybės proporcija turi būti perskirstyta, nustatant atsakovui ne 50 proc., bet 85 proc. atsakomybės dėl jo pastatyto gyvenamojo namo trūkumų, o ieškovei – 15 proc. atsakomybės dėl gyvenamojo namo trūkumų. Perskirsčius šalių atsakomybės proporcijas, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo ieškovės naudai keistina, padidinant šią sumą iki 9343,16 Eur (32 260,05 Lt = 37 953 × 85 / 100).
Kasatorė teigia, kad teismai nustatė neteisingą trūkumų šalinimo vertę (37 953 Lt).
Teismai nustatė trūkumų šalinimo vertę, remdamiesi ekspertizių aktuose nurodytais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ekspertizių aktų duomenis, palygindamas abiejuose aktuose esančias išvadas dėl trūkumų pašalinimo vertės bei įvertinęs ieškovės pateiktose lokalinėse sąmatose esančius duomenis apie statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino minėtuose dokumentuose esančius duomenis ir pagrįstai bei motyvuotai vadovavosi būtent ekspertizių aktų duomenimis. Byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą tvirtinti, jog ekspertizių išvados, kuriomis rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, būtų nepagrįstos, nepatikimos, ydingos ar prieštaraujančios viena kitai. Deklaratyvūs kasacinio skundo argumentai dėl ekspertizės aktų tariamo ydingumo nepaneigia ekspertizės išvadų (dėl namo trūkumų pašalinimo vertės) patikimumo ir objektyvumo.
Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas statybos rangos trūkumų šalinimo išlaidas, neįvertino to fakto, kad ieškovė, pateikdama ieškinį teisme, siekė ne ištaisyti pavienius gyvenamojo namo trūkumus, bet, ištaisius visus trūkumus, turėti galimybę naudoti namą tokį, kokio ji tikėjosi. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorė, pasirinkdama tokį savo teisių gynimo būdą (t. y. pareikšdama ieškinį dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo), išreiškė siekį būtent pašalinti namo trūkumus. Kasaciniame skunde nurodomas jos tikslas turėti tokį namą, kurio ji tikėjosi sutarties sudarymo metu, iš esmės atitinka kitą galimą ieškovės pažeistų teisių atkūrimo būdą, t. y. pakartotinį ir neatlygintinį darbų atlikimą (CK 6.678 straipsnio 1 dalis). Kasatorė ieškinyje nereiškė tokio reikalavimo, todėl teismai, spręsdami ginčą, pagrįstai nepasisakė dėl ieškovės deklaruojamo siekio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo
CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arbą priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Pirmosios instancijose teisme ieškovė turėjo 9271,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų – 695,09 Eur išlaidų, susijusių su atsakovo priešieškinio nagrinėjimu (dviejų atsiliepimų į priešieškinį pateikimas). Atsakovo bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme buvo 5511,30 Eur, iš jų 1886 Eur – už priešieškinių rengimą ir palaikymą.
Įvertinus tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai pirmosios instancijos teisme turėjo būti patenkinti 28,52 proc. (32 260,05 Lt × 100 / 113 112,78 Lt), jos naudai turėjo būti priteista 2445,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo ((9271,08 Eur – 695,09 Eur) × 28,52 proc. / 100 proc.). Atmetus ieškovės reikalavimus 71,48 proc., atsakovo naudai proporcingai ieškinio atmestų reikalavimų dydžiui turi būti priteista 2591,36 Eur ((5511,30 Eur – 1886 Eur) × 71,48 proc. / 100 proc.).
Atsakovo pirmosios instancijos teisme pareikšti priešieškinio reikalavimai turėjo būti patenkinti 81,09 proc. (47 492 Lt × 100/58 568 Lt), atitinkamai ieškovės naudai turėjo būti priteista 18,91 proc. bylinėjimosi išlaidų, susijusių su priešieškinio dalies atmetimu, atlyginimo. Atsakovo naudai priteistina 1529,36 Eur (81,09 proc. × 1886 Eur / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų dėl priešieškinio rengimo ir palaikymo, turėtų pirmosios instancijos teisme; ieškovės naudai – 131,44 Eur (695,09×18,91 proc. / 100 proc.). Iš viso ieškovės naudai priteistina 2577,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, atsakovo naudai priteistina 4120,72 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Be to, pirmosios instancijos teisme buvo patirta 91,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovės valstybės naudai proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai turi būti priteista 65,72 Eur proceso išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu, atlyginimo. Iš atsakovo valstybės naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 26,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 1322,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 112,32 Eur sudarė žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą. Be to, ieškovės prašymu buvo atidėtas 799,68 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, mokėjimas. Atsakovas apeliaciniame procese turėjo 1236 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 436 Eur sudarė žyminis mokestis, 800 Eur – apeliacinio skundo parengimas.
Apeliaciniame procese ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai patenkinti 14,11 proc. (32 260,05 Lt – 18 976,50) × 100 / (113 112,78 Lt – 18 976,50 Lt)). Atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai patenkinti 75,42 proc. ((47 492 Lt – 13 515,08) × 100 / (58 568 Lt – 13 515,08 Lt)). Byloje nėra duomenų, kad šalys turėjo išlaidų, susijusių su atsikirtimų į priešingos šalies apeliacinį skundą parengimu.
Ieškovei, įvertinus apeliacinio skundo patenkinimo proporciją, iš atsakovo turėtų būti priteista dalis žyminio mokesčio, t. y. 128,68 Eur (912 Eur × 14,11 proc. / 100 proc.). Ieškovė sumokėjo 112,32 Eur, o kitos žyminio mokesčio dalies (799,68 Eur) mokėjimas buvo atidėtas, todėl dalis ieškovei priteistino žyminio mokesčio (16,36 Eur = 128,68 Eur – 112,32 Eur) turi būti priteista iš atsakovo ne ieškovės, bet valstybės naudai. Kita žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas (t. y. 783,32 Eur), turi būti priteista iš ieškovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Be to, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina dalis kitų ieškovės turėtų apeliaciniame procese išlaidų, t. y. 170,73 Eur (1210 Eur × 14,11 proc. / 100 proc.). Iš viso iš atsakovo ieškovės naudai turi būti priteista 283,05 Eur (170,73 Eur + 112,32 Eur) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliaciniame teisme, atlyginimo.
Iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 932,19 Eur (1236 Eur × 75,42 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme paskirstymo
CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (3 dalis).
Kasatorė sumokėjo už kasacinio skundo padavimą 823 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas turėjo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl atsiliepimo į kasacinį skundą pateikimo. Kasaciniu skundu buvo ginčijama 141 628,28 Lt (41 018,39 Eur) suma. Kasaciniame procese ieškovei priteistina suma padidinta 13 283,55 Lt (3847,18 Eur), todėl darytina išvada, kad kasacinio skundo reikalavimai patenkinti 9,38 proc. (13 283,55 Lt × 100 proc. / 141 628,28 Lt). Iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 77,20 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Atsakovui iš ieškovės priteistina 543,72 Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Atlikus įskaitymą atsakovui iš ieškovės priteistina 466,52 Eur.
Kasacinis teismas turėjo 13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus dalį ieškovės kasacinio skundo, šios išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos iš atsakovo bei proporcingai atmestų kasacinio skundo reikalavimų daliai – iš ieškovės (CPK 96 straipsnis). Iš ieškovės turi būti priteista 11,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo, iš atsakovo – 1,22 Eur. Įvertinus tai, kad iš atsakovo valstybės naudai priteistina 1,22 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, šių valstybės išlaidų atlyginimas iš atsakovo nepriteisiamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
pakeisti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo dalis dėl ieškinio tenkinimo, ir šią dalį išdėstyti taip:
„Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteista 5495,97 Eur žalos atlyginimo, šią sumą padidinant iki 9343,16 Eur (devynių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt trijų Eur 16 ct)“.
Pakeisti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme ir šią dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2577,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, bei 285,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, iš viso – 2862,36 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt du Eur 36 ct).
Priteisti iš L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4120,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo bei 932,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, iš viso – 5052,91 Eur (penkis tūkstančius penkiasdešimt du Eur 91 ct).
Priteisti valstybės naudai iš L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 26,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo, 16,36 Eur atidėto žyminio mokesčio, iš viso – 42,58 Eur (keturiasdešimt du Eur 58 ct).
Priteisti valstybės naudai iš L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 65,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo ir 783,42 Eur atidėto žyminio mokesčio, iš viso – 849,14 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis Eur 14 ct)“.
Kitą Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 466,52 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt šešis Eur 52 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimo.
Priteisti valstybei iš L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11,78 Eur (vienuolika Eur 78 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Rimvydas Norkus
Dalia Vasarienė
