Dėl pažeistų autorių turtinių ir neturtinių teisių gynimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-48/2007 (S)

Procesinio sprendimo kategorija 84

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vidai Bagdzevičienei,

dalyvaujant ieškovui M. B.,

ieškovų K. M. leidyklos „Briedis“, M. B., V. J., R. M. ir A. L. atstovui advokatui A. Vaišvilai,

atsakovės S. D. atstovei advokatei S. Raižienei,

atsakovų J. K. leidyklos „Saulabrolis“, UAB „Arlila“ atstovui advokatui J. Leikauskui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. M. leidyklos „Briedis“, M. B., V. J., R. M. ir A. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 10 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. M. leidyklos „Briedis“, M. B., V. J., R. M. ir A. L. ieškinį atsakovams J. K. leidyklai „Saulabrolis“, UAB „Arlila“ ir S. D. dėl pažeistų autorių turtinių ir neturtinių teisių gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir vėlesniais jo patikslinimais, nurodydami, kad atsakovai J. K. leidykla „Saulabrolis“ ir UAB „Arlila“, neteisėtai panaudodami ieškovams autoriaus teisėmis priklausančius kontūrinius žemėlapius, 2001 m. išleido leidinį „Bendroji geografija. Testai ir užduotys pasirengti egzaminui“, kurio autorė S. D.. Atsakovų leidinio 9, 10, 46, 57, 60, 93 puslapiuose yra panaudoti kontūriniai žemėlapiai, paimti atitinkamai iš K. M. leidyklos „Briedis“ išleisto leidinio „Geografija. Kontūrinių žemėlapių rinkinys vidurinei mokyklai“ 27; 27; 7, 20 ir 26; 13; 26; 20 puslapių; leidinio autoriai yra M. B., V. J., R. M.. Atsakovų leidinio 11, 12, 35 puslapiuose yra panaudoti kontūriniai žemėlapiai, paimti atitinkamai iš K. M. leidyklos „Briedis“ išleisto leidinio „Geografija. Užduočių sąsiuvinis VII klasei“ 38; 52; 31 puslapių, kurio autorius yra A. L.. Atsakovų leidinio 58 ir 87 puslapiuose vaizduojami žemėlapiai paimti atitinkamai iš K. M. leidyklos „Briedis“ išleisto leidinio „Geografija. Savarankiškų darbų ir pratybų sąsiuvinis 6 klasei“ 4 ir 63 puslapių, šio leidinio autorius yra A. L..

Ieškovai M. B., V. J., R. M. ir A. L. nurodė, kad autorinėmis sutartimis perdavė kūrinius ir leidybos turtines teises į juos K. M. leidyklai „Briedis“. Šios leidyklos leidiniuose ieškovai nurodyti kaip autoriai. Kadangi atsakovai be leidimo ir nenurodydami šaltinio bei autorių panaudojo jų žemėlapių fragmentus savo leidinyje, ieškovai prašė teismą pripažinti autorių asmeninių neturtinių ir turtinių teisių pažeidimus. Kadangi prievolė atlyginti ieškovams žalą kilo dėl kelių asmenų bendrų veiksmų, tai pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį jie turi atsakyti solidariai. Nurodydami šiuos autorių teisių pažeidimus, ieškovai prašė teismą priteisti iš atsakovų solidariai, atsižvelgiant į kiekvieno atsakovo kaltę, K. M. leidyklos „Briedis“ naudai 10 MGL dydžio kompensaciją, 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą M. B. naudai, po 15 000 Lt neturtinės žalos V. J. ir R. M. naudai, 35 000 Lt neturtinės žalos A. L. naudai.

Atsakovai J. K. leidykla „Saulabrolis“ ir UAB „Arlila“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, atsiliepimuose prašė jį atmesti, argumentuodami tuo, kad ginčo leidinį „Bendroji geografija. Testai ir užduotys pasirengti egzaminui“ J. K. leidykla „Saulabrolis“ išleido 2001 m. autorinės sutarties, pasirašytos 2000 m. lapkričio 20 d. su autore S. D., pagrindu, kurioje visa atsakomybė už kūrinio autentiškumą ir kūrinyje pateikiamą medžiagą nustatyta autorei S. D.. Knygelės titulinio lapo antroje pusėje nurodytas S. D. autorystės ženklas. Leidykla „Saulabrolis“ yra tik knygelės leidėja, todėl neturi būti atsakovas šioje byloje. UAB „Arlila“ ieškinyje nurodyta atsakovu nepagrįstai, nes ši bendrovė leidžiant ginčo leidinį nedalyvavo, jos pavadinimas nurodytas dėl asmens, rinkusio leidinio tekstą, klaidos. Be to, atsakovai teigė, kad leidinyje panaudoti visuotinai žinomų geografinių kontūrinių žemėlapių fragmentai, autorės pritaikyti konkrečiai užduočiai. Atsakovai taip pat nurodė, kad ieškovų nurodyti kontūriniai žemėlapiai originalumu nepasižymi; ieškovai nežinia kieno sukurtų ir nuo seno naudojamų kontūrinių žemėlapių autorystę bando priskirti sau.

Atsakovė S. D. atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti, nes ieškovų nurodytuose leidiniuose yra pateikti kontūriniai žemėlapiai, kurie nepasižymi jokiu originalumu ir todėl nelaikytini autoriniais darbais, juose įprastiniais ženklais pažymėta planetos vandens ir sausumos kontūrai, kurie nėra autorių kūrybos rezultatas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: iš atsakovės S. D. priteisė ieškovo K. M. leidyklos „Briedis“ naudai 1250 Lt kompensaciją (10 MGL), 50 Lt žyminio mokesčio išlaidų; ieškovų M. B., V. J., R. M. ir A. L. naudai po 50 Lt už advokato pagalbą; likusią ieškinio dalį atmetė. Taip pat teismas priteisė atsakovų J. K. leidyklos „Saulabrolis“ ir UAB „Arlila“ naudai iš kiekvieno ieškovo po 300 Lt už advokato pagalbą; iš kiekvieno ieškovo priteisė valstybės naudai po 25 Lt, o iš atsakovės S. D. - 124 Lt teismo patirtų procesinių ir kitų dokumentų siuntimo išlaidų.

Teismas, atsižvelgęs į žemėlapių sukūrimo būdus, numatytas panaudojimo sritis ir tikslus, atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovų darbai neatitinka autorių teisių objektui - kūriniui - keliamų reikalavimų; nurodė, kad ieškovų kontūriniai žemėlapiai kompiuterių programa yra sudaromi naujai, nesinaudojant kitų asmenų sukurtais žemėlapiais. Tokiam darbui reikalingos specialios tiek kartografijos mokslo žinios, tiek kompiuterių programos išmanymas bei techniniai sugebėjimai ja naudotis. Daugiau tokių pačių kontūrinių žemėlapių teismui nepateikta. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovai kūrybiškai pritaikė mokslo ir technikos žinias ir sukūrė naują, originalų kūrinį – kontūrinius žemėlapius, skirtus vaikams mokyti. Jų kontūriniai žemėlapiai pasižymi tiksliu, neschematišku žemynų kontūrų, kitų objektų perteikimu, tematiniu pritaikymu, savitu formos ir spalviniu sprendimu, individualiu geografinio tinklelio, koordinačių sistemos, mastelio parinkimu. Šiais aspektais ieškovų darbai skiriasi nuo atsakovės S. D. nurodytų kitų kontūrinių žemėlapių. Kadangi atsakovai nepateikė duomenų ir neįrodė, kad ne ieškovai, o kiti asmenys yra atsakovo leidyklos „Saulabrolis“ leidinyje panaudotų ieškovų nurodytų kontūrinių žemėlapių autoriai, tai teismas, vadovaudamasis autorystės prezumpcija, pripažino, kad ieškovai M. B., V. J., R. M. ir A. L. yra nurodytų kontūrinių žemėlapių autoriai. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovų sukurti darbai pagal sutartis perduoti leidyklai „Briedis“, kuriai autoriai perdavė šių kūrinių išleidimo teises neribotam laikui. Šios aplinkybės patvirtina, kad autorių turtinės teisės išleisti ir platinti šiuos kūrinius buvo perduotos autorinėmis sutartimis K. M. leidyklai „Briedis“. Ieškovas K. M. leidykla „Briedis“ savo leidinius „Geografija. Kontūrinių žemėlapių rinkinys vidurinei mokyklai“, „Geografija. Užduočių sąsiuvinis VII klasei“, „Geografija. Savarankiškų darbų ir pratybų sąsiuvinis 6 klasei“ įstatymo numatytu ženklu informavo visuomenę apie savo teises į šį kūrinį, ieškovai leidiniuose nurodyti kaip kartografijos autoriai. Taigi subjektai, ketinantys panaudoti šių leidinių autorių kūrinius, buvo pakankamai išsamiai informuoti ir, elgdamiesi apdairai, galėjo išvengti neteisėto kūrinių ar jų dalių panaudojimo. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovė S. D., savo leidinyje panaudojusi ieškovų kūrinius be jų autorių leidimo ir nenurodžiusi jų vardų, pažeidė ieškovų, kūrinių autorių, asmenines neturtines ir turtines teises. Dėl atsakovo J. K. leidyklos „Saulabrolis“ ieškinį teismas pripažino nepagrįstu, remdamasis atsakovės S. D. autorine sutartimi su leidykla „Saulabrolis“, kuria visa atsakomybė už leidinyje pateikiamą medžiagą nustatyta atsakovei S. D.. Teismas atmetė ieškinį atsakovui UAB „Arlila“, nustatęs, kad ši įmonė leidžiant leidinį nedalyvavo, o jos pavadinimas nurodytas dėl asmens, rinkusio leidinio tekstą, klaidos.

Teismas, konstatavęs, kad ieškovų autoriaus teises pažeidė S. D., spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad ieškovai nepateikė įrodymų, jog dėl jų kūrinio – kontūrinių žemėlapių - fragmentų panaudojimo atsakovės leidinyje iš esmės būtų nukentėjusi jų reputacija, būtų patirti dideli emociniai sukrėtimai, būtų blogiau vertinami profesiniai sugebėjimai ar sumažėtų iš kūrybinės veiklos gaunamos pajamos. Dėl to jų patirta neturtinė žala laikytina minimalia. Be to, vertindamas patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovei, kaip knygos autorei, buvo sumokėtas tik 2000 Lt honoraras, jos turtinė padėtis nėra labai gera, atsakovė sunkiai serga. Kadangi ieškovų patirta neturtinė žala minimali, jų kūriniai panaudoti mokymo tikslais, tai, remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas neturtinės žalos atlyginimo ieškovų naudai nepriteisė.

Teismas nurodė, kad ginčo kontūrinių žemėlapių autorių turtinių teisių perėmėja yra K. M. leidykla „Briedis“, atsakovė S. D., panaudodama ginčo kontūrinius žemėlapius savo knygoje be autoriaus turtinių teisių turėtojo leidimo, pažeidė autoriaus išimtinę teisę, nustatytą ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Turtinės žalos atlyginimą už šių teisių pažeidimą reglamentuoja ATGTĮ 79 straipsnio 6 dalis, todėl teismas, remdamasis ieškovo K. M. leidyklos „Briedis“ reikalavimu priteisti 10 MGL dydžio kompensaciją, patenkino jo reikalavimą ir iš atsakovės S. D. priteisė 1250 Lt kompensaciją.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 20 d. sprendimu atsakovės S. D. apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 10 d. sprendimą pakeitė: panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės S. D. ieškovo K. M. leidyklos „Briedis“ naudai priteista 1250 Lt kompensacija ir 50 Lt žyminio mokesčio išlaidų, ir šią ieškinio dalį atmetė. Patenkinęs atsakovės skundą, teismas perskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų nurodyti darbai yra priskirtini prie autorių teisės objektų, nes pasižymi tiksliu, neschematiniu žemynų kontūrų, kitų objektų (upių, valstybių ribų ir kt.) perteikimu, tematiniu pritaikymu, savitu formos ir spalviniu sprendimu, individualiu geografinio tinklelio, koordinačių sistemos, mastelio parinkimu, ir nurodė, kad tokia išvada yra pernelyg bendro pobūdžio. Apeliacinės instancijos teisme atlikus ieškovų kompiuterinėse laikmenose pateiktų darbų tyrimą, kurie ir buvo perduoti K. M. leidyklai „Briedis“, ir, palyginus juos su kitų leidyklų anksčiau išleistose mokymo priemonėse pateiktais kontūriniais žemėlapiais, nustatyta, kad nurodytose kompiuterinėse laikmenose esantys kontūriniai žemėlapiai originalumu nepasižymi ir iš esmės nei pagal savo spalvinį sprendimą, nei pagal kitus skundžiamame sprendime nurodytus darbų požymius nėra nauji. Kolegijos nuomone, šią aplinkybę nulemia tai, kad ieškovo nurodyti darbai išleisti vidurinės mokyklos moksleiviams mokymo tikslams skirtuose leidiniuose. Tokių mokymo priemonių paskirtis - kaip įmanoma tiksliau parodyti žemynų, jų atskirų dalių kontūrus bei koordinates, nes priešingu atveju toks kontūrinis žemėlapis netektų savo mokomosios vertės.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad ieškovų nurodyti žemėlapiai buvo sudaryti naudojantis kompiuterine programa bei duomenų baze, kurių autorių teisė priklauso kompanijai ESRI. Atlikus programos demonstravimą bei atsižvelgus į tai, kad kompiuterinė programa nėra ieškovų autorinių teisių objektas, taip pat įvertinus ekspertizės išvadą bei kitus byloje pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog kontūriniai žemėlapiai nėra autorinės teisės objektai. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovų leidyklos,,Briedis“ naudai ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 79 straipsnio 6 dalies pagrindu buvo priteista piniginė kompensacija už turtinių teisių pažeidimą, panaikino ir šią ieškinio dalį atmetė, o sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, paliko nepakeistą, tačiau kitais, negu skundžiamame sprendime nurodytais, motyvais, t. y. dėl to, kad ieškovų nurodyti kontūriniai žemėlapiai nėra autorių teisių objektai. Sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovų reikalavimas, pareikštas UAB „Arlila“, teismas paliko nepakeistą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai K. M. leidykla „Briedis“, M. B., V. J., R. M. ir A. L. prašo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 10 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, taip pat priteisti iš atsakovų ieškovų naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl kūrinio originalumo. Apeliacinės instancijos teismas ribotai taikė ir nustatė kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar kūrinys yra originalus, iš viso nevertino ir nepasisakė dėl kitų pirmosios instancijos teismo įvardytų kriterijų (viso meninio ir grafinio apipavidalinimo, koordinačių sistemos ir mastelio savitumo, individualiai parinktų sutartinių ženklų ypatumų).

Nepagrįsta yra apeliacinės instancijos teismo išvada dėl kūrybos procese panaudotų techninių priemonių įtakos kūrinio originalumui. Darbą palengvinančios techninės priemonės panaudojimas savaime nedaro kūrybos proceso techninio, o sukurto objekto neoriginalaus, nes kompiuterinė programa, kaip priemonė, tik palengvina intelektinės veiklos rezultato išreiškimą objektyvia forma.

Teismas taip pat netinkamai įvertino visiems žinomos informacijos panaudojimo įtaką kūrinio originalumui. Sudarydamas kontūrinį žemėlapį, kartografas naudojasi naujausia informacija, fiksuojančia pasikeitusias geografinių objektų ribas ir kontūrus. Naujausios informacijos pateikimas žemėlapyje yra žemėlapio turinio naujumas. Tačiau pažymėtina, kad net ir nesant naujos informacijos ir kūriniui sukurti panaudojus senus ir visiems žinomus duomenis, kūrinys bus saugomas autorių teisės, nes teisinė apsauga kūriniui suteikiama ne tik dėl turinio naujumo, bet ir dėl šios informacijos pateikimo originalumo ir meninio apipavidalinimo, t. y. dėl kūrinio formos originalumo. Taigi visiems žinomos informacijos pateikimas nedaro originaliai pateikto kūrinio neoriginalaus per se. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino taip pat to, kad autorių teisių objekto – kontūrinio žemėlapio, skirto geografijos mokymui mokyklose, specifika ir pritaikymo sritis nulemia kūrinio originalumą. Apeliacinės instancijos teismas, visapusiškai neįvertinęs visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, neištyręs išsamiai ginčo objekto, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B., E. B., R. M., K. M. leidykla „Briedis“ v. UAB „Saulės spektras“, trečiasis asmuo – UAB „Akritas“; bylos Nr. 3K-3-219/2005, kategorija 84).

2. Dėl subjektų, atsakingų už autorių teisių pažeidimą. Vilniaus apygardos teismas, nusprendęs, kad už neteisėtą autorių kūrinių panaudojimą atsakinga tik S. D., netinkamai taikė materialinės teisės normas (ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalis, 73 straipsnis, CK 6.252 straipsnio 2 dalis) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Kadangi autorių teises pažeidžiančius veiksmus nagrinėjamoje byloje atliko S. D., panaudodama ieškovų kūrinius savo leidinyje bei pateikdama juos J. K. leidyklai „Saulabrolis“ ir UAB „Arlila“ išleisti, o kūrinį išleidusios įmonės neteisėtai panaudojo ieškovų sukurtus žemėlapius leidyboje, tai visi atsakovai turi atlyginti padarytą žalą solidariai. Atsakovai J. K. leidykla „Saulabrolis“ ir UAB „Arlila“ leidinyje nurodyti kaip leidėjai, todėl jie turėjo žinoti įstatymus, reglamentuojančius autorių teises, bei reikalavimus nurodyti išleidžiamų kūrinių autoriaus vardą. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad leidėjai arba žinojo, kad neteisėtai leidžia K. M. leidyklos „Briedis“ išleistus žemėlapius, arba turėjo pareigą ir galimybę išsiaiškinti, ar S. D. pateikiami kontūriniai žemėlapiai yra jos autoriniai darbai.

3. Dėl turtinės žalos ir jos dydžio. Remiantis ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 ir 3 dalimis bei atsižvelgiant į tai, kad byloje teismai nenustatė įstatymo išimčių, dėl kurių kūrinį būtų galima naudoti be autoriaus leidimo ir nemokant autorinio atlyginimo, atgaminant ieškovų žemėlapius buvo pažeistos jų turtinės teisės ir padaryta žala. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas ieškovams priteistinos kompensacijos dydį, atsižvelgė į S. D. gautas pajamas, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pagal kurią žalos atlyginimo priteisimas nesietinas su aplinkybe, kiek pažeidėjas gavo pajamų už išleistą leidinį.

4. Dėl neturtinės žalos ir jos dydžio. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo autoriaus neturtinių teisių pažeidimą, ir remdamasis ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus apygardos teismas ieškovams nepagrįstai priskyrė pareigą įrodyti, kad dėl kontūrinių žemėlapių panaudojimo leidinyje iš esmės būtų nukentėjusi autorių reputacija ar sumažėtų iš kūrybinės veiklos gaunamos pajamos, nes visais atvejais, kai yra pažeidžiamos autoriaus neturtinės teisės, yra padaroma neturtinė žala, ir nei šios žalos buvimo fakto, nei žalos dydžio ieškovai neturi įrodyti. Šiuo atveju įrodinėjimo pareiga turi būti paskirstoma pagal specialiųjų materialines teises reglamentuojančių įstatymų (ATGTĮ) nuostatas (tokią nuostatą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika). Pažymėtina, kad remiantis ATGTĮ 80 straipsnio 2 dalimi teismui nėra suteikiama teisė iš viso atleisti pažeidėją nuo neturtinės žalos atlyginimo, nes tai prieštarautų visiško nuostolių atlyginimo (CK 6.251 straipsnis), teisėtų lūkesčių ir proporcingumo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis).

Atsakovė S. D., pateikusi atsiliepimą į ieškovų kasacinį skundą, prašo, nustačius CPK normų pažeidimus, kasacinį skundą palikti nenagrinėtą, o nagrinėjant kasacinį skundą iš esmės, jį atmesti, apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Dėl kūrinio originalumo. Kasatorių argumentai dėl netinkamo kontūrinių žemėlapių originalumo vertinimo yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas žemėlapius kaip autorių teisių objektus įvertino, netyręs kūrinių, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su kompiuterinėmis laikmenomis, kuriose yra kūrinių originalai, nekonstatavo požymių, patvirtinančių kūrinių originalumą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovams padaryti kontūrinius žemėlapius kompiuterine programa reikėjo specialių žinių, tačiau tai nereiškia, kad tam reikėjo kūrybinių pastangų. Nė vienas iš ieškovų nepateikė įrodymų, kad jų kontūriniai žemėlapiai yra sudaryti remiantis naujausiomis žiniomis apie geografinių objektų padėtį ir pasikeitusias tų objektų ribas. Nepagrįstai ieškovai teigia, kad kontūrinių žemėlapių naudojimo paskirtis yra originali ir nauja.

Dėl turtinės žalos ir jos dydžio. Ieškovai – fiziniai asmenys – ieškinyje nereikalavo turtinės žalos, tuo tarpu leidyklos prašymą priteisti kompensaciją pirmosios instancijos teismas patenkino visiškai, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

Dėl antrojo ir ketvirtojo kasacinio skundo argumentų atsakovė nepasisakė, nes ginčijami teismų sprendimai dėl jų nebuvo skųsti apeliacine tvarka (CPK 341 straipsnis).

k o n s t a t u o j a :

IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės

Ieškovai prašė priteisti leidyklai kompensaciją, o kūrinių (kontūrinių žemėlapių) autoriams - neturtinę žalą, nes atsakovai neteisėtai savo leidinyje (išleistame 2001 m.) panaudojo jų kontūrinių žemėlapių fragmentus. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, teigdami, kad ieškovų nurodyti kontūriniai žemėlapiai nėra kūriniai, saugomi autorių teisės, todėl ieškinys yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pateikti kontūriniai žemėlapiai yra autorių teisių objektas, todėl ieškinį patenkino iš dalies – pripažino autorių teisių pažeidimą, o leidyklai priteisė kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, palyginęs ieškovų kontūrinius žemėlapius su kitais panašiais kūriniais, konstatavo, kad surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovų nurodyti kontūriniai žemėlapiai nėra kūriniai, kuriems taikoma apsauga pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (toliau - ATGTĮ).

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu keliamas kontūrinių žemėlapių autorių teisių apsaugos klausimas pagal ATGTĮ nuostatas, dėl kurio teisėjų kolegija pasisako. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Autorių teisių objektai – tai originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kūrybinės veiklos rezultatas, išreikštas kokia nors objektyvia forma (ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalis). Autorių teisių objektai yra iliustracijos, žemėlapiai, planai, sodų-parkų eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su geografijos, topografijos ar tiksliųjų mokslų sritimis (ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Šiai objektų grupei gali būti priskirti ieškovų pateikti kontūriniai žemėlapiai. Vertinant tokio pobūdžio objektus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju autoriaus kūrybiškumo ir individualumo išraiškai nėra tiek daug galimybių, nes naudojami visuotinai žinomi duomenys, mokslinių žinių ir matematinio skaičiavimo pagrindu atvaizduojami objektyviai egzistuojantys materialaus pasaulio reiškiniai, objektai ir pan. Šiai grupei priklausančių objektų originalumas vertinamas pagal duomenų (faktų ir informacijos) pavaizdavimo būdą ir formą. Kūrybinis žemėlapio savitumas gali atsiskleisti per žemėlapio koncepciją, vaizdavimo būdą, pateikiamų objektų ir kitų duomenų bei informacijos tarpusavio suderinamumą, jų kombinacijas, savitą (individualų) duomenų parinkimo ir išdėstymo tvarką, spalvinę išraišką, naudojamų simbolių ir kitų ženklų ypatumą ir pan. Taigi ypatumas ir savitumas reiškia, kad duomenų atvaizdavimo būdas ir forma nėra įprasta, standartinė ir būdinga tokio pobūdžio objektams ar jų elementams, o kūrinys dėl autoriaus įdėtų intelektinių pastangų išsiskiria iš kitų tos rūšies kūrinių, t. y. turi būti nustatoma tam tikrų požymių visuma, kuri leistų atpažinti kūrinį tarp kitų panašių kūrinių. Byloje atliktos ekspertizės išvadoje yra nurodyta, kad atsakovės S. D. knygos 12 p. panaudotas leidinio „Geografija. Užduočių sąsiuvinis VII klasei“ 52 p. esančio paveikslo fragmentas (požymis – raidiniai žymėjimai); atsakovės leidinio 87 p. panaudotas „Savarankiškų darbų ir pratybų sąsiuvinio 6 klasei“ 63 p. esančios iliustracijos fragmentas (požymis – raidiniai žymėjimai). Panaudotų kontūrinių žemėlapių autorius - A. L. Vertinant šiuos A. L. atsakovų leidinyje panaudotus fragmentus ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 11 punkto aspektu ir byloje ištirtų įrodymų pagrindu bei viso kūrinio kontekste, darytina išvada, kad autorius, remdamasis duomenų bazėmis bei savo kūrybiniais sugebėjimais sukūrė šiuos kontūrinius žemėlapius, susistemino, metodiškai suredagavo, atrinko bei pritaikė informaciją tam tikrai užduočiai, kontūrinių žemėlapių turinį suderino su mokyklinėmis programomis ir pan. Teisėjų kolegijos nuomone, tai yra autoriaus kūrybinis darbas, saugomas įstatymo. Kontūrinių žemėlapių specifika yra ta, kad juose vaizduojami tik geografinių objektų kontūrai ir jų tarpusavio padėtis, todėl kitos papildomos informacijos atvaizdavimas tokio pobūdžio objektuose gali būti pripažįstamas autoriaus kūrybiniu darbu. Tokią poziciją iš esmės išsakė Vilniaus universiteto Kartografijos centro bei Bendrosios geografijos katedros mokslininkai (T. 2, b. l. 47 - 48). Remiantis aptartais argumentais negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad minėtuose ieškovo kontūrinių žemėlapių fragmentuose pateikta papildoma informacija nėra jo kūrybinis darbas, saugomas įstatymo.

Autorių teisių pažeidimas yra pagrindas ginti autoriaus teises. ATGTĮ 73 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta, kad autorių teisių pažeidimu yra laikomas kūrinio naudojimas (įskaitant išleidimą, atgaminimą) ir platinimas be šių teisių subjektų leidimo (licencijos). Siekiant konstatuoti autorių teisių pažeidimą, visų pirma turi būti nustatytas kūrinio neteisėto panaudojimo faktas.

Byloje, remiantis atliktos ekspertizės išvada ir kitais duomenimis, nustatyta, kad atsakovės S. D. knygos 9, 10, 11, 35, 46, 57, 58, 60 ir 93 puslapiuose yra pateikta tik bendroji informacija ir šiuose fragmentuose nėra tiriamuose ieškovų leidinių paveiksluose specifinių požymių (specialių žymėjimų raidėmis, skaičiais); tokią informaciją galima paimti iš daugelio geografinių atlasų (T. 3, b. l. 13). Kontūrinių žemėlapių sudarymas yra nulemtas objektyvios tikrovės tikslaus atvaizdavimo, todėl kai yra atvaizduojami tie patys objektai, neišvengiamai kiekvienas darbas atrodys panašus ar net tapatus. Taigi nepaisant tam tikrų panašumų tarp ieškovų fragmentų, esančių K. M. leidyklos „Briedis“ išleisto leidinių „Geografija. Kontūrinių žemėlapių rinkinys vidurinei mokyklai“ 27; 7, 20 ir 26; 13; 26; 20 puslapiuose; „Geografija. Užduočių sąsiuvinis VII klasei“ 38; 31 puslapiuose ir „Geografija. Savarankiškų darbų ir pratybų sąsiuvinis 6 klasei“ 4 puslapyje, ir atsakovės knygelės 9, 10, 46, 57, 60, 93, 11, 35, 58 puslapiuose esančių darbų fragmentų, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovė panaudojo būtent ieškovų kontūrinių žemėlapių fragmentus. Taigi, nenustačius pažeidimo, minėtų fragmentų autorių teisės negali būti ginamos.

Minėta, kad byloje nustatyta, jog atsakovės S. D. knygoje yra panaudoti dviejų A. L. kontūrinių žemėlapių fragmentai: 12 puslapyje panaudotas leidinio „Geografija. Užduočių sąsiuvinis VII klasei“ 52 puslapyje esančio paveikslo fragmentas; atsakovės leidinio 87 puslapyje panaudotas „Savarankiškų darbų ir pratybų sąsiuvinio 6 klasei“ 63 puslapyje esančios iliustracijos fragmentas. Panaudotuose fragmentuose autoriaus pateikta papildoma informacija yra jo kūrybinis darbas, saugomas įstatymo. Autorius turi išimtinę teisę naudoti arba leisti naudoti savo kūrinį bet kokia forma ir būdu (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalis). Autoriaus turtinių teisių išimtinis pobūdis - šios teisės priklauso tik autoriui arbo jo teisių perėmėjui ir jas įgyvendinti gali tik autorius (arba atitinkamai jo teisių perėmėjas). Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus ar jo teisių perėmėjo leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus ATGTĮ nustatytus atvejus) (ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalis), todėl teisių turėtojas gali reikšti teisių gynimo reikalavimus kiekvienam kitam asmeniui, kuris neteisėtai naudojasi jo kūriniu. Teisių gynimo būdai yra nustatyti ATGTĮ 77 straipsnyje. Autorius A. L., kurio teisės pažeistos, kreipdamasis į teismą, siekia, kad jam būtų kompensuoti dėl teisės pažeidimo patirti turtiniai ir neturtiniai padariniai, toks reikalavimas priskirtinas prie kompensacinių teisių gynimo būdų. Panaudotų fragmentų autorius turtines savo teises perdavė K. M. leidyklai „Briedis“, kuri turi teisę reikalauti iš pažeidėjų atlyginti dėl turtinių teisių pažeidimo atsiradusią žalą. Autorių teisių, kaip civilinės teisės saugomų objektų, specifika lemia tai, kad pažeidimu atsiradusios žalos dydį dažnai sunku ar apskritai neįmanoma nustatyti. Be to, pažeidus autoriaus teises faktiškai žala gali ir neatsirasti. Dėl to yra numatyta visuma priemonių, skirtų pažeistoms teisėms atkurti, jas pripažinti; apsaugoti nuo gresiančių ir kartotinių tolesnių pažeidimų; pašalinti bet kokius teisę pažeidžiančius veiksmus, taip pat, minėta, kompensuoti pažeidimu patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Kadangi autoriaus teisės yra asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, kiekvienas asmuo turi pareigą nepažeisti tiek vienų, tiek kitų autoriaus teisių. Asmuo turi pareigą pripažinti kūrinio autorystę, bet kokiu būdu naudodamas kūrinį nurodyti autoriaus vardą arba jo nenurodyti, jeigu to reikalauja autorius, kitaip nepažeisti kūrinio neliečiamumo. Šią pareigą pažeidus, bus pažeistos autoriaus asmeninės neturtinės teisės (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalis). Atsakovai, panaudodami A. L. kūrybinio darbo fragmentus ir nenurodydami autoriaus vardo bei literatūros sąraše kūrinių, iš kurių buvo paimti minėti fragmentai, pažeidė autoriaus neturtines teises (ATGTĮ 14 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Kiekvienas naudojimasis kūriniu be autoriaus leidimo ar viršijant suteiktas naudojimosi teises, yra neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis autoriaus išimtines turtines teises. Atsakovai panaudojo kūrinį be autoriaus turtinių teisių subjekto – K. M. leidyklos „Briedis“ – leidimo, taip pažeisdami jo turtines teises (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Dėl aptartų pažeidimų atsakovams turėtų būti taikoma teisinė atsakomybė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nedidelį autorių teisių pažeidimą (panaudoti du fragmentai, identifikuoti kartografinės ekspertizės išvadoje, panaudoti nedideli fragmentai, palyginus viso kūrinio kontekstą, tų fragmentų nežymus savitumas, išskirtinumas ir originalumas), į tai, kad atsakovų kūrinys išleistas nedideliu tiražu, taip pat į nedidelę autorės ekonominę naudą, kūrinio panaudojimo tikslus (mokymo reikmėms), į tai, kad aptartus pažeidimus lėmė atsakovų nepakankamas atidumas, laiko, kad šiuo atveju ieškovo reikalaujami ir įstatymo nustatyti turtiniai ir neturtiniai (materialiai įvertinti) gynimo būdai netaikytini, o pakankamu pažeistų teisių atkūrimu laikytinas autorių teisių pažeidimo konstatavimas. Kadangi ieškovas A. L. ir jo turtinių teisių perėmėjas K. M. leidykla „Briedis“, kreipdamiesi dėl pažeistų teisių gynimo, prašė atlyginti dėl pažeidimo patirtą turtinę ir neturtinę žalą (materialiai įvertintą), pripažinus, kad pakankamu teisių gynimu laikytinas autorių teisių pažeidimo konstatavimas, ieškovų reikalavimas atlyginti šią žalą tokia apimtimi netenkintinas. Ieškovų M. B., V. J., R. M. teisių pažeidimas, neteisėtai naudojant jų kūrinius, nėra nustatytas, todėl nesant teisinio pagrindo taikyti įstatymo nustatytus teisių gynimo būdus jų atžvilgiu, šių ieškovų reikalavimai netenkinami.

Teisės taikymo aspektu šioje byloje taip pat svarbu pasisakyti dėl tinkamo atsakovo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatant už autorių teisių pažeidimus atsakingus asmenis, vertinami ne tik tų, kurie tiesiogiai atliko teisės pažeidimą, veiksmai, bet ir tų, kurie prisidėjo prie teisę pažeidusių veiksmų. Nagrinėjamoje byloje buvo iškilęs klausimas dėl leidyklos, išleidusios atsakovės leidinį, atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės ir leidyklos autorine sutartimi, pagal kurią atsakovė (autorė) įsipareigoja sukurti kūrinį ir garantuoja užsakovui darbo autentiškumą ir atlikimo kokybę, atsako už darbe pateikiamą medžiagą (T. 1, b. l. 120), nurodė, kad tokiu susitarimu visa atsakomybė už neteisėtą kūrinių panaudojimą tenka autoriui, o leidyklos kaltės ir atsakomybės klausimas nekyla. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia išvada yra nepagrįsta, nes leidyklai, kaip juridiniam asmeniui, kuris savo veikloje tiesiogiai susiduria su autorių teisių objektais ir atitinkamai autorių teisėmis, keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi reikalavimai, todėl, priėmusi tam tikrą kūrinį išleisti, leidykla turėjo pareigą įsitikinti, ar kūrinį pateikusiam asmeniui priklauso autoriaus ar leidybos teisės, nes kiekvienas, kuris naudojasi kieno nors suteikta teise, privalo būti įsitikinęs tos teisės naudojimo teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Microsoft korporacija, Symantec korporacija, BĮ UAB „VTeX“ v. UAB „Vilpostus“, bylos Nr. 3K-3-311/2006). Leidėjo rūpestingumas ir atsargumas, siekiant įsitikinti, ar teisėtai bus naudojamas tam tikras kūrinys, lemia leidėjo kaltę autoriaus teisių pažeidimo atveju, todėl leidėjo veiksmai turi būti vertinami kiekvienu atveju, nepriklausomai nuo autorinėje sutartyje nustatytų kiekvienos šalies įsipareigojimų. Byloje nenustatyta, kad J. K. leidykla „Saulabrolis“ elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai, kad būtų išvengta autoriaus teisių pažeidimų. Priešingai, pagal sudarytą sutartį su atsakove S. D., leidykla nepagrįstai siekė riboti savo atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, už nurodytą autorių teisių pažeidimą atsakinga yra taip pat J. K. leidykla „Saulabrolis“, išleidusi leidinį, kuriame neteisėtai buvo panaudoti kitiems asmenims priklausantys autorių teisių objektai. Šiam atsakovui ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, remiantis aptartais argumentais, o ne sutarties su autore S. D. pagrindu, netenkintinas.

Remiantis aptartais argumentais teisės taikymo aspektu dėl autorių teisių pažeidimo ir autorių teisių gynimo, apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atmesti ieškovų reikalavimai dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo materialine išraiška, paliktina galioti, keičiant motyvuojamąją dalį, iš dalies pripažįstant pažeidimo faktą (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina. Iš dalies patenkinus vieno iš ieškovų reikalavimą ir remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi reikalavimai yra patenkinti tik dėl vieno ieškovo ir nedidele dalimi, panaikinama nutarties dalis, kuria iš ieškovo A. L. atsakovės S. D. naudai priteistos 90 Lt išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu paduodant apeliacinį skundą; kasacinėje instancijoje turėtos bylinėjimosi išlaidos paliekamos jas turėjusiai kiekvienai šaliai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 20 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria atsakovės S. D (a. k. duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo A. L. (a. k. duomenys neskelbtini) priteista 90 Lt (devyniasdešimt litų) išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu.

Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 20 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Janina Januškienė

Janina Stripeikienė