Baudžiamoji byla Nr. 2K-111-222/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11715-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.9.1; 1.1.9.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. J. gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 19 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu K. J., padaręs nusikaltimą, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojo V. R. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.
K. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 18 MGL (900 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Fiat Stilo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis grąžintas K. J..
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 19 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atleistas už tai, kad 2018 m. kovo 12 d. apie 15.15 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą neblaiviems asmenims vairuoti kelių transporto priemones, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. mažiausia koncentracija 2,42 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį „Fiat Stilo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo nesuvaldęs atsitrenkė į tvorą.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė Jurgita Patalavičienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 19 d. nutartį: vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti K. J. priklausantį automobilį „Fiat Stilo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kasatorė skunde nurodo:
2.1. Abiejų instancijų teismai, spręsdami dėl K. J. priklausančio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimo, netinkamai taikė BK 72 straipsnį. Nėra pagrindo teigti, kad automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o trijų baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo, įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir turto konfiskavimo) taikymas būtų akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas. Teismų motyvai šiuo klausimu yra nepagrįsti. Atleisdamas K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, nusikalstama veika žalos nepadarė ir kad yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau teismas nesivadovavo teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114-1073/2018">2K-114-1073/2018</a>, 2K-511/2018) ir padarė nepagrįstas išvadas, kad konfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonę bus pažeistas proporcingumo principas.
2.2. K. J., veikdamas tiesiogine tyčia, žinodamas, kad įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, suvokdamas nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes, automobilį, kuriame sėdėjo keleivė, vairavo neblaivus. Šiais veiksmais K. J. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, o skaudžių pasekmių išvengta tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių.
2.3. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse jau yra suformavęs pagrindines taisykles, taikytinas sprendžiant transporto priemonės konfiskavimo klausimą tais atvejais, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzktNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-79-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-79-511/2018">2K-79-511/2018</a>, 2K-14-511/2018, 2K-35-719/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114-1073/2018">2K-114-1073/2018</a>, 2K-136- 699/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE4LTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-218-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-218-648/2018">2K-218-648/2018</a>). Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o automobilis yra BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimas skiriamas kartu su bausme vadovaujantis BK 72 straipsniu. Tokiu atveju privalomai skiriamas įstatyme nurodyto turto konfiskavimas. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais (taigi ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), turto konfiskavimas gali būti skiriamas. Taigi, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymas yra teismo diskrecija, todėl sprendžiant šį klausimą pirmiausia reikėtų įvertinti šios teisinės baudžiamojo poveikio priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgti į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas, paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114-1073/2018">2K-114-1073/2018</a>).
2.4. Aptariamu atveju netaikant automobilio ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. K. J. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo. Skiriant baudžiamojo poveikio priemones asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, proporcingumo principo įgyvendinimas leidžia tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM2LTY5OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-136-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-136-699/2018">2K-136-699/2018</a>). Taigi šioje byloje pritaikius automobilio konfiskavimą minėtas principas nebūtų pažeistas ir toks sprendimas atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ir užtikrintų tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
2.5. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad teismai turi vadovautis kasacinės instancijos teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, t. y., esant galimybei, teismo sprendimą grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės aiškinimais (ratio decidendi), kurie suformuoti faktinėmis aplinkybėmis analogiškose bylose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-353/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-353/2013">2K-353/2013</a>). Atsižvelgiant į tai pabrėžtina, kad net ir sunki kaltinamojo materialinė padėtis, sveikatos būklė, transporto priemonės pripažinimas šeimos turtu, rūpinimosi artimaisiais poreikis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE4LTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-218-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-218-648/2018">2K-218-648/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM2LTY5OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-136-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-136-699/2018">2K-136-699/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114-1073/2018">2K-114-1073/2018</a>, 2K-14-511/2018) ar ta aplinkybė, jog nusikalstama veika nebuvo padaryta žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAyLTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-302-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-302-1073/2018">2K-302-1073/2018</a>), nesudaro pagrindo teigti, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 72 straipsnio taikymo
4. Nagrinėjamoje byloje K. J., padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje esant 2,42 promilės alkoholio) vairavo transporto priemonę, jos nesuvaldė ir atsitrenkė į tvorą – atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą. Jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 18 MGL (900 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Abiejų instancijų teismai, laikydami, kad turto, t. y. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – kaltininkui priklausančio automobilio „Fiat Stilo“ – konfiskavimas atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės nėra privalomas, šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikė (BK 67, 72 straipsniai). Atsižvelgdami į tai, kad K. J. paskirtos kitos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, teismai padarė išvadą, jog to pakanka, o taikant automobilio konfiskavimą būtų pažeistas proporcingumo principas.
5. Kasaciniame skunde tokios teismų išvados laikomos nepagrįstomis, atkreipiamas dėmesys į K. J. padaryto KET pažeidimo šiurkštumą, veikos pavojingumo laipsnį ir teigiama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas būtų proporcinga, prevencinius tikslus įgyvendinanti priemonė, be to, ir deranti su kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurių, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepakanka. Be to, kasatorė pažymi, jog teismai į tas pačias aplinkybes, kaip švelninančias kaltininko atsakomybę, atsižvelgė taikydami laidavimą ir dar kartą – netaikydami automobilio konfiskavimo.
6. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas sąmoningai panaudotas turtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNjk5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-699/2018">2K-51-699/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM2LTY5OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-136-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-136-699/2018">2K-136-699/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzktNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-79-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-79-511/2018">2K-79-511/2018</a>).
7. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šios veikos padarymas tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės (iš jų – ir automobilio) panaudojimu. Taigi, tai tyčinė nusikalstama veika, kurios padarymo priemonė atitinka konfiskuotino turto požymį. Asmeniui, pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kartu su bausme, vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, privalomai skiriamas nusikaltimo padarymo priemonės (automobilio, kitų BK 281 straipsnio 10 dalyje išvardytų kelių transporto priemonių) konfiskavimas.
8. Pagal baudžiamąjį įstatymą tais atvejais, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, nagrinėjamu atveju – BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, jam gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, nurodytos BK 67 straipsnio 2 dalyje; vienos iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas. Taigi tokiais atvejais baudžiamojo poveikio priemonės (pvz., turto konfiskavimo) skyrimas nėra privalomas, t. y. teismo diskrecija. Ją įgyvendindamas teismas, kaip ir priimdamas bet kurį sprendimą, privalo įvertinti visas atitinkamam sprendimui priimti reikšmingas bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, proporcingumo principais, paisyti visuotinai svarbių tikslų, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą, teisės pažeidimų prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114-1073/2018">2K-114-1073/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE4LTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-218-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-218-648/2018">2K-218-648/2018</a>). Teisingumo ir teisinės valstybė principai, inter alia (be kita ko), reiškia, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Baudžiamojo poveikio priemonė – kaip ir bausmė – yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė. Savo esme ir turiniu šios teisinės priemonės nėra tapačios, skirtingi jų taikymo pagrindai, asmens teisių ir laisvių apribojimo apimtys, bet visgi jos panašios, jomis siekiama to paties rezultato. BK 67 straipsnyje („Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys“) įtvirtintos nuostatos: baudžiamojo poveikio priemonės (iš jų – ir turto konfiskavimas) turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi, BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, tiesiogiai įvardijanti baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį kaip padedančią įgyvendinti bausmės paskirtį, suponuoja ir tai, kad minėtomis teisinėmis priemonėmis siekiama tų pačių tikslų. Šiame kontekste pažymėtina, kad Baudžiamasis kodeksas – vientisas baudžiamasis įstatymas, kuriame visos teisės normos tarpusavyje susijusios, sudaro visumą, t. y. bendrą sistemą. Vadinasi, tiek skiriant bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tiek kitaip jį nubaudžiant, suvaržant teises, būtina įgyvendinti BK paskirtį bei užtikrinti teisingumą, apriboti tokio asmens galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir taikyti proporcingas, adekvačias padarytos veikos pobūdžiui, jos pavojingumo laipsniui teisines priemones, kurios nevaržytų asmens labiau, negu to reikia, ir kartu apsaugotų teisėtus kitų asmenų lūkesčius nuo pavojingų kėsinimųsi. To reikalauja ir konstituciniai teisinės valstybės principai. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje uždrausta veika – automobilio (didesnio pavojaus šaltinio) vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio kelia grėsmę eismo saugumui, kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui, todėl teismų praktikoje prevencijai užtikrinti paprastai skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios su draudimu naudotis specialiąja teise, ar turtinio pobūdžio priemonės. Kaip minėta, įstatymų leidėjas minėtą veiką padariusiam asmeniui kartu su bausme nustatė privalomą transporto priemonės konfiskavimą. Tai, kad toks asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, tačiau skundžiamus sprendimus priėmę teismai šių nuostatų nesilaikė.
9. Nagrinėjamoje byloje teismai, atleisdami K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau neteistas, gailisi dėl savo elgesio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, žalos nepadarė. Tačiau, kaip teisingai pažymėta kasaciniame skunde, dėl to K. J. pritaikyti pakankamai švelnūs apribojimai, vertinant BK 68 straipsnio 2 dalyje, 71 straipsnyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių kontekste. K. J., padariusiam tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaip pirmiau nurodyta, ne tik netaikyta BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje nurodyta bausmė, bet žymiai sumažintas – iki 18 MGL – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis (pagal BK 71 straipsnį tokia įmoka gali būti skiriama nuo 5 iki 125 MGL) bei nustatytas draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę terminas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (pagal BK 68 straipsnio 2 dalį – nuo vienerių iki trejų metų). Negana to, iš esmės tų pačių aplinkybių pagrindu teismai netaikė transporto priemonės konfiskavimo, kai kitų faktinių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą apie objektyvų tokios priemonės taikymo neproporcingumą, byloje nenustatyta, o spręsdami šį klausimą teismai bylos aplinkybes vertino vienpusiškai, iš esmės paisydami tik kaltininko interesų. Be to, atsižvelgiant į minėtų paskirtų dviejų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, automobilio kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas yra tikslinga ir deranti priemonė (BK 67 straipsnio 6 dalis).
10. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką bei ją padariusį asmenį, teismai, neskirdami BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės – K. J. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini (BPK 369 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 19 d. nutartį.
Pritaikius BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuoti K. J., padariusiam BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, priklausantį automobilį „Fiat Stilo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Audronė Kartanienė
Dalia Bajerčiūtė
