Baudžiamoji byla Nr. 2K-107-222/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19980-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.3; 2.1.15.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
nuteistajam S. N., jo gynėjai advokatei Reginai Šaltinienei,
nukentėjusiosios J. T. atstovui advokatui Mariui Barisevičiui,
civilinės atsakovės bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ atstovei advokatei Julijai Šlekonytei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. N. ir jo gynėjos advokatės Reginos Šaltinienės ir nukentėjusiosios J. T. kasacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo S. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei dirbti; vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams. Iš S. N. priteista J. T. 17 000 Eur neturtinei žalai ir 1800 Eur išlaidoms už advokato pagalbą atlyginti.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 12 d. nutartis, kuria Utenos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendis pakeistas. Iš nuteistojo S. N. priteista J. T. suma neturtinei žalai atlyginti padidinta iki 31 500 Eur ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis padidintas iki 2525 Eur. Iš civilinės atsakovės bendrovės „AAS Baltic Insurance Company“ priteista J. T. 307,65 Eur turtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nuteistojo S. N. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių jų kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios atstovo, prašiusio nukentėjusiosios kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo ir jo gynėjos kasacinį skundą atmesti, civilinės atsakovės atstovės, prašiusios nukentėjusiosios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. S. N. nuteistas už tai, kad 2016 m. balandžio 28 d. apie 19.00 val. Utenos r., kelio Bradesiai–Dusetos–Daugailiai 27,33 km, neblaivus (1,89 promilės) vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 117, 119, 131.1, 127 punktų ir horizontaliojo kelio ženklinimo 1.1 punkto reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir jų turto saugumui: viršijo leistiną 90 km/h greitį, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kuo dešiniau nuo viengubos ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas ir vietovės reljefą nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiuodamas priešingos krypties eismui skirta važiavimo juosta sudarė pavojingą kliūtį artėjančiam automobiliui „Audi TT“, kurį vairavo E. M., dėl to staigiai stabdomas šio vairuojamas automobilis, vengiant atsiradusios kliūties, išslydo į priešingos krypties eismo juostą ir ten susidūrė su į savo važiavimo juostą grįžtančiu automobiliu „Mercedes Benz“. Eismo įvykio metu automobilio „Audi TT“ keleivei J. T. padaryti sužalojimai: veido odos nubrozdinimas, stuburo juosmeninių 1–2 slankstelių suspaustiniai lūžiai bei 4 slankstelio suspaustinis skeveldrinis komplikuotas lūžis, blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžis, muštinės pėdos žaizdos su V padikaulio lūžiu, II ir III pirštų vidurinių pirštikaulių išnirimas; dėl liekamųjų reiškinių, atsiradusių dėl šių sužalojimų, nukentėjusiajai praradus 70 proc. bendrojo darbingumo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; automobilio „Mercedes Benz“ keleiviui P. G. padaryti sužalojimai: šlaunikaulio lūžis, stuburo juosmeninio pirmo slankstelio skersinės ataugos lūžis, blauzdikaulio intrasąnarinis lūžis, laivakaulio ir V padikaulio lūžis, jie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Kasacinių skundų argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis S. N. ir jo gynėja advokatė Regina Šaltinienė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 12 d. nutartį ir priimti naują nuosprendį: pripažinti abipusę kasatoriaus S. N. ir nukentėjusiojo E. M. kaltę, sumažinti nukentėjusiajai J. T. priteistą neturtinę žalą. Kasatoriai skunde nurodo:
2.1. Teismai nesprendė priežastinio ryšio klausimo, nenustatė, kurio eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas lėmė padarinių kilimą, ir priteisė per didelę neturtinę žalą. Tais atvejais, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, nereikalaujama nustatyti apsvaigimo reikšmę BK 281 straipsnyje nurodytiems padariniams atsirasti. Tačiau iš teismų praktikos matyti, kad kaltininko apsvaigimą linkstama traktuoti kaip KET pažeidimą, priežastiniu ryšiu susijusį su eismo įvykiu, kai nustatomi ir kiti taisyklių pažeidimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-95-222/2017, 2K-126-693/2017, 2K-7-1-693/2018 ir kt.). Šioje byloje teismai nenagrinėjo ir nenustatė, kurio eismo dalyvio veiksmai (KET pažeidimas) lėmė padarinių kilimą. To nepadarę neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnyje nustatytų nuosprendžio surašymo reikalavimų, nes sprendimų tinkamai nemotyvavo.
2.2. Ekspertizės aktas (arba specialisto išvada) BPK 20 straipsnio prasme yra tik vienas iš įrodymų. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo pareiga. 2016 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos teismo ekspertizės akte nurodyta, jog automobilio „Audi TT“ vairuotojas E. M. iškilus grėsmei eismo saugumui privalėjo stabdyti automobilį savo važiavimo krypties eismo juostoje, kuo arčiau dešiniojo kelio krašto, neįvažiuodamas į priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies pusę. Nusukimas nuo kliūties į kairę, kaip būdas išvengti susidūrimo, techniniu požiūriu nepriimtinas. Dėl šių priežasčių negalima vienareikšmiškai nustatyti, ar, automobilio „Audi TT“ vairuotojui stabdant savo važiavimo krypties eismo juostoje, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, automobiliai būtų susidūrę, ir negalima spręsti, ar techniniu požiūriu nepriimtini automobilio „Audi TT“ vairuotojo E. M. veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su šio eismo įvykio kilimu. Automobilio „Audi TT“ vairuotojas E. M., važiuodamas kelio važiuojamosios dalies dešine puse apie 82 km/h greičiu, sureagavo į kilusią grėsmę eismo saugumui, pradėjo stabdyti automobilį ir pasuko į kairę, kai priešpriešiais jo automobilio judėjimo juosta apie 95 km/h greičiu artėjantis automobilis „Mercedes Benz“ buvo apie 129 m atstumu. Kai automobiliui „Audi TT“ iki susidūrimo vietos liko apie 23 m atstumas, priešais jį už 63 m važiuojantis S. N. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“, likus apie 41 m atstumui iki susidūrimo vietos, buvo nusuktas iš priešpriešinio eismo važiuojamosios dalies pusės į dešinę, link savo važiavimo krypties eismo juostos. Vairuotojo E. M. stabdomas automobilis „Audi TT“ išslydo į važiuojamosios dalies kairę pusę ir, judėdamas apie 35 km/h greičiu, priekinės dalies dešine puse susidūrė su iš priešpriešinio eismo juostos grįžusio automobilio „Mercedes Benz“ priekinės dalies kaire puse (automobilio padėtis po susidūrimo užfiksuota eismo įvykio vietos plane). Be to, E. M. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę ir šioje situacijoje neveikė esant būtinajam reikalingumui, todėl yra pagrindas daryti išvadą apie abipusę kaltę. Teismas turėjo įvertinti E. M. veiksmus kaip rizikingus, reikšmingus priežastiniam ryšiui nustatyti.
2.3. Atsižvelgus į tai, kad yra duomenų, jog E. M. pažeidė KET ar kitokiu būdu buvo neatsargus, turi būti svarstoma, ar tai yra didelis jo neatsargumas, lėmęs eismo įvykį, t. y. ar jis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis, ir leido šioms pasekmėms atsirasti. Be to, byloje liko nenustatyta, ar sužalojimus patyrusi nukentėjusioji J. T. buvo prisisegusi saugos diržais, o nuteistojo S. N. prašymą paskirti atlikti kompleksinę medicininę ekspertizę (minėtam faktui nustatyti) pirmosios instancijos teismas atmetė. Nukentėjusioji J. T. žinojo, jog svetimą automobilį vairuoja neturintis vairavimo teisės E. M. Taip pat teismai turėjo vertinti E. M. ir J. T. parodymus, kad S. N. lenkė krovininį automobilį, nors jo faktiškai nebuvo.
2.4. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad būtent (tik) nuteistasis S. N. pažeidė KET ir (tik) jo padarytas KET pažeidimas buvo priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais, bet tokia išvada prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, liudytojų parodymams ir ekspertizės akto išvadoms. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas svarstyti klausimą dėl abipusės eismo įvykio dalyvių (vairuotojų) kaltės, juolab specialistui įvertinus E. M. veiksmus kaip techniniu požiūriu nepriimtinus. Teismų išvados dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti pagrįstos abiejų eismo dalyvių veiksmų vertinimu, konkrečia eismo situacija, sąlygomis ir aplinkybėmis, galėjusiomis turėti įtakos padariniams (eismo įvykiui) kilti. Kartu svarbu nustatyti, ar eismo dalyvis, net ir nepažeisdamas KET, (ne)būtų galėjęs išvengti eismo įvykio, ar analogiškoje situacijoje laikantis KET eismo įvykis būtų kilęs. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai neišnagrinėjo E. M. padarytų KET pažeidimų ir netyrė, kaip jie susiję su kilusiais padariniais, o apeliacinės instancijos teismas dėl skunde nurodytų aplinkybių taip pat nepasisakė.
2.5. Nustatydamas priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų ir suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu (pateiktos, pvz., kasacinėse nutartyse civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288/2014">3K-3-288/2014</a>, 3K-3-177/2013, 3K-3-151/2013 ir kt.), nevertino S. N. asmenybės, kad jis buvo teisiamas pirmą kartą ir padarė neatsargų nusikaltimą, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, taip pat nesilaikė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų ir nepagrįstai padidino J. T. priteistos neturtinės žalos dydį iki 31 500 Eur.
3. Kasaciniu skundu nukentėjusioji J. T. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 12 d. nutarties dalį dėl priteisimo iš nuteistojo S. N. jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir priteisti jas – 2525 Eur – iš civilinės atsakovės bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamos filialo Lietuvoje. Kasatorė nurodo:
3.1. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 punktą ir CK 6.249 straipsnio 1 dalį, eismo įvykio žala laikytinos ir kasatorės kaip nukentėjusiosios turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), kurios atsirado vėliau, kaip eismo įvykio padarinys. Dėl nuteistojo S. N. sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kasatorės sveikata, patirtos bylos nagrinėjimo išlaidos tiesiogiai susijusios su eismo įvykiu, todėl laikytinos eismo įvykio padariniu, t. y. žala. Šią žalą privalėjo atlyginti draudikė – civilinė atsakovė bendrovė „AAS BTA Baltic Insurance Company“ – kaip jos patirtą turtinį nuostolį. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasatorės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, remdamasis tik BPK normomis, reglamentuojančiomis procesinių išlaidų atlyginimą, netinkamai taikė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 punkto nuostatas.
3.2. Jeigu kasatorės kaip nukentėjusiosios patirtos bylinėjimosi išlaidos nebus pripažintos su eismo įvykiu susijusia žala, tai draudikei, kaip civilinei atsakovei, kyla pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsniu. Juo remdamasis apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad negali priteisti bylinėjimosi išlaidų iš civilinės atsakovės, nes ši neteikė apeliacinio skundo. Taip teismas netinkamai taikė minėtą CPK straipsnį ir nesilaikė šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI4LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-428-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-428-788/2016">2K-428-788/2016</a>), kurioje išaiškinta, kad proceso išlaidų išieškojimas iš civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normų tiesiogiai nenurodytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
3.3. Teismas turėjo įvertinti civilinės atsakovės poziciją viso bylos nagrinėjimo metu dėl kasatorės pareikštų reikalavimų atlyginti žalą: pirmosios instancijos teisme bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ atstovas nurodė, kad nesutinka atlyginti žalos pagal pareikštą ieškinį, nes nuteistasis S. N. jį ginčijo. Kasatorė buvo priversta teikti papildomus įrodymus apie patirtą žalą, tikslinti ieškinį, tokią situaciją nulėmė ir civilinės atsakovės pozicija byloje. Civiliniame ieškinyje nurodytos žalos dalį kasatorei civilinė atsakovė bendrovė „AAS BTA Baltic Insurance Company“ atlygino tik baigiantis bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme 2018 m. balandžio mėnesį, t. y. praėjus dvejiems metams po eismo įvykio. Dalį turtinės žalos civilinė atsakovė bendrovė „AAS BTA Baltic Insurance Company“ atsisakė atlyginti nepagrįstai, tai konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas, iš jos priteisdamas turtinės žalos atlyginimą. Dėl nurodytų priežasčių kasatorės kaip nukentėjusiosios išlaidos advokato pagalbai apmokėti susidarė ir dėl civilinės atsakovės bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“ veiksmų, todėl ji taip pat turi prievolę, vadovaujantis CPK 98 straipsniu, atlyginti kasatorės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo S. N. ir jo gynėjos advokatės R. Šaltinienės ir nukentėjusiosios J. T. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl nuteistojo S. N. ir jo gynėjos advokatės R. Šaltinienės kasacinio skundo argumentų
5. Pirmiausia pažymėtina tai, kad kasaciniame skunde suformuluotas prašymas priimti naują nuosprendį ir pripažinti abipusę kasatoriaus (nuteistojo) S. N. ir nukentėjusiojo E. M. kaltę (panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus) neatitinka BPK 376 straipsnio 1 dalyje, 382 straipsnyje nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų ir galimų priimti nutarčių rūšių. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu; naujų nuosprendžių (ir apskritai nuosprendžių) nepriima ir, žinoma, nenustato naujų faktinių aplinkybių, juolab leidžiančių asmenį pripažinti kaltu (ar nuteisti). Šiuo atveju kasatorių reikalavimas priimti nuosprendį, kuriuo nukentėjusysis E. M. (kuriam nebuvo pateiktas kaltinimas ir pagal tokį kaltinimą byla nebuvo perduota nagrinėti teismui) būtų pripažintas kaltu, prieštarauja pirmiau minėtoms BPK normoms.
6. Iš kasacinio skundo turinio, jame išdėstytų argumentų galima spręsti, kad nuteistasis ir jo gynėja nesutinka su teismų išvadomis, padarytomis sprendžiant S. N. kaltės klausimą, tiek, kiek tai susiję ne tik su jo KET pažeidžiančiais veiksmais, bet ir su kito eismo dalyvio – nukentėjusiojo E. M. veiksmais. Esminis kasacinio skundo argumentas – teismai, nustatydami priežastinį ryšį tarp eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų S. N. ir E. M. veiksmų, pažeidė BPK 305 straipsnio reikalavimus, keliamus nuosprendžio surašymui, nes tinkamai nemotyvavo ir išsamiai neišnagrinėjo šiam klausimui išspręsti svarbių aplinkybių. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų (nuosprendžio ir nutarties) turiniui.
7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išanalizuoti visi bylos įrodymai, pateiktas jų vertinimas ir padarytos išvados, jog būtent S. N., važiavusio automobiliu „Mercedes Benz“, veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio, kurio metu šis automobilis susidūrė su E. M. vairuojamu automobiliu „Audi TT“, priežastis. Nustatytos ir nurodytos aplinkybės, parodančios, kad S. N., būdamas vidutinio girtumo laipsnio, kai reakcija dėl alkoholio poveikio sumažėjusi, elgėsi visiškai neatsakingai, vairuodamas automobilį viršijo leistiną 90 km/val. greitį, važiuodamas apie 95 km/val. greičiu, pažeidė horizontaliojo kelio ženklinimo reikalavimus (viengubą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas), išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, taip sudarė pavojingą kliūtį priešpriešiais važiuojančiam E. M. vairuojamam automobiliui ir tokie S. N. veiksmai lėmė automobilių susidūrimą bei šio eismo įvykio metu kilusius padarinius – J. T. („Audi TT“ keleivės) ir P. G. („Mercedes Benz“ keleivio) sveikatos sutrikdymus.
8. Šio nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad nuteistasis S. N. apeliacinės instancijos teisme prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir kartu kėlė priežastinio ryšio nustatymo klausimą nurodydamas tuos pačius argumentus, kuriuos pakartojo ir kasaciniame skunde, nekreipdamas dėmesio į apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktas išvadas, kuriomis motyvuotai atmesti apelianto argumentai. Beje, didžiąją dalį šių argumentų sudaro išdėstymas nuostatų ir reikalavimų, į kokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama sprendžiant priežastinio ryšio klausimą. Šie teiginiai yra teisingi, tačiau nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje priežastiniam ryšiui nustatyti svarbios aplinkybės neišnagrinėtos. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs bylos įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines įvykio aplinkybes, eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų S. N. ir E. M. veiksmus, pripažino, kad būtent S. N. padaryti KET 9, 14, 117, 119, 131.1, 127 punktų reikalavimus pažeidžiantys veiksmai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios kilo eismo įvykis. Teismas vertino tai, kad E. M., siekdamas išvengti grėsmės, sukeltos S. N., kai šis išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą kelio dalį (pusę) ir sudarė kliūtį, stabdydamas nusuko nuo kliūties į kairę, nors techniniu požiūriu priimtiniau buvo stabdyti savo važiuojamosios krypties eismo juostoje kuo arčiau dešinio kelio krašto. Tačiau tokie E. M. veiksmai susidariusioje situacijoje nepripažinti priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais, nes bet kokiu atveju, jei S. N. nebūtų pažeidęs KET reikalavimų ir sukėlęs realios grėsmės eismo saugumui, sudaręs kliūties, automobiliai nebūtų susidūrę ir eismo įvykis nebūtų kilęs, todėl E. M. veiksmai nebuvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ši teismo išvada motyvuota, paremta byloje nustatytų faktinių aplinkybių analize. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, spręsdamas S. N. kaltės klausimą, darydamas teisines išvadas dėl priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių, teismas išnagrinėjo visas teisingam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes (eismo įvykio situaciją, eismo įvykio dalyvių (vairuotojų) veiksmus, jų elgesį eismo saugumo požiūriu ir kt.). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas byloje įrodinėtinų faktinių aplinkybių buvimą, įvertino visus įrodymus, iš jų ir specialisto bei ekspertizės (paskirtos pirmosios instancijos teismo) akto išvadas, pateiktas atlikus eismo įvykio tyrimus. Be kita ko, šiose išvadose nurodyta, kad spręsti, ar E. M. veiksmai susidariusioje situacijoje techniniu požiūriu turėjo ryšį su eismo įvykio kilimu, negalima. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo E. M. veiksmų, atliktų siekiant išvengti susidūrimo su nuteistojo S. N. vairuojamu automobiliu, teismas nepripažino buvus eismo įvykio priežastimi.
9. Atkreiptinas dėmesys, kad nors kasaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo prašymą skirti medicininę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar automobilio „Audi TT“ keleivė nukentėjusioji J. T. buvo prisisegusi saugos diržus, tačiau visiškai neaišku, kaip šį faktą padėtų nustatyti būtent medicininis tyrimas ir kokią reikšmę tokio fakto išsiaiškinimas turėtų nagrinėjamu atveju sprendžiant priežastinio ryšio klausimą. Pažymėtina ir tai, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, toks prašymas dėl tyrimo atlikimo nebuvo teikiamas, o apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė argumentuotas išvadas dėl jų patikimumo bei pakankamumo S. N. kaltės klausimui išspręsti. Taigi, kasatorių nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis savaime nereiškia teisės pažeidimų buvimo.
10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis surašyta laikantis BPK 332 straipsnyje nurodytų reikalavimų, joje nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu. Daryti kitokias išvadas, kaip to prašoma kasaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
11. Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padidino nukentėjusiajai J. T. priteistą neturtinę žalą, nesilaikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų, nevertino nuteistojo S. N. asmenybės, jo turtinės padėties ir nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, yra deklaratyvūs, neatitinka tikrovės. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas išsamiai išnagrinėjo šį klausimą, nurodė savo sprendimo motyvus, kuriuos grindė bylos aplinkybėmis bei neturtinės žalos dydžio nustatymą reglamentuojančiomis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis. Nesant teisinių argumentų plačiau nagrinėti šio klausimo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, o kartoti apeliacinės instancijos teismo išvadų nėra būtinybės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kasatoriai nesuformulavo prašymo, koks sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, jų manymu, turėtų būti priimtas.
12. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su apeliacinės instancijos teismo padarytais pakeitimais ir apeliacinės instancijos teismo nutartį pagal kasacinio skundo ribas, šie teismų sprendimai pripažintini teisėtais.
Dėl nukentėjusiosios J. T. kasacinio skundo argumentų
13. Nukentėjusioji prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir jos išlaidas, turėtas advokato paslaugoms apmokėti, priteisti iš civilinės atsakovės bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamos filialo Lietuvoje, bet ne iš nuteistojo S. N., kaip tai nusprendė teismas. Kasatorės manymu, šios išlaidos yra žala, patirta dėl eismo įvykio, todėl taikytinos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 punkto nuostatos. Tuo atveju, jei šios išlaidos nebūtų pripažintos tokia žala, turi būti remiamasi CPK 98 straipsniu ir teismų praktika, suformuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI4LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-428-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-428-788/2016">2K-428-788/2016</a>. Be to, nukentėjusioji nurodo, kad civilinės atsakovės pozicija lėmė, kad bylos nagrinėjimo metu ji buvo priversta teikti papildomus įrodymus dėl civilinio ieškinio dydžio.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl nuteistojo S. N. padaryto nusikaltimo, šiam sukėlus eismo įvykį, jo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. T. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to jai padaryta turtinė ir neturtinė žala, ir ji priteista: iš nuteistojo 31 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš civilinės atsakovės (draudimo bendrovės) 307,65 Eur turtinei žalai atlyginti. Be to, nukentėjusioji turėjo išlaidų – 2525 Eur ją atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti. Šias išlaidas ji patyrė bylą nagrinėjant teismuose; jas apeliacinės instancijos teismas pripažino proceso išlaidomis ir, vadovaudamasis BPK normomis, priteisė iš nuteistojo S. N.
15. Pažymėtina, kad pagal BPK 104 straipsnio 2 dalies nuostatas proceso dalyvis (šiuo atveju – nukentėjusioji ir civilinė ieškovė), kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, skirtas vertėjui mokėti. BPK 106 straipsnyje, reglamentuojančiame advokato darbo apmokėjimą, taip pat nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji J. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir 2016 m. gruodžio 16 d. ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame, be to, nurodė turėjusi 2525 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, bei pridėjo sąskaitą už teisines paslaugas, joje nurodyta, kad atitinkama suma mokėtina advokatui M. Barisevičiui už teisines konsultacijas, atstovavimą, bylos dokumentų projektų parengimą (4 t., b. l. 7). Taigi, esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo S. N. ir nukentėjusiosios J. T. atstovo advokato M. Barisevičiaus apeliacinius skundus, visiškai pagrįstai nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės išlaidas, turėtas jos advokato, atstovavusio bylą nagrinėjant teismuose, išlaidoms apmokėti, pripažino proceso išlaidomis ir teisingai vadovavosi pirmiau nurodytomis BPK normomis, reglamentuojančiomis tokių išlaidų išieškojimą iš nuteistojo S. N. Toks sprendimas neprieštarauja teismų praktikai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2016, 2K-359-697/2017, 2K-373-976/2018).
16. Atkreiptinas dėmesys, kad kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI4LTc4OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-428-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-428-788/2016">2K-428-788/2016</a>, kurioje susidariusi teisinė situacija dėl proceso išlaidų išieškojimo iš civilinio atsakovo yra kitokia. Minimoje byloje civilinis atsakovas pateikė kasacinį skundą, į jį nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai bei jų atstovas pateikė atsiliepimą ir kartu prašymą priteisti proceso išlaidas, kurias patyrė nukentėjusioji dėl to, kad advokatas parengė šį atsiliepimą. Kadangi civilinio atsakovo paduotas kasacinis skundas atmestas, teismas priteisė iš jį padavusiojo civilinio atsakovo dalį minėtų proceso išlaidų (BPK 367 straipsnio 2 dalis, 113 straipsnio 2 dalis, CPK 98 straipsnis). Pagal nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybes pirmiau nurodytose BPK normose teisinis reguliavimas dėl proceso išlaidų išieškojimo yra nustatytas ir pagrindo taikyti CPK 98 straipsnį nėra (pagal šį straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas).
17. Be to, nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl aptartų proceso išlaidų vertinimo kaip nusikaltimu padarytos žalos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 punkte, kuriuo remiamasi skunde, eismo įvyko žala – per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį; teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Šio BPK straipsnio prasme civilinio ieškinio dalykas yra nusikalstama veika padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, kuris reiškia, kad būtent konkreti nusikalstama veika sukėlė atitinkamus padarinius (žalą). Taigi, BPK normos, suponuojančios žalos sampratą, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. T., patyrusiai dėl nuteistojo S. N. padaryto nusikaltimo neturtinę ir turtinę žalą, ji priteista iš atsakingų už šią žalą asmenų, taip pat iš draudikės, atsakingos pagal draudimo sutartį, o jos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, kaip minėta, pagrįstai pripažintos proceso išlaidomis.
18. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės kasacinį skundą (BPK 369 straipsnis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. N. ir jo gynėjos advokatės Reginos Šaltinienės ir nukentėjusiosios J. T. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Audronė Kartanienė
Dalia Bajerčiūtė
