Baudžiamoji byla Nr. 2K-105-222/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59008-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 2.1.15.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,
nuteistajam V. T. (vaizdo konferencijos būdu), jo gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. G. atstovo advokato Tomo Leščinsko kasacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos laisvės apribojimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Iš V. T. priteista 160,51 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos žalai atlyginti, nukentėjusiajam M. G. 1200 Eur neturtinei žalai ir 650 Eur išlaidoms už advokato pagalbą atlyginti.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartis, kuria nuteistojo V. T. ir nukentėjusiojo M. G. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios nukentėjusiojo kasacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. V. T. nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 11 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), N. E. priklausančio buto virtuvėje, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį sėdinčiam ant kėdės M. G. į kairę akį ir, šiam nugriuvus, gulinčiam ant grindų tyčia įspyrė vieną kartą į veidą, taip padarė M. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl galvos smegenų sukrėtimo, daugybinių veido odos nubrozdinimų ir poodinių kraujosruvų (daugiau kairėje, kairės akies vokuose) bei lūpų vidinio paviršiaus ir žandų žaizdų, nuskelto trečdalio aukščio šešių kandžių (11, 21, 41, 42, 31, 32) vainikų.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu nukentėjusiojo M. G. atstovas advokatas T. Leščinskas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutarties dalį dėl 1200 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam M. G. priteisimo, visiškai tenkinant jo pareikštą 5000 Eur civilinį ieškinį. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Teismai tinkamai neįvertino bylos duomenų, apibūdinančių nukentėjusiojo sveikatos būklę ir visus dėl sužalojimo kilusius padarinius, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 2 ir 3 dalių, 44 straipsnio 10 dalies, 109, 113, 115 straipsnių, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.251 straipsnio 2 dalies, 6.282 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo asmens sužalojimo atveju. Pagrindinė civilinės deliktinės atsakomybės funkcija – kompensavimas, taigi žala, kaip nusikalstamos veikos pasekmė, turi būti atlyginta. Asmens sveikatos reikšmingumas yra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, o žalą padariusio asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė aplinkybė. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais (kriterijais).
2.2. Nagrinėjamu atveju teismo medicinos specialisto 2017 m. gruodžio 11 d. išvadoje Nr. G 2198/2017(03) yra nurodyti nukentėjusiajam M. G. padaryti sužalojimai dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto (tyčia suduoto smūgio kumščiu bei stipraus smūgio koja (gulinčiam ant nugaros) į veidą). Dėl to M. G. patyrė dideles fizines kančias ir skausmą, taip pat patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą (jam buvo sumuštas visas veidas, lūpos, skruostai, nuskelti dantys). Akivaizdu, kad nukentėjusysis negalėjo ilgą laiką tinkamai maitintis, patyrė diskomfortą, ilgalaikius nepatogumus, liekamojo pobūdžio reiškinius (iki šiol jaučia galvos skausmus ir dėl nuskeltų dantų vainikų reikalingas tolesnis medicininis gydymas), dėl subjauroto veido ilgą laiką patyrė gėdą, apkalbas, sumažėjo jo bendravimo galimybės, išgyveno emociškai dar ir dėl pasikeitusios jo gyvenimo kokybės, ilgą laiką negalėjo dirbti, nebepasitiki ir baiminasi žmonių, viešų vietų, dėl patirtos traumos neteko dalies darbingumo, jį iki šiol persekioja neigiami prisiminimai apie išgyventą užpuolimą. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala išties didelė ir neigiami padariniai sveikatai yra pakankamai ilgalaikiai. Be to, ateityje bus reikalingos medicininės intervencijos nuskeltiems per trečdalį aukščio dantims atkurti, jų metu nukentėjusysis papildomai patirs skausmą, nepatogumų ir finansinių nuostolių. Išvardytų neigiamų padarinių teismas nevertino. Tai, kad M. G. nukentėjo nuo tyčinio, agresyvaus V. T. užpuolimo, kad šis smūgiuodamas iš viršaus batu apauta koja ant grindų gulinčiam nukentėjusiajam į veidą sukėlė didžiulę riziką atimti jam gyvybę, taip pat svarbios aplinkybės, nes tyčia padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDcwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-470/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-470/2006">2K-470/2006</a>). Šiuo atveju teismas nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo kaltės formą ir rūšį.
2.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nurodytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur, nes įprastai priteisiama nuo 2896,20 Eur iki 8688,60 Eur (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-697/2018, 2K-269-697/2016, 2K-241-788/2016, 2K-509-489/2015 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad suvienodinti teismų praktikos dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio sveikatos sužalojimo atvejais iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
2.4. Atsižvelgdami į teismų praktiką nustatant nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais asmeniui padarytą neturtinę žalą, teismai, priteisdami M. G. tik 1200 Eur, nepakankamai įvertino jo patirtus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, kitus besitęsiančius nepatogumus. Ta aplinkybė, kad šiuo metu nuteistojo finansinė padėtis gali būti bloga, neturi būti pervertinta ir būti pagrindinė priežastis mažinti priteistiną neturtinę žalą. Kaltininko ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyra nebus pažeista, jei, atsižvelgiant į padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, M. G. būtų priteista 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Nukentėjusiojo M. G. atstovo advokato T. Leščinsko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo
4. Kasacinio skundo prašymas pakeisti teismų sprendimus ir padidinti nukentėjusiajam priteistos 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 5000 Eur grindžiamas tuo, kad jį nustatydami teismai netinkamai motyvavo savo sprendimus, neatsižvelgė į visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir taip pažeidė BPK bei CK normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos išsprendimą.
5. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).
6. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.
7. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismų išvados (kaip ir kiekvienu sprendžiamu klausimu) turi būti motyvuotos. Tai reiškia, kad nepakanka formaliai konstatuoti žalą apibūdinančias aplinkybes, išvardyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi. Iš teismo išvadų turi būti aiški tokių kriterijų diferenciacija, tarpusavio santykis, kartu ir tai, kokios aplinkybės konkrečiu atveju lemia žalos dydį ir kiek turi reikšmės aplinkybės, dėl kurių tas dydis yra mažinamas ar didinamas. Pažymėtina, kad absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą.
8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis M. G. dėl V. T. prieš jį panaudoto fizinio smurto patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus: galvos smegenų sukrėtimą, daugybinius veido odos nubrozdinimus ir poodinės kraujosruvas, lūpų ir žandų žaizdas, jam nuskelti trečdalio aukščio šeši dantys. Nustatyta, kad V. T. savo veiksmais – suduotais smūgiais kumščiu bei koja gulinčiam ant nugaros nukentėjusiajam į veidą – padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, dėl to nukentėjusysis patyrė žalos sveikatai, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Tačiau tiek pirmosios instancijos teismo išvados, tiek apeliacinės instancijos teismo, pritarusio pirmosios instancijos teismui, išvados, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą pagal nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį, nėra pakankamai motyvuotos. Pirmosios instancijos teismas lakoniškai išdėstė aplinkybes, kurios apibūdina nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, formaliai nurodė besivadovaujantis ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentų neturtinės žalos dydžio klausimu, iš esmės tik pakartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas išvadas, tačiau, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, apsiribojo pastebėjimu, kad apelianto išvardyti neigiami padariniai, t. y. juos parodančios aplinkybės, pakartotinai neanalizuojami. Be to, pažymėtina, kad teismo nutartyje nurodyti motyvai, jog dėl nusikaltimo padarytų sveikatos sužalojimų nukentėjusiajam nenustatyta liekamųjų reiškinių, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių apie nusikalstama veika sukeltus padarinius, nes iš tiesų, kaip nurodė nukentėjusysis, dėl nuskeltų dantų tokie padariniai egzistuoja. Priimtoje nutartyje kaip pagrindiniai argumentai pateikiama ne šios bylos aplinkybių analizė ir vertinimas, o nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytų kasacinės instancijos teismo nutarčių analizė, gilinantis į atskirų bylų, kuriose priimtos nurodytos nutartys, detales (aplinkybes). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas daug dėmesio skyrė žemesnių instancijų teismų sprendimams, kurie negali būti laikomi precedentais formuojant teismų praktiką.
9. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, visumą, konstatuoja, kad nukentėjusiajam M. G., dėl V. T. padaryto tyčinio nusikaltimo patyrusiam žalą, priteistos neturtinės žalos dydis nėra teisingas, šiuo klausimu padarytos teismų išvados neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. Teismai neturtinės žalos dydį nustatė neproporcingai, nepakankamai atsižvelgdami į pažeistų vertybių svarbą, taip pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Taigi nagrinėjamoje byloje materialiosios teisės normos (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) buvo taikytos netinkamai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistini, padidinant nukentėjusiajam M. G. priteistą neturtinės žalos dydį iki 2200 Eur.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. nutartį ir iš nuteistojo V. T. nukentėjusiajam M. G. priteistos neturtinės žalos dydį padidinti iki 2200 Eur.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Artūras Pažarskis
Dalia Bajerčiūtė
