Civilinė byla Nr. e3K-3-118-403/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02602-2016-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.2.3; 2.6.8.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl atsisakymo išmokėti garantijos išmoką pripažinimo neteisėtu ir garantijos išmokos priteisimo, trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „RGG“ (išregistruota iš Juridinių asmenų registro).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių garanto atsakomybę kredito davėjui už kredito gavėjo negrąžintą paskolą, terminą kreiptis dėl garantijos išmokos sumokėjimo skaičiavimo ir jo pasibaigimo teisinės reikšmės, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė AB SEB bankas ieškiniu prašė Vilniaus apygardos teismo pripažinti neteisėtu atsakovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atsisakymą sumokėti išmoką pagal 2009 m. kovo 31 d. išduotą garantiją ir priteisti iš atsakovės 147 267,15 Eur garantijos išmoką.
3. Ieškovė nurodė, kad su atsakove UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2003 m. rugsėjo 22 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo garantuoti ieškovės naudai skolininkei (paskolos gavėjai) UAB „RGG“ suteiktos paskolos pirmosios dalies, atitinkančios atsakovės atsakomybės limitą, grąžinimą. 2009 m. kovo 26 d. ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „RGG“ sudarė kreditavimo sutartį dėl 800 000 Lt (231 696,01 Eur) paskolos suteikimo apyvartinėms lėšoms finansuoti, o atsakovė šios sutarties pirmosios dalies (640 000 Lt (185 356,81 Eur)) grąžinimą 2009 m. kovo 31 d. garantavo Smulkiojo ir vidutinio verslo paskolos garantija Nr. 01852. 2013 m. sausio 7 d. ieškovė informavo atsakovę, kad 2012 m. kovo 18 d. baigėsi kreditavimo sutarties terminas ir ieškovė kreipsis į notarą dėl vykdomojo dokumento išdavimo. 2015 m. spalio 28 d. ieškovė pateikė atsakovei prašymą dėl garantijos išmokos sumokėjimo, tačiau atsakovė atsisakė ją sumokėti, nurodydama, kad ieškovė praleido bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte nustatytą trejų metų terminą kreiptis dėl išmokos sumokėjimo. Ieškovės teigimu, toks atsakovės atsisakymas yra nepagrįstas ir išmoka jai turi būti priteista, nes ji į atsakovę kreipėsi dar 2013 metais, o išieškojimo pagal kitas užtikrinimo priemones terminas užtruko ne dėl ieškovės kaltės.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinys atmestas.
5. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1379-173/2013 iškėlė bankroto bylą UAB „RGG“. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimu UAB „RGG“ pripažinta pasibaigusia dėl bankroto. UAB „RGG“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2017 m. liepos 24 d.
6. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendime nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2003 m. rugsėjo 22 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. BS/2003/06/G. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo garantuoti ieškovės naudai skolininkei (paskolos gavėjai) suteiktos paskolos grąžinimą. Ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „RGG“ 2009 m. kovo 26 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 03509071257740-74 (dėl 800 000 Lt (231 696,01 Eur)) paskolos suteikimo. 2010 m. kovo 30 d. ieškovė ir UAB „RGG“ pasirašė kreditavimo sutarties pakeitimus Nr. 1 ir 2, o 2011 m. balandžio 29 d. pakeitimą Nr. 3. Atsakovė kreditavimo sutarties paskolos pirmosios dalies (640 000 Lt (185 356,81 Eur)) grąžinimą garantavo 2009 m. kovo 31 d. išduota Smulkiojo ir vidutinio verslo paskolos garantija Nr. 01852.
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAtNDY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320-469/2016">3K-3-320-469/2016</a>, kurioje ginčas buvo kilęs tarp BAB banko „Snoras“ ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl iš esmės analogiškos bendradarbiavimo sutarties vykdymo, nurodyta, kad garantijos sąlyga dėl 400 dienų kreipimosi į banką termino buvo aiškiai įtvirtinta šalių bendradarbiavimo sutartyje, ieškovė turėjo sutartyje nurodytą galimybę elgtis nepažeisdama šios sąlygos, šalys bendradarbiavimo sutartyje išreiškė suderintą valią dėl šios sąlygos pažeidimo padarinių. Bankui pažeidus šią garantijos sutarties sąlygą, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ turėjo teisę atsisakyti mokėti garantijos išmoką.
8. Atsakovė teigė, kad ieškovė praleido bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte nustatytą, o vėliau 2010 m. lapkričio 12 d. bendradarbiavimo sutarties pakeitimu Nr. 1 patikslintą trejų metų terminą paraiškai dėl garantijos išmokos pateikti. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. lapkričio 7 d. ji raštu informavo atsakovę, jog toliau yra vykdomos išieškojimo procedūros iš bankrutuojančios skolininkės UAB „RGG“, kurios kredito grąžinimui užtikrinti, be viso ko, yra suteikta atsakovės garantija. Šiuo raštu ieškovė taip pat nurodė atsakovei, kad trečiojo asmens įkeisto turto realizavimas dar nėra pradėtas, tačiau, bankroto procedūros metu gavusi turto vertinimus, ieškovė kreipsis į atsakovę dėl išmokų pagal garantijas. Anot ieškovės, šis raštas buvo pateiktas nepraleidus bendradarbiavimo sutartyje nustatyto trejų metų termino paraiškai pateikti.
9. Teismo vertinimu, minėtame ieškovės rašte nėra prašoma išmokėti garantijos išmoką, kartu su juo nebuvo pateikti bendradarbiavimo sutartyje nustatyti privalomi dokumentai, kuriuos ieškovė turėjo pateikti kreipdamasi dėl garantijos išmokos (ar jos dalies) mokėjimo. Minėto rašto taip pat negalima laikyti ieškovės prašymu ar siūlymu nustatyti kitą prašymo dėl garantijos išmokos pateikimo terminą pagal bendradarbiavimo sutarties 8.5 punktą. Taigi, priešingai nei nurodė ieškovė, jos 2013 m. lapkričio 7 d. rašto atsakovei teismas nevertino kaip prašymo dėl išmokos išmokėjimo.
10. Bendradarbiavimo sutartyje (8.3 punktas) nurodyta kreipimosi dėl garantijos išmokos dalies sumokėjimo tvarka. 2015 m. spalio 28 d. ieškovė pateikė prašymą „Dėl UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ suteiktos garantijos išmokos (ar jos dalies) mokėjimo“. Kreditavimo sutarties terminas baigėsi 2012 m. kovo 18 d., taigi bendradarbiavimo sutartyje nustatytas trejų metų terminas paraiškai dėl išmokos pateikti baigėsi 2015 m. kovo 18 d. Ieškovė į atsakovę kreipėsi praėjus daugiau kaip 7 mėn. po maksimalaus termino kreiptis į atsakovę dėl garantijos išmokos sumokėjimo pabaigos. Dėl šios priežasties atsakovė 2015 m. lapkričio 17 d. rašte ieškovei pagrįstai nurodė, kad ieškovės prašymas mokėti garantijos išmoką negali būti nagrinėjamas. Pavėluotas kreipimasis dėl garantijos išmokos mokėjimo, remiantis bendradarbiavimo sutarties 10.3.1 punktu, buvo pagrindas atsakovei atsisakyti išmokėti garantijos išmoką.
11. Tai, kad nebuvo laiku ir tinkamai kreiptasi į atsakovę dėl garantijos išmokos mokėjimo ir taip laiku nebuvo įgyvendinta ieškovės teisė į garantijos išmokos mokėjimą (reikšmingai praleistas garantijos terminas), įvyko dėl ieškovės (atsakingų banko darbuotojų) kaltės ir (ar) veiksmų (nerūpestingumo, suklydimo ir (ar) vidinių procedūrų pažeidimo), todėl neigiamos pasekmės dėl ieškovės neįgyvendintos teisės gauti garantijos išmoką dėl ieškovės kaltės turi tekti ieškovei, bet ne atsakovei. Atsakovė negali būti įpareigota vykdyti prievolių, kurios yra pasibaigusios, ji galėjo pasinaudoti bendradarbiavimo sutartyje įtvirtinta teise atsisakyti išmokėti garantijos išmoką, esant bendradarbiavimo sutartyje nustatytoms aplinkybėms.
12. Apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės AB SEB banko apeliacinį skundą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.
13. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantijos sąvoka: garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais).
14. Bendradarbiavimo sutartyje nustatyta sąlyga, kad, paskolos gavėjui negrąžinus paskolos (bendrovės garantuotos paskolos dalies) ir bankui nutraukus paskolos sutartį, bankas turi teisę ne vėliau kaip per trejus metus, jei šalys nesusitars kitaip, kreiptis į bendrovę dėl garantijos išmokos išmokėjimo (bendradarbiavimo sutarties 7.2 punktas ir jos pakeitimo 1.14 punktas). Nustačius aptariamo termino praleidimą, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ turėjo teisę atsisakyti išmokėti ieškovei garantijos išmoką. Aptariamos bendradarbiavimo sutarties sąlygos pažeidimas suteikė teisę atsakovei atsisakyti išmokėti garantijos išmoką ir tam neprivalo būti nustatytos jokios kitos papildomos aplinkybės.
15. Bendradarbiavimo sutarties 7.2 punktas (kartu su jos pakeitimo 1.14 punktu) nustato dvi sąlygas, kurioms abiem įvykus pradedamas skaičiuoti trejų metų kreipimosi į garantą dėl garantijos išmokos sumokėjimo terminas, – skolininkas negrąžina paskolos ir bankas nutraukia paskolos sutartį. Teismo vertinimu, paskolos sutarties termino pasibaigimas garantijos išmokos mokėjimo prasme yra tapatus paskolos sutarties nutraukimui, nes ir vienu, ir kitu atveju atsiranda banko teisė pradėti išieškojimą iš paskolos užtikrinimo priemonių.
16. Iš byloje esančio 2011 m. balandžio 29 d. kreditavimo sutarties pakeitimo Nr. 3 matyti, kad paskutinė ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos kreditavimo sutarties pagrindu suteikto kredito grąžinimo diena buvo 2012 m. kovo 18 d. Tą dieną paskola nebuvo grąžinta, tačiau šalys nesutaria, ar ši diena taip pat laikytina ir paskutine paskolos sutarties galiojimo diena. Ieškovė teigė, kad sutartis buvo nutraukta 2013 m. kovo 19 d., kai įsiteisėjo nutartis iškelti UAB „RGG“ bankroto bylą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutiko, nes bylos duomenys patvirtina, jog kreditavimo sutartis nustojo galioti anksčiau. 2013 m. sausio 7 d. raštu ieškovė informavo atsakovę, kad 2012 m. kovo 18 d. baigėsi kreditavimo sutarties terminas. Ši data sutampa su kreditavimo sutartyje nustatyta paskutine kredito grąžinimo diena. Paskolos sutarties termino pasibaigimas garantijos išmokos mokėjimo prasme yra tapatus paskolos sutarties nutraukimui, nes ir vienu, ir kitu atveju atsiranda prievolė paskolos gavėjui grąžinti visą paskolos sumą, o jos negrąžinus atsiranda banko teisė pradėti išieškojimą iš užtikrinimo priemonių. Aptariamas trejų metų terminas kreiptis į garantą prasidėjo 2012 m. kovo 18 d. ir baigėsi 2015 m. kovo 18 d., o ieškovė, pateikusi prašymą atsakovei tik 2015 m. spalio 28 d., praleido šį terminą.
17. Nors ieškovė nurodė, kad dar 2013 metais kreipėsi į atsakovę dėl garantijos išmokos išmokėjimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šie raštai nelaikytini kreipimusi dėl garantijos išmokėjimo. 2013 m. sausio 7 d. ir 2013 m. lapkričio 7 d. raštai nelaikytini prašymais dėl garantijos išmokos išmokėjimo, nes juose nėra pateikta prašymo išmokėti garantijos sumą.
18. Nors ieškovė nurodė, kad kitų užtikrinimo priemonių realizavimas užtruko dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, tai nereiškia, kad ji neturėjo galimybės kreiptis į atsakovę laiku su prašymu šį terminą pratęsti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tokią praktiką atsakovė taikė – pratęsdavo dar nepasibaigusius terminus.
19. Svarbia bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte ir jos pakeitimo 1.14 punkte nustatyto termino praleidimo priežastimi negali būti pripažintas subsidiarus garanto atsakomybės pobūdis, įtvirtintas CK 6.90 straipsnio 1 dalyje ir pakartotas bendradarbiavimo sutarties 8.1 punkte, nustatantis, kad garantija yra antraeilė paskolos grąžinimo priemonė, vykdoma tik po to, kai realizuojamos kitos paskolos grąžinimą užtikrinančios priemonės. Bendradarbiavimo sutartyje ši aplinkybė įvertinta, joje suderinti šalių interesai, lūkesčiai ir galimybės tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Pagal sutarties 8.2–8.7 punktus, dar nepabaigus kitų paskolos užtikrinimo priemonių realizavimo procedūrų, tačiau jau įvertinus jų galimybes ir perspektyvą, bankas turi teisę kreiptis į atsakovę dėl garantijos išmokėjimo, ir ši išmoka ar jos dalis gali būti išmokėta iki kitų paskolos užtikrinimo priemonių realizavimo procedūrų pabaigos. Todėl garanto atsakomybės subsidiarumas nėra pagrindas kreditoriui nesilaikyti garantijos sąlygų ir pažeisti terminą kreiptis dėl garantijos išmokos.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
20. Kasaciniu skundu ieškovė AB SEB bankas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimą. Kasaciniu skundu palaikomas ieškinio reikalavimas priteisti garantijos išmoką. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Teismai, nuspręsdami, kad paskolos (kredito) grąžinimo termino pasibaigimas yra laikomas kreditavimo sutarties nutraukimu, sutapatino du teisine prasme skirtingus institutus bei netinkamai aiškino ir taikė CK 6.33 straipsnio 2 dalį, 6.53, 6.217 straipsnių teisės normas, reglamentuojančias sutarčių nutraukimą ir prievolės su atidedamuoju terminu vykdymo pradžią. CK 6.33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Prievolės turi būti įvykdomos nustatytais terminais (CK 6.53 straipsnis). Pagal kreditavimo sutartį atsirandanti kredito gavėjo prievolė grąžinti kreditą savo esme ir pobūdžiu yra prievolė su atidedamuoju terminu, kuri nėra vykdytina tol, kol nesueina konkretus kreditavimo sutartyje nustatytas terminas.
20.2. Teismai nepagrįstai nurodė, kad kreditavimo sutartis buvo nutraukta 2012 m. kovo 18 d., kai suėjo kredito grąžinimo pagal kreditavimo sutartį terminas, ir bendradarbiavimo sutartyje nustatytas trejų metų terminas pateikti paraišką dėl garantijos išmokos baigėsi 2015 m. kovo 18 d. Vadovaujantis CK 6.33 straipsnius, kredito sutarties termino suėjimas yra prievolės su atidedamuoju terminu vykdymo termino suėjimas. Prievolės įvykdymo termino suėjimas (kredito grąžinimo termino suėjimas) nereiškia sutartinių teisinių santykių pasibaigimo, nebent šalys sutartyje dėl to būtų aiškiai susitarusios. Kredito sutarties atveju, prievolės įvykdymo terminui suėjus, kredito gavėjui kyla pareiga grąžinti gautą kreditą, o kredito davėjui kyla pareiga priimti kredito grąžinimą ir jis įgyja teisę imtis savo reikalavimo teisės priverstinio įgyvendinimo veiksmų. Vien tai, kad suėjo prievolės įvykdymo terminas, nėra ir per se (savaime) negali būti tapatinama su sutarties nutraukimu. Tam tikrais atvejais prievolės vykdymo suėjimo terminas gali būti siejamas su sutarties nutraukimu, tačiau tai nereiškia, kad ši teismų padaryta išvada yra aktuali ir taikytina visais atvejais. Prievolės vykdymo termino suėjimas gali būti laikomas kartu ir sutarties pasibaigimu: pirma, jeigu prievolė yra tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), antra, jeigu sutarties pasibaigimas šiuo pagrindu nustatytas pačioje sutartyje.
20.3. Pagal bendradarbiavimo sutarties, įskaitant jos pakeitimą, 7.2 punktą, paskolos gavėjui negrąžinus paskolos (atsakovės garantuotos paskolos dalies) ir bankui nutraukus paskolos sutartį, bankas turi teisę ne vėliau kaip per trejus metus, jei šalys nesusitars kitaip, kreiptis į atsakovę dėl garantijos išmokos sumokėjimo. Iš bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkto nuostatų matyti, kad aptariamo trejų metų termino pradžia siejama su dviejų faktinių aplinkybių atsiradimu: pirma, asmuo, kuriam ieškovė suteikė atsakovės garantuotą paskolą, negrąžina paskolos ieškovei; antra, ieškovės iniciatyva nutraukiama tokia paskolos sutartis. Tik egzistuojant kartu šioms dviem faktinėms aplinkybėms turėtų būti pradedamas skaičiuoti trejų metų terminas reikalavimui mokėti garantijos išmoką pareikšti.
20.4. Teismai ignoravo CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, jų taikymo aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, dėl to bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkto nuostatas išaiškino taip, kad vietoj minėtame punkte įtvirtintų dviejų sąlygų – kredito pagal kreditavimo sutartį negrąžinimo ir ieškovės iniciatyva kreditavimo sutarties su trečiuoju asmeniu nutraukimo – liko tik viena – kredito pagal kreditavimo sutartį negrąžinimas. Teismai nepagrįstai sprendė, kad paskolos sutarties termino pasibaigimas garantijos išmokos mokėjimo prasme yra tapatus paskolos sutarties nutraukimui. Ieškovė, vadovaudamasi bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte nustatytu trejų kalendorinių metų terminu, laiku kreipėsi į atsakovę dėl garantijos išmokos mokėjimo. Todėl atsakovei kilo pareiga bendradarbiavimo sutarties pagrindu išmokėti garantijos išmoką.
20.5. Vertinant šalių santykius, turėjo būti atsižvelgta į CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (lot. contra proferentem). Būtent atsakovė pasiūlė ieškovei bendradarbiavimo sutarties sąlygas, o ieškovė su jomis sutiko, todėl visi iš bendradarbiavimo sutarties sąlygų kylantys neaiškumai turėjo būti aiškinami ieškovės naudai ir atsakovės nenaudai. Būtent ieškovės naudai ir atsakovės nenaudai turėjo būti aiškinami bet kokie neaiškumai, susiję su bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkto ir bendradarbiavimo sutarties pakeitimo 1.15 punkto nuostatomis dėl trejų metų termino kreiptis į atsakovę su prašymu sumokėti garantijos išmoką.
20.6. Bendradarbiavimo sutartyje (7.2, 8.1 punktai) šalys garanto prievolės atsiradimo momentą susiejo su paskolos gavėjo (trečiojo asmens) paskolos negrąžinimo ir paskolos sutarties su juo nutraukimo faktais. Toks susitarimas atitinka įstatyme įtvirtintą garantijos prievolės subsidiarumą (CK 6.90 straipsnio 1 dalis, 6.92 straipsnio 1 dalis). Bendradarbiavimo sutarties 8.1 punktu šalys susitarė, kad garantijos išmoka sumokama tik realizavus visas kitas paskolos prievolės užtikrinimo priemones. Teismai padarė priešingą išvadą, konstatavę, kad termino pareikšti prašymą išmokėti garantijos išmoką praleidimo priežastimi negali būti pripažintas subsidiarus garanto atsakomybės pobūdis, įtvirtintas CK 6.90 straipsnio 1 dalyje ir pakartotas bendradarbiavimo sutarties 8.1 punkte, nustatant, kad garantija yra antraeilė paskolos grąžinimo priemonė, vykdoma tik po to, kai realizuojamos kitos paskolos grąžinimą užtikrinančios priemonės. Garantijos esmė paneigta tuo aspektu, kad sudaro prielaidas garantui atsisakyti išmokėti garantijos išmoką, nors skolininko prievolė kreditoriui dar nėra pasibaigusi. Bendradarbiavimo sutartyje nurodyto trejų kalendorinių metų kreipimosi terminas negali būti vertinamas taip, kad paneigtų bendradarbiavimo sutarties esmę.
20.7. Bendradarbiavimo sutarties 1.2 punkte šalys nustatė, kad atsakovė garantijas teikia vadovaudamasi Smulkaus ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), patvirtintais Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-255. Garantijos teikiamos tik dėl paskolų, suteikiamų smulkaus ir vidutinio verslo subjektams pagal Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą. Tokios garantijos yra prilyginamos valstybės garantijoms (Nuostatų 4 punktas), jomis užtikrinamas mikroįmonių ir mažų įmonių įsipareigojimų vykdymas. Garantija yra valstybinės garantijos instrumentas, turintis suponuoti jos veikimo patikimumą ir galiojimą. Todėl tol, kol trečiasis asmuo negrąžina paskolos (atsakovės garantuotos paskolos dalies), ieškovė turi teisę kreiptis į atsakovę dėl garantijos išmokos dalies mokėjimo arba dėl visos garantijos išmokos mokėjimo iš karto.
20.8. Teismai tas pačias aplinkybes dėl kitų dviejų garantijų išmokėjimo vertino visiškai skirtingai nei ginčo garantijos atveju ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Teismai ignoravo atsakovės ir ieškovės bendradarbiavimo praktiką, pagal kurią garantijos išmokos buvo mokamos griežtai nevertinant trejų metų termino, nurodyto bendradarbiavimo sutartyje. Ieškovė tinkamai vykdė bendradarbiavimo sutartyje (2.2 punktas) nustatytus įsipareigojimus pranešti atsakovei apie visus įvykius, kurie gali turėti neigiamos įtakos paskolos sutartyje nustatytų paskolos gavėjo finansinių įsipareigojimų vykdymui (jo finansinės būklės pablogėjimą, suvaržymus bei apribojimus disponuoti lėšomis ir t. t.). Todėl ieškovės reikalavimas dėl neterminuotos garantijos išmokos atsakovei nebuvo ir negalėjo būti siurprizinis ar netikėtas. Atsakovės atsisakymas sumokėti garantijos išmoką neatitinka sąžiningo bendradarbiavimo sutarties vykdymo principo, o ieškovės veikimas negali būti pripažintas nesąžiningu ar nepateisinamu delsimu, neprotingu savo teisių įgyvendinimu pagal CK 1.5 straipsnį ir savaime sukelti tokius padarinius kaip kitos šalies atsisakymas vykdyti sutartį.
21. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ prašo atmesti kasacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma:
21.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai vertino atsakovės suteikiamos garantijos esmę, paskirtį, tikslus ir vykdymo sąlygas bei tinkamai nustatė bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte nustatyto trejų metų termino reikšmę. Teismai atsižvelgė į tai, kad atsakovės teikiamos garantijos prilyginamos valstybės garantijoms, kurių suteikimą reglamentuoja specialūs teisės aktai, taip pat tinkamai įvertino ginčo termino reikšmę, t. y. jog šis terminas nėra tik formalumas, o vadovaujantis tiek bendradarbiavimo sutarties nuostatomis, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, nustatyto termino, per kurį bankas turi teisę kreiptis į atsakovę dėl garantijos išmokos sumokėjimo, privaloma griežtai laikytis. Teismai, aiškindami nustatyto kreipimosi dėl išmokos mokėjimo termino reikšmę, pagrįstai atsižvelgė ir į bendradarbiavimo sutartyje išreikštą sutarties šalių valią ir aiškią nuostatą pagal bendradarbiavimo sutarties 10.3.1 punktą, kad atsakovė turi teisę atsisakyti tenkinti banko reikalavimą, jei šis dėl garantijos išmokos mokėjimo pateiktas pasibaigus bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte nustatytam terminui.
21.2. Teismai tinkamai nustatė momentą, nuo kurio skaičiuojamas bendradarbiavimo sutartyje nustatytas trejų metų terminas kreiptis dėl garantijos išmokos. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, bendradarbiavimo sutarties 7.2 punktas turėtų būti aiškinamas kaip nustatantis banko teisę kreiptis į atsakovę dėl garantijos išmokos mokėjimo per trejus metus nuo to momento, kai pasibaigia kredito grąžinimo terminas. Aiškinimas, kad bankas turi teisę per trejus metus kreiptis dėl garantijos išmokos mokėjimo skaičiuojant šį terminą nuo momento, kada nutraukiama kredito sutartis, suteiktų nepagrįstą ir neproporcingą pranašumą bankams, nes tokiu atveju ginčo termino pradžia tiesiogiai priklausytų tik nuo banko veiksmų, t. y. bankai galėtų nesąžiningai naudotis nustatytu terminu ir nepagrįstai delsti nutraukti kredito sutartis, taip neribotam laikui pratęsdami terminą, per kurį galima kreiptis dėl garantijos išmokos sumokėjimo. Tai pažeistų atsakovei nustatytą pareigą rūpestingai ir efektyviai disponuoti valstybės biudžeto lėšomis, valstybės skolos valdymo principus, neužtikrintų teisinio tikrumo.
21.3. Teismai tinkamai taikė proceso teisės normas bei vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, t. y. tinkamai vertino faktines aplinkybes bei pagrįstai nustatė, kad dėl kitų dviejų (ne ginčo) kredito sutarčių ieškovė prašymus dėl garantijos išmokos sumokėjimo pateikė nepraėjus trejų metų terminui nuo šių sutarčių pabaigos. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė, vertindama prašymus dėl garantijos išmokos, būtų nesivadovavusi bendradarbiavimo sutartyje nustatytu trejų metų terminu. Priešingai, bylos faktinės aplinkybės, specialus atsakovės suteikiamos garantijos pobūdis, griežtas reglamentavimas ir aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAtNDY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320-469/2016">3K-3-320-469/2016</a>) patvirtina, kad ginčo termino laikymasis yra itin reikšminga ir privaloma garantijos vykdymo sąlyga. Nurodytoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl atsakovės teisės atsisakyti išmokėti garantijos išmoką, rėmėsi CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu vienu pagrindinių sutarčių teisės principų, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (lot. pacta sunt servanda), ir konstatavo, kad garantijos sąlyga dėl 400 dienų kreipimosi į banką termino buvo aiškiai įtvirtinta šalių bendradarbiavimo sutartyje, ieškovė turėjo sutartyje nurodytą galimybę elgtis nepažeisdama šios sąlygos, šalys bendradarbiavimo sutartyje išreiškė suderintą valią dėl šios sąlygos pažeidimo padarinių; bankui pažeidus šią garantijos sutarties sąlygą UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ turėjo teisę atsisakyti mokėti garantijos išmoką.
21.4. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad garanto pareiga mokėti garantijos sumą kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sąlygos. Griežtas garantijos sąlygų laikymasis užtikrina tinkamą garanto vienašalių įsipareigojimų įgyvendinimą, kreditoriaus teisėtus lūkesčius gauti garantijos sumą, civilinių teisinių santykių aiškumą bei stabilumą, nes visiems jų dalyviams garantuojamas teisinis tikrumas, kad tik egzistuojant visoms nurodytoms aplinkybėms garantija atliks savo, kaip prievolės užtikrinimo priemonės, funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDcwLTY4Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-470-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-470-687/2018">e3K-3-470-687/2018</a>; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTItMjE5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-352-219/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-352-219/2016">3K-3-352-219/2016</a>; kt.). Būtent dėl nurodomų priežasčių sutartyje nustatyta sąlyga, nurodanti, per kurį laiką bankas turi teisę kreiptis į atsakovę dėl garantijos išmokos sumokėjimo.
21.5. Atsakovė yra valstybės įsteigta garantijų institucija, teikianti garantijas pagal Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 8 straipsnį. Bendrovė teikia garantijas už smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų imamas paskolas Smulkiojo ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatų (toliau – Nuostatai) pagrindu. Pagal Nuostatų 4 punktą, atsakovės įsipareigojimų pagal suteiktas garantijas įvykdymą garantuoja valstybė. Vadovaujantis Nuostatų 7.3 punktu, garantijos išmokos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka ir terminai yra garantijos suteikimo sąlyga, kurią atsakovė privalo aptarti su kredito įstaiga sudaromoje bendradarbiavimo sutartyje. Valstybės skolos įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad Vyriausybė kiekvienais metais kiekvienai garantijų institucijai (įskaitant ir atsakovę) nustato įsipareigojimų pagal garantijas limitus. Atsakovė, teikdama naujas garantijas, privalo laikytis (t. y. neviršyti) Vyriausybės nustatyto įsipareigojimų limito, įvertinusi naujai prisiimamus įsipareigojimus ir turimus (galiojančius) įsipareigojimus pagal suteiktas garantijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAtNDY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320-469/2016">3K-3-320-469/2016</a> pažymėta, kad Nuostatuose nurodytų imperatyviųjų normų laikymasis yra itin reikšmingas dėl to, kad atsakovės teikiamos garantijos prilyginamos valstybės garantijai. Atsižvelgiant į tai, tais atvejais, kai garantijos santykiams taikomi Nuostatai, sprendžiant dėl garanto prievolės mokėti garantijos išmoką, turi būti vertinami ne tik šalių valia nustatytos, bet ir imperatyviosiose šio teisės akto normose įtvirtintos garantijos sąlygos.
21.6. Nuostatuose nenustatyta garantijos išmokos sąlygos, kad kreditavimo sutartis būtų nutraukta. Vadovaujantis Nuostatų 2 punktu, garantijos išmoka – pinigų suma, sumokama garantijos gavėjui, paskolos gavėjui negrąžinus paskolos (t. y. nenurodoma, kad išmokama tik paskolos gavėjui negrąžinus paskolos ir kartu kredito įstaigai nutraukus kredito sutartį). Bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte nustatyta sąlyga dėl kredito sutarties nutraukimo siekiama užtikrinti banko interesus tais atvejais, kai kredito sutartis yra nutraukiama prieš terminą, t. y. tuo tikslu, kad bankui nereikėtų laukti kredito termino pabaigos ir jis galėtų kreiptis į atsakovę jau nutraukus kredito sutartį.
21.7. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės turi būti taikomos vadovaujantis dviem esminiais principais: pirma, kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais; antras principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, turi taikyti visumą CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų taisyklių bei įvertinti visumą reikšmingų aplinkybių. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-224/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-224/2012">3K-3-224/2012</a>; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDEtNDY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-301-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-301-469/2016">3K-3-301-469/2016</a>; kt.).
21.8. Atsižvelgiant į bendradarbiavimo sutarties esmę ir tikslą, taip pat jos sudarymo aplinkybes ir šalių ketinimus, darytina išvada, kad sutarties 7.2 punkte nustatytas trejų metų terminas kreiptis dėl garantijos išmokos sumokėjimo pradedamas skaičiuoti nuo kredito grąžinimo termino pabaigos (tokiu atveju, jeigu kredito sutartis nutraukiama prieš terminą, – nuo sutarties nutraukimo momento) bei yra garantijos vykdymo sąlyga, kurios pažeidimas yra pagrindas atsakovei atsisakyti tenkinti prašymą sumokėti garantijos išmoką. Šios bendradarbiavimo sutarties nuostatos tikslas yra tiek užtikrinti teisinį tikrumą dėl atsakovės vykdytinų prievolių pagal suteiktas garantijas, tiek suteikti bankui pakankamą ir protingą terminą tam, kad jis galėtų pasinaudoti kitomis paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis ir realizuoti įkeistą turtą. Remiantis bendradarbiavimo sutarties 8.1 punktu, atsakovės teikiama garantija yra antraeilė paskolos grąžinimą užtikrinanti priemonė. Bankas įgyja teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti savo įsipareigojimus pagal garantiją tik po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka realizuoja paskolos grąžinimui užtikrinti įkeistą turtą ir iš paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių negauna savo reikalavimų dėl paskolos gavėjo skolos visiško patenkinimo. Bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkto nuostata siekiama suteikti pakankamą bei protingą terminą bankui, per kurį šis galėtų pasinaudoti kitomis prievolės užtikrinimo priemonėmis.
21.9. Nustatant ginčo termino pradžią, svarbu atsižvelgti į bendradarbiavimo sutarties bei jos pagrindu teikiamos atsakovės garantijos tikslą. Bendradarbiavimo sutarties 1.4 punktu šalys susitarė, kad paskolos ar kredito dalies grąžinimo garantavimas yra šios sutarties dalykas. Atsakovė bendradarbiavimo sutarties pagrindu išleidžiamomis garantijomis garantuoja garantijos gavėjo (banko) naudai skolininkui (trečiajam asmeniui) suteiktos paskolos pirmosios dalies, atitinkančios atsakovės atsakomybės limitą, grąžinimą (bendradarbiavimo sutarties 1.5 punktas). Atsakovės garantija siekiama apsaugoti ne pačią kreditavimo sutartį (t. y. kad ši sutartis nebūtų nutraukta), o kredito pagal kreditavimo sutartį grąžinimą, t. y. garantija turėtų būti naudojama tais atvejais, kai skolininkas negrąžina kredito sumos, suteiktos pagal kreditavimo sutartį, ir pasibaigia šio kredito grąžinimo terminas. Kredito sumos negrąžinimas negali būti vienareikšmiškai siejamas su kreditavimo sutarties nutraukimu, nes sutartis gali būti formaliai nenutraukta, tačiau vien praleidus kredito grąžinimo terminą atsiranda teisė kreditoriui reikalauti, o skolininkui – pareiga grąžinti kreditą, o negrąžinus – pradėti skolos išieškojimo veiksmus net ir galiojant kreditavimo sutarčiai. Todėl kreditavimo sutarties nutraukimas nėra būtina sąlyga bankui reikalauti prievolės įvykdymo iš skolininko.
21.10. Kreditavimo sutarties 4.4 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu kredito gavėjas praleidžia prievolės įvykdymo terminą ir neįvykdo visų savo skolinių įsipareigojimų bankui, kurių įvykdymo terminas yra pasibaigęs, bankas turi teisę tvarkyti įkeistas sąskaitas tol, kol bus padengta kredito gavėjo skola, t. y. tam, jog bankas galėtų pasinaudoti prievolės užtikrinimo priemonėmis, kreditavimo sutarties nutraukti nereikia. Atsižvelgiant į tai, kad, suėjus kredito grąžinimo terminui, bankas įgyja teisę panaudoti užtikrinimo priemones, būtent dėl to nuo kredito grąžinimo termino suėjimo ir skaičiuojamas bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte nustatytas trejų metų terminas kreiptis į atsakovę dėl garantijos išmokos. Bankas 2013 m. sausio 7 d. raštu informavo atsakovę, kad 2012 m. kovo 18 d. baigėsi kreditavimo sutarties terminas. Atsižvelgiant į tai, kad kreditavimo sutarties šalims nepavyko susitarti dėl termino pratęsimo ir priverstinio skolos išieškojimo atidėjimo, bankas informavo, jog bus pradėtas skolos išieškojimas. Atitinkamai būtent nuo 2012 m. kovo 18 d. skaičiuojamas trejų metų terminas, per kurį bankas turėjo teisę kreiptis į atsakovę dėl garantijos išmokos sumokėjimo. Ieškovė į atsakovę dėl garantijos išmokos mokėjimo kreipėsi tik 2015 m. spalio 28 d., trejų metų terminas praleistas, dėl to bendrovė atsisakė nagrinėti prašymą.
21.11. CK 6.193 straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta dar 2003 m. Per visą laikotarpį nuo bendradarbiavimo sutarties sudarymo ieškovė ne kartą naudojosi atsakovės teikiamomis garantijomis. Terminas, per kurį bankas turi teisę kreiptis dėl garantijos išmokos, visada buvo taikomas, iš pradžių – 400 dienų, o nuo 2010 m. lapkričio 12 d. – treji metai, o praleidus šį terminą, atsakovė turi teisę atsisakyti išmokėti garantijos sumą. Ieškovei už trečiajam asmeniui suteiktus tris kreditus buvo suteiktos trys atsakovės garantijos. Dėl dviejų garantijų ieškovė laikėsi bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkto reikalavimo ir prašymus dėl garantijos išmokos mokėjimo pateikė laiku, t. y. nepraleisdama bendradarbiavimo sutartyje nustatyto trejų metų termino. Anksčiau bankas kreipėsi į atsakovę 2015 m. vasario 23 d. raštu dėl garantijos išmokos mokėjimo už UAB „Gerdaja“ pagal kreditavimo sutartį, tačiau atsakovė atsisakė ją mokėti, nes buvo praleistas trejų metų terminas. Šio atsakovės atsisakymo bankas neskundė. Atsakovė savo atsakymu, be kita ko, informavo ieškovę, kad ši turi teisę kreiptis į atsakovę dėl garantijos termino pratęsimo. Susiformavo šalių praktika, pagal kurią buvo laikomasi trejų metų termino, per kurį bankas turėjo teisę kreiptis dėl garantijos išmokos sumokėjimo. Ši praktika bankui buvo žinoma ir šalys ja vadovavosi.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl garanto įsipareigojimo įvykdyti kreditoriui skolininko prievolę ir garanto teisės atsisakyti sumokėti garantijos išmoką, kai pažeidžiama sutartyje nustatyta sąlyga – praleidžiamas terminas kreiptis dėl garantijos išmokos
22. CK 6.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Tai paprastoji, sąlyginė garantija, kai garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės ir yra subsidiari (CPK 6.90 straipsnio 1 dalis).
23. CK 6.92 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą, jeigu reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui. Apie atsisakymą tenkinti reikalavimą garantas nedelsdamas turi pranešti kreditoriui.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kadangi garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, tai jo pareiga mokėti garantijos sumą kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sąlygos. Griežtas garantijos sąlygų laikymasis užtikrina tinkamą garanto vienašalių įsipareigojimų įgyvendinimą, kreditoriaus teisėtus lūkesčius gauti garantijos sumą, civilinių teisinių santykių aiškumą bei stabilumą, nes visiems jų dalyviams garantuojamas teisinis tikrumas, kad tik egzistuojant visoms nurodytoms aplinkybėms garantija atliks savo kaip prievolės užtikrinimo priemonės funkciją. Dėl to garantijos kreditorius, norėdamas gauti garantijoje nurodytos prievolės įvykdymą iš garanto, visais atvejais privalo atlikti garantijoje nurodytus veiksmus – kreiptis į garantą raštu, įrodyti pagal garantiją reikalaujamų aplinkybių egzistavimą ar nebuvimą, pateikti tai įrodančius dokumentus ir panašiai. Jeigu kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos vykdymo sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui, tai garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą (CK 6.92 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012).
25. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantijų teikimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. spalio 29 d. įsakymu patvirtintais Smulkaus ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatais (toliau – Garantijų teikimo nuostatai), kuriuose, be kita ko, nurodyta, kad nurodytos bendrovės įsipareigojimų pagal suteiktas garantijas įvykdymą garantuoja valstybė (Garantijų teikimo nuostatų 4 punktas). Nurodytų normų laikymasis yra itin reikšmingas dėl to, kad atsakovės teikiamos garantijos prilyginamos valstybės garantijai (valstybės pagalbai, kuriai taikomas 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai). Atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo svarbą aptariamo pobūdžio garantijų teikimo santykiams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad tais atvejais, kai garantijos santykiams taikomi Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. spalio 29 d. įsakymu patvirtinti Smulkaus ir vidutinio verslo paskolų garantijų teikimo nuostatai, sprendžiant dėl garanto prievolės mokėti garantijos išmoką, turi būti vertinamos ne tik šalių valia nustatytos, bet ir imperatyviosiose šio teisės akto nuostatose įtvirtintos garantijos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAtNDY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320-469/2016">3K-3-320-469/2016</a>, 49 punktas).
26. Garantijų teikimo nuostatų 2 punkte nurodyta, kad garantijos išmoka – pinigų suma, sumokama garantijos gavėjui, paskolos gavėjui negrąžinus paskolos, t. y. teisinis garantijos išmokos mokėjimo pagrindas – paskolos gavėjo gautos paskolos negrąžinimas. Garantijas teikiančios bendrovės įsipareigojimų pagal suteiktas garantijas vykdymą reglamentuojančiame Nuostatų 17 punkte nurodyta, kad kai paskolos gavėjas negrąžina paskolos, bendrovė garantijos išmoką moka garantijos gavėjui, jei paskolos gavėjas negrąžino paskolos pirmosios dalies ir garantijos gavėjui jos nepavyko ar dėl objektyvių priežasčių tikėtina, kad nepavyks išsiieškoti iš paskolos gavėjo pateiktų paskolos grąžinimą užtikrinančių būdų. Nuostatų 18 punkte įtvirtinta, kad paskolos gavėjui negrąžinus paskolos, garantijos gavėjo garantijas teikiančiai bendrovei pateikiamas reikalavimas įvykdyti bendrovės įsipareigojimus pagal suteiktą garantiją turi būti pagrįstas dokumentais ir kitais įrodymais. Pagal Nuostatų 19 punktą bendrovė garantijos išmoką sumoka garantijos gavėjui bendradarbiavimo sutartyje nustatyta tvarka.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl paprastosios (sąlyginės) garantijos, kai bendradarbiavimo sutartimi atsakovė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ įsipareigojo garantuoti ieškovės AB SEB banko skolininkei (paskolos gavėjai) suteiktos paskolos grąžinimą. Ieškovė ir trečiasis asmuo (skolininkė) UAB „RGG“ 2009 m. kovo 26 d. sudarė kreditavimo sutartį dėl 800 000 Lt (231 696,01 Eur) paskolos suteikimo. Atsakovė kreditavimo sutarties paskolos pirmosios dalies (640 000 Lt (185 356,81 Eur)) grąžinimą garantavo 2009 m. kovo 31 d. išduota Smulkiojo ir vidutinio verslo paskolos garantija Nr. 01852. Skolininkei negrąžinus paskolos, 2015 m. spalio 28 d. ieškovė pateikė atsakovei prašymą dėl garantijos išmokos sumokėjimo, tačiau atsakovė atsisakė ją sumokėti, nurodydama, kad ieškovė praleido bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte nustatytą trejų metų terminą kreipimuisi dėl išmokos sumokėjimo.
28. Ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimo sutartyje nustatyta sąlyga, kad, paskolos gavėjui negrąžinus paskolos (bendrovės garantuotos paskolos dalies) ir bankui nutraukus paskolos sutartį, bankas turi teisę ne vėliau kaip per 400 dienų, jei šalys nesusitars kitaip, kreiptis į bendrovę dėl garantijos išmokos išmokėjimo (bendradarbiavimo sutarties 7.2 punktas). 2010 m. lapkričio 12 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė bendradarbiavimo sutarties pakeitimą. Pradinis 400 dienų terminas bendradarbiavimo sutarties pakeitimo 1.14 punktu pakeistas į trejų metų terminą. Bendradarbiavimo sutarties 10.3.1 punkte nustatyta, kad bendrovė turi teisę atsisakyti tenkinti banko reikalavimą, jei banko reikalavimas dėl garantijos išmokos mokėjimo pateiktas pasibaigus šios sutarties 7.2 punkte nustatytam terminui.
29. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sutartyje nustatytas terminas prašymui dėl garantijos išmokos sumokėjimo pateikti teisiškai kvalifikuotinas kaip garantijos vykdymo sąlyga, bet ne garantijos terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAtNDY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320-469/2016">3K-3-320-469/2016</a>, 41, 42 punktai).
30. Kaip nurodyta nutarties 20.3, 21.2, 21.6 punktuose, šalys nesutaria dėl bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkto, pagal kurį paskolos gavėjui negrąžinus paskolos (atsakovės garantuotos paskolos dalies) ir bankui nutraukus paskolos sutartį, bankas turi teisę ne vėliau kaip per trejus metus kreiptis į atsakovę dėl garantijos išmokos, aiškinimo. Ginčo šioje byloje teisingam išsprendimui yra reikšmingas šios sutarties sąlygos turinio išaiškinimas. Ieškovė kasaciniame skunde teigė, kad ši sutarties sąlyga aiškintina kaip reiškianti, jog tik atsiradus abiem aplinkybėms (paskolos negrąžinimui ir paskolos sutarties nutraukimui) skaičiuotina trejų metų termino pradžia. Atsakovės atsiliepime į kasacinį skundą teigiama, kad termino kreiptis dėl garantijos išmokos pradžia yra paskolos negrąžinimas, o sutarties nutraukimas galėtų reikšti termino pradžią tuo atveju, jei sutarties nutraukimas įvyktų anksčiau negu paskolos negrąžinimas.
31. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas pagrindinių sutarčių teisės principų: teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (lot. pacta sunt servanda).
32. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MDMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-703/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-703/2013">3K-3-703/2013</a>; kt.).
33. Pirmiau nurodyta, ir tai patvirtina expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) bendradarbiavimo sutarties 7.2 punktas bei Garantijų teikimo nuostatai, kad garantijos išmokos būtina sąlyga yra paskolos gavėjo gautos paskolos negrąžinimas (nutarties 26, 28 punktai), o kita alternatyvi sąlyga yra kai bankas nutraukia paskolos sutartį. Ši sutarties nuostata išreikšta aiškiai, dėl to nėra pagrįstų abejonių dėl šios nuostatos turinio, reikšmės, todėl teismas neturi pagrindo remtis CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta sutarčių aiškinimo taisykle, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (lot. contra proferentem).
34. Sutarties nutraukimas, kaip alternatyvi sąlyga garantijos išmokai, gali įvykti ir anksčiau negu paskolos negrąžinimas, pvz., kai paskolos gavėjas nevykdo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį dar iki paskolos sutartyje nustatyto galutinio paskolos grąžinimo termino, arba sutartis gali būti nutraukta kitais sutartyje nustatytais atvejais. Pakankama ir būtina sąlyga garantijos išmokai sumokėti yra paskolos gavėjo gautos paskolos negrąžinimas pasibaigus paskolos sutartyje nustatytam galutiniam skolos grąžinimo terminui, taip yra nustatyta bendradarbiavimo sutartyje, ir nuo pat paskolos negrąžinimo dienos, einančios po paskutinės dienos paskolai grąžinti, yra skaičiuojamas šis trejų metų terminas kreiptis dėl garantijos išmokos. Priešingas aiškinimas būtų nesąžiningas garanto atžvilgiu. Teisės aktuose ir bendradarbiavimo sutartyje atskleista šio termino laikymosi svarba, pasekmės jį praleidus – šios garantijos sąlygos pažeidimas, t. y. termino kreiptis su prašymu sumokėti garantijos išmoką praleidimas, lemia garanto teisę atsisakyti sumokėti garantijos išmoką.
35. 2011 m. balandžio 29 d. kreditavimo sutarties pakeitimu Nr. 3 sulygta, kad paskutinė ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos kreditavimo sutarties pagrindu suteikto kredito grąžinimo diena yra 2012 m. kovo 18 d. Tą dieną paskola nebuvo grąžinta ir nuo nurodytos dienos skaičiuotina termino pradžia kreiptis dėl garantijos išmokos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai sprendė, kad trejų metų terminas kreiptis į garantą dėl garantijos išmokos prasidėjo 2012 m. kovo 18 d., t. y. paskolos negrąžinimo dieną, ir baigėsi 2015 m. kovo 18 d., o ieškovė, pateikusi prašymą atsakovei tik 2015 m. spalio 28 d., praleido šį terminą.
36. Ieškovės kasaciniame skunde argumentuojama, kad bendradarbiavimo sutartyje nurodyto trejų kalendorinių metų kreipimosi terminas negali būti vertinamas taip, kad paneigtų bendradarbiavimo sutarties esmę (nutarties 20.6 punktas), tačiau su šiais argumentais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti. Trejų metų terminas buvo reikšminga sutarties sąlyga, jo praleidimo pasekmė – atsisakymas sumokėti garantijos išmoką – buvo nustatyta sutartyje, ieškovei buvo žinoma, o praleidusi terminą ir taip neįvykdžiusi garantijos išmokėjimo sąlygų, ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis tokio rezultato. Ieškovė turėjo sutartyje nurodytą galimybę elgtis nepažeisdama šios sąlygos. Nurodytas trejų metų terminas yra gerokai ilgesnis nei pradinėje sutartyje nustatytas pradinis 400 dienų terminas. Trejų metų terminas yra pakankamas pasirengti ir kreiptis dėl garantijos išmokos sumokėjimo, byloje nėra duomenų, kad ieškovei kurios nors pateisinamos priežastys būtų sutrukdžiusios kreiptis laiku dėl garantijos išmokos. Ieškovė (bankas) taip pat neprašė garantiją teikiančios bendrovės pratęsti terminą ar netaikyti sutartyje nustatytų termino pasibaigimo pasekmių, nors buvo žinoma apie termino pasibaigimą ir dėl to atsirasiančias teisines pasekmes.
37. Ieškovė, nesutikdama su skundžiamais procesiniais sprendimais, kasaciniame skunde taip pat teigia, kad atsakovės atsisakymas sumokėti garantijos išmoką neatitinka sąžiningo bendradarbiavimo sutarties vykdymo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau nurodyti ieškovės argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimo praktikoje ieškovė dažniausiai kreipdavosi į atsakovę per sutartyje nustatytą terminą nuo paskolos negrąžinimo dienos dėl garantijos išmokos sumokėjimo, o, praleidusi šį terminą, yra teikusi prašymus dėl termino pratęsimo ir tokius prašymus atsakovė tenkindavo. Taigi šalių dalykinė bendradarbiavimo praktika rodo, kad ieškovei buvo žinoma apie termino reikšmę, jo skaičiavimą, termino nesilaikymo pasekmes, ir sukaupta patirtis išmokų pagal garantijas srityje leido sąmoningai veikti nepradelsiant termino kreiptis dėl garantijos išmokos, o ginčo atveju praleidus šį terminą jo pasibaigimo pasekmės teko ieškovei.
38. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad, bankui pažeidus garantijos sutarties sąlygą dėl trejų metų termino kreiptis garantijos išmokos sumokėjimo, atsakovė turėjo teisę atsisakyti mokėti garantijos išmoką. Pirmosios instancijos teismas sprendimu teisiškai pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį priteisti garantijos išmoką. Šį sprendimą patvirtino jį palikęs nepakeistą apeliacinės instancijos teismas. Taip teismai priėmė iš esmės teisingus procesinius sprendimus, kuriuos naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
40. Palikus nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, ieškinys liko atmestas, todėl iš ieškovės atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 2420 Eur turėtų kasacinio proceso metu bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovei atstovavusi advokatų kontora „Juodka ir partneriai Primus“ pateikė 2420 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą ir banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovė 2019 m. sausio 17 d. ir 2019 m. vasario 8 d. sumokėjo šiai kontorai iš viso 2420 Eur mokėjimo pavedimais į nurodytos advokatų kontoros sąskaitą.
41. Prašoma priteisti advokato atstovavimo išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį –užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje 1,7 dydžio koeficientą, sudarantį 1521,84 Eur (1,7 x 895,2 Eur (2018 m. liepos 1 d. – 2018 m. rugsėjo 30 d.)). Atsakovei advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas sumažintinas iki 1521,84 Eur, šią sumą priteisiant atsakovei iš ieškovės.
42. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme nesusidarė 3 Eur siekianti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės AB SEB banko (j. a. k. 112021238) 1521,84 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt vieną Eur 84 ct) atsakovei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (j. a. k. 110084026) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Donatas Šernas
Algirdas Taminskas
