Civilinė byla Nr. 2A-193-856/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05199-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.5; 2.6.18.1; 3.3.1.18.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
2018 m. kovo 15 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manirentos servisas“ ir atsakovo M. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7748-1031/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manirentos servisas“ ieškinį atsakovui ūkininkui M. K. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - ir UAB) „Manirentos servisas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo M. K. priteisti 2563,84 Eur skolą už atliktus darbus.
Ieškovė nurodė, kad vykdo veiklą teleskopinių krautuvų ir medžio apdirbimo mašinų serviso srityje, t. y. vykdo teleskopinių Manitou krautuvų ir kitos technikos remontą bei garantinį aptarnavimą. 2017 m. vasario 1 d. gavo atsakovo užsakymą krautuvo Manitou MT732 remonto darbams atlikti. Atlikusi remonto darbus, ieškovė perdavė krautuvą atsakovui ir išrašė 2017 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą MS Nr. 100. Jokių pastabų ar nusiskundimų dėl atlikto remonto ar darbų kainos iš atsakovo negavo. Nepaisant tinkamai ir kokybiškai atliktų darbų fakto, atsakovas iki šiol vengia atsiskaityti su ieškove. Ieškovė ne kartą žodžiu ir raštu ragino atsakovą atsiskaityti su ieškove, tačiau atsakovas 2017-05-29 raštu net atsisako pripažinti patį remonto faktą. Ieškovės vertinimu, tarp šalių yra susiklostę rangos teisniai santykiai (I t., 1–2 b. l.).
Atsakovas M. K. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė klaidina teismą, teigdama, jog iš atsakovo gavo užsakymą krautuvo remonto darbams atlikti. Atsakovas su ieškove nebuvo sudaręs ir pasirašęs rangos sutarties, nebuvo pateikęs darbų užduoties, nebuvo priėmęs darbų rezultato. Ieškovės pateiktas užsakymas - sutartis serviso paslaugoms suteikti - nebuvo derinta su atsakovu ir jo pasirašyta. PVM sąskaitą faktūrą MS Nr.100 atsakovas paštu gavo 2017 m. gegužės mėnesį, tačiau su ja nesutiko, prašydamas ieškovės pateikti informaciją apie darbų užsakymą, jų atlikimą ir darbų priėmimą (I t., 16–17 b. l.)
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Manirentos servisas“ iš atsakovo ūkininko M. K. 2563,84 Eur už atliktus darbus ir 1669,37 Eur bylinėjimosi išlaidas (II t., 28–33 b. l.).
Teismas, vertindamas ieškovės ieškinio elementus – pagrindą ir dalyką, kad ieškovė atliko krautuvo remonto darbus pagal atsakovo užsakymą ir tuos darbus perdavė, sprendė šalis siejantį teisinį santykį kvalifikuoti kaip rangos teisinį santykį.
Teismas nustatė, kad atsakovas rašytinės formos užsakymo ieškovei nepateikė, taip pat atsakovas tiesiogiai nedalyvavo ieškovės atstovui pildant užsakymą serviso paslaugoms suteikti. Tačiau teismas laikė, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog tarp šalių susiklostė realūs rangos teisiniai santykiai – atsakovas su ieškove dėl rangos darbų tarėsi, darbų apimtis ir kaina jam buvo žinoma, o nereikšdamas nesutikimo atsakovas su tokias darbais sutiko – juos užsakė.
Teismas, apžiūrėjęs ieškovės atstovo S. K. išmanųjį įrenginį (mobilųjį telefoną) ir vertindamas pateiktus byloje susirašinėjamus su atsakovu, nustatė, kad ieškovės atstovas atsakovui per E. S. (UAB „Manirenta“ vadovą ir atsakovo svainį) 2017 m. vasario 8 d. perdavė, kokie krautuvo gedimai buvo nustatyti, nusiųsdamas nuotraukas. Taip pat atsakovas buvo informuotas ir dėl darbų kainos.
Atsakovas su ieškove telefonu susitarė, kokie darbai turi būti atlikti, atsakovui buvo žinoma šių darbų kaina ir atlikimo sąlygos, atsakovas tik paprašė atliekant darbus atlikti juos kuo mažesniais kaštais, taupant jo pinigus. Teismas padarė išvadą, kad šalys žodžiu (kaip ir visais atvejais iki tol) dėl remonto darbų ir kitų sąlygų susitarė, susitarimą taip pat patvirtina ir atsakovo konkliudentiniai veiksmai - prašymas atliekant darbus taupyti jo resursus.
Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad darbai galimai buvo užsakyti nuomininkės UAB „Manirenta“, konstatuodamas, kad jokie byloje esantys duomenys šių argumentų nepagrindžia.
Teismas padarė išvadą, kad sąskaitoje nurodyti darbai buvo atlikti įvertinus konstatuotas faktines aplinkybes ir specialisto apžiūrą, apžiūros vaizdo fiksaciją. Atsakovui buvo pateikta sąskaita, kurioje nurodyti atlikti darbai, pasiimdamas sutaisytą krautuvą iš ieškovės ir jį išnuomodamas, nepareikšdamas jokių pretenzijų dėl atliktų darbų, atsakovas, rangos teisinių santykių kontekste, ieškovės atliktus darbus priėmė. Rangovui darbus perdavus, o užsakovui juos priėmus, šiuo atveju konkliudentiniu veiksmu - sutaisyto daikto pasiėmimu ir pretenzijų nereiškimu, užsakovui atsiranda pareiga atsiskaityti su rangovu.
Teismas ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų - 3090,59 Eur - sumą sumažino ir iš atsakovo priteisė 1669,37 Eur, likusias ieškovės bylinėjimosi išlaidas teismas pripažino nepagrįstomis.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovė UAB „Manirentos servisas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti 1669,37 Eur bylinėjimosi išlaidas, ir priimti naują sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje, priteisiant iš atsakovo 3090,59 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (II t., 44–51 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovė buvo priversta pirkti teisines paslaugas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikiant priešingai operatyviam ir teisingam bylos išsprendimui), ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių priteistinų sumų, todėl nepagrįstai sprendimu atsisakyta priteisti visas ieškovės šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12.2. Teismo išvada, kad ieškovė pati vykdė komunikavimą su ekspertu V. V. ir antstole A. K., yra nepagrįsta. 100 Eur suma už komunikavimą su nurodytais asmenimis yra pagrįsta ir priteistina visa. Aplinkybes, kad su antstole ir ekspertu bendravo ieškovės atstovas, patvirtina susirašinėjimas laikotarpiu nuo 2017-09-26 iki 2017-10-11.
12.3. Teismas apskritai neišsprendė ieškovės reikalavimo priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas rengiant 2017-08-29 prašymą dėl termino nustatymo 2017-08-23 nutarties įvykdymui. Turi būti priteisiamos visos ieškovo išlaidos (200 Eur + PVM), kurios yra patirtos ne tik komunikuojant su atsakovu (1 val.), tačiau ir parengiant 2017-08-29 prašymą dėl termino nustatymo 2017-08-23 nutarties įvykdymui (papildoma 1 val.), todėl iš viso už šių teisinių paslaugų teikimą pagrįstai ieškovė sumokėjo 200 Eur + PVM.
12.4. Teismas klaidingai įvertino 2017-09-23 sąskaitos už suteiktą teisinę pagalbą turinį, kuri buvo pateikta kartu su 2017-10-17 prašymu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės atstovas, nors ir sugaišo 5 valandas, tačiau apmokėjimo prašė tik už 3 valandas. Todėl 300 Eur išlaidos yra pagrįsta ir priteistina suma. Pagal 2017-09-23 sąskaitą už suteiktą teisinę pagalbą ir byloje esančius įrodymus, privalo būti priteisiama visa 700,00 Eur + PVM suma.
12.5. Teismas, klaidingai vertindamas 2017-10-18 sąskaitos už suteiktą teisinę pagalbą turinį, klaidingai pateikė priteistino dydžio apskaičiavimus, nurodydamas netikslų mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje. Už pasirengimą ir atstovavimą 2017-11-08 teismo posėdžiui, buvo sugaišta 5 valandas, todėl maksimali priteisiama suma už pasirengimą ir atstovavimą 2017-11-08 teismo posėdžiui yra 419,35 Eur (838,7 Eur x 0,5 = 419,35 Eur).
12.6. Bylinėjimosi išlaidų suma turi būti priteista su PVM. Net jeigu laikyti, kad skundžiamo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, pridėtinės vertės mokestis (PVM), sumokėtas už teisines paslaugas, turi būti priteistas atskirai ir visas nuo faktiškai patirtų išlaidų - 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, t. y. 420,00 Eur. Apelianto patirtos išlaidos valstybei sumokėto PVM dalyje negali būti mažinamos.
Atsakovas M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (II t., 37–42 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas pristatė krautuvą į ieškovei priklausantį autoservisą, paslaugos užsakymo lapas yra ne ieškovės UAB „Manirentos servisas“, o UAB „Manirenta“. Tai, kad šalys praktikoje tinkamai nepasirašydavo visus sutartinius santykius įrodančių dokumentų, nepatvirtina sutartinių santykių buvimo šiuo konkrečiu atveju. Remiantis vien ieškovės atstovo paaiškinimais, jog šalys dėl paslaugų teikimo susitarė žodžiu (telefonu) ir ieškovė sutartus darbus atliko, negalima daryti labiau tikėtinos išvados, jog tarp šalių buvo susiklostę tokie sutartiniai santykiai ir kad ieškovė tikrai atliko atsakovui PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytus darbus, o atsakovas šiuos darbus priėmė ar atsisakė juos priimti. Nesutikimo atsakovas nereiškė todėl, kad jis nepristatė krautuvo ieškovei ir neužsakė darbų. Atsakovo vertinimu, byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti pagrįstos (ar labiau tikėtinos) išvados, jog tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai rangos teisiniai santykiai ir atsakovo krautuvui iš tikrųjų buvo atlikti PVM sąskaitoje - faktūroje nurodyti darbai.
Apžiūros metu pats ieškovės atstovas ir specialistas konstatavo, kad apžiūrimame krautuve buvo sumontuotas kitas hidraulinis cilindras, nei buvo sumontuota ieškovės, sutiktina su pozicija, kad krautuvas ir toliau buvo eksploatuojamas, o vėliau ir parduotas, todėl galima situacija, kad šis mechanizmas galėjo būti pakeistas ir po ieškovės atlikto remonto. Teismas, vertindamas šias aplinkybes, laikė, kad labiau tikėtina, jog visi sąskaitoje nurodyti remonto darbai buvo atlikti. Toks vertinimas absoliučiai nepagrįstas ir neteisėtas, o specialisto išvada prasilenkia su elementaria logika ir jokiu būdu neįrodo, kad visi ieškovės PVM sąskaitoje faktūroje išvardyti darbai buvo atlikti.
Specialisto išvadoje nurodoma, kad naujo guolio 6005 2RS sumontavimo, kaip pateikta PVM sąskaitoje faktūroje, šiuo metu negalima nustatyti nei ardant, nei išoriškai apžiūrint. Nuo krautuvo remonto praėjus daugiau nei pusei metų, guolio keitimo aplinkybės nustatyti nėra galimybės dėl praėjusio laikotarpio ir krautuvo naudojimo krovimo darbuose. Tačiau, įvertinus krautuvo moto valandų skaičių krautuvo remonto metu, bendrą būklę, pagrįsta, kad buvo poreikis šį guolį keisti. Kyla klausimas, ar esant tokiam vertinimui galima konstatuoti, kad guolis buvo keistas ir keistas būtent ieškovės bendrovėje. Tokią specialisto išvadą, kuri sudaryta remiantis vien tik nepagrįstomis prielaidomis, teismas laiko pagrįstu įrodymu ir faktu, kad visi PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti darbai buvo atlikti. Atsakovo vertinimu, tokia teismo išvada yra pažeidžianti įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.
Teismas nevertino aplinkybės, kad iki tol atsakovas visais atvejais, jei tik užsakydavo darbus ieškovės bendrovėje, už juos sumokėdavo. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovės atstovas, nurodydamas, kad pagal ankstesnę bendradarbiavimo su atsakovu praktiką jokių problemų dėl atsiskaitymo už atliktus darbus nebūdavo.
Atsakovas 2018-01-16 procesiniu dokumentu dėl papildomos informacijos prie skundo prašo atsižvelgti į šiame dokumente nurodytas aplinkybes nagrinėjant apeliacinius skundus bei nustatyti terminą įrodymams iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos pateikti. Nurodė, kad ieškovė pažeidė Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos 9.1, 29.1.-30 punktuose nurodytas sąlygas, ekspertas V. V. nėra kompetentingas, atliko paslaugas šališkai, įtakotas kitų asmenų, pateikė šališką vertinimą, savo veiksmais viršijo suteiktus įgaliojimus (II t., 60–62 b. l.).
Atsiliepimu į ieškovės UAB „Manirentos servisas“ apeliacinį skundą atsakovas M. K. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, kadangi atsakovas yra pateikęs apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad eksperto, antstolio paslaugas ieškovei užsakyti nebuvo būtina, kadangi ginčo esmė yra ne atliktų darbų kiekiai, kaina ir apimtys, o šalys nesutaria dėl užsakymo - paraiškos pateikimo. Apie atliekamus darbus atsakovas nežinojo, nebuvo informuotas. Todėl eksperto ir antstolio užsakymo paslaugos, taip pat komunikacija su klientu, antstoliu ir ekspertu dėl ekspertizės atlikimo yra nepagrįstos, byloje yra perteklinės. Telefoninis pokalbis su ieškovės atstovu užtruko ne daugiau 5 minučių, todėl manytina, kad 327,04 Eur reikalavimas už ne daugiau kaip 5 minučių informacijos pateikimą telefonu ir elektroninio laiško surašymą (ne daugiau kaip 150 žodžių) yra nepagrįstas. Iš ieškovės apeliacinio skundo pateiktų susirašinėjimų su ekspertu V. V. galima daryti išvadą, kad ieškovės atstovas buvo iš anksto susitaręs dėl išvados turinio ir ekspertizės rengimo metu ieškovės atstovas toliau derino sau palankius veiksmus. Ekspertas V. V. nėra kompetentingas, atliko paslaugas šališkai, įtakotas kitų suinteresuotų asmenų atlikti eksperto pareigas, pateikė šališką vertinimą, savo veiksmais viršijo suteiktus įgaliojimus. Dėl V. V. ekspertizės išvadų turinio ir parengiamųjų darbų 2018-01-16 buvo kreiptasi į Valstybinę kelių transporto inspekciją prie Susisiekimo ministerijos siekiant išaiškinti, ar ekspertas V. V. neviršijo įgaliojimų teikdamas ekspertizės išvadą. Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti 420,00 Eur pridėtinės vertės mokestį. Teismas neįvertino aplinkybių, kad UAB „Manirentos servisas“, vykdydama techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas, turi vadovautis Paslaugų teikimo tvarkos aprašu, kur 9 - 28 punktuose nurodyta transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarka, kurios ieškovė nesilaikė.
Atsiliepimu į atsakovo M. K. apeliacinį skundą ieškovė UAB „Manirentos servisas“ prašo atsakovo M. K. apeliacinį skundą atmesti, priimti naujai pateiktą įrodymą, priteisti visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje surinkti įrodymai pagrindžia faktą, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, atsakovas šių įrodymų nepaneigė. Šalys tarėsi dėl darbų atlikimo, darbų apimties ir kainos. Visa tai atsakovui buvo žinoma, tai pagrįstai nurodė ir teismas skundžiamame sprendime. Rangos teisinius santykius įrodo ir byloje surinkti įrodymai. Ieškovė hidraulinio cilindro remonto darbus atliko, tai patvirtina 2017-10-09 eksperto apžiūros protokolas bei naujai pateikiamas įrodymas – 2017-02-21 „Hansa Flex hidraulika“ UAB sąskaita faktūra, iš kurios matyti, kad ieškovė užsakė šios detalės remontą, kuris ir buvo atliktas.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
UAB „Manirentos servisas“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, M. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinių skundų argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio argumentais, motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu bei atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – elektroninius laiškus bei „Hansa Flex Hidraulika“ UAB PVM sąskaitą faktūrą, prašydama juos prijungti prie bylos.
Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015, ir kt.). Šiuo ribojimu siekiama byloje dalyvaujančius asmenis skatinti sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai.
Atsižvelgiant į tai, kad minėti rašytiniai įrodymai yra susiję su sprendžiamu klausimu, ir įvertinus tai, jog ieškovės teikiamų rašytinių įrodymų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, minėti dokumentai prijungtini prie bylos ir vertintini visų rašytinių įrodymų kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė UAB „Manirentos servisas“ pagrindė, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Dėl apelianto M. K. apeliacinio skundo
Apeliantas M. K. kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino nepagrįstai konstatavęs, jog tarp šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, nes jokių remonto darbų atsakovas neužsakė, krautuvo į ieškovės autoservisą nepristatė, užsakymo lapas yra išrašytas ne ieškovės, o UAB „Manirenta“, o surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai rangos santykiai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
Pažymėtina, kad rangos sutarties samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Įstatymas nenustato remonto darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma, kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad, sprendžiant, kas užsakė rangos darbus, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti. Jų pagrindu turi būti nustatyta asmens valia ir siekis sudaryti arba nesudaryti sutartį. Pagal bendrąją CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatytą taisyklę, sutarties aiškinimui svarbu faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-323/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-323/2010">3K-3-323/2010</a>).
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, jog krautuvas Manitou MT732, tapatumo Nr. 906012, asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovui M. K., ką patvirtina Traktoriaus, savaeigės mašinos (priekabos) techninės apžiūros talonas Nr. 0449390 (I t., 63 b. l.). Aplinkybė, kad krautuvas Manitou MT732 nuosavybės teise priklausė atsakovui M. K., nurodyta ir 2016-11-25 Nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Manirenta“ ir atsakovo M. K., sąlygose (5.1 p., I t., 170–172 b. l.). Atsakovas 2016-11-25 Nuomos sutartimi krautuvą Manitou MT732 išnuomojo uždarajai akcinei bendrovei „Manirenta“ (I t., 170–172 b. l.). Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė dėl nuomos termino – nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d., o taip pat susitarė, kad turtas pasiimamas ir grąžinamas adresu Gamyklos g. 8, Salininkai, Vilnius (sutarties 2.5. p.). UAB „Manirenta“ krautuvą tam pačiam laikotarpiui pernuomojo UAB „Aivenos statyba“ (II t., 21–22 b. l.). 2017 m. balandžio 9 d. Atlygintinų paslaugų sutartis Nr. 17/04/9-1 patvirtina, kad nuo 2017-04-11 atsakovui priklausantis krautuvas buvo išnuomotas ūkininkui D. S. (I t., 173–186 b. l.). Taigi, laikotarpiu nuo 2016-12-23 iki 2017-04-11 krautuvas Manitou732 nebuvo išnuomotas, jis buvo atsakovo M. K. žinioje, todėl šiuo turtu disponavo būtent pats atsakovas M. K.. Byloje nepateikta įrodymų, kad užsakymo metu (2017-02-01) krautuvas buvo perleistas trečiųjų asmenų nuosavybėn ar disponavimui. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad krautuvą ieškovei pristatė E. S., t. y. UAB „Manirenta“ vadovas, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog krautuvą pristatė atsakovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir tuo atveju, jei krautuvą į ieškovės autoservisą pristatė ne pats atsakovas, o E. S. (apelianto teigimu), vis dėlto spręstina, jog krautuvas į servisą buvo pristatytas paties atsakovo valia. Atsakovas, nuomodamas krautuvą, vykdė komercinę veiklą, iš kurios gaudavo pajamų. Pripažintina, kad krautuvą į ieškovės autoservisą galėjo pristatyti ne pats atsakovas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie veiksmai buvo atlikti su atsakovo žinia ir jo pavedimu.
Pažymėtina, jog byloje nustatyta eilė faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog būtent atsakovas M. K. užsakė krautuvo remonto paslaugas, o tarp šalių buvo susiklostę teisiniai rangos santykiai. Iš byloje pateikto 2017-02-01 užsakymo – sutarties serviso paslaugoms atlikti matyti, kad užsakovu atlikti remonto darbus įvardintas „M“ (suprastina, jog M. K.), nurodyta technikos priemonė – MT732, jos serijinis numeris 906012, kuris atitinka atsakovui priklausančio krautuvo Traktoriaus, savaeigės mašinos (priekabos) techninės apžiūros talone Nr. 0449390 nurodytam tapatumo numeriui – 906012 (I t., 63 b. l.). 2017-02-28 PVM sąskaitoje faktūroje MS Nr. 100 pirkėju įvardintas ūkininkas M. K., nurodytas jo asmens kodas, adresas (I t., 5 b. l.). Iš byloje pateiktų 2017-02-08 telefoninių susirašinėjimų SMS žinutėmis Viber programoje matyti, kad ieškovės atstovas per E. S. nusiuntė atsakovui krautuvo gedimų nuotraukas, nurodė remonto darbų kainą. Atsakovas M. K., atsakydamas į SMS žinutėje pateiktą informaciją, nurodė, kad S. (suprastina S. K.) vakar jam skambino, jis su juo kalbėjo, todėl, teismo vertinimu, ieškovės atstovas ir atsakovas susitarė, kokie darbai bus atliekami, kiek jie kainuos, prašė juos atlikti kuo mažesnėmis piniginėmis sąnaudomis (I t., 68, 71–74, 76–77 b. l.). SMS žinutės, rašytos 2017 m gegužės 15 bei 23 d., patvirtina aplinkybę, kad atsakovas M. K. neneigė atliktų remonto darbų, sutiko už juos sumokėti, tačiau nurodė, kad tai padarys, kai išsiaiškins su E. (I t., 72, 74 b. l.). Nors pats M. K. nurodė, jog byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių kad tarp šalių susiklostė realūs teisiniai rangos santykiai, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės šiuos atsakovo argumentus paneigia. Byloje pateiktos 2016-11-16, 2016-12-28, 2016-11-30 PVM sąskaitos faktūros bei sąskaitos išrašai patvirtina, kad tarp atsakovo ir ieškovės buvo susiklosčiusi praktika, jog remonto darbai buvo užsakinėjami žodžiu, darbus atsakovas priimdavo pasiimdamas suremontuotą techniką, ieškovė išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras, o atsakovas jas apmokėdavo (I t., 64, 67, 69,70, 75, 83 b. l.). Vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl pagrįstai sprendė, jog šalis siejo teisiniai rangos santykiai.
Pažymėtina, jog apeliantas M. K., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šalys konkliudentiniais veiksmais sudarė rangos sutartį, byloje esančius įrodymus vertina atsietai nuo kitų, neatsižvelgdamas į įrodymų visumą. Skirtingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išvadą, jog šalis siejo teisiniai rangos sutarties santykiai, padarė remdamasis ne vien tik ieškovės atstovo paaiškinimais, bet vadovaudamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų visuma.
Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad užsakymo lapas yra išrašytas ne ieškovės, o UAB „Manirenta“.
CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad užsakymo lapas yra išrašytas ne ieškovės, o UAB „Manirenta“, yra pareikštas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo procesiniame dokumente dėl papildomos informacijos prie skundo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė pažeidė Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos 9.1, 29.1.-30 punktuose nurodytas sąlygas, nes nenustatė ir nepateikė atsakovui galutinės techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų kainos, neatliko užsakymo-paraiškos įforminimo, taip pat yra naujos, pareikštos apeliacinės instancijos teismui (II t., 60–62 b. l.). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės pasisakyti klausimu (reikalavimu), kuris nebuvo pareikštas ir nagrinėtas pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis). Atsakovo nurodytų klausimų išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme sukurtų ieškovei procesinę staigmeną, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais, šių apeliacinio skundo argumentų nenagrinėja, dėl jų nepasisako, o taip pat nesprendžia klausimo dėl termino nustatymo įrodymams iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos pateikti.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad labiau tikėtina, jog visi sąskaitoje nurodyti remonto darbai buvo atlikti, apžiūros metu pats ieškovės atstovas ir specialistas konstatavo, kad apžiūrimame krautuve buvo sumontuotas kitas hidraulinis cilindras, nei buvo sumontuota ieškovės. Apelianto teigimu, toks vertinimas absoliučiai nepagrįstas ir neteisėtas, o specialisto išvada prasilenkia su elementaria logika ir jokiu būdu neįrodo, kad visi ieškovės PVM sąskaitoje faktūroje išvardyti darbai buvo atlikti.
UAB „Transporto mokslinio tyrimo centras“ atsakyme į Šiaulių apylinkės teismo nutartį, įvertinusi ieškovės atliktus darbus atsakovo krautuvui Manitou MT732, konstatavo, kad hidraulinis cilindras yra juodos spalvos, gamyklinis. Techninės ekspertizės atsakyme nurodyta, kad apžiūrint krautuvą buvo matyti kitas cilindras, nei UAB „Manirentos servisas“ atstovas nurodė įdėjęs krautuvo remonto metu. Ekspertizę atlikęs autotechninių ekspertizių specialistas technikos mokslų dr. V. V. nurodė, jog įvertinęs tai, kad visi kiti darbai faktiškai buvo atlikti, jo nuomone nepaneigia fakto, kad UAB „Manirentos servisas“ faktiškai hidraulinį cilindrą remontavo ir buvo pakeitusi. Tokią išvadą specialistas padarė įvertinęs tai, kad remonto metu krautuvas buvo atidirbęs daugiau nei 6000 motovalandų. Specialisto teigimu, hidraulinis cilindras galėjo būti išimtas ir pakeistas iki jo pardavimo, tiek siekiant parodyti, kad remonto darbai nebuvo atlikti, tiek ir siekiant parodyti, kad krautuvas parduodamas su gamykliniu cilindru, ypač tikėtina, kai apžiūros metu buvo nustatyta, kad po UAB „Manirentos“ servisas“ atlikto remonto buvo atgal per pus atsuktas krautuvo valandų skaitiklis (atsakymo 4 lapas). Minėto atsakymo išvadoje nurodyta, kad darbai pagal UAB „Manirentos servisas“ PVM sąskaitą faktūrą MS Nr. 100 buvo atlikti (atsakymo 5 lapas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas buvo suinteresuotas parduoti ginčo krautuvą kuo geresnėmis sąlygomis, neturi pagrindo nesutikti su specialisto atsakyme nurodytais argumentais ir padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokių objektyvių priežasčių nesivadovauti UAB „Transporto mokslinio tyrimo centras“ techninės ekspertizės išvadomis, tuo labiau, kad atsakovas šių išvadų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijo, jokių šias išvadas paneigiančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). Aplinkybę, kad hidraulinis cilindras buvo remontuojamas ieškovės autoservise, patvirtina 2017-02-01 užsakymas – sutartis serviso paslaugoms suteikti, kurioje nurodyta, kad viena iš sunaudotų detalių yra hidraulinis cilindras kodu 1370179632, bei PVM sąskaita faktūra MS Nr. 100 (I t., 4, 5 b. l.). Kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovės pateikta UAB „Hansa Flex hidraulika“ sąskaita faktūra patvirtina, kad ieškovė užsakė hidraulinio cilindro remontą, kuris ir buvo atliktas atsakovui priklausančiam krautuvui Manitou MT732 (II t., 112–113 b. l.).
Apeliantas nesutinka su Specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad šiuo metu (t. y. 2017-10-02) negalima nustatyti naujo guolio sumontavimo, nurodydamas jog esant tokiam vertinimui, kyla klausimas, ar guolis buvo keistas ir keistas būtent ieškovės bendrovėje.
UAB „Transporto mokslinio tyrimo centras“ atsakyme nurodyta, kad naujo guolio 6005 2RS sumontavimo, kaip pateikta PVM sąskaitoje faktūroje, šiuo metu negalima nustatyti nei ardant, nei išoriškai apžiūrint. Nuo krautuvo remonto praėjus daugiau nei pusei metų, guolio keitimo aplinkybės nustatyti nėra galimybės dėl praėjusio laikotarpio ir krautuvo naudojimo krovimo darbuose. Tačiau įvertinus krautuvo motovalandų skaičių krautuvo remonto metu, bendrą būklę, pagrįsta, kad buvo poreikis šį guolį keisti. Krautuvo apžiūros metu nustatyta, kad su šiuo guoliu susiję techniniai mazgai veikė tinkamai (atsakymo 4 lapas). Taigi, šioje specialisto išvadoje konstatuota, jog poreikis šį guolį keisti buvo atsižvelgiant į krautuvo dirbtų motovalandų kiekį. Aplinkybę, kad guolis 6005 (2 vnt.) buvo keistas, patvirtina užsakymas – sutartis serviso paslaugoms suteikti bei PVM sąskaita-faktūra MS Nr. 100. Todėl visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyti darbai buvo atlikti, t. y. buvo atlikti tie darbai, dėl kurių šalys ir buvo susitarusios.
Apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad iki tol atsakovas, jei tik užsakydavo darbus ieškovės bendrovėje, visais atvejais už juos sumokėdavo, šią aplinkybę patvirtino ir ieškovės atstovas.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantas pagal ankstesnes, t. y. 2016-11-16, 2016-12-28, 2016-11-30 PVM sąskaitas-faktūras su ieškove yra visiškai atsiskaitęs. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad šalys dėl remonto darbų galimai susitarė, ieškovė visus darbus atliko, atliktus darbus perdavė, o atsakovas juos priėmė, aplinkybė, kad atsakovas pagal ankstesnes sąskaitas faktūras visada su ieškove atsiskaitydavo, yra teisiškai nereikšminga ir neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šio argumento nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.
Dėl apeliantės UAB „Manirentos servisas“ apeliacinio skundo
Apeliantė UAB „Manirentos servisas“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuria iš atsakovo ieškovei priteistos 1669,37 Eur bylinėjimosi išlaidos, nurodydamas, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (3090,59 Eur) yra pagrįstos, neviršija nustatytų maksimalių priteistinų sumų, todėl teismas neturėjo pagrindo jas mažinti. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
Ieškovės atstovas 2017-09-20 prašymu prašė priteisti 968 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 100 Eur už ieškovės atstovo komunikaciją su klientu, antstoliu ir ekspertu, 200 Eur – komunikacija su atsakovu ir 2017-08-29 prašymo dėl termino nustatymo 2017-08-23 nutarties įvykdymui rengimas, 500 Eur kelionė Vilnius-Šiauliai-Vilnius, kliento atstovavimas teismo posėdyje (I t., 84, 86 b. l.).
Apeliaciniame skunde ieškovės atstovas nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė 100 Eur už komunikavimą su antstole ir ekspertu, nes su šiais asmenimis bendravo ne ieškovė, o jos atstovas. Pažymėtina, kad kartu su apeliaciniu skundu pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, jog ieškovės atstovas su minėtais asmenimis bendravo laikotarpiu nuo 2017-09-26 iki 2017-10-10, tuo tarpu suteiktų paslaugų ataskaitoje nurodyta paslaugų suteikimo laikotarpis nuo 2017-08-01 iki 2017-08-31. Taigi, į šią sąskaitą įtrauktos 100 Eur išlaidos, kurios buvo suteiktos vėliau, t. y. po sąskaitos išrašymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių išlaidų ieškovei nepriteisė, nes šios išlaidos sąskaitos išrašymo metu nebuvo patirtos. Ieškovės atstovė 2017-08-13 suteiktų paslaugų ataskaitoje nurodė, kad kelionė Vilnius-Šiauliai-Vilnius bei kliento atstovavimas teismo posėdyje sudaro 500 Eur. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad parengiamasis 2017-09-25 teismo posėdis truko nepilną valandą, todėl teismas pagrįstai priteisė 81,76 Eur dydžio išlaidas. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kelionės Vilnius-Šiauliai-Vilnius išlaidas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad teismas nepagrįstai nepriteisė išlaidų rengiant 2017-08-29 prašymą dėl termino nustatymo 2017-08-23 nutarties įvykdymui, kurios sudaro 81,76 Eur (I t., 33–34 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad už komunikavimą su atsakovu pagrįstomis pripažintos 81,76 Eur dydžio išlaidos. Taigi, pagal 2017-09-20 prašymą priteistinos 245,28 Eur bylinėjimosi išlaidos (81,76 Eur už komunikavimą su atsakovu, 81,76 Eur už 2017-08-29 prašymo dėl termino nustatymo 2017-08-23 nutarties įvykdymui parengimą, 81,76 Eur už dalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje 2017-09-25).
Ieškovės atstovas 2017-10-17 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė priteisti 1033,59 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, jog jas sudaro 847 Eur pagal suteiktų paslaugų ataskaitą, 120 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 66,59 Eur už kurą vykstant į teismo posėdžius 2017-09-25 ir 2017-10-18 (I t., 150–151 b. l.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimą – 120 Eur. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas vietoj 66,59 Eur (už kurą) nepagrįstai priteisė 52,38 Eur ir kuro sąnaudas į Alytų – 33,70 Eur, nes ieškovės atstovas tokio prašymo nereiškė. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad prašymui dėl PVM deklaracijų išreikalavimo kvalifikuotam advokatui parengti 5 valandos nėra reikalingos, nors advokatas ir prašo apmokėti už 3 valandas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, priteistos 81,76 Eur dydžio išlaidos yra protingos ir teisingos. 2017-10-18 teismo posėdis truko 1 valandą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad bylos pasiruošimui sugaištas laikas yra 2 valandos, o teismo posėdis truko 1 valandą, pagrįstai priteisė 245,28 Eur už 3 valandas. Taigi, pagal šį prašymą priteistinos 513,63 Eur bylinėjimosi išlaidos (245,28 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje 2017-10-18, 81,76 Eur už prašymo dėl PVM deklaracijų parengimą, 120 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą bei 66,59 Eur kuro išlaidų).
Ieškovės atstovas 2017-11-07 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė priteisti 1089 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, jog jas sudaro 400 Eur + PVM už ekspertizės atlikimą bei 500 Eur + PVM už kelionę Vilnius-Šiauliai-Vilnius, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2017-11-08 teismo posėdyje (II t., 4–7 b. l.). Pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstomis 892,80 Eur išlaidas: išlaidos ekspertizei UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ apmokėti – 484 Eur (400 Eur + PVM) bei už 5 pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdyje valandas 408,80 Eur (817,60 Eur x 0,1 x 5 val.). Sutiktina su apeliantės skundo argumentu, kad teismas suklydo, pritaikydamas mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, vietoje 838,70 Eur taikė 817,60 Eur. Už pasirengimą ir atstovavimą 2017-11-08 teismo posėdžiui buvo sugaišta 5 valandos, todėl maksimali priteistina suma sudaro 419,35 Eur (838,70 Eur x 0,1 x 5 val.). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovui pagal 2017-11-07 prašymą priteistina 903,35 Eur suma (484 Eur + 419,35 Eur).
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje klaidingai nurodė ieškovės sumokėto žyminio mokesčio dydį: vietoj 76,92 Eur nurodė 79,92 Eur, todėl šis netikslumas taisytinas.
Atsižvelgiant į nutarties 37-40 punktuose nurodytus motyvus, apeliantei UAB „Manirentos servisas“ priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 76,92 Eur + 245,28 Eur + 513,63 Eur + 903,35 Eur = 1739,18 Eur.
Apeliantė skundą grindžia argumentu, kad, vertinant bylinėjimosi išlaidų dydį, jos vertintinos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), tačiau bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos su PVM suma.
Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra viena iš bylinėjimosi išlaidų rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), jų atlyginimas CPK reglamentuotas atskiru 98 straipsniu. Pagal šį straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).
Taigi, išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimui, be bendrųjų CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, taikomas dydžio ribojimas, nustatytas CPK 98 straipsnio 2 dalyje – atlyginamos išlaidos, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti redakcija). Atlygintinų išlaidų už advokato pagalbą mažinimo (dalies išlaidų nepriteisimo) priklausomai nuo išlaidų struktūros ir sudedamųjų dalių (paslaugų teikimo sąnaudos, pelnas, mokesčiai ir pan.) įstatymai nenustato.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylinėjimosi išlaidų klausimu, ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis c. b. Nr. e3K-3-108-248/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-3-1075/2018). Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, apeliantės skundo argumentas, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos su pridėtinės vertės mokesčiu, laikytinas nepagrįstu, todėl netenkinamas.
Apeliantė UAB „Manirentos servisas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė už apeliacinio skundo bei atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą patyrė 605 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos pagrįstos suteiktų paslaugų ataskaita, PVM sąskaita faktūra bei sąskaitos išrašu, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio, todėl iš apelianto M. K. ieškovei priteistinos 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Atsakovas M. K. apeliaciniame skunde prašo iš ieškovės priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, todėl atsakovas M. K. neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, remdamasis tikėtinumo ir įrodymų pakankamumo principais, pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai ir atsakovas turi pareigą atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti sekančiai:
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Manirentos servisas“, juridinio asmens kodas 304398960, iš atsakovo ūkininko M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1739,18 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt devynis eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Manirentos servisas“, juridinio asmens kodas 304398960, iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Lina Muchtarovienė
Irena Stasiūnienė
