Dėl sprendimo ir įsakymo dalių panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-196/2012 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-00661-2009-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.11.1; 50.8

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno sporto klubo,,Gintaras“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarties ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno sporto klubas „Gintaras“ ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys Kauno apskrities beisbolo klubas, Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, G. B., V. Š., R. P., V. M., E. A. V., V. A. S., A. Z., V. M., V. Z., V. M., B. P., J. L. K., A. L., J. V. N., J. N., dėl sprendimo ir įsakymo dalių panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1993 m. rugsėjo 30 d. ieškovas pasirašė su Kauno žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba valstybinės ne žemės ūkio veiklai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Kauno apskrities viršininko administracija 1997 m. gegužės 22 d. įsakymu žemės nuomos sutartis pakeista ir žemės sklypo nuomos terminas pratęstas iki 2092 m. rugsėjo 30 d. Kauno apskrities viršininkui sutikus, ieškovas penkiasdešimčiai metų sudarė su Lietuvos kultūrizmo federacija 0,86 ha žemės sklypo subnuomos sutartį (2001 m. birželio 5 d. sutartis) ir 5,35 ha žemės sklypo subnuomos sutartį su Kauno apskrities beisbolo klubu (2000 m. kovo 8 d. sutartis). Beisbolo klubas subnuomos sutarties pagrindu investavo savo lėšų stadionui subnuomojamame žemės sklype įrengti.

Kauno miesto savivaldybės valdyba 2001 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1474 patvirtino apie 104 429 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, o 2004 m. balandžio 13 d. ieškovui buvo išduotos sąlygos naujam detaliajam planui rengti. Parengto ir suderinto plano tvirtinimas buvo sustabdytas pretendentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra prašymo teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones. Pasibaigus ginčams teisme (2008 m. rugsėjo 25 d.), išduotos specialiosios sąlygos nebegaliojo ir buvo būtina rengti kitą detalųjį planą. Kauno miesto savivaldybė, siekdama parengti naują detalųjį planą, kreipėsi į ieškovą, teigdama, kad yra tikslinga perimti iš jo savivaldybei nuosavybės teise priklausantį pastatą ir kiemo statinius, kuriais patikėjimo teise iki šiol naudojasi ieškovas. Savivaldybė nurodė, kad taip būtų sudaryta galimybė greičiau parengti detalųjį planą, o ieškovų ir subnuomininkų teisės nebus pažeistos, nes, patvirtinus detalųjį planą, šie pastatai patikėjimo teise bus perduoti ieškovui.

Kauno apskrities viršininko administracija 2008 m. spalio 24 d. raštu informavo ieškovą, kad po dviejų mėnesių priims sprendimą dėl 1997 m. liepos 31 d. sudarytos 10,6669 ha žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, nes, 2008 m. spalio 22 d. ir 2008 m. spalio 24 d. atlikus žemės sklypo naudojimo patikrinimą, buvo nustatyta, kad sklypas yra apleistas, naudojamas ne pagal tikslinę paskirtį, nevykdoma sutartyje nustatyta veikla. 2008 m. gruodžio 5 d. raštu ieškovas pritarė pastato perdavimui. Kauno apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymu 1997 m. liepos 31 d. žemės sklypo nuomos sutartis su ieškovu nutraukta.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-659 „Dėl pastato, kitų statinių ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ 1 ir 2 punktus, Kauno apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 02-01-1387,, Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo“.

Ieškovas paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendime Nr. T-659, kuriuo savivaldybė sutiko perimti ieškovo patikėjimo teise naudojamą pastatą su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog sprendimas priimtas pagal ieškovo 2008 m. gruodžio 5 d. raštą, nors jį ieškovas atšaukė 2008 m. gruodžio 15 d. raštu, t. y. prieš ginčijamo sprendimo priėmimą. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė, priimdama 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą, žinojo, kad ieškovas neatsisako nuo panaudos sutarties teise valdomų patalpų, nesutinka pastato ir kitų statinių perduoti savivaldybei, todėl be ieškovo sutikimo sprendimas negalėjo būti priimtas. Ieškovas pažymėjo, kad sutiko atsisakyti teisių į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), dėl to, jog buvo sąmoningai suklaidintas savivaldybės atsakingų darbuotojų. Po ginčijamo sprendimo priėmimo paaiškėjus, kad savivaldybė nesiruošė vykdyti pažadų, sąmoningai klaidino ieškovą ir apgaulės būdu išgavo raštišką sutikimą dėl pastato ir jo priklausinių perdavimo savivaldybei, ieškovas atšaukė jį iki ginčijamo savivaldybės sprendimo priėmimo. Ieškovas nurodė, kad teisė valdyti ir naudoti statinį su priklausiniais panaudos sutarties pagrindu atsirado Respublikinio sporto klubo „Gintaras“ valdybos posėdžio 1991 m. lapkričio 15 d. protokolo Nr. 12 1 ir 1.2 punktų pagrindu; panaudos teisė ieškovo vardu įregistruota viešajame registre ir yra galiojanti, todėl pastatas su priklausiniais be ieškovo sutikimo negali būti paimtas. Kauno miesto savivaldybės tarybai priėmus neteisėtą sprendimą perimti pastatą, Kauno apskrities viršininkas 2009 m. vasario 24 d. įsakymu nepagrįstai nutraukė 1997 m. liepos 31 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/97-0437, nenurodydamas, kokiu pagrindu žemės nuomos sutartis nutraukiama ir iš esmės remdamasis 2008 m. spalio 22 d. ir 2008 m. spalio 24 d. atliktais vietos patikrinimais.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad stadiono pastatas ir kiti statiniai Vyriausybės 1992 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 139 pagrindu buvo perduoti į Kauno miesto savivaldybės balansą; Kauno miesto mero 1992 m. balandžio 7 d. potvarkiu Nr. 772 inventorizuotos respublikinio sporto klubo „Gintaras“ bazės, turtas ir administraciniai pastatai perduoti Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus fizinės kultūros ir sporto poskyriui, kuris buvo įpareigotas perimtas sporto bazes ir kitą turtą perduoti neatlygintinai naudotis miesto sporto mokykloms ir klubams; Kauno miesto valdybos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus Sportinio poskyrio vedėjo 1992 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 20 ieškovui perduoti lengvosios atletikos stadionas ir buitinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir leista neatlygintinai jomis naudotis; Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastatas ir kiti statiniai nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, turto patikėjimo teise įregistruoti ieškovo vardu. Teismas konstatavo, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, CK 6.953 straipsnio nuostatų ir individualaus teisės taikymo akto pagrindu atsirado Kauno miesto savivaldybės ir ieškovo turto patikėjimo teisiniai santykiai.

Teismas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-659 sutiko perimti iš ieškovo patikėjimo teise naudojamą pastatą ir kitus kiemo statinius, ji veikė pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo reikalavimus, nepažeidė ultra vires doktrinos. Aplinkybė, kad ieškovas 2008 m. gruodžio 15 d. raštu prašė atsakovo nespręsti statinių perdavimo Kauno miesto savivaldybei klausimo ir laikyti 2008 m. gruodžio 5 d. raštą netekusiu juridinės galios, nepaneigia, teismo nuomone, atsakovo teisės priimti sprendimą. Sutikimas perimti kito asmens turto patikėjimo teisėmis valdomą turtą savaime nėra turto perėmimas ir juridinis faktas, kuris panaikina turto patikėjimo teisinius santykius – tai tik asmens valios, jei toks turtas būtų perduotas, išraiška. Teismo nuomone, tokią nuostatą logiškai patvirtina Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-659 2 punktas, kuriame Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas įpareigojamas parengti ginčo pastato ir kitų kiemo statinių perdavimo ir priėmimo aktą bei įgaliojamas šį aktą pasirašyti. Suteikti įgaliojimai savaime nesukėlė ieškovui teisinių padarinių, todėl negali būti vertinami kaip jo teisių pažeidimai, nes, ieškovui 2008 m. gruodžio 15 d. raštu atšaukus savo valią perduoti turto patikėjimo teise valdomą turtą ir nutarus jo neperduoti, jis išlaiko visas turimas daiktines teises į ginčo statinius. Vadovaudamasis šiais argumentais, teismas sprendė, kad ieškinio dalis dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T-659 1 ir 2 punktų panaikinimo atmestina kaip teisiškai nepagrįsta.

Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija 1997 m. liepos 31 d. sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, kuria ieškovui buvo išnuomotas 10,6669 ha žemės sklypas iki 2092 m. rugsėjo 30 d.; šioje sutartyje įvardyta, kad žemės sklypas skirtas gyventojų fizinio aktyvumo didinimo galimybėms plėtoti; Kauno apskrities viršininkas 2008 m. spalio 24 d. raštu pranešė ieškovui, kad valstybinės žemės sklypo nuomotojas, vadovaudamasis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu, po dviejų mėnesių priims sprendimą nutraukti 1997 m. liepos 31 d. su ieškovu sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį; šiame rašte taip pat nurodyta, kad, atlikus 2008 m. spalio 22 d. ir 2008 m. spalio 24 d. žemės sklypo naudojimo patikrinimą, nustatyta, jog 10,66669 ha žemės sklypas apleistas, nenaudojamas, apaugęs žolėmis, krūmais, nevykdoma nuomos sutarties 6 punkte numatyta veikla; Kauno apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymu, atsižvelgus į Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. spalio 24 d. raštą ir vadovaujantis CK 6.564 straipsnio pagrindu, nutraukta šalių sudaryta žemės nuomos sutartis. Spręsdamas, ar ieškovo veiksmai naudojantis žeme gali būti pripažinti pažeidžiančiais nuomos sutarties reikalavimus, teismas įvertino šias aplinkybes: tai, kad nuomininko naudojamo žemės sklypo socialinė paskirtis yra naudoti ją pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teikti visuomeninę naudą; ši žemė išimtinai skirta visos visuomenės gyventojų fiziniam aktyvumui plėtoti; šios žemės efektyvus naudojimas galimas tik atlikus dideles investicijas, parengus išsamius gyventojų fizinio aktyvumo didinimo plėtojimo projektus ir sėkmingai juos įgyvendinus; ieškovas žeme naudojasi nuo 1992 m., kai buvo neatlygintinai perduotas naudotis lengvosios atletikos stadionas ir 1993 m. rugsėjo 30 d. sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis; Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento 2008 m. spalio 24 d. žemės naudojimo vietoje patikrinimo akte esančius duomenis, kad žemės sklypas nenaudojamas; Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje esantį antstolės N. Morozovos faktinių aplinkybių konstatavimo 2007 m. rugsėjo 25 d. protokolą, taip pat Kauno apskrities viršininkės O. Balžekienės parodymus dėl sklypo naudojimo ne pagal paskirtį, buvusio Kauno apskrities viršininko R. Morkevičiaus, kt. liudytojų parodymus. Teismas taip pat atsižvelgė ir į ieškovo 2008 m. gruodžio 22 d. rašte nurodytas aplinkybes, kad stadionu naudojasi profesinės mokyklos, esančios šiame mikrorajone, organizuojamos varžybos, renginiai ir šventės, Kauno apskrities beisbolo klubas rengia treniruotes, ir šias aplinkybes patvirtinančias nuotraukas; ieškovo ir trečiųjų asmenų sudarytas subnuomos sutartis; kad į ginčo žemės sklypą beisbolo aikštei įrengti buvo investuoti iš savivaldybės valdybos rezervo skirti 20 000 Lt, Kauno apskrities beisbolo klubas už beisbolo aikštės įrengimo žemės darbus 2001–2004 metais apmokėjo 20 000 JAV dolerių, kuriuos skyrė Tarptautinė beisbolo sąjunga ir Europos beisbolo sąjunga, ir 42 586,70 Lt; kt. Aplinkybės, kad Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 30 d. sprendimu buvo patvirtintas 104 429 kv. m žemės sklypo detalusis planas ir nustatytas šios žemės naudojimo pobūdis – sporto kompleksams statyti, įrengti ir eksploatuoti, teismo nuomone, nepatvirtina, jog ieškovas šį žemės sklypą faktiškai naudojo pagal nuomos sutartyje nustatytą pobūdį. Teismas pažymėjo, kad ieškovas epizodiškai ir ne itin intensyviai naudojai žemės sklypu, todėl tik dalies sklypo naudojimas pagal sutartyje nustatytą pobūdį yra žalingas visuomenei ir leidžia pripažinti, jog jis naudojamas ne pagal sutarties reikalavimus. Teismo nuomone, nei prokuratūros nutarimas laikinai apribotos nuosavybės teisės, nei teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis uždrausta disponuoti turtu, parduoti ir pan. netrukdė ieškovui faktiškai naudoti ginčo žemės sklypo pagal žemės naudojimo pobūdį – gyventojų fizinio aktyvumo didinimo galimybėms plėtoti. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, ieškovo elgesį vykdant nuomos sutartį, teismas laikė, kad ieškovo, kaip nuomininko, veiksmai neleidžia tikėtis tinkamo žemės nuomos sutarties vykdymo ateityje, todėl Kauno apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymas nutraukti žemės nuomos sutartį yra teisėtas ir atitinkantis viešąjį interesą.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek ieškovo, tiek trečiųjų asmenų Kauno apskrities beisbolo klubo ir Lietuvos kultūrizmo ir kūno rengybos federacijos teisė ir interesas dalyvauti gyventojų fizinio aktyvumo plėtojimo veikloje yra užtikrinti Kauno miesto savivaldybės tarybai 2010 m. liepos 22 d. priėmus sprendimą Nr. T-448 „Dėl viešosios įstaigos „Kauno sporto miestelis“ steigimo“, kuriuo Kauno miesto savivaldybės taryba nutarė kartu su Lietuvos kūno kultūros akademija, Kauno apskrities beisbolo klubu, asociacija sporto klubu „Gintaras“ ir kitomis įstaigomis steigti viešąją įstaigą „Kauno sporto miestelis“. Teismas nepasisakė dėl byloje trečiaisiais asmenimis įtrauktų fizinių asmenų teisių į nuosavybės teisių atkūrimą ginčo žemės sklypo dalyje, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo objektas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad šalių ginčas kilo dėl to, ar atsakovo veiksmai yra teisėti ir nepažeidžia ieškovo teisių, kai turto patikėjimo teise turtą valdantis ieškovas 2008 m. gruodžio 5 d. raštu nusprendė perduoti statinius Kauno miesto savivaldybei ir vėliau jį atšaukti. Įvertinus byloje esančius įrodymus ir tai, kad iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nėra pasirašytas toks turto perdavimo-priėmimo aktas, kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimas išreiškia tik turto savininko valią, bet savaime nėra turto perėmimas ir juridinis faktas, kuris panaikina turto patikėjimo teisinius santykius. Kolegija sutiko ir su teismo išvada, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo 2 punkte nustatytas įpareigojimas parengti atitinkamą perdavimo–priėmimo aktą ir suteikti jį pasirašyti įgaliojimai, tačiau savaime jis nesukėlė ieškovui teisinių padarinių. Kolegija pripažino teisiškai pagrįstomis išvadas, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog dalis žemės sklypo yra visiškai nenaudojama, sklypas yra apleistas. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus surinktus byloje įrodymus ir dėl jų pasisakė, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalį, kuria atmestas reikalavimas panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymą nutraukti žemės nuomos sutartį, priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimą panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl vienašališko valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Šalių sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta dėl to, kad sklypas buvo naudojamas ne pagal paskirtį – gyventojų fiziniam aktyvumui plėtoti. Kasatorius teigia, kad šiame sklype buvo įrengta beisbolo aikštelė, investuota lėšų ateityje beisbolo aikštei, kultūrizmo kompleksui įrengti, profesinių mokyklų sporto salei pastatyti ir pan. Šios priemonės nebuvo įgyvendintos dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau sporto varžybos stadione vyko nuolat. Kasatoriaus teigimu, valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo pagrindai privalo būti realūs, jų tikrumas privalo būti įrodymas ir turi reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytų turtinių pažeidimų. Taigi, sutartis gali būti nutraukta tik tuo atveju, kai yra konstatuotos sąlygos sutarties pažeidimą pripažinti esminiu. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų ir dėl jų nepasisakė, nesivadovavo teismų praktika šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje J. Z. v. UAB,,Baldras“, kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ethical Products Distribution“ v. Marijampolės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-54/2008; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje AB,,Alvilė“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, kt., bylos Nr. 3K-3-473/2010). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo, iš esmės vadovavosi vieninteliu įrodymu (2008 m. spalio 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu), be to, atsakovas nepateikė įrodymų dėl galimos žalos atsiradimo.

2. Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorius, vadovaudamasis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P., kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010), teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nes netyrė įrodymų visumos, svarbiausiu įrodymu laikė 2008 m. spalio 24 d. žemės naudojimo patirtinimo aktą. Teismas vadovavosi liudytojų parodymais, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad visi jie darbiniais ar tarnybiniais santykiais yra susiję su ginčijamą administracinį aktą priėmusia institucija. Be to, kasatoriaus nuomone, teismas nevertino kitų aplinkybių ir įrodymų, pvz., 2008 m. spalio 24 d. patikrinimo aktas surašytas gavus trečiojo asmens E. V. 2008 m. rugsėjo 17 d. prašymą nutraukti žemės nuomos sutartį; vietos patikrinimas atliktas nekviečiant ir nepranešant žemės sklypo nuomininkui ir subnuomininkams; klausimas dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo buvo sprendžiamas ypatingos skubos tvarka ir kt.; kasatoriaus pateiktų rašytinių įrodymų dėl žemės sklypo naudojimo, trečiųjų asmenų (subnuomininkų) duotų paaiškinimų, neatsižvelgė į tai, kad nuo žemės nuomos sutarties sudarymo žemės savininkas nė karto nereiškė nuomininkui pretenzijų dėl netinkamo žemės naudojimo.

Prisidėjime prie kasacinio skundo Kauno miesto savivaldybė nurodo, kad valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas, kartu ir kasacinio skundo pagrįstumo klausimas spręstini nustačius, ar kasatorius naudojo žemės sklypą, nepažeisdamas sutartyje nustatytų sąlygų ir nesukeldamas neigiamų padarinių.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl vienašališko valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovas nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vienašališką žemės nuomos sutarties nutraukimą. Atsakovas Žemės įstatymo 36 straipsnio pagrindu atlieka žemės naudojimo kontrolę. Nagrinėjamu atveju atsakovas, patikrinęs žemės sklypo naudojimą vietoje, nustatė, kad jis naudojamas ne pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Šio akto kasatorius neginčijo. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriems esant konstatuojama, kad sutarties pažeidimas yra esminis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kasatorius, faktiškai naudodamas sklypą, atliko tik epizodinius, mažai intensyvius veiksmus. Tai, kad žemės sklypas nenaudojamas pagal jo pobūdį, yra žalingas visuomenei. Žala tokiu atveju suprantama kaip neefektyvus žemės naudojimas, negauta nauda, kuri vertinama ne vien pinigais, bet ir žemės sklypo nepriežiūra, netvarkymu ir kt. Atsakovas mano, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas įvertino visas bylos aplinkybes. Kasacinio skundo argumentai, kad teismas neanalizavo ir netyrė CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, pripažintini nepagrįstais. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismai, visapusiškai išnagrinėję bylos aplinkybes, padarė išvadą, atitinkančią teismų praktiką šiuo klausimu.

2. Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Atsakovas pažymi, kad pagal CPK nuostatas galioja bendroji įrodinėjimo pareiga – ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatoriui keletą kartų bylos nagrinėjimo metu buvo pasiūlyta pateikti papildomų įrodymų, jog jis naudoja ginčo žemės sklypą pagal tikslinę paskirtį, tačiau jų nepateikė. Kasatoriui neįrodžius savo ieškinio pagrindo, teismams tinkamai įvertinus visas bylos aplinkybes, kasacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo E. A. V. prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepime teigiama, kad, nors kasatorius įvardija CK 6.564 straipsnio 1 dalies ir 6.127 straipsnio pažeidimą, tačiau nepaaiškina, kuo šio nesukonkretina. Vien tai, kad teismai vertino ir vadovavosi patikrinimo aktu, nelaikytina materialiosios teisės pažeidimu. Juolab kad teismas vadovavosi ir liudytojų parodymais, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad 2008 m. spalio 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas buvo surašytas trečiojo asmens E. A. V. prašymu. Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio nuostatas Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja ir vykdo valstybinės žemės naudojimo kontrolę. Taigi šis aktas buvo surašytas Nacionalinės žemės tarnybai atliekant įstatyme nustatytas pareigas. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Trečiojo asmens nuomone, teismai kruopščiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, darydami išvadą dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, ir nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl žemės nuomos sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu ir vienašališko jos nutraukimo

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemės nuomos sutartis su kasatoriumi buvo nutraukta CK 6.564 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsakovui teigiant, kad žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal pagrindinę tikslinę paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo, kasatoriaus teigimu, sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu sąlygų, netinkamai vertino įrodymus šioms sąlygoms pagrįsti.

Kai sutartis yra pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir ją nutraukti. Vienašališkai sutartį galima nutraukti tik įstatyme ar šalių susitarime nustatytais atvejais. CK 6.217 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės dėl sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu ir jos nutraukimo. Kasacinio teismo praktikoje dėl vienašališko sutarties nutraukimo kaip esminio sutarties pažeidimo pasisakyta, kad, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, kurie yra priemonė įvertinti kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybes, nes kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti – nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių, taip pat susiklosčiusią tarp šalių sutarties vykdymo praktiką, sutartį pažeidusios šalies vaidmenį. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346; kt.).

Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad CK 6.217 straipsnyje suformuluotos bendrosios taisyklės, susijusios su sutarties esminio pažeidimo reglamentavimu, tačiau CK nustatyta ir specialiųjų nuostatų, kai įstatyme nurodomos tam tikros situacijos kaip sutarties pažeidimas, bet jis neįvardijamas kaip esminis. Specialiai žemės nuomos santykiams reglamentuoti skirtoje CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nustatyti sutarties pažeidimai įstatymo leidėjo neįvardijami kaip esminiai, tačiau teismų praktikoje laikomasi požiūrio, kad nuomotojas turi teisę CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tik tuo atveju, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį. Taigi, žemės nuomos sutarties nutraukimo CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlyga yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradę neigiami padariniai (žala) nuomotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. ir kt. v. „Karneta“, bylos Nr. 3K-3-227/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje AB,,Alvilė“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, kt., bylos Nr. 3K-3-473/2010). Šiose nutartyje pažymėta ir tai, kad, siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, bet būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu.

CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista – žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Kasacinio teismo pažymėta, kad žemės naudojimo laipsnis yra vertinamoji kategorija, apie kurią turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip naudojamo daikto pobūdis (žemė, pastatai, įrenginiai ar kt.), žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio, miško, vandens, konservacinės paskirties, kt.), naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla, pavyzdžiui, augalininkyste, o žemė pūdymuoja), objekto naudojimo galimybės ir realus jų naudojimas (naudojama tik maža dalis objekto arba naudojama neefektyviai), naudojamo objekto dydis, jo naudojamos dalies santykis su nenaudojama dalimi (tačiau priklausomai nuo aplinkybių gali būti svarbi ir nedidelė stambaus objekto nenaudojama dalis, bet sudaranti didelę teritoriją, skaičiuojamą dešimtimis hektarų) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje AB,,Alvilė“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, kt., bylos Nr. 3K-3-473/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorius žemės sklypu naudojasi nuo 1992 m., kai neatlygintinai buvo perduotas naudotis lengvosios atletikos stadionas ir 1993 m. rugsėjo 30 d. sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis; kasatorius su atsakovu Kauno apskrities viršininko administracija 1997 m. liepos 31 d. sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, kuria ieškovui buvo išnuomotas 10,6669 ha žemės sklypas iki 2092 m. rugsėjo 30 d.; šioje sutartyje įvardyta, kad žemės sklypas skirtas gyventojų fizinio aktyvumo didinimo galimybėms plėtoti; atlikus 2008 m. spalio 22 d. ir 2008 m. spalio 24 d. žemės sklypo naudojimo patikrinimą, nustatyta, jog 10,66669 ha žemės sklypas apleistas, nenaudojamas, apaugęs žolėmis, krūmais, nevykdoma nuomos sutarties 6 punkte numatyta veikla; Kauno apskrities viršininkas 2008 m. spalio 24 d. raštu pranešė kasatoriui, kad valstybinės žemės sklypo nuomotojas CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu po dviejų mėnesių priims sprendimą nutraukti su kasatoriumi sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį; Kauno apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymu, atsižvelgus į Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. spalio 24 d. raštą, nutraukta šalių sudaryta žemės nuomos sutartis. Kasatorius nesutinka su tokiu vienašaliu žemės nuomos sutarties nutraukimu ir teigia, kad sutarties pažeidimas nevertintas kaip esminis ir sudarantis pagrindą nutraukti sutartį. Spręsdami, ar kasatoriaus veiksmai naudojantis žeme pripažintini pažeidžiančiais nuomos sutarties reikalavimą naudoti žemės sklypą pagal nustatytą naudojimo pobūdį, teismai įvertino visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į 10,66669 ha valstybės žemės sklypo Kauno mieste socialinę paskirtį – naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį, be to, specialią šio žemės sklypo paskirtį – visos visuomenės fiziniam aktyvumui plėtoti, šiems tikslams pasiekti būtinus ypatingus administracinius gebėjimus ir finansinius išteklius. Teismas laikė, kad beisbolo aikštei įrengti pradėti darbai, taip pat patvirtintas detalusis planas ir Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1474 nustatytas šios žemės naudojimo pobūdis – sporto kompleksams statyti, įrengti ir eksploatuoti, nepatvirtina, kad žemės sklypas buvo naudojamas pagal sutartyje nustatytą pobūdį. Teismai, įvertinę visus bylos duomenis, padarė išvadą, kad kasatorius atliko tik epizodinius, mažai intensyvius veiksmus faktiškai nuo 1992 m. naudodamas išnuomotą žemės sklypą pagal sutartyje nustatytą jos pobūdį. Argumentai, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2005 m. birželio 30 d. nutarimu laikinai buvo apribotos nuosavybės teisės, taip pat Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas žemės sklypui ir draudimas atsakovams atlikti bet kokius veiksmus ir sandorius, susijusios su žemės sklypu, negali patvirtinti, kad kasatorius negalėjo naudoti šio žemės sklypo pagal jo naudojimo pobūdį, t. y. naudoti šio žemės sklypo gyventojų fiziniam aktyvumui didinti. Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismų nuomone, nes išvada dėl žemės naudojimo laipsnio padaryta nepažeidžiant materialiosios teisės nuostatų ir atsižvelgus į teismų praktikoje nurodytus kriterijus.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad teismų išvada dėl sutarties pažeidimo padaryta vadovaujantis vieninteliu 2008 m. spalio 24 d. žemės naudojimo vietoje patikrinimo aktu, ir dar kartą pažymi, jog teismai, kvalifikuodami kasatoriaus veiksmus kaip esminį sutarties pažeidimą, vadovavosi ne tik šiuo patikrinimo aktu, bet ir iš bylos aplinkybių visumos sprendė apie nukentėjusios šalies interesų dėl šio pažeidimo suvaržymą – taikydami teismų praktikoje nurodytus kriterijus, sprendė, kiek žemės naudojimas atitinka sutarties sąlygas ir žemės naudojimo pobūdį, įvertino galimą dėl tokio naudojimo žalą. Pažymėtina, kad žala šiuo atveju suprantama kaip neracionalus ir neefektyvus viso žemės sklypo mieste naudojimas (naudojimasis ne visu žemės sklypu), kuris neduoda tos naudos, kurios tikimasi pagal nuomos sutartį, taip pat žemės sklypo nepriežiūra, t. y. tvarkymas ne viso sklypo. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, tirdami ir vertindami įrodymus, šalių teisiniams santykiams kvalifikuoti tinkamai taikė CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas (nors konkrečiai šio straipsnio ir neįvardijo) ir CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą sutarties nutraukimo pagrindą ir nenukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo esminio sutarties pažeidimo kvalifikavimo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė įrodymų visumos, 2008 m. spalio 24 d. d. žemės naudojimo vietoje patikrinimo aktui suteikė išskirtinę reikšmę, neįvertino kitų įrodymų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ištyrė ir įvertino bylos įrodymų visumą, todėl apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas ir sutikdamas su tikrinamo sprendimo nuostatomis, neprivalo dėstyti argumentų kitaip, jeigu jis mano, kad įrodymai tinkamai įvertinti ir išsakyti argumentai yra pakankami. Patikrinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija negali konstatuoti, kad teismai nepagrįstai sureikšmino vieną įrodymą, nes pirmiau nurodyta, jog teismai išvadą dėl nuomos sutarties pažeidimo kvalifikavimo esminiu grindė ne tik patikrinimo aktu, bet iš bylos aplinkybių visumos sprendė apie žemės naudojimo laipsnį, nukentėjusios šalies interesų suvaržymą ir kt. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad CPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeistos.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 353,54 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Kauno sporto klubo,,Gintaras“ (j. a. k. 293143820) į valstybės biudžetą 353,54 Lt (tris šimtus penkiasdešimt tris litus 54 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Sigitas Gurevičius

Juozas Šerkšnas