Dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį

Civilinė byla Nr. 3K-3-214/2012

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00275-2010-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2;

44.5.2; 114.12 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Sigito Gurevičiaus ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Č., B. Č. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Č., B. Č., S. K. ieškinį atsakovams M. M., Rokiškio rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, tretieji asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, R. S.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl civilinių teisių gynimo būdo taikymo, civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo, bei įrodymų vertinimo.

2008 metais atsakovas M. M. savo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), iškasė 500 kv. m dydžio kūdrą, kurią kasant buvo pažeista melioracijos sistema, todėl vanduo išsiliejo į gretimus žemės sklypus ir apsėmė ieškovams priklausančius sodus ir daržus, esančius (duomenys neskelbtini). Kūdra buvo iškasta pagal Rokiškio rajono savivaldybės administracijos suderintą supaprastintą projektą, tačiau, ieškovų teigimu, neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl šį patvirtindama savivaldybės administracijos atstovai pažeidė teisės aktų reikalavimus, susijusius su nesudėtingų statinių statyba ir supaprastinto projekto, reikalingo tokiam statiniui, rengimu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad atsakovas, iškasdamas kūdrą, pažeidė drenažo sistemą ir dėl to išsiliejęs vanduo užliejo ieškovų žemės sklypus, priteisė iš atsakovo ieškovų naudai po 432 Lt negautų pajamų už 2009–2010 metus, kitą ieškinio dalį atmetė.

Byloje nustatyta, kad per ieškovų ir atsakovo M. M. sklypus buvo nutiesta drenažo sistema, drenažas ėjo per kūdrą ir, kasant ją, buvo pažeistas (suardytas). Nurodyta, jog aplinkybę, kad melioracijos sistema eina per žemės sklypus, nuosavybės teise priklausančius ginčo šalims, 2009 m. liepos 22 d. konstatavo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. AV-504 sudaryta komisija. Tai, kad ieškovų žemės sklypai yra užlieti vandeniu, žemė įmirkusi, vietomis jos paviršius apaugęs samanomis, patvirtina ir antstolės O. Narbutienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Kadangi atsakovas M. M. nepateikė jokių duomenų, leidžiančių vertinti, kad drenažas, einantis nuo A. ir B. Č. sklypo ribos iki jo kūdros, buvo savaime nebefunkcionuojantis, tai teismas padarė išvadą, kad pagrindine priežastimi, dėl kurios apsemta dalis A. ir B. Č. sklypo bei S. K. sklypas, laikytinas drenažo sistemos pažeidimas. Atsakovas taip pat pažeidė statybos techniniu reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 14 punktą, nes iškasęs jo sklype esančio drenažo dalis laiku nesustabdė kūdros kasimo darbų, dėl ko ir buvo sugadinta drenažo sistema.

Vadovaujantis Statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento STR 1.01.07.:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-812 nuostatomis, kūdra nelaikytina statiniu. Šių teisės aktų nuostatų taikymas ginčo atveju, t. y. pripažinimas M. M. kūdros projekto suderinimo neteisėtu, laikymas kūdrą neteisėtu statiniu ir reikalavimas įpareigoti atsakovus atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, - užkasti, užversti žemėmis neteisėtų dokumentų pagrindu iškastą kūdrą, negali būti tenkinamas, nes, nesant įstatymų nustatyta tvarka parengto melioracijos įrenginio projekto, nėra galimybės tiksliai atkurti drenažo sistemos, ėjusios per M. M. kūdrą. Nurodyta, kad, tenkinant ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovą M. M. savo lėšomis atlikti ginčų sklypuose naujų melioracijos statinių statybą, būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principai. Kadangi ieškovų reikalavimas atlikti jų sklypų nusausinimo darbus nekonkretus – nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus atlikti teismas turėtų įpareigoti atsakovus, tai teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas šią ieškinio dalį atmesti.

Byloje nustatyta, kad ieškovų sklypus kertanti drenažo linija nepažymėta aplinkinių melioracijos projektų planuose, įrengta ne valstybės lėšomis ir ginčo šalių žemės sklypų plotai į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą neįtraukti. Teismas pripažino, kad nors atsakovo M. M. kūdros projekto suderinimas įvykdytas formaliai pažeidžiant atitinkamus pirmiau nurodyto Statybos techninio reglamento reikalavimus, tačiau tarp Rokiškio rajono savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų ir ieškovų patirtų padarinių, t. y. negautų pajamų dėl užlieto daržo, priežastinio ryšio nėra, t. y. kūdros projekto suderinimas nesukėlė neigiamų padarinių ieškovams, taigi nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę. Įvertinus nurodytas aplinkybes, liudytojų parodymus ir tai, kad atsakovas pripažino, jog ieškovai dirbo apie 6 arus žemės, laikytina, kad reikalavimas atlyginti žalą dėl negauto pelno auginant daržoves yra pagrįstas iš dalies. Konstatuota, kad ieškovai dėl jų užlieto žemės sklypo negali auginti daržovių 6 arų darže ir dėl to patyrė 864 Lt per metus nuostolių.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Nesant oficialių duomenų apie (duomenys neskelbtini) esančiuose žemės sklypuose atliktus melioracijos darbus, konstatuotina, kad rengiant supaprastintą statinio projektą bei jį derinant, aplinkybė, jog šalių žemės sklypus kerta drenažo linija, nebuvo žinoma nei V. K. projektavimo įmonei „Namas“, nei Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriui. Nustatyta, kad pastebėjęs drenažo duženas atsakovas M. M. kūdros kasimo darbų nesustabdė ir apie galimus esamus melioracijos įrenginius neinformavo Rokiškio rajono savivaldybės, todėl, nepateikus neginčijamų duomenų, jog ieškovams priklausančio sklypo dalis yra semiama vandens ne dėl suardyto drenažo, o dėl kitų priežasčių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog žala ieškovams atsirado dėl atsakovo M. M. neteisėtų veiksmų. Kadangi byloje nepateikta duomenų, kad iki kūdros iškasimo ieškovams B. ir A. Č. priklausanti žemės sklypo dalis būdavo nuolat užliejama vandeniu, todėl ta aplinkybė, jog atsakovo M. M. žemės sklypas yra žemiau ieškovų priklausančio sklypo, nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą. CK 6.263 straipsnio nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui. Kadangi dėl užliejamo žemės sklypo dalies ieškovams buvo padaryta žala, tai, jiems netekus galimybės naudotis dalimi žemės sklypo pagal paskirtį (auginti daržoves), atsakovas privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą šią žalą (CK 6.263 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. K. projektavimo įmonės „Namas“ parengtas projektas neatitiko STR 1.05.06:2005 41 punkto reikalavimų, tačiau projekto suderinimas neturėjo tiesioginės įtakos ieškovų interesams. Žala ieškovams atsirado ne dėl to, jog suderinimui nebuvo pateikti reikalingi dokumentai, o tik todėl, kad projektas buvo įgyvendintas netinkamai: kūdra iškasta pažeidžiant atstumus nuo kaimynų žemės sklypų, neįrengta numatyta salelė, neįrengtas pylimas ir kt. Kolegija konstatavo, kad ieškovai, kaip žemės sklype esančių melioracijos įrenginių savininkai (Melioracijos įstatymo 3, 7 straipsniai), nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, todėl dalį kaltės dėl kilusių padarinių privalo prisiimti ir patys. Ieškovų prašymas įpareigoti atsakovą atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. panaikinti kūdrą ir atstatyti sunaikintą drenažo rinktuvą, teismo atmestas, dėl to, kad, nesant įstatymų nustatyta tvarka parengto melioracijos įrenginio projekto, tiksliai atkurti drenažo sistemą nėra galimybės. Įvertinus ir tą aplinkybę, jog siekiant nusausinti žemės sklypus, būtina parengti projektą ne tik suardytai drenažo daliai, bet ir visiems šalių žemės sklypams, įpareigojimas atsakovui vienam parengti projektą ir apmokėti jo rengimo bei įgyvendinimo išlaidas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (Melioracijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 4 dalis, CK 1.5 straipsnis). Nurodyta, kad remiantis pateiktais byloje įrodymais keisti priteistos žalos dydį apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo (CPK 178 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai A. Č. ir B. Č. prašo Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: įpareigoti atsakovus atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, sutvarkant atsakovo M. M. pažeistą drenažo sistemą, nusausinant perteklinio vandens semiamas ieškovų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dalis, ir ieškovų A. Č. ir B. Č. naudai iš atsakovų M. M. ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos priteisti 9136 Lt turtinės žalos atlyginimo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl civilinių teisių gynimo būdo. Civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę savo nuožiūra pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą. Jie gali naudoti tiek vieną, tiek iš karto netgi kelis civilinių teisių gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Tuo atveju, jei civilinių teisinių santykių subjektas teismo prašo atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, būtina nustatyti, kad yra padarytas ir koks teisės pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė jo ir ieškovų sklypus kertančią drenažo sistemą, ir dėl to šiuose sklypuose atsirado perteklinis vanduo, žemė tapo šlapia ir netinkama ūkinei veiklai, tačiau nepagrįstai atsisakė įpareigoti atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Nustatęs būtinas sąlygas apeliacinės instancijos teismas šio reikalavimo netenkino, nes ieškovai nenurodė detalios iki pažeidimo buvusios padėties atkūrimo tvarkos, dėl to, ieškovų manymu, nepagrįstai buvo apribotas jų pasirinkto teisių gynimo būdo taikymas. Visiškas žalos atlyginimo principas reikalauja, kad ieškovai atsakovų sąskaita būtų grąžinti į tokią turtinę padėtį, kokia ji buvo prieš atsakovui pažeidžiant drenažo ieškovų sklypus kertančią sistemą ir dėl šios priežasties jų sklypuose susidarant vandens pertekliui. Tačiau teismai nepagrįstai nukrypo nuo visiško žalos atlyginimo principo ir savo sprendimuose nenurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo tam būtinos sąlygos (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Teigtina, kad, atsisakydami tenkinti ieškovų reikalavimą atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, teismai iš esmės apribojo jų galimybę naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais pagal paskirtį, nes juose neįmanoma jokia ūkinė veikla, kol nėra atlikti nusausinimo darbai.

Dėl Rokiškio rajono savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės taikymo. Teismai nepagrįstai netaikė Rokiškio rajono savivaldybės administracijai civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Teismai byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatė, kad V. K. projektavimo įmonės „Namas“ parengtas ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos patvirtintas projektas, pagal kurį atsakovas savo žemės sklype vykdė kūdros kasimo darbus, neatitiko Statybos techniniame reglamente (STR) 1.05.06:2005 „Statybos projektavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184, nustatytų reikalavimų. Teigiama, kad jeigu Rokiškio rajono savivaldybės administracijos pareigūnai būtų tinkamai vykdę savo pareigas ir nebūtų patvirtinę nurodyto STR reikalavimams prieštaraujančio kūdros statybos projekto, atsakovas M. M. nebūtų galėjęs vykdyti kūdros kasimo darbų, kurių metu buvo pažeisti melioracijos įrenginiai, o ieškovų žemės sklypuose nebūtų atsiradęs perteklinis vanduo. Taigi tarp Rokiškio rajono savivaldybės veiksmų ir ieškovų žemės sklypui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja teisinis priežastinis ryšys. Dėl šios priežasties pripažintina, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracijos nepateisinamas aplaidumas, patvirtinant imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantį statybos projektą, sudarė prielaidas atsirasti ieškovų patirtai žalai ir nebuvo pernelyg nutolęs nuo pagrindinių kito atsakovo M. M. neteisėtų veiksmų. Dėl to žalą savivaldybė turi atlyginti solidariai su atsakovu M. M..

Dėl įrodymų vertinimo. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas spręsdami, kas turėtų atlyginti kilusią žalą ir kokio dydžio žalos buvo padaryta. Byloje surinkti įrodymai, ieškovų nuomone, vienareikšmiškai patvirtina, kad pažeista drenažo sistema priklauso valstybei, patikėjimo teise ją valdo Rokiškio rajono savivaldybė. Ta aplinkybė, kad drenažo sistemos nepažymėtos drenažo planuose, negali būti pagrindas atleisti Rokiškio rajono savivaldybės administraciją, kaip melioracijos įrenginių valdytoją, nuo atsakomybės už netinkamą šių įrenginių priežiūrą ir netinkamą jų įregistravimą. Žala ieškovams yra padaryta iš esmės visame jų sklypų plote, nes šie yra apsemti, neįmanoma jokia ūkinė veikla, pažeidimas tęsiasi ilgą laiką (nuo 2008 m.), atsakovai nesiėmė jokių priemonių žalai sumažinti ar jos išvengti. Dėl to nepagrįstai teismai vertino, kad ieškovai ūkinę veiklą vykdė tik 6 aruose, t. y. tik nedidelėje žemės sklypo dalyje ir tik už šią priteisė žalos atlyginimą.

Atsiliepime į ieškovų kasacinį skundą atsakovas Rokiškio rajono savivaldybės administracija prašo šį kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Dėl civilinių teisių gynimo būdo. Ieškovai, prašydami įpareigoti atsakovus atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, t. y. atlikti ieškovų žemės sklypų nusausinimo darbus, ieškinyje savo reikalavimų turinio iš esmės neatskleidė ir nedetalizavo, kokius būtent veiksmus turėtų atlikti atsakovas, nepateikė atitinkamos srities specialistų parengto atliktinų darbų projekto sąmatos, kuri leistų įvertinti, ar tokių įpareigojimų išlaidos nebūtų atsakovams neprotingai didelės. Pažymėtina, kad, patenkinus ieškovų ieškinį ir reikalavimo atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį užversti kūdrą (neturint parengto projekto, sąmatos, kokios būtų tokių darbų išlaidos, kokių veiksmų ir sąnaudų pareikalautų tokio reikalavimo įvykdymas), būtų pažeistas visiškas nuostolių atlyginimo principas bei žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atliktų ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.

Dėl Rokiškio rajono savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės taikymo. Ieškovai jokiais įrodymais ar argumentais neįrodė priežastinio ryšio tarp savivaldybės administracijos veiksmų bei žalos. Jų patirta žala yra nulemta visai kitų aplinkybių (netinkamo projekto įgyvendinimo, kitų atsakovo veiksmų), kurios nesusijusios su savivaldybės veikimu ar neveikimu, todėl žalos faktas turi būti kildinamas iš kūdros projekto įgyvendinimo. Kadangi byloje nėra duomenų, jog melioracija šalims priklausančiuose žemės sklypuose buvo atlikta valstybės lėšomis, tai vadovaujantis Melioracijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, o ne savivaldybei.

Dėl įrodymų vertinimo. Teismai tinkamai taikė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Teismai atsižvelgdami į ieškovų pateiktą UAB „Impekssevis“ Rinkos vertės ir žalos (nuostolių) dydžio įvertinimo ataskaitą bei faktinių aplinkybių protokolus su nuotraukomis padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovai dėl užlieto žemės sklypo negali auginti bulvių ir dėl to patyrė 864 Lt per metus nuostolių.

k o n s t a t u o j a :

Dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje AB „Šiaulių lyra“ v. AB „Liumenas“ darbuotojų profesinė sąjunga, bylos Nr. 3K-3-104/2004; 2004 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Raimondas ir draugai“ v. UAB „H.P.L. Alytus“, bylos Nr. 3K-3-252/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009). Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje B. Vaitkaus įmonė v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-412/2008).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo M. M. atliktų kūdros kasimo darbų, kurių metu, ieškovų teigimu, buvo pažeista melioracijos sistema ir užlieti jų žemės sklypai.

Remiantis ginčo projekto rengimo ir derinimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2002 m. balandžio 16 d., Nr. 184, nuostatomis, tuo atveju, kai dirbtinio pratekamo paviršinio vandens telkinio (kūdros ir pan.) gylis yra iki 3 m ir didžiausias užimamas plotas sudaro nuo 300 kv. m iki 5000 kv. m, jis priskiriamas nesudėtingų statinių II grupei. Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30d. įsakymu Nr. D1-708 (toliau – STR), nustatyta, kad tokiu atveju nereikalingas projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas, neprivaloma ir statinio techninė priežiūra, tačiau jiems būtinas supaprastintas statinio projektas, kurį turi patvirtinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Byloje nustatyta, kad atsakovas M. M. buvo gavęs šiuose teisės aktuose nurodytus būtinus leidimus ir kūdrą kasė teisėtai. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad kūdros kasimo metu buvo pažeista melioracijos sistema. Ši melioracijos sistema, kertanti ieškovų ir atsakovo M. M. žemės sklypus, nebuvo pažymėta aplinkinių melioracijos projektų planuose, įrengta ne valstybės lėšomis, be projekto, ginčo šalių žemės sklypų plotai į Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą neįtraukti, šių sklypų savininkų nuosavybės dokumentuose nėra žymų apie sklype esančius melioracijos statinius. Dėl to manytina, kad nei atsakovas, nei savivaldybė apie melioracijos sistemų buvimą nežinojo. Iš byloje pateikto teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieškovai žinojo apie esamą melioracijos sistemą, bet apie tai nepranešė Rokiškio rajono savivaldybei. Jie apie tai nepranešė ir atsakovui M. M., net ir žinodami jo planus iškasti kūdrą: ieškovai padėjo surasti darbus atliksiančią įmonę. Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip įrodančią, kad ieškovai buvo nepakankamai atidūs ir rūpestingi.

Aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ 14 punkte nustatyta, kad, jei kasant gruntą aptinkami brėžiniuose ar plane (geodezinėje nuotraukoje) nenurodyti inžineriniai statiniai,<...> darbai laikinai sustabdomi. Statinio statybos rangovas ar statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) išsiaiškina, kam priklauso inžineriniai statiniai, pareikalauja iš naudotojų juos užfiksuoti brėžiniuose, suderina tolesnės žemės darbų vykdymo priežiūros tvarką ir leidžia tęsti darbus. Byloje yra pateikti prieštaringi duomenys apie drenažo duženų buvimą kasimo metu: ieškovai nurodo, kad buvo atkasti drenažo vamzdeliai, tą patvirtina ir A. K., Rokiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas. Atsakovas M. M. nurodo, kad vamzdelių duženų, molio gabaliukų kažkiek buvo, bet melioracijos sistemos įrenginių nebuvo, A. G., būdamas Rokiškio rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas, nurodo, kad buvo keraminių šukių liekanų, bet ne vamzdelių. Byloje nustatyta, kad natūralus nuolydis yra nuo ieškovų Č. sklypo į atsakovo M. M. ir ieškovės S. K. sklypus. Teismų nurodyta, kad drenažas žemupyje, M. M. žemėje, veikė, o ieškovų Č. žemėje – aukštupyje neveikė, veržėsi per viršų. Byloje pateikta V. D. firmos pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovo M. M. sklypas yra žemiau už kaimyno A. Č. ir jo kūdros vanduo negalėjo tvenkti aukščiau esančio kaimyno sklypo. Ieškovai pažymėjo, kad patys matė, kaip kasant kūdrą iš ieškovų Č. pusės į iškastą kūdrą bėgo vanduo, nors kartu teigia, kad jų drenažas neveikė dėl kasimo darbų.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingų padarinių būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rudeta“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-322/2008). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L., V. L. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-764/2003; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. ir V. K. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-476/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-53/2010).

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo M. M. deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, neatsižvelgė į tai, kad melioracijos sistemos buvimo ir jos tinkamo veikimo iki kūdros kasimo nepatvirtina jokie byloje pateikti įrodymai. Teismai iš esmės rėmėsi ieškovų ir jų artimųjų giminaičių teikiamais įrodymais, t. y. ieškovų ir jų sutuoktinių paaiškinimais, kuriais buvo paneigti kiti teikti įrodymai apie žemės sklypų ankstesnę būklę. Liudytojai J. K., R. P., R. J., S. R., N. M., D. K. patvirtino, kad ieškovų pieva ir anksčiau būdavo šlapia, dar iki kūdros kasimo. A. G. patvirtino, kad visoje gyvenvietėje dėl vandens nuleidimo yra daug problemų. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad liudytojas R. G., dirbęs UAB „Rokmelsta“ darbų vykdytoju, tvarkiusiu Rokiškio rajono savivaldybės pavedimu rinktuvą gretimame ginčo valstybiniame žemės sklype, nurodė, jog ginčo drenažas veikė vandenvietę, kur iki tvenkinio ateina rinktuvas, buvo iš dalies užaugęs karklais, po dvejų metų galbūt būtų neveikęs visai. Ieškovų Č. žemėje atkasus, vamzdeliai buvo tvarkingi, tačiau vanduo mušė aukštyn, nes nepraeina. Nepaminėta, kad valstybinėje žemėje buvo perkloti vamzdeliai, nes pusė iš jų buvo užaugę šaknimis. Atlikus šiuos drenažo darbus ieškovės S. K. pusėje drenažas veikė. Apie drenažo pažeidimą dėl užaugusių medžio šaknų nurodė V. D., kuris turi įmonę, užsiimančią melioracijos darbais, ir V. K., tačiau šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Rokiškio rajono savivaldybės atstovė nurodė, kad savivaldybė neturi pagrindo teigti, jog melioracijos sistema buvo pažeista. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje pateiktų posėdžio protokolų medžiagos matyti, jog dabar drenažui duodama 5–10 metų garantija, o ginčo žemės sklypuose melioracijos sistema buvo įrengta apie 1982–1983 m. Esant pirmiau nurodytiems pateikiamų įrodymų prieštaravimams teismai šių aplinkybių nepatikrino jokiomis kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Siekiant išsiaiškinti, ar ginčo sklypuose buvo melioracijos sistema, kokios būklės ji buvo, ar tinkamai veikė, ar buvo pažeista kūdros kasimo metu, ar kūdros iškasimas lėmė ieškovų žemės sklypų šlapimą, reikia specialių technikos ir amato žinių. Dėl to šio ginčo atveju teismui buvo tikslinga skirti ekspertizę CPK 212 straipsnyje nustatyta tvarka. Aiškindamas CPK 212 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva, jeigu teismui iškyla neaiškūs, specialių žinių reikalaujantys klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje M. Ž. A. v. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir kt., byla Nr. 3K-3-26/2005; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Neptis“ v. MRU Teismo ekspertizės institutas, bylos Nr. 3K-3-587/2006; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Ruuki Lietuva“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-222/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Be to, atsakovo M. M. deliktinei civilinei atsakomybei kilti turėtų būti nustatyta, kiek jo veiksmai objektyviai lėmė neigiamus padarinius, ar buvo vienintelė ieškovų patirtų nuostolių priežastis, ar pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, byloje tinkamai neištyrus ir neįvertinus aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti dėl atsakovo M. M. veiksmų neteisėtumo (neteisėto neveikimo), kaltės, žalos ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, teismai padarė nepagrįstą išvadą, jog yra nustatytos visos būtinosios sąlygos taikyti jam deliktinę civilinę atsakomybę.

Dėl Rokiškio rajono savivaldybė administracijos civilinės atsakomybės taikymo

Viešosios civilinės atsakomybės specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Pagal nurodytą teisės normą žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tas, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirtos žalos ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Karolis HES“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-377/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje A. E. F. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-171/2009; kt.).

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad V. K. projektavimo įmonės „Namas“ rengtas kūdros projektas nevisiškai atitiko STR 41 punkto reikalavimus. Nebuvo įgaliotam valstybės tarnautojui pateikti 41.1.1, 41.1.2 punktuose nurodyti dokumentai, iš dalies įvykdytas statinio konstrukcijų ir inžinerinių statinių aprašymas (41.4 punktas). Taip pat nesilaikyta 41.2 punkto reikalavimų, kur numatyta, kad turi būti sklypo planas (ant ne senesnio kaip 1 m. topografinio plano arba kadastrinių matavimų plano) su pažymėtais ir esamais ir projektuojamais statiniais, jų eksplikacija ir projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis plane ir aukščiais. Nepaisydama šių pažeidimų Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėja šį projektą suderino ir jam pritarė. Nustačius, kad savivaldybės įgaliotas pareigūnas turėjo pareigą patvirtinti tik visus teisės aktų reikalavimus atitinkančius projektus, tačiau jos neįvykdė, teismai šioje byloje nesiaiškino kitų civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų buvimo, jų neatskleidė nagrinėjamos bylos kontekste; nurodė, kad žala ieškovams atsirado ne dėl to, jog derinti nebuvo pateikti reikalingi dokumentai, o tik todėl, kad projektas buvo įgyvendintas netinkamai. Taip pat neanalizuota priežastinio ryšio tarp atsakovų, M. M. ir savivaldybės, veiksmų bei atsiradusios žalos pobūdžio.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamo Panevėžio apygardos teismo nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas detaliai neanalizavo byloje pateiktų įrodymų, jų nevertino visų faktinių bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiamame sprendime nurodyti nesutikimo su aptariamais įrodymais ir aplinkybėmis motyvai nėra pakankami ir reikiamai pagrįsti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, priimdami sprendimą neištyrė visų reikšmingų ginčo aplinkybių. Dėl to byloje susidariusi procesinė situacija dėl neištirtų aplinkybių gausos vertintina kaip bylos esmės neatskleidimas ir yra pagrindas bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. gegužės 7 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 98,23 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Kadangi priimamu procesiniu sprendimu byla iš esmės neišsprendžiama ir nebaigiama, tai nėra galimybės įstatymo nustatyta tvarka paskirstyti bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 94 straipsniai). Dėl to teismo išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį ir Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Rokiškio rajono apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Sigitas Gurevičius

Janina Stripeikienė