Civilinė byla Nr. 3K-3-317/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-04057-2009-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8; 121.13 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. liepos 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Česlovo Jokūbausko ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, turto padalijimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl to paties dalyko; institucija, duodanti išvadą, – Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų įvertinimą sprendžiant turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis), taip pat nustatančių apeliacinės instancijos teismo teisę peržengti apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas (CPK 320 straipsnis), draudimą priimti blogesnį sprendimą (CPK 313 straipsnis), taikymo.
Ieškovė prašė teismo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukterų išlaikymui po 500 Lt kiekvienai periodinių išmokų per mėnesį iki jų pilnametystės, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už paskutiniuosius trejus metus iki ieškinio padavimo dienos po 12707 Lt kiekvienam vaikui, pripažinti, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), viralinė, ūkiniai pastatai, kiti kiemo statiniai yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, ir padalyti šį turtą sutuoktiniams natūra, lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui nekilnojamuoju turtu po ½ dalį žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį viralinės, ½ dalį ūkinio pastato ir ½ dalį kitų kiemo statinių (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei automobilį „(duomenys neskelbtini)“.
Atsakovas priešieškiniu prašė teismo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300 Lt kiekvienam periodinių išmokų per mėnesį iki jų pilnametystės, priteisti ieškovei automobilį „(duomenys neskelbtini)“.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį visiškai – nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliko ginčo šalims tas pačias pavardes, pripažino bendrąja jungtine šalių nuosavybe gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), jį padalijo priteisdamas kiekvienai ginčo šaliai po ½ jo dalį; priteisė ieškovei automobilį, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su motina; priteisė iš atsakovo dukterų išlaikymui po 400 Lt nuo ieškinio padavimo teisme 2009 m. rugpjūčio 25 d. iki dukterų pilnametystės, priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme 2009 m. rugpjūčio 25 d. iki 2010 m. gruodžio 26 d., vėliau išlaikymą priteisė ½ dalimi atsakovui priklausančio turto (1/4 gyvenamojo namo, ½ viralinės, ½ ūkinio pastato, ½ ūkinio pastato, ½ kiemo statinių ir ½ žemės sklypo (duomenys neskelbtini); atmetė ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas, spręsdamas dėl gyvenamojo namo pagerinimo ir jo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatė, kad gyvenamojo namo remontui yra išleista apie 40 000 Lt, todėl, atsižvelgus į turto vertintojo, lyginamosios vertės metodu nustačiusio, jog neremontuoto namo valdos vertė būtų apie 50 000 Lt, o dabartinė turto vertė siekia 90 000 Lt, įvertinus, kad atsakovo nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo – įvertinimą (80 000 Lt), remontui išleistos sumos sudaro pusę viso turto vertės, atsižvelgus į tai, jog namui buvo atliktas kapitalinis remontas (iš dalies pakeista statinio fasado išvaizda, pristatyta priemenė, įrengta bei pakeista susidėvėjusi namo inžinierinė įranga ir pan.), kuris, turto vertintojo teigimu, iš pagrindų pagerino gyvenamąjį būstą, kokybę, padarė jį modernų, atitinkantį tokiam būstui taikomus reikalavimus (ataskaitos 5 lapas), teismas sprendė, kad asmeninis atsakovo turtas santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis buvo pagerintas iš esmės, todėl priteisė ieškovei ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad santuokos metu iš esmės būtų buvęs pagerintas kitas nekilnojamasis turtas (ūkiniai pastatai, žemė), tai viralinę, ūkinius pastatus, kitus kiemo statinius bei žemės sklypą teismas pripažino asmenine atsakovo nuosavybe.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi jį atmetė, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir ginčo šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažino namų valdą, kurią sudaro gyvenamasis namas, viralinė, du ūkiniai pastatai, kiti kiemo statiniai, 0,13 ha ploto žemės sklypas (namų valdos vertė – 8 0 000 Lt); šį nekilnojamąjį turtą padalijo priteisiant ginčo šalims po ½ dalį gyvenamojo namo, viralinės, ūkinių pastatų, kitų kiemo statinių bei žemės sklypo; panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2009 m. rugpjūčio 25 d. iki 2010 m. gruodžio 26 d. vėliau išlaikymą sūnui priteisiant ½ dalimi atsakovui priklausančio turto (1/4 gyvenamojo namo, ½ viralinės, ½ ūkinių pastatų, ½ kitų kiemo statinių, ½ žemės sklypo), ir atmetė ieškinio reikalavimą priteisti vaikui išlaikymą tam tikru turtu; priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2009 m. rugpjūčio 25 d. iki vaiko pilnametystės, nurodant, jog priteistą išlaikymą uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė; kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliko nepakeistas. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada pripažinti gyvenamąjį namą sutuoktinių bendrąja nuosavybe, nes kapitalinis remontas buvo atliktas sutuoktinių lėšomis, tačiau nesutiko su teismo išvada, jog sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe buvo pripažintas tik gyvenamasis namas; motyvavo, kad po kapitalinio remonto išaugo ne tik gyvenamojo namo, bet ir visos namų valdos vertė, todėl bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę sudarė visa namų valda, kurios vertė – 80 000 Lt (70 000 Lt vertės gyvenamasis namas, 6000 Lt vertės žemės sklypas, 4000 Lt vertės ūkiniai pastatai, kiti kiemo įrenginiai).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties dalį, kuria gyvenamasis namas, viralinė, ūkiniai pastatai, kiti kiemo statiniai, žemės sklypas pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir dėl šios dalies bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo priteisiant ieškovei ir atsakovui po ½ dalį gyvenamojo namo, viralinės, ūkinių pastatų, kitų kiemo statinių, žemės sklypo; kitas apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis palikti nepakeistas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas ir teismo vaidmens sprendžiant ginčą dėl sutuoktinių turto padalijimo (CPK 320 straipsnis). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas turi teisę išeiti už apeliacinio skundo ribų, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo dydžio, nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, leidęs teismui veikti aktyviai tam, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007). Be to, apeliacinės instancijos teisme ginčas vyko tik dėl faktinių aplinkybių, susijusių su gyvenamojo namo esminiu pagerinimu, pagrįstumo, tarp šalių nebuvo ginčo dėl ūkinių pastatų ir (ar) žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas, kad iš esmės buvo pagerinta visa namų valda ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažindamas visą turtą, tikrino ir vertino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka, todėl buvo pažeistas CPK 320 straipsnis.
Dėl draudimo priimti blogesnį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažino tik gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ½ dalį šio turto priteisė abiem sutuoktiniams, tačiau apeliacinės instancijos teismas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažindamas visą namų valdą ir priteisdamas atsakovui ½ dalį gyvenamojo namo, viralinės, ūkinių pastatų, kitų kiemo statinių, unikalus bei žemės sklypo, priteisė kasatoriui mažesnę turto dalį nei pirmosios instancijos teismas, t. y. priėmė blogesnį sprendimą dėl kasatoriaus (CPK 313 straipsnis).
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.90 straipsnį, nukrypo nuo teismų praktikos, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes, konstatavęs, jog po kapitalinio remonto išaugo ne tik gyvenamojo namo, bet ir visos namų valdos vertė, netyrė ir nevertino aplinkybių, ar turto pagerinimas buvo esminis, sudaręs pagrindą pripažinti gyvenamąjį namą ir kitą atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnį. Be to, teismų praktikoje nurodyta, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, santuokos metu, bendromis sutuoktinių, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006, 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-49/2008). Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir nevertino tikrosios kasatoriaus asmeninio turto prieš pagerinimą ir po jo vertės, galimo turto vertės pokyčio dėl turto paklausos ir pasiūlos nekilnojamojo turto rinkoje, neatsižvelgė į tai, kad remonto darbai, būtini tinkamai išlaikyti ir prižiūrėti namų valdą, teisine prasme nekvalifikuotini pagerinimais, tinkamai ir iš esmės pakeičiančiais daiktą. Be to, kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra teisinių argumentų, kodėl teismas atmetė apeliacinį skundą. Teismas taip pat iš esmės neaptarė apeliaciniame skunde nurodytų su turto verte susijusių reikšmingų aplinkybių, neargumentavo, kodėl nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad santuokos metu iš esmės būtų buvęs pagerintas kitas nekilnojamasis turtas.
Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Ji nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai peržengė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, nes ieškovė yra reikalinga paramos ir socialiai pažeidžiama, viena augina tris vaikus, neturi pinigų teisinei savo interesų gynybai, todėl teismui buvo pagrindas peržiūrėti ir tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuri apeliaciniu skundu nebuvo skundžiama. Teismų praktikoje pažymėta, kad kai byloje yra šeimos teisinių santykių elementas, teismas turi būti aktyvus, ypatingą dėmesį skirti vaiko teisių ir interesų apsaugai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl žemės sklypo padalijimo buvo neteisėtas, todėl pagrįstai pakeistas, nes pirmosios instancijos teismo sprendime žemės sklypas pripažintas asmenine kasatoriaus nuosavybe, tačiau padalijus gyvenamąjį namą nebuvo išspręstas naudojimosi žemės sklypu tvarkos klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 313 straipsnio, pagrįstai atmetė apeliacinį skundą, byloje esantys įrodymai (turto vertinimo ataskaita) nenuginčyti; patvirtino, jog visas sutuoktinių turtas iš esmės buvo pagerintas. Apeliacinės instancijos teismo nutartis motyvuota atsižvelgiant į CPK reikalavimus, nutartis negalėtų būti naikinama tik todėl, kad motyvai neišsamūs, o iš visos bylos medžiagos galima spręsti, kokiais teisiniais argumentais vadovavosi teismas, atmesdamas apeliacinį skundą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio nagrinėjimo dalyką ir ribas lemia bylos šalys, todėl kasacinis teismas peržiūri apskųstą teismo procesinį sprendimą neperžengdamas kasaciniame skunde, taip pat atsiliepime į jį nurodytų dalyko ir pagrindo (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Peržengti kasacinio skundo ribas teismas turi teisę tik tokiais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Atsakovo kasacinis skundas šioje byloje paduotas tik dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria spręsti ginčo šalių bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo klausimai. Teisėjų kolegija kasatoriaus įvardijamų materialiosios ir proceso teisės normų taikymo aspektu patikrina apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą tik dėl šio reikalavimo.
Dėl viešojo intereso nagrinėjamoje byloje
Kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, kad šis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nepagrįstai išėjo už apeliacinio skundo ribų ir pasisakė dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuri apeliacine tvarka nebuvo skųsta, t. y. apeliacinis skundas buvo paduotas tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria gyvenamasis namas pripažintas ginčo šalių bendrąja jungtine nuosavybe, nors atsakovas apeliaciniame skunde ginčijo, jog šis namas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, ir prašė šį ieškinio reikalavimą atmesti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka ir pripažinęs, kad šeimos bylose galima peržengti apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, ginčo šalių bendrąja jungtine nuosavybe pripažino ne tik gyvenamąjį namą, bet visą namų valdą.
Kasatorius skundą grindžia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnį. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu šį kasacinio skundo argumentą ir nurodo, kad CPK 320 straipsnyje nustatyta apeliacinės instancijos teismo teisė peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Viešojo intereso, kaip sąlygos teismui peržengti bylos nagrinėjimo ribas, sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas. Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad bylų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėjimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-145/2008), taip pat siekiant apsaugoti vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus, kurių pastarasis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių (liga, nedarbingumas ir kt.) negali pats tinkamai ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. F. v. R. F., bylos Nr. 3K-3-520/2010; 2007 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis) ir pan.
Tais atvejais, kai nagrinėjama civilinė byla, kylanti iš šeimos teisinių santykių, tačiau tokioje byloje nesprendžiami su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susiję klausimai ir nėra pagrindo vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų gynimo tikslu teismui veikti aktyviai galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva, t. y. kai sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi buvę sutuoktiniai ir teismui nėra pareigos peržengti bylos nagrinėjimo ribas, teigiant, jog ginamas viešasis interesas (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinio skundo reikalavimų dalis buvo pareikšta dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimo dalies, kuria gyvenamasis namas buvo pripažintas bendrąja jungtine ginčo šalių nuosavybe ir apeliantas prašė šį ieškovės reikalavimą atmesti. Atsižvelgiant į apelianto reikalavimus, nebuvo pagrindo spręsti dėl viešojo intereso gynimo ir galimybės peržengti apeliacinio skundo ribas, nes bylos apeliacinės instancijos teisme ribas sudarė sutuoktinių turto padalijimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo klausimą, padarė neteisingą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje buvo viešojo intereso elementas tik dėl to, kad tai buvo šeimos byla. Ši išvada padaryta neatsižvelgus ir neįvertinus bylos aplinkybių ir ginčo apeliacinės instancijos teisme dalyko.
Dėl CPK 313 straipsnio ir draudimo teismui priimti apeliantui blogesnį sprendimą
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą tik pagal kasatoriaus apeliacinį skundą, pažeidė CPK 313 straipsnį, nes priėmė blogesnę nei pirmosios instancijos teismo sprendimas nutartį, t. y. pirmosios instancijos teismas sprendimu bendrąja jungtine šalių nuosavybe pripažino gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), jį padalijo priteisdamas kiekvienai šaliai po ½ jo dalį, o apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs, jog buvo pagrindas peržengti bylos nagrinėjimo ribas, ginčo šalių bendrąja jungtine nuosavybe pripažino ne tik nurodytą gyvenamąjį namą, bet visą namų valdą (gyvenamąjį namą, viralinę, du ūkinius pastatus, kiemo statinius, 0,13 ha ploto žemės sklypą) ir šį nekilnojamąjį turtą padalijo priteisdamas ginčo šalims po ½ dalį nurodyto turto.
CPK 313 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teismui dėl apelianto priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą ar nutartį, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių, taip pat nustatytos nurodyto draudimo išimtys, t. y. pagal šią teisės normą blogesnio sprendimo priėmimu nelaikoma, kai sprendimas priimtas CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju (apeliacinės instancijos teismo sprendimas, priimtas ginant viešąjį interesą, nelaikytinas blogesniu sprendimu). Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pripažinta, jog nebuvo pagrindo peržengti bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo ribų.
Teisėjų kolegija, spręsdama dėl CPK 313 straipsnio pažeidimo, peržiūri ir palygina skundžiamas teismų procesinius dokumentų dalis, susijusias su bylos kasaciniame teisme nagrinėjimo dalyku, ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas dėl kasatoriaus priėmė blogesnį nei buvo sprendimą, nes, pripažindamas bendrąja jungtine nuosavybe visą namų valdą, sumažino atsakovui tenkančią turto dalį nei buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, t. y. apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir bendrąja jungtine nuosavybe pripažindamas visą namų valdą, iš esmės faktiškai pakeitė ginčo šalims priteistino turto vertę, atsakovui priteisdamas mažiau nei buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija, pripažinusi, kad apeliacinės instancijos teisme nebuvo pagrindo taikyti CPK 320 straipsnio 2 dalį ir nesant ieškovės apeliacinio skundo, konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismas negalėjo priimti blogesnio negu priėmė pirmosios instancijos teismas sprendimo. Esant šiam pažeidimui, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinės instancijos teismo argumentų, kuriais remiantis priimtas blogesnis kasatoriui sprendimas, naikina apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą vėliau nurodytais motyvais (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl CK 3.90 straipsnio taikymo ir įrodymų vertinimo
Pagal CK ir kituose įstatymuose nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą sutuoktiniai gali turėti tiek bendrą, tiek asmeninį turtą. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šioje teisės normoje įtvirtinta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, suformavo CK 3.90 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S.; bylos Nr. 3K-3-126/2006, 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V.; bylos Nr. 3K-3-49/2008). Taigi turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.
Teismai, spręsdami klausimą dėl turto pagerinimo, nustato ir vertina teisiškai reikšmingas aplinkybes pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų įvertinimo taisykles. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pagal proceso teisės normų reikalavimus įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, ieškovei nepateikus jokių duomenų, jog santuokos metu iš esmės būtų buvęs pagerintas kitas nekilnojamasis turtas (ūkiniai pastatai, žemė), sprendė, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintinas tik gyvenamasis namas, kuris buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis jiems gyvenant santuokoje, viralinė, ūkiniai pastatai, kiti kiemo statiniai bei žemės sklypas – asmenine atsakovo nuosavybe, o apeliacinės instancijos teismas bendrąja jungtine nuosavybe pripažino visą namų valdą, nurodęs, jog po kapitalinio remonto išaugo ne tik gyvenamojo namo, bet visos namų valdos vertė.
Kasatorius skunde kelia klausimą, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, ar gyvenamojo namo pagerinimas buvo esminis, lėmęs visos namų valdos vertės padidėjimą. Teisėjų kolegija turi pagrindą sutikti su šiais kasatoriaus argumentais.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-271/2010; 2005 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S., bylos Nr. 3K-7-48/2005).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas išvadą apie tai, kad namų valda pripažintina bendrąja jungtine nuosavybe, grindė teiginiu, kad santuokos metu iš esmės pagerinus gyvenamąjį namą, padidėjo visa namų valdos vertė, tačiau teismas neatsižvelgė į byloje esančius rašytinius įrodymus, kuriuos tyrė ir vertino pirmosios instancijos teismas ir iš kurių matyti, kad pagal turto vertinimo ataskaitoje (b. l. 115) pateiktus duomenis buvo nustatyta tik gyvenamojo namo pagerinimo vertė. Turto vertintojo, veikiančio pagal išduotą licenciją, įstatymo nustatyta tvarka parengta turto vertinimo ataskaita yra rašytinis dokumentas, kuriame gali būti faktinių duomenų apie svarbias bylai aplinkybes, pavyzdžiui, ginčo turto vertę. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o pagal 24 straipsnio 3 dalį – laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, reiškia, kad turto vertinimo ataskaita yra tinkama įrodinėjimo priemonė, nes atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus (CPK 197 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. Z. J., bylos Nr. 3K-3-413/2007).
Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad vertinimo objektas buvo tik gyvenamasis namas, namo priklausinių vertė nebuvo nustatinėjama ir byloje šalių nebuvo ginčijama, nebuvo pateikta įrodymų apie šių statinių pagerinimą santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs tiek nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, tiek atsakovo paaiškinimus dėl išleistų pinigų remontui, nustatė, kad bendros sutuoktinių lėšos buvo panaudotos tik gyvenamajam namui pagerinti. Turto esminis pagerinimas yra vertinamasis kriterijus, t. y. ar atliktas pagerinimas atitinka šį kriterijų, sprendžia teismas kiekvienoje nagrinėjamoje byloje. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo, teismas turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, taip pat į tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad suremontuoto gyvenamojo namo vertė padidėjo 40 000 Lt, t. y. remontui išleista pinigų suma sudarė pusę gyvenamojo namo vertės, todėl teismas, spręsdamas dėl pagerinimo masto, pagrįstai atsižvelgė į padidėjusią namo vertę, taip pat nekilnojamojo turto kainų pokyčius, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, kad gyvenamojo namo pagerinimas sutuoktinių bendromis lėšomis jiems gyvenant santuokoje buvo esminis, todėl buvo pagrindas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, atsižvelgdama į CK 3.90 straipsnį, civilinio proceso koncentruotumo principą, į tai, kad byloje nenustatyta faktų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, jog bendrąja jungtine šalių nuosavybe yra pagrindas pripažinti visą namų valdą, konstatuoja, kad šioje byloje teisėtu ir pagrįstu pripažintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas bendrąja jungtine ginčo šalių nuosavybe pripažinti tik gyvenamąjį namą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria bendrąja jungtine nuosavybe pripažinta visa namų valda, naikintina ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui ir teismų praktikai formuoti, teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinis teismas patyrė 46,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus atsakovo kasacinio skundo reikalavimų dalį ir pripažinus iš dalies pagrįstu kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Panaikinant apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
Byloje yra įrodymų, patvirtinančių kasatoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1670 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą, 450 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 900 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme surašant apeliacinį skundą. Kasaciniam teismui tenkinus atsakovo kasacinio skundo reikalavimų dalį, pusę šių išlaidų priteistinos kasatoriui iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties dalį, kuria pakeista Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimo dalis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ir bendrąja ieškovės R. D. ir atsakovo R. D. jungtine nuosavybe pripažinta namų valda (gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,13 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir šis nekilnojamasis turtas padalytas priteisiant ieškovei R. D. ir atsakovui R. D. po ½ gyvenamojo namo, viralinės, ūkinių pastatų, kitų kiemo statinių, žemės sklypo dalis, ir dėl šios apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimo dalį, kuria bendrąja ieškovės ir atsakovo jungtine nuosavybe pripažintas gyvenamasis namas, unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padalytas priteisiant ½ nurodyto gyvenamojo namo dalį ieškovei R. D., o ½ dalis nurodyto gyvenamojo namo palikta asmeninės nuosavybės teise atsakovui R. D.
Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1510 (vieną tūkstantį penkis šimtus dešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,45 Lt (dvidešimt tris litus 45 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Česlovas Jokūbauskas
Zigmas Levickis
