Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-323/2011 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00059-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 130.3.2

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo SIA,,Bolderaja Ltd“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Latvijos įmonės SIA,,Bolderaja Ltd“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Baltijos arbitražo ir taikos teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą, priimtą byloje pagal ieškovo Latvijos įmonės SIA,,Bolderaja Ltd“ ieškinį atsakovui UAB,,Klaipėdos mediena“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškimo esmė

Rygoje veikiantis Baltijos arbitražo ir taikos teismas išnagrinėjo bylą pagal ieškovo Latvijos įmonės SIA,,Bolderaja Ltd“ ieškinį atsakovui AB,,Klaipėdos mediena“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių priteisimo ir 2009 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą, kuriuo tenkino ieškinį ir priteisė SIA,,Bolderaja Ltd“ iš AB,,Klaipėdos mediena“ 24 262,85 Latvijos latų skolos, 642,63 Latvijos latų arbitražo teismo išlaidų bei 1213,14 Latvijos latų atstovavimo išlaidų, AB,,Klaipėdos mediena“ priešieškinį atmetė. Pareiškėjas SIA „Bolderaja Ltd“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos Baltijos arbitražo ir taikos teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą.

Atsakovas AB,,Klaipėdos mediena“ prašė pareiškimą atmesti. Atsakovo teigimu, arbitražo sprendimas negali būti pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti, nes priimtas pažeidžiant Niujorko konvencijos 5 straipsnio 1 dalies ir Komercinio arbitražo įstatymo nuostatas – arbitražinio teismo sudėtis neatitiko šalių susitarimo. Arbitražiniu susitarimu šalys susitarė, kad jų ginčai bus nagrinėjami pagal arbitražo procedūras, nustatytas Latvijos Respublikos Baltijos arbitražo ir taikos teismo reglamente (toliau – Reglamentas). Arbitražinę bylą nagrinėjo ir sprendimą priėmė arbitražo teismas, sudarytas iš vienos arbitrės, todėl buvo pažeisti Reglamento 12 straipsnio reikalavimai, kartu šalių arbitražinis susitarimas. Dėl tokio procedūrinio pažeidimo atsakovas neteko galimybės būti išklausytam ne vieno, o trijų arbitrų arbitražo teismo. Atsakovas taip pat nurodė, kad arbitražo teismas, priimdamas pavėluotai pateiktą pareiškėjo atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, nesilaikė sąžiningo proceso principų, buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai. Be to, atsakovo nuomone, buvo pažeistas tarptautinėje praktikoje nusistovėjęs principas, kad arbitražo sudėtyje negali būti tos pačios, kaip ir ginčo šalis, tautybės teisėjų (Niujorko konvencijos 5 straipsnio 2 dalis, Komercinio arbitražo 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

II. Teismo nutarties esmė

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartimi atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą. Kolegija nurodė, kad nagrinėjama byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai ar byloms, kurios negali būti perduotos arbitražui pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl sprendė, jog užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas bei vykdymas neprieštarauja valstybės viešajai tvarkai. Šalys, sudarydamos 2007 m. gegužės 10 d. sutartį, numatė, kad visi ginčai, nesutarimai arba reikalavimai, kylantys iš šios sutarties arba susiję su ja ar jos pažeidimu, nutraukimu arba negaliojimu, sprendžiami Baltijos arbitražo ir susitaikymo teisme, Rygoje, pagal šio teismo Reglamentą ir Latvijos Respublikos įstatymus. Pagal Reglamento 12 straipsnį ginčą sprendžiantį trečiųjų teismą sudaro trys teisėjai, jei šalys nesusitarė dėl kitokio trečiųjų teismo teisėjų skaičiaus; pagal Reglamento 13 straipsnį šalys gali susitarti dėl trečiųjų teismo teisėjų skyrimo tvarkos. Jei šalys nėra susitarusios dėl trečiųjų teismo teisėjų skyrimo tvarkos, trečiųjų teismo teisėjai skiriami pagal trečiųjų teismo reglamentą iš trečiųjų teismo teisėjų sąrašo. Iš į bylą pateiktų dokumentų kolegija nustatė, kad Baltijos arbitražo ir taikos teismas, remdamasis Reglamento 14 straipsniu, išaiškino šalims trečiųjų teismo teisėjo kandidatūrų siūlymo tvarką. Kolegija pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų apie tai, jog šalys būtų susitarusios dėl jų ginčą nagrinėsiančio teismo teisėjų skaičiaus – vieno teisėjo (arbitro). Kadangi nebuvo rašomas posėdžio protokolas, kolegija neturėjo galimybės patikrinti atsakovo teiginio, kad jis arbitražo teismo posėdžio metu reiškė pastabą dėl to, jog bylą nagrinėja ne trys teisėjai, o vienas. Analizuodama Baltijos arbitražo ir taikos teismo pažymą, kolegija nurodė, kad šalys pasiūlė į trečiųjų teismą po vieną arbitrų kandidatūrą, tačiau, joms nesusitarus dėl konkretaus arbitro, Baltijos arbitražo ir taikos teismo prezidiumas trečiųjų teismo teisėją paskyrė savo nuožiūra. Baltijos arbitražo ir taikos teismo prezidiumui paskyrus bylą nagrinėti vienam arbitrui, buvo pažeista Reglamento 12 straipsnio nuostata, kartu šalių arbitražinis susitarimas. Dėl šios priežasties kolegija konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti, jog Baltijos arbitražo ir taikos teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo pripažinimas bei vykdymas prieštarauja Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies d punktui, ir atsisakė tenkinti prašymą.

Dėl kitų atsakovo argumentų teisėjų kolegija nepasisakė, nes, nustačius pirmiau nurodytą pažeidimą, šie neteko teisinės reikšmės.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti prašymą ir pripažinti bei leisti Lietuvoje vykdyti Baltijos arbitražo ir taikos teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Niujorko Konvencijos V straipsnyje nurodytų nepripažinimo pagrindų, kaip materialiosios teisės normų, taikymas yra galimas tada, kai yra pateikiami įrodymai apie tokių pagrindų neginčijamą ir neabejotiną buvimą. Kasatoriaus įsitikinimu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina teismo išvados dėl Niujorko Konvencijos V straipsnio 1 dalies (e) punkte nustatyto pagrindo egzistavimo. Arbitražinėje byloje atsakovui atstovavo kitas atstovas (Latvijos advokatas) nei dalyvavęs arbitražo sprendimo pripažindinimo Lietuvoje byloje; atsakovas nepatvirtino įrodymais savo teiginių, kad jam atstovavęs arbitražinėje byloje Latvijos advokatas teikė prašymą rašyti protokolą ar pastabas dėl netinkamos arbitražo teismo sudėties. Dėl to teismas, remdamasis tokiais atsakovo teiginiais, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Be to, atsakovas nepasinaudojo Reglamento 47 straipsnyje nustatyta teise pateikti teismui ir kitai šaliai prieštaravimus tuo atveju, kai nepaisoma proceso sąlygų. Jei šalis nenurodo prieštaravimų, laikoma, kad ji atsisako visų savo teisių kelti šiuos prieštaravimus (šio straipsnio 3 dalis). Kasatoriaus teigimu, tai, kad šalys buvo susitarusios dėl vieno arbitro arbitražinio teismo sudėties, patvirtina į bylą pateiktas 2009 m. balandžio 14 d. kasatoriaus raštas arbitražinei institucijai – juo kasatorius informavo, jog ieškovas ir atsakovas pasiekė susitarimą dėl teisėjų skaičiaus, tačiau nesutiko su kiekvienos šalies siūloma teisėjo kandidatūra. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir atsakovo priešieškinis, kuriame nepasisakyta dėl kitokios arbitražinio teismo sudėties.

Arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena bet kuri kita sutartis, šalims yra privaloma ir jo būtina laikytis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Arbitražinis susitarimas, net ir turintis trūkumų, kokie yra nagrinėjamos bylos arbitražiniame šalių susitarime (nėra nurodytas arbitrų skaičius), gali būti tęsiamas jau kilus ginčui. Iki byla bus perduota spręsti arbitražiniam teismui šalys gali tartis dėl arbitrų skaičiaus, kalbos, nagrinėjamos vietos ir pan. Kasatoriaus nuomone, pirmiau nurodytas jo pranešimas arbitražo teismui patvirtina, kad šalys pradinėje arbitražo stadijoje tarėsi dėl vieno arbitro. Teismas neanalizavo šių aplinkybių ir nekvalifikavo pagal arbitražo susitarimo sampratą. Teismų praktikoje akcentuojama, kad nacionaliniai teismai turi pagal jiems patikėtą diskrecijos teisę visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti užsienio arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimą. Tokių pagrindų buvimas turi būti tinkamai įrodytas ir negali būti formalus pagrindas išvengti teisėtai ir pagrįstai priimti sprendimo vykdymo. Taigi, užsienio teismo sprendimas gali būti nepripažintas tik tuo atveju, kai teismas nustato atsakovo (skolininko) įrodytą pagrindą iš tikrųjų esant esminį, rimtą sąžiningo proceso standartų pažeidimą.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalių sudarytu arbitražiniu susitarimu nustatyta, kad šalių ginčai bus nagrinėjami pagal Reglamento nuostatas. Taigi šio Reglamento nuostatos taikytinos ir teismo sudėčiai. Pagal Reglamento 12 straipsnio 1 dalį trečiųjų teismą, sprendžiantį ginčą, sudaro trys teisėjai, jei šalys nėra susitarusios dėl kito trečiųjų teismo teisėjų skaičiaus. Atsakovas pažymi, kad šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl teisėjų skaičiaus, taip pat kokių nors papildomų susitarimų dėl arbitražo bylos nagrinėjimo tvarkos ir procedūrų. Dėl to, nesant šalių rašytinio susitarimo, nagrinėjant bylą turėjo būti taikoma Reglamento 12 straipsnio 1 dalies nuostata – arbitražinė byla nagrinėjama trijų teisėjų. Kasatorius, teigdamas, kad šalys susitarė dėl vieno arbitro, turėjo pareigą pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius tokį susitarimą (CPK 178 straipsnis, Niujorko konvencijos 2 straipsnio 1 dalis, Komercinio arbitražo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, Reglamento 10 straipsnio 3 dalis). Byloje nepateikta rašytinių įrodymų, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtintų šalių susitarimą ar atsakovo sutikimą dėl vieno arbitro arbitražinio teismo sudėties. Kasatoriaus nurodomi įrodymai ir argumentai ne tik nepatvirtina šalių susitarimo dėl teisėjų skaičiaus, bet negali būti laikomi tinkama įrodinėjimo priemone. Vienintelis kasatoriaus nurodomas įrodymas yra jo paties surašyta ir pasirašyta 2009 m. balandžio 9 d. pažyma teismui. Šis dokumentas negali patvirtinti atsakovo valios, nes jis pasirašytas tik kasatoriaus, o atsakovas niekada nepritarė šiame dokumente išdėstytai nuomonei.

Šalių susitarimo negali patvirtinti ir kasatoriaus argumentai dėl Reglamento 47 straipsnyje nurodytų prieštaravimų pateikimo. Pirma, atsakovo atstovas prieštaravimus dėl netinkamos teismo sudėties žodžiu pareiškė arbitražo bylos nagrinėjimo metu (protokolas nebuvo rašomas). Šią aplinkybę paaiškino atsakovo atstovas, o šalies atstovo paaiškinimai byloje yra laikomi įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnio 5 dalis). Antra, kasatorius argumentus dėl arbitražinio susitarimo dėl teismo sudėties įrodinėja remdamasis atsakovo veiksmais, t. y. kad atsakovas neatliko tam tikrų veiksmų. Tačiau įstatyme aiškiai nurodyta, kad susitarimo egzistavimą galima įrodyti tik rašytine susitarimo forma. Be to, net jei šalis ir nepateikia prieštaravimų, tai negali būti vertinama kaip Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies (d) pagrindo egzistavimas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia arbitražinio teismo sprendimo pripažinimo, kai ginčas arbitraže buvo išnagrinėtas vieno arbitro, nors šalių ginčą nagrinėjusio Baltijos arbitražo ir taikos teismo reglamente nustatyta, kad ginčas turi būti nagrinėjamas trijų arbitrų, klausimą. Sprendžiant dėl kasacinio skundo pagrįstumo pasisakytina dėl arbitražo sprendimų pripažinimo bei konkrečių nagrinėjamos bylos aplinkybių (ar kasatoriaus nurodomi argumentai įrodo, kad prašomas pripažinti arbitražo sprendimas priimtas nepažeidžiant Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalies d punkto).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal Konstitucijos 135 straipsnį Lietuva vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis. Tarptautinės sutartys, ratifikuotos Lietuvos Respublikos Seimo, yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis). Seimas 1995 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 1-760 ratifikavo 1958 m. Niujorko konvenciją dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo. Taigi ši Konvencija yra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Lietuva, tapdama šios Konvencijos dalyve, įsipareigojo tinkamai taikyti Niujorko konvencijos V straipsnyje nustatytus užsienio arbitražų sprendimų nepripažinimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SIA „Real Invest“ v. UAB „BMS Megapolis“, kt., bylos Nr. 3K-3-266/2010).

Arbitražinio teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybės – Niujorko konvencijos dalyvės, Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamas ir vykdomas pagal Komercinio arbitražo įstatymo 39 bei 40 straipsnių ir Niujorko konvencijos nuostatas (Komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio 1 dalis). Tiek pagal CPK, tiek pagal Niujorko konvencijos nuostatas sprendžiant dėl užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo negali būti tikrinamas užsienio arbitražo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis, Niujorko konvencijos V straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuolatos pažymima, kad teismas, spręsdamas užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, neturi teisės arbitražo teisme išspręsto ginčo nagrinėti iš esmės, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės, tikrinti arbitražo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pripažinimo procedūra reiškia tik nepripažinimo pagrindų, nustatytų Niujorko konvencijos V straipsnyje, buvimo ar nebuvimo patikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „Belaja Rus“pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Kipre registruotos įmonės Duke Investment Limited pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-179/2006; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. individuali įmonė v. Kazimierz Czarniecki firma „Schwarz“, bylos Nr. 3K-3-612/2004; 2003 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Černygovo valstybinio miškų ūkio susivienijimo „Černygovles“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-278/2003; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad pareiga įrodyti Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje ir Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kuriais remiantis prašoma atsisakyti pripažinti ar leisti vykdyti arbitražo sprendimą, buvimą tenka asmeniui, prieš kurį nukreiptas arbitražo sprendimas (Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis, Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „ Belaja Rus“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-161/2008). Teismas, spręsdamas arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimus, ex officio turi patikrinti Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje ir Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytus pagrindus, kuriems esant gali būti atsisakoma pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimą, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas (skolininkas) jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Šveicarijos įmonės „Apatit Fertlizers S. A.“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Šveicarijos įmonės „Apatit Fertlizers S. A.“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-146/2002). Toks patikrinimas turi būti atliekamas tiek proceso, tiek materialiosios teisės aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „Belaja Rus“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-161/2008). Teismas, spręsdamas dėl arbitražo sprendimo pripažinimo, ne tik ex officio patikrinta minėtus atsisakymo pripažinti ir vykdyti arbitražo sprendimą pagrindus, tačiau ir įvertina visus suinteresuoto asmens nurodytus faktinius bei teisinius argumentus, jei suinteresuotas asmuo tokių pateikia. Teismas turi teisę neanalizuoti tik tų suinteresuoto asmens argumentų, kurie yra visiškai nesusiję su byla, tačiau kiekvienu atveju atsisakymas analizuoti suinteresuoto asmens argumentus turi būti motyvuotas (pirmiau nurodyta 2008 m. kovo 12 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-161/2008).

Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl arbitražo sprendimo pripažinimo, privalėjo ex officio patikrinti, ar nėra Niujorko konvencijos V straipsnyje nurodytų atsisakymo pripažinti bei vykdyti arbitražo sprendimą pagrindų, taip pat įvertinti visus suinteresuoto asmens nurodytus argumentus. Teismas, nustatęs, kad arbitražo bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė arbitražo teismas, susidedantis iš vieno arbitro, atsisakė pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimą Niujorko konvencijos 5 straipsnio 1 dalies d punkto pagrindu. Kasatorius nesutinka su tokia teismo išvada ir nurodo, kad šalys buvo susitarusios dėl vieno arbitro arbitražo teismo sudėties, todėl negalėjo būti taikoma nuostata dėl arbitražo teismo sudėties.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog šalių sudarytoje sutartyje buvo numatyta arbitražinėje išlyga, jog bet koks šalių ginčas, kylantis ar susijęs su šia sutartimi ar jos pažeidimu, pasibaigimu ar negaliojimu, bus sprendžiamas Latvijos Respublikos Baltijos arbitražo ir taikos teisme Rygoje, vadovaujantis šio teismo reglamentu (toliau – Reglamentas) ir Latvijos Respublikos įstatymais. Tai reiškia, kad šio Reglamento nuostatos taikytinos ir arbitražo teismo sudėčiai. Pagal šio Reglamento 12 straipsnio 1 dalį trečiųjų teismą, sprendžiantį ginčą, sudaro trys teisėjai, jei šalys nėra susitarusios dėl kito trečiųjų teismo teisėjų skaičiaus. Taigi, nesant kitokio rašytino susitarimo, nagrinėjant arbitražinę bylą, turėjo būti laikomasi Reglamento 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – byla nagrinėjama trijų arbitrų. Kasatorius nurodo, kad arbitražo teismas nepažeidė šios Reglamento nuostatos, nes šalys susitarė dėl vieno arbitro arbitražinio teismo sudėties. Taigi, šiuo atveju keliamas fakto, ar šalys susitarė dėl kitokio arbitražo teismo sudėties, klausimas. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, konstatavo, kad šalys nesusitarė dėl kitokios, nei šalių nustatyta arbitražiniame susitarime, teismo sudėties. Atsakovas, nesutikdamas su pateiktu pareiškimu, nurodė, kad arbitražinė byla buvo išnagrinėta pažeidžiant šalių arbitražinį susitarimą dėl teismo sudėties ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Kadangi pagal Niujorko konvencijos 2 straipsnio 1 dalį, Komercinio arbitražo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, Reglamento 10 straipsnio 3 dalį arbitražinis šalių susitarimas turi būti sudaromas raštu, tai susitarimai, kuriais keičiamos arbitražinės išlygos nuostatos, taip pat turi būti sudaromos raštu. Kasatorius, teigdamas, kad šalys susitarė dėl kitokios arbitražo teismo teisėjų sudėties, turi pateikti rašytinius įrodymus dėl vieno arbitro arbitražo teismo sudėties. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad šalys tarėsi dėl arbitrų kandidatūrų – siūlė savo arbitro kandidatūrą ir nepritarė kitos šalies siūlomai arbitro kandidatūrai. Tačiau šių įrodymų pagrindu negalima daryti išvados, kad šalys susitarė dėl vieno arbitro arbitražo teismo sudėties – byloje nėra objektyvių rašytinių įrodymų, kuriuose būtų aiškiai išreikšta ir patvirtinta (suinteresuoto asmens parašu) šalių valia dėl vieno arbitro arbitražo teismo sudėties. Nors kasatorius savo argumentus dėl netinkamo Reglamento 12 straipsnio 1 dalies taikymo grindžia iš esmės vieninteliu įrodymu – 2009 m. balandžio 9 d. kasatoriaus pažyma, kurioje nurodoma, jog šalys susitarė dėl vieno arbitro arbitražo teismo sudėties, tačiau teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su teismo išvada, jog toks įrodymas nepatvirtina ir negali patvirtinti šalių susitarimo ar suinteresuoto asmens sutikimo dėl vieno arbitro arbitražo teismo sudėties. Kasatoriaus argumentas, kad suinteresuoto asmens atstovas nepateikė prieštaravimų dėl arbitražo teismo teisėjų sudėties, nėra tiesioginis įrodymas, kuris pagrįstų šalių valios pasikeitimą dėl arbitražo teismo sudėties. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas įrodymus vertino pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus ir pagrįstai nustatė, jog nebuvo aiškaus šalių susitarimo dėl vieno arbitro arbitražo teismo sudėties, todėl pagrįstai pripažino, kad yra Niujorko konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje d punkte ir Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti pripažinti arbitražo teismo sprendimą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinis teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei nustatė, jog yra pagrindas nepripažinti arbitražo teismo sprendimo. Kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą teismo nutartį.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 24,75 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo Latvijos Respublikoje įregistruotos įmonės SIA,,Bolderaja Ltd“ (j. a. k. 40003774690) į valstybės biudžetą 24,75 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas

Sigita Rudėnaitė