Baudžiamoji byla Nr. 2K-P-59-495/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00063-2013-9
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.4.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija (toliau – ir Plenarinė sesija), susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (Plenarinės sesijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės, Arvydo Daugėlos, Olego Fedosiuko, Eligijaus Gladučio, Sigitos Jokimaitės, Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Audronės Kartanienės, Prano Kuconio, Artūro Pažarskio, Alvydo Pikelio, Artūro Ridiko, Tomo Šeškausko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei,
nuteistajam R. V. ir jo gynėjui advokatui Arūnui Petrauskui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio14 d. nutarties, kuria nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo bei prokurorės paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. V. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, t. y. uždarosios akcinės bendrovės Visagino atominės elektrinės, kuri pagal 2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymą Nr. X-1231 buvo Projekto įgyvendinimo bendrovė ir kurios pagrindinė veikla pagal 2008 m. liepos 29 d. steigimo aktą yra naujos atominės elektrinės Lietuvos Respublikoje projekto parengimas, įskaitant, bet neapsiribojant, projektines studijas, strateginį planavimą ir rizikų valdymą, investicinį planavimą, parengiamųjų projekto darbų organizavimą, vykdymą ir kontrolę (nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d.,,Lietuvos energija“, toliau – UAB VAE), bei kurios 100 procentų valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija, generalinis direktorius, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 patvirtintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos gaires turinčiu teisę veikti Projekto įgyvendinimo bendrovės – juridinio asmens – UAB VAE vardu, pagal UAB VAE įstatų, 2011 m. vasario 11 d. įregistruotų Juridinių asmenų registre, 10 straipsnį privalėdamas veikti bendrovės ir visų bendrovės akcininkų naudai, pagal 40 straipsnį turėdamas teisę organizuoti UAB VAE veiklą, jai vadovauti ir veikti jos vardu, turėdamas teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, vadovaujantis tų pačių įstatų 41 straipsnio 3 punktu, turėdamas teisę leisti įsakymus, reguliuojančius UAB VAE darbuotojų darbą, vadovaujantis tų pačių įstatų 41.6 punktu, turėdamas teisę disponuoti bankų sąskaitose esančiomis UAB VAE lėšomis, vadovaujantis UAB VAE valdybos 2011 m. spalio 24 d. sprendimu patvirtintų generalinio direktoriaus pareigybės nuostatų 1.2 punktu, būdamas vienasmenis UAB VAE valdymo organas, vadovaujantis šių nuostatų 4.1.1 punktu, turėdamas teisę duoti UAB VAE darbuotojams privalomus vykdyti nurodymus bei pavedimus, susijusius su UAB VAE vykdomomis funkcijomis, bei kontroliuoti pastarųjų vykdymą, laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. iki 2013 m. sausio 28 d. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, nevykdydamas privalomų viešojo pirkimo procedūrų, nesant sudarytos sutarties papildomoms paslaugoms teikti, neteisėtai nurodė apmokėti papildomai teikiamas paslaugas, viršijančias 2012 m. rugsėjo 3 d. viešojo pirkimo–pardavimo Nr. MIS 2012-67 sutartyje nurodytą sumą, dėl to apmokant šias paslaugas padaryta didelė – 3 127 625,08 Lt (905 822,83 Eur) (su PVM) – turtinė žala ir didelė neturtinė žala:
1.1. Jis, būdamas UAB VAE vardu, pagal savo paties įsakymu sudarytos Pirkimo komisijos žiniasklaidos planavimo paslaugų viešajam pirkimui atlikti 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą, kaip generalinis direktorius pasirašęs 2012 m. rugsėjo 3 d. viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MIS 2012-67 (toliau – Sutartis) su UAB „V.R.“ (toliau – ir UAB „V.R.“) dėl viešųjų ryšių paslaugų teikimo, kurios 5.1 punkte nurodyta, kad bendra numatoma perkamų paslaugų vertė – iki 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) (be PVM) (1 452 000 Lt (420 528,27 Eur) (su PVM)), UAB VAE patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dar nesibaigus Sutartyje nustatytam paslaugų teikimo terminui ir UAB „V.R.“ tebeteikiant paslaugas, žinodamas, kad papildomoms paslaugoms pirkti nebus organizuojamas viešasis pirkimas, 2012 m. rugsėjo 14 d. gavo UAB VAE valdybos pritarimą komunikacijos biudžeto rezervo panaudojimui pagal Komunikacijos strategijos taktinių veiksmų planą, kurį pagal iš anksto žinomą rezervo lėšų sumą buvo parengusi UAB „V.R.“. Dėl papildomai skirtos sumos perkamoms komunikacijos paslaugoms įsigyti privalėdamas sudaryti viešojo pirkimo komisiją ir paskelbti viešąjį pirkimą papildomoms paslaugoms įsigyti, parenkant tinkamiausią paslaugų teikėją, jis, R. V., pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nustatančius, kad perkančioji organizacija pirkimui organizuoti ir atlikti privalo (supaprastintiems pirkimams, pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatas, prekių ar paslaugų pirkimo vertei esant mažesnei kaip 100 000 Lt (28 962 Eur) (be PVM), – gali) sudaryti viešojo pirkimo komisiją, nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti; 18 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nustatančius, kad perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, 3 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nustatančius, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad pirkimų tikslas yra, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, po to, kai UAB VAE išnaudojo Sutartyje nustatytą 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) (be PVM) (1 452 000 Lt (420 528,27 Eur) (su PVM)) sumą komunikacijos paslaugoms įsigyti, neatliko savo funkcijų, t. y. nenurodė sau pavaldiems UAB VAE darbuotojams parengti viešojo pirkimo sąlygų, dėl to nebuvo tinkamai nustatyta, kokios konkrečiai reikalingos paslaugos, koks paslaugų kiekis yra reikalingas, bei kaip bendrovės generalinis direktorius nesudarė viešojo pirkimo komisijos, kad būtų organizuotas ir atliktas viešasis pirkimas viešųjų ryšių papildomoms komunikacijų paslaugoms pirkti, neorganizavo jokio pobūdžio viešojo pirkimo (įskaitant ir pirkimus neskelbiamų derybų būdu, supaprastinto atviro konkurso būdu ar atviro konkurso būdu, ar kitu Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytu būdu, t. y. atliekant bent minimalius veiksmus, siekiant nustatyti kitų galimų paslaugų teikėjų siūlytinas pigesnes viešųjų ryšių paslaugų kainas) tam, kad būtų teisės aktų nustatyta tvarka parinktas tinkamiausias papildomų paslaugų teikėjas. Pasinaudodamas jam, kaip bendrovės generaliniam direktoriui, suteiktais įgalinimais, neteisėtai, nesant sudarytos sutarties su UAB „V.R.“ papildomam paslaugų kiekiui ir sumai teikti, išnaudojus Sutartyje nustatytą 1 200 000 Lt (347 544,02 Eur) (be PVM) sumą, neorganizuodamas konkurso toliau pirko paslaugas iš vienintelio, ne norminių aktų nustatytu būdu pasirinkto, paslaugų teikėjo – UAB „V.R.“ bei nurodė sau pavaldiems UAB VAE darbuotojams toliau priimti ir apmokėti UAB „V.R.“ papildomai teikiamas viešųjų ryšių paslaugas. Taip neįvertino galimybių viešųjų ryšių paslaugas įsigyti pigiau ir, nesilaikydamas viešųjų pirkimų tvarką reglamentuojančių norminių aktų, neteisėtai suteikė pirmenybę teikti viešųjų ryšių paslaugas vienam, savo nuožiūra parinktam, paslaugos teikėjui – UAB „V.R.“, o bendrovės darbuotojams atsisakius pasirašyti dėl papildomų darbų, viršijančių 2012 m. rugsėjo 3 d. sutartyje nurodytą 1 452 000 Lt (420 528,27 Eur) (su PVM) sumą, tik pats pasirašė papildomų paslaugų perdavimo–priėmimo aktus bei UAB „V.R.“ pateiktas sąskaitas faktūras ir vienvaldiškai davė nurodymą apskaitos vadovei E. S. sumokėti UAB „V.R.“ už papildomai teikiamas paslaugas, dėl to UAB VAE sumokėjo UAB „V.R.“ už papildomai, nesant šių paslaugų teikimo sutarties, suteiktas 3 127 625,08 Lt (905 822,83 Eur) (su PVM) vertės viešųjų ryšių paslaugas, taip R. V., tyčia piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neteisėtai nurodė apmokėti suteiktas 3 127 625,08 Lt (905 822,83 Eur) (su PVM) vertės paslaugas, dėl to valstybė, kaip UAB VAE akcininkė, patyrė 3 127 625,08 Lt (905 822,83 Eur) (su PVM) turtinę žalą.
1.2. Nurodytais veiksmais R. V. padarė ir didelę neturtinę žalą valstybei, nes būdamas valstybinės reikšmės strateginio objekto – UAB VAE vadovas, t. y. eidamas itin svarbias pareigas, darančias didžiausią įtaką šio juridinio asmens autoritetui ir pasitikėjimui juo, duodamas nurodymus sau pavaldiems darbuotojams priimti ir apmokėti dokumentus dėl papildomai teikiamų viešųjų ryšių paslaugų, neturint tam jokio teisinio pagrindo, o šiems tai daryti atsisakius, pats tokius dokumentus vienasmeniškai priimdamas ir patvirtindamas bei finansinius atsiskaitymus vykdančiam asmeniui duodamas nevienkartinius nurodymus tokius dokumentus apmokėti ir taip savo veiksmais užtikrindamas labai didelės sumos – 3 127 625,08 Lt niekuo nepagrįstą išmokėjimą, R. V. ne tik veikė priešingais UAB VAE interesais, neracionaliai naudojo savo žinioje esančias lėšas, bet ir savo elgesiu viešai demonstravo kaltinime nurodomų teisės aktų reikalavimų ignoravimą sau pavaldžių darbuotojų akivaizdoje bei žodžiu reikalaudamas skatino juos elgtis neteisėtai. Piktnaudžiaudamas jam suteiktais įgaliojimais, savo veiksmais R. V. sumenkino UAB VAE generalinio direktoriaus vardą, šios valstybinės reikšmės juridinio asmens autoritetą, sudarydamas sąlygas abejoti tokias pareigas einančio asmens sugebėjimu įmonei vadovauti teisingai bei tinkamai, dirbti valstybės labui skaidriai ir laikantis teisės aktų reikalavimų, pakirto pasitikėjimą tokias pareigas einančiu asmeniu ir vadovaujamo valstybinės reikšmės juridinio asmens galimybėmis tinkamai realizuoti savo paskirtį – laikantis teisės aktų reikalavimų įgyvendinti projektą, tikslingą valstybės energetiniam saugumui užtikrinti.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:
2.1. Teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos jo teisės į teisingą teismą ir gynybą, netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
2.2. Prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą (išplečiant jo apimtį ir nurodant, kad valstybei padaryta ir didelė neturtinė žala) nesilaikyta BPK 219 straipsnio 4 punkto reikalavimų, nes nenurodyti duomenys, kuriais remiantis grindžiamas pakeistas kaltinimas, argumentuojamos naujos faktinės aplinkybės. Pirmosios instancijos teisme aplinkybės, susijusios su galimai padaryta didele neturtine žala valstybei, tirtos nebuvo. Teismas, pripažindamas jį kaltu ir nuteisdamas pagal išplėstą kaltinimą, nesilaikė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalis, 44 straipsnio 5, 7 dalis, 45 straipsnį, nes jis nežinojo, kokiais duomenimis buvo grindžiamas pakeistas kaltinimas, teismas šių duomenų taip pat nerinko ir netyrė, taigi jis neturėjo galimybės tinkamai gintis, taip buvo apribota jo teisė į gynybą ir teisingą teismą. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, garantuojančios asmens teisę į teisingą teismą, turinys apima asmens teisę ne tik žinoti, kuo jis yra kaltinamas teisme ir kokiais duomenimis yra grindžiamas kaltinimas, bet ir dalyvauti teisminiame įrodymų tyrime, informuojant asmenį, kokių duomenų pagrindu yra pareikštas kaltinimas, ir realiai užtikrinant asmens dalyvavimą šių duomenų tyrime.
2.3. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, viena iš motyvuoto sprendimo funkcijų – parodyti šalims, kad jos buvo išklausytos. Teisė būti išklausytam apima ne tik galimybę pateikti teismui argumentus, bet ir atitinkamą teismo pareigą motyvuotai į juos atsakyti, pritariant arba juos atmetant (Didžiosios kolegijos 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją, peticijos Nr. 47287/99, § 80). Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-357-699/2015).
2.4. Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų netyrė ir nepanaikino. Apeliaciniame skunde (5.1 punkte) jis nurodė, kad pirmosios instancijos teisme iš jo buvo atimta teisė dalyvauti įrodymų tyrime dėl jo veiksmais galimai padarytos neturtinės žalos valstybei, nes šią aplinkybę patvirtinantys duomenys teisme nebuvo tiriami. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių esminių apeliacinio skundo argumentų išsamiai nepasisakė, nepateikė jokių motyvų dėl pažeistos teisės žinoti pakeistą kaltinimą pagrindžiančius duomenis ir dalyvauti jų tyrime. Skundžiamos nutarties motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, nesusietais su konkrečiais apeliacinio skundo argumentais ir konkrečiomis bylos aplinkybėmis, ar apelianto iškeltų esminių jo teisių pažeidimų ignoravimas, aiškiai neatsakius į esminius skundo argumentus, pažeidžia BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių, taip pat Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418-699/2015">2K-418-699/2015</a>, 2K-P-1/2014). Šios instancijos teismo pozicija, išdėstyta nutarties 30 punkte, perkeliant įrodinėjimo naštą jam ir gynybai, nesuderinama su BPK reikalavimais, pagal kuriuos asmens kaltinimą pagrįsti, pateikti duomenis ir juos įrodyti yra kaltinimo pareiga.
2.5. Abiejų instancijų teismai atsisakė taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263/2014">2K-263/2014</a> kaip precedentą, taip be pagrindo nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas dėl to neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą (BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies pažeidimai).
2.6. Kasacinėje nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263/2014">2K-263/2014</a> suformuota praktika byloje, kurioje asmenys buvo kaltinami pagal BK 228 straipsnį dėl savo veiksmų įgyvendinant strateginius valstybės energetinio nepriklausomumo tikslus, turėtų būti laikoma precedentu ir šioje byloje, teismui jo (kasatoriaus) veiksmus vertinant ne formaliai, izoliuotai, o esant sąsajai su tuo metu realiai buvusia ekonomine bei politine šalies situacija, valstybės siekiais ir keliamais tikslais. Tačiau teismai, priimdami sprendimus, nevertino konkrečios situacijos, valstybės siekių ir tikslų, valstybės interesams atstovaujančių subjektų valios jam (kasatoriui) priimant sprendimus, dėl kurių jis pripažintas kaltu ir nuteistas. Būtent šiame kontekste teismai, atsisakydami taikyti minimą nutartį kaip precedentą, be pagrindo nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, o apeliacinės instancijos teismas neištyrė ir nepasisakė dėl visų bylos aplinkybių, nurodytų apeliaciniame skunde, kurios gali turėti įtakos vertinant jo veiksmus ir priimant galutinį sprendimą (24 punktas), taigi neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą.
2.7. Teismui nepateikus motyvuotų išvadų, kad R. V. veiksmai buvo nukreipti prieš bendrovės, valstybės interesus padarant valstybei didelę turtinę ir neturtinę žalą, kad jo tyčia ir supratimas apėmė siekį padaryti valstybei didelę žalą, BK 228 straipsnio 1 dalis pritaikyta netinkamai.
2.8. Teismai nustatė, kad galiojęs Viešųjų pirkimų įstatymas turėjo spragų ir nereglamentavo viešųjų pirkimų išskirtinių (skubių) atvejų; kad papildomų darbų ir paslaugų poreikis atsirado pasibaigus lėšoms pagal 2012 m. rugsėjo 3 d. sutartį, t. y. 2012 m. rugsėjo 28 d., likus vos 14 dienų iki referendumo. Suprantama, kad per 14 dienų iki referendumo buvo būtina tęsti ir intensyvinti Visagino atominės elektrinės projekto viešinimo darbus ir kad per 14 dienų naujo viešo, juolab tarptautinio darbų ir paslaugų pirkimo įvykdyti neįmanoma. Valstybė, būdama vienintelė bendrovės akcininkė, reikalavo ir skubino vykdyti Visagino atominės elektrinės projekto viešinimo darbus. Tuo tikslu skubos tvarka pati inicijavo būtinų sprendimų priėmimą, šiems darbams ir paslaugoms skyrė lėšas ir nurodė jas naudoti projekto viešinimo darbams iki artėjančio referendumo. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad jis savo veiksmais valstybei padarė didelę turtinę ir neturtinę žalą, neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, kad jis, privalėdamas veikti bendrovės ir jos akcininko (valstybės) interesais, būtent ir vykdė valstybės priimtus nutarimus, nurodymus, tikslingai naudojo jos pačios skirtas lėšas, t. y. veikė išimtinai valstybės interesais ir savo įgaliojimus bei skirtas lėšas panaudojo būtent ten, kur valstybė norėjo ir siekė panaudoti.
2.9. Taigi apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nepateikė motyvuotų išvadų dėl valstybei jo veiksmais padarytos didelės turtinės ir neturtinės žalos, kai pati valstybė šių darbų ir paslaugų reikalavo, skyrė tam lėšas ir primygtinai reikalavo jas iki referendumo panaudoti. Beje, valstybė niekada nekėlė klausimo, kad jai yra padaryta žala. Jis savo pareigas ir įgaliojimus panaudojo išimtinai akcininko ir valstybės interesais, valstybės siekiui išsaugoti strateginį energetinį projektą. Jis veikė ne prieš valstybę ar bendrovę, o vykdė būtent jų nutarimus, reikalavimus ir siekius. Veikė valstybės ir tarnybos interesais, savo įgaliojimais nepiktnaudžiavo, o juos naudojo siekdamas apginti valstybės interesą ir siekį.
2.10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-409/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-409/2011">2K-409/2011</a>, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-262/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-262/2013">2K-7-262/2013</a>, 2K-458-942/2016). Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikalstamu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis, visuomeninio poveikio priemonėmis ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien sutarties pažeidimo. Taip pat neužtenka tarp subjektų esančių sutartinių santykių pažeidimo ar netinkamo pareigų atlikimo fakto, nes pats sutartinių santykių nesilaikymas ar pareiginių instrukcijų pažeidimas automatiškai nesuponuoja žalos atsiradimo, baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, atsiradimo. Netinkamas vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, veikimas visų pirma yra suprantamas kaip Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 286–287 straipsnių nuostatų galimas pažeidimas. Todėl, norint asmeniui, kaip juridinio asmens vadovui, inkriminuoti baudžiamąją atsakomybę už netinkamą bendrovės turto panaudojimą, svarbu įsitikinti, kad bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas. Teismų praktikoje yra akcentuojama, kad, vertinant baudžiamosios atsakomybės bendrovės vadovui pagrįstumą, atsižvelgtina, jog teisinė sistema turi užtikrinti tai, kad asmenys nebijotų eiti vadovo pareigų, nebijotų greitai priimti būtinų sprendimų dėl pernelyg griežtų atsakomybės standartų, taikomų dėl galimų klaidų ar pateisinamų rizikų; bendrovės vadovams turi būti užtikrinta teisė priimti rizikingus verslo sprendimus, nes tai viena iš esminių bendrovės veiklos priemonių; teisėsaugos institucijos neturėtų nepagrįstai kištis į vadovų veiklą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-518/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-518/2014">2K-518/2014</a>). Bendrovės vadovo veiksmai, sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamas tik tuo atveju, jei bendrovės vadovo veiksmai yra piktavališki, sudaro akivaizdžiai bendrovės interesams neatitinkantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką ar nebūtiną sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-262/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-262/2013">2K-7-262/2013</a>, 2K-7-251/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-518/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-518/2014">2K-518/2014</a>, 2K-26-788/2017). Tokiais atvejais yra būtina kruopščiai patikrinti ir įsitikinti, ar tikrai subjektas patyrė žalą, įvertinti ne tik aritmetinį verčių ar atskirų sumų apskaičiavimą, bet ir egzistavusių tuo metu objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti apie veiksmų būtinybę, jų aplinkybes ir sąlygas, vadovo veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>). Sprendžiant bendrovės vadovo baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) pagrįstumo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, ar vadovo veiksmai, pažeidę teisės normų reikalavimus, eliminavo ar iš esmės apsunkino galimybę galimai pažeistus bendrovės interesus ginti kitomis, ne baudžiamosios atsakomybės, priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zODgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-388/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-388/2007">2K-7-388/2007</a>, 2K-297-222/2016, 2K-458-942/2016, 2K-26-788/2017).
2.11. Teismai netyrė ir motyvuotai, remdamiesi bylos medžiaga, nepagrindė, kad jo veiksmais valstybei padaryta būtent 905 822,83 Eur žala. Teismas tik deklaratyviai nurodė, jog visa suma, sumokėta už bendrovės užsakytas ir gautas paslaugas bei darbus, yra valstybės patirta žala. Tik nustatęs, kam ir kokio dydžio padaryta turtinė žala, teismas galėtų vertinti padarytos žalos dydį. Tačiau šios aplinkybės tirtos nebuvo ir teismų sprendimuose nėra motyvų, patvirtinančių būtent 905 822,83 Eur žalos nustatymą (BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimas).
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Jūratė Karčinskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 256 straipsnyje nustatytos kaltinimo keitimo teisme tvarkos, t. y. supažindino gynybą su prokuroro pateiktu prašymu pakeisti kaltinimą papildomai inkriminuojant didelės neturtinės žalos požymį, nekeičiant nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Gynybos prašymu padaryta pertrauka susipažinti su prokuroro prašymu ir suteikta laiko pasiruošti gynybai. Po pertraukos kasatorius nurodė, kad su papildytu kaltinimu susipažino, pozicijos dėl kaltinimo nepakeitė (kaltės nepripažino). Prašymų papildyti įrodymų tyrimą ar kitų pastabų, susijusių su pakeistu kaltinimu, gynyba nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pažeidimų, susijusių su pakeistu kaltinimu, pagrįstai konstatavo, kad nusikalstamos veikos aprašymas kaltinamajame akte, prašyme papildyti kaltinimą ir teismo nuosprendyje atitinka baudžiamojo įstatymo turinį. Duomenys, kurių pagrindu buvo grindžiamas pakeistas kaltinimas, prokuroro prašyme išdėstyti aiškiai ir detaliai, t. y. pakeistame kaltinime nurodyta, kad jame aprašytais veiksmais R. V. padarė ir didelę neturtinę žalą, suformuluotos konkrečios šio BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyviojo požymio sąsajos su kasatoriaus veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, kuriais buvo neigiamas R. V. veiksmais valstybei padarytas didelės neturtinės žalos faktas, suformulavo išsamias ir motyvuotas išvadas dėl nuteistojo elgesio, kaip kenkiančio valstybės autoritetui, įvertinimo, taip pat konstatavo kaltinime nurodytų teisės aktų pažeidimus ir tokiais veiksmais pažemintą, sumenkintą perkančiosios organizacijos UAB Visagino atominės elektrinės autoritetą, bendrovės vadovo autoritetą jam pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, diskredituotą valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, pakenkimą viešiesiems interesams vykdant visuomenei naudingą veiklą, sumenkintą visuomenės pasitikėjimą pirkimų skaidrumu bei teisėtumu. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad diskredituotas ne tik bendrovės vardas, bet ir tokio juridinio asmens, kaip valstybės įstaigos, įvaizdis visuomenėje apskritai, dėl to didelė žala padaryta ne tik UAB Visagino atominei elektrinei, bet ir valstybei. Kasacinio skundo argumentai apie apeliacinės instancijos teismo padarytą esminį pažeidimą dėl nesuteiktos galimybės žinoti kaltinimą grindžiančius duomenis ir gintis yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju tiek pradinį, tiek pakeistą kaltinimą grindžiantys duomenys kasatoriui buvo žinomi ir ištirti teisiamojo posėdžio metu, galimybę juos žinoti ir dėl jų pareikšti atitinkamą poziciją, teikti prašymus kaltinamasis ir jo gynėjas turėjo. Apeliacinės instancijos teismas, formuluodamas išvadas dėl suprantamo ir aiškaus kaltinimo, pareigos įvertinti kasatoriaus akcentuojamus, su pakeistu kaltinimu susijusius ar kitus pažeidimus nenustatė pagrįstai, kasatoriui turint galimybę dalyvauti tiek įrodymų tyrime, tiek kitose bylos nagrinėjimo stadijose, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, teisingą ir nešališką teismą pažeista nebuvo. Kasacinio skundo teiginiai apie padarytus esminius BPK pažeidimus yra deklaratyvūs.
3.1. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nagrinėjamoje situacijoje taikytino precedento, suformuluoto kasacinėje nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263/2014">2K-263/2014</a>, pagrįstai konstatavo, kad minėtoje byloje situacija buvo kita ir dėl to nagrinėjamos bylos kontekste ji negali būti laikoma precedentu. Kasatoriaus minimoje byloje nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, ji nėra panaši į nagrinėjamą bylą. Minimoje byloje konstatuota, kad kasatoriai nepadarė jokių veiksmų, kurie būtų nukreipti į projekto dėl Lietuvos energetinio nepriklausomumo sužlugdymą ir žalos valstybei padarymą, priešingai, teismo vertinimu, jie darė viską, kad suskystintų gamtinių dujų terminalas būtų pradėtas statyti kuo greičiau, dalyvaujant didžiausiam Lietuvos dujų vartotojui. Nagrinėjamoje byloje R. V. suvokė, kad nesilaikydama Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos tvarkos bendrovė sumokėjo 905 822,83 Eur UAB „V.R.“, nors referendumas buvo patariamasis ir pagal tuo metu susiklosčiusią situaciją (laikotarpį iki referendumo, politikų poziciją dėl projekto) referendumo rezultatas buvo numanomas.
3.2. Kasatoriaus teiginiai dėl netinkamai pritaikyto BK 228 straipsnio nepagrįsti, be to, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad iš esmės kasatorius nesutinka su teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą išsamiai išanalizavęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, nenustatė pažeidimų duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir motyvuotai pasisakė dėl R. V. tikslų bei sprendimo toliau pirkti paslaugas iš UAB „V.R.“ nepaisant to, jog tuo metu pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus nebuvo sudaryta sutartis dėl papildomo paslaugų kiekio teikimo ir sutartimi patvirtintos sumokėjimo už suteiktas paslaugas tvarkos.
3.3. R. V. veiksmais valstybei padaryta 905 822,83 Eur turtinė žala pagrįsta bylos medžiaga, t. y. PVM sąskaitomis faktūromis, atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktais, sąmatomis ir kitais dokumentais. Didelę turtinę žalą pagrindžiantys faktiniai duomenys išdėstyti teismo nuosprendyje. Tokių duomenų pagrindu padarytos teismo išvados apeliacinės instancijos teismo pripažintos pagrįstomis.
3.4. Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino apeliacinio skundo argumentus, susijusius su R. V. veiksmais padaryta didele neturtine žala, t. y. konstatavo, kad už pinigų sumą, žymiai viršijančią 250 MGL (905 822,83 Eur), buvo tyčia įsigyta paslaugų iš savo nuožiūra pasirinkto paslaugų teikėjo, tokiais veiksmais diskredituojant valstybę, naujos atominės elektrinės projektą, pakenkiant tiek valstybės, tiek UAB Visagino atominės elektrinės, kaip perkančiosios organizacijos, autoritetui. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl atsiskaitymui su UAB „V.R.“ panaudotų lėšų, konstatavo bendrovės akcininkės interesą iš jai priklausančios bendrovės gauti turtinę naudą ir valstybės interesą viešiesiems pirkimams bei įmonei priklausančias lėšas naudoti skaidriai. Taigi, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, į apeliacinio skundo esminius argumentus, susijusius su byloje surinktų įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių nustatymu, baudžiamojo įstatymo taikymu, kasatoriaus veiksmais padarytos žalos faktu ir nustatytu dydžiu, motyvuotai ir išsamiai atsakyta. BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatos nepažeistos.
3.5. Atsižvelgiant į baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymą, sutiktina su kasacinio skundo argumentais apie būtinybę vadovo atsakomybės klausimus iš pradžių įvertinti ir ginti kitomis, ne baudžiamosios atsakomybės, priemonėmis. Tačiau nagrinėjamu atveju R. V. veiksmų vertinimas neatitinka kitų nei baudžiamosios teisinės atsakomybės jam taikymo kriterijų. R. V. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, teismai išsamiai išanalizavo ir aptarė nusikalstamos veikos teisinį kvalifikavimą, šios nusikalstamos veikos požymius ir kitas reikšmingas aplinkybes.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo R. V. kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BPK nuostatų esminių pažeidimų apeliacinės instancijos teisme ir BK 228 straipsnio taikymo
5. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nepagrįstai kasatoriaus veiką pripažino piktnaudžiavimu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nepateikė motyvuotų išvadų dėl didelės turtinės ir neturtinės žalos padarymo, priežastinio ryšio ir tyčios požymių. Šie kasatoriaus argumentai pagrįsti.
6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 2 ir 3 dalys, 332 straipsnio 3 ir 5 dalys). Kasacinėje praktikoje išaiškinta ir tai, kad šio baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-65-976/2017, 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018). Kita vertus, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažįstami esminiais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319-976/2015">2K-319-976/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418-699/2015">2K-418-699/2015</a>, 2K-627-303/2015, 2K-266-976/2017, 2K-277-788/2020). Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas privalo aptarti esminius apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba patvirtinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAtNDg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-60-489/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-60-489/2020">2K-60-489/2020</a>, 2K-7-56-511/2020, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI2LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-226-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-226-976/2020">2K-226-976/2020</a>, 2K-248-648/2020). Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys dėl pirmosios instancijos teismo išvadų turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-21/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-21/2014">2K-21/2014</a>, 2K-393/2014, 2K-29-489/2015, 2K-7-56-511/2020, 2K-253-458/2020). Plenarinė sesija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje???šių reikalavimų neatitinka. Kasacine tvarka apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra išdėstyti tinkami teisiniai argumentai, pagrindžiantys išvadas, kad R. V. prieštaraujančiais galiojusiam teisiniam reguliavimui veiksmais padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala valstybei, taip pat kad jo veikoje yra subjektyvusis piktnaudžiavimo sudėties požymis – kaltė.
7. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnis) gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį. Tai reiškia, kad ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) elgesys yra pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Plenarinė sesija pažymi, kad nepritartina tokiai teismų praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar yra pakankamai duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263/2010">2K-263/2010</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-161/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-161/2012">2K-161/2012</a>, 2K-316/2013, 2K-125/2014). Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad buvo padarytas viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas ir jis pripažintinas šiurkščiu, nes pasibaigus viešųjų ryšių paslaugų sutarties galiojimui, nesilaikant viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos tvarkos, buvo išnaudota iš bendrovės komunikacijos biudžeto rezervo gauta 3 127 625 Lt suma viešųjų ryšių paslaugoms apmokėti. Todėl, remiantis aptarta teismų praktika, yra būtina įvertinti kitų sąlygų, leidžiančių taikyti baudžiamąją atsakomybę, buvimą R. V. veikoje – būtent žalos ir kaltės.
8. Įrodinėtina didele žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio žala, kurią patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Atitinkamai didelės žalos turinys, be kita ko, priklauso nuo to, kam ši žala buvo padaryta, – kaip antai didelės neturtinės žalos padarymas valstybei gali būti grindžiamas skirtingais argumentais nei tokios žalos padarymas, pavyzdžiui, fiziniam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQwLTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-640-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-640-507/2015">2K-640-507/2015</a>, 2K-361-895/2016). Pažymėtina, kad šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-335/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-335/2013">2K-7-335/2013</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98/2014">2K-98/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYzLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-263/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-263/2014">2K-263/2014</a>, 2K-361-895/2016, 2K-104-696/2018, 2K-16-489/2021), taigi pagrįstas konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o ne pernelyg bendro pobūdžio, formaliais teiginiais.
9. BK 228 straipsnyje įtvirtintas didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl jis kiekvienu atveju yra nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98/2014">2K-98/2014</a>, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019,??? 2K-28-222/2020, 2K-7-9-976/2020). Taigi padarytą veiką kvalifikuojant kaip piktnaudžiavimą, be kita ko, būtina įvertinti, ar iš tiesų pakanka duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, apie pakankamą padarytos veikos pavojingumą. Tik tokia praktika laikytina atitinkančia baudžiamųjų įstatymų paskirtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-161/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-161/2012">2K-161/2012</a>, 2K-205/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98/2014">2K-98/2014</a>, 2K-4-689/2019).
10. Didelė turtinė žala BK 228 straipsnio prasme kasacinėje praktikoje paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL, nors, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, didele gali būti pripažinta ir mažesnio dydžio turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI2LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-226-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-226-976/2020">2K-226-976/2020</a>). Kita vertus, šios kategorijos bylose būtina įsitikinti padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik pateiktuose dokumentuose esančią informaciją, bet ir objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar BK 228 straipsnyje nurodyti subjektai (valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo) patyrė realią žalą dėl valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmų, jei taip, kokio dydžio ši žala yra. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Dėl to duomenys, liudijantys, kad valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo) veikė minėtų subjektų interesais, turi būti ištirti ir įvertinti, taip pat turi būti apskaičiuotas realus turtinės žalos dydis. Vertinant turtinės žalos tikrumą, atsižvelgtina į visumą objektyvių veikos padarymo aplinkybių, be kita ko, į tai, kaip buvo panaudotas turtas, kieno interesais veikė asmuo, koks padarytų pažeidimų pobūdis, mastas. Tokiu atveju tik išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas sudaro galimybes padaryti išvadą, ar piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas minėtiems subjektams iš tiesų sukėlė didelę turtinę žalą.???
10.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad R. V. veiksmais, kai tyčia, nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, už didelę pinigų sumą buvo įsigyjamos paslaugos iš savo nuožiūra pasirinkto paslaugų teikėjo, valstybei, kaip įmonės akcininkei, padaryta didelė turtinė žala, nes UAB VAE be sutarties UAB „V.R.“ sumokėjo 3 127 625,08 Lt (905 822,83 Eur) (su PVM). Nurodytą turtinę žalą teismas grindė PVM sąskaitomis faktūromis, atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktais, sąmatomis ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pritarė tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms.
10.2. Nagrinėjamų aplinkybių aspektu pažymėtina tai, kad įmonės lėšų sumokėjimas už realiai atliktas tikslines paslaugas, nors ir pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką (aktualiu atveju Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas), savaime nereiškia didelės turtinės žalos padarymo. Inkriminuojant turtinės žalos padarymą kaip BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimo sudėties požymį, būtina nustatyti padarytą žalą, nurodytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje (tiesioginiai nuostoliai – turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negauta nauda ar negautos pajamos); taip pat konkretizuoti, kas – valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo ją realiai patyrė ir kokio dydžio ši turtinė žala yra. Kaip byloje nustatyta, UAB VAE 100 procentų akcijų nuosavybės teise priklauso valstybei (jas patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija), bendrovės biudžeto rezerve lėšos komunikacijai buvo numatytos, leidimas jomis naudotis valdybos buvo suteiktas, nors R. V. ir nepranešus valdybai šiam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių (2012 m. liepos 17 d. UAB VAE direktoriaus R. V. įsakymu organizuotas kitas 420 528,27 Eur sumos žiniasklaidos planavimo paslaugų viešasis pirkimas; 2012 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „V.R.“, parengusi ir bendrovės valdybos iš R. V. reikalautą komunikacijos priemonių planą 4 000 000 Lt komunikacijos biudžeto rezervui panaudoti). Kita vertus, nustatyta ir tai, kad už realiai atliktas viešųjų ryšių paslaugas buvo sumokėta (PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas, sąmatos ir kt.) iš tam skirto bendrovės biudžeto, paslaugos suteiktos, ginčo dėl suteiktų viešųjų ryšių paslaugų nėra. Tuo tarpu teismai turtinės žalos padarymą nustatė įvertinę tik R. V. padarytus Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, tačiau atskirai nenustatinėjo ir nevertino, kokia reali turtinė žala (tiesioginiai nuostoliai, turėtos išlaidos; negauta nauda ar negautos pajamos) buvo padaryta valstybei.
10.3. Turtinės žalos realumo aspektu pažymėtina, kad viešojo pirkimo sutartis – atlygintinis sandoris, sprendžiant dėl jo atlygintinumo, vertinama jos ekonominė nauda perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams; tai, kad perkančioji organizacija negauna (ar ne visada gauna) tiesioginės naudos iš viešojo pirkimo sutarties, kaip jos rezultato, ypač kai atlieka viešąsias, įstatymų suteiktas funkcijas, nereiškia, kad sutarties sudarymas jai neturi ekonominės vertės, nes būtent viešojo pirkimo sutarties sudarymas jai leidžia pirmiau nurodytas funkcijas įgyvendinti (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctODktMzc4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-89-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-89-378/2016">e3K-7-89-378/2016</a>). Nagrinėjamoje byloje yra konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimai, tačiau nustatyti ir kiti teisiškai reikšmingi faktai – viešųjų ryšių paslaugos realiai suteiktos, už šias paslaugas atsiskaityta iš bendrovės biudžeto rezervo lėšų komunikacijai, taigi faktinis viešųjų ryšių paslaugų teikimas jau yra įvykęs, šis sandoris sukėlė tam tikrus materialius (faktinius) padarinius. Atitinkamai, esant paslaugų teikimo faktui, atlyginimo dydis už suteiktas paslaugas negali būti nustatomas pagal teisės aktų reikalavimų neatitinkančios sutarties sąlygas, tokių paslaugų vertė apskaičiuotina pagal analogiško sandorio vertės kriterijų (ar kitus teisingo atlyginimo metodus) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctODktMzc4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-89-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-89-378/2016">e3K-7-89-378/2016</a>). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad dėl turtinės žalos dydžio BK 228 straipsnio prasme gali būti sprendžiama tik prieš tai nustačius ir įvertinus realią suteiktų viešųjų ryšių paslaugų vertę. Plenarinė sesija sprendžia, kad kasacine tvarka apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra pateikta pakankamai teisinių argumentų, pagrindžiančių tiek padarytos turtinės žalos faktą, tiek ir šios žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje išvada dėl didelės turtinės žalos valstybei padaryta formaliai, atsietai nuo visumos įvertinus tik tą aplinkybę, kad UAB „V.R.“ be sutarties buvo sumokėta 3 127 625,08 Lt (905 822,83 Eur) (su PVM), tačiau nebuvo nustatyta suteiktų paslaugų atitiktis jų paskirčiai, jų suteikimo laikas (iki referendumo ar po jo) ir kitos realios žalos klausimams spręsti reikšmingos aplinkybės. Byloje nepaneigus teisiškai reikšmingo fakto dėl viešųjų ryšių paslaugų suteikimo, liko tinkamai nenustatytas ir galimai padarytos turtinės žalos dydis.???
11. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (pavyzdžiui, asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.???2K-361-895/2016, 2K-285-976/2018). Pagal kasacinę praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingi padariniai valstybei, tarnybai ar asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-699/2015">2K-102-699/2015</a>, 2K-361-895/2016, 2K-189-1073/2019, 2K-248-648/2020).??? Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, todėl, be kita ko, vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius ir kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98/2014">2K-98/2014</a>, 2K-361-895/2016, 2K-87-942/2017, 2K-189-1073/2019, 2K-4-689/2019, 2K-28-222/2020, 2K-7-9-976/2020, 2K-127-689/2020). Įstatymas ir teismų praktika nepateikia universalių tokios žalos dydžio nustatymo kriterijų, todėl, konstatuojant didelę neturtinio pobūdžio žalą, kiekvienu atveju ad hoc (esant konkrečiai situacijai) turi būti įvertinamos konkrečios bylos aplinkybės. Kadangi neturtinio pobūdžio žala yra ne apčiuopiamos materialios, o abstrakčios nematerialios išraiškos, itin svarbus yra vertinamasis aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.??? 2K-28-222/2020). Be to, sprendžiant, ar valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet ir kaltininko galimybę šiuos padarinius suvokti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTY4LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-568/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-568/2007">2K-568/2007</a>). Plenarinė sesija pažymi, kad didelės neturtinės žalos požymis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma, negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių. Šis požymis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-489/2021). Kasacinėje praktikoje išaiškinta ir tai, kad Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K-190/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-335/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-335/2013">2K-7-335/2013</a>, 2K-7-9-976/2020).
11.1. Viešųjų pirkimų tikslas – laikantis įstatymų reikalavimų sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Siekiant šio tikslo, įgyvendinamas ir kitas svarbus uždavinys – sąžininga rinkos dalyvių konkurencija, be to, ribojamos atskirų asmenų galimybės nepagrįstai pelnytis, korupcija, nepagrįstas viešųjų paslaugų branginimas. Kasacinėje praktikoje nurodoma, kad kai valstybės tarnautojas ar teikiant viešąsias paslaugas jam prilygintas asmuo tyčia padaro viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, siekdamas nepagrįsto atskirų asmenų pasipelnymo, yra pagrindas spręsti, kad tokiais veiksmais padaroma didelė žala valstybei, nes taip diskredituojamas valstybės politikos įgyvendinimas visuomenei jautriose srityse; tokiu atveju vertinant neturtinės žalos dydį valstybei neturi būti apsiribojama vien tik tarnautojo (jam prilyginto asmens) einamų pareigų svarbos ar įstaigos, kuriai tas asmuo atstovauja, gero įvaizdžio vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk2LTUxMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-296-511/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-296-511/2016">2K-296-511/2016</a>, 2K-61-689/2020). Kita vertus, sprendžiant dėl didelės neturtinės žalos kilimo valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui) pažeidus viešųjų pirkimų sritį reguliuojančius teisės aktus, aktualu įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą, be kita ko, minėtų pažeidimų pobūdį ir priežastis, išsiaiškinti, ko iš tiesų buvo siekiama minėtais veiksmais; ar jiems yra būdingas korupcinis pobūdis, savanaudiški tikslai; ar realiai suteiktos įsigytos paslaugos (atlikti darbai), ar jų kaina yra aiškiai per aukšta; kaip minėti veiksmai vertintini proporcingumo, racionalumo aspektu. Be to, vertinant šį požymį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme aptartus valstybės tarnybos principus bei konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes – 2012 m. birželio mėn. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymų dėl „LR energetinės nepriklausomybės strategijos“ nuostatas ir kryptis bei kiek šiuo atveju viešųjų ryšių paslaugų rezultatai galėjo lemti siekiamus tikslus. Atsižvelgtina ir į tarptautiniame teisiniame reguliavime bei Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje įtvirtintas viešųjų pirkimų nuostatas, pagal kurias leidžiama nukrypti nuo taisyklių, užtikrinančių Europos Bendrijos steigimo sutartimi pripažintų teisių veiksmingumą viešųjų pirkimų srityje. Be kita ko, byloje padaryti teisės aktų pažeidimai vertintini ir atitinkamos Lietuvos politinės, ekonominės situacijos, strateginių uždavinių, valstybės nustatytų tikslų įgyvendinimo aspektu. Šių aplinkybių visapusiškas įvertinimas sudaro prielaidas išvadai, ar teisės aktų pažeidimai buvo nulemti privačių interesų, ar viešieji pirkimai buvo naudojami asmeniniam ar nepagrįstam atskirų asmenų pasipelnymui, atitinkamai ar veikoje yra būtinasis piktnaudžiavimo požymis – didelė žala.
11.2. Nurodytos aplinkybės, konstatuojant didelės neturtinės žalos požymį, apeliacinės instancijos teismo nenagrinėtos, atitinkamai apeliacinės instancijos teismas nepateikė pagrįstų argumentų, ar byloje nustatyti R. V. interesai dominavo viešųjų interesų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad kasacine tvarka apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje didelės neturtinės žalos požymis konstatuotas formaliai, pagrįstas tik turtinės žalos padarymo, R. V. einamų pareigų ir viešųjų pirkimų sritį reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktu. Atsižvelgdama į tai, Plenarinė sesija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas išnagrinėtas neišsamiai ir apeliacinės instancijos teismo atmestas formaliais, deklaratyviais argumentais.
12. Kvalifikuojant veiką kaip piktnaudžiavimą, įtvirtintą BK 228 straipsnio 1 dalyje, būtina nustatyti ir valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) kaltę. Ji gali pasireikšti tiesiogine arba netiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-335/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-335/2013">2K-7-335/2013</a>, 2K-100/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgtNDg5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28-489/2019">2K-28-489/2019</a>, 2K-127-689/2020). Kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje nurodytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgtNDg5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28-489/2019">2K-28-489/2019</a>). Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini piktnaudžiavimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo, be kita ko, suvokė savo veiksmus kaip priešingus valstybės tarnybos interesams. Atitinkamai, pagrindžiant kaltininko tyčią, turi būti remiamasi byloje nustatytais duomenimis, patvirtinančiais valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) sumanymą tyčia veikti priešingais tarnybai interesais. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu motyvuotų išvadų nepateikė, vienareikšmiškai paneigdamas R. V. motyvų ir tikslų vertinimo svarbą, neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, kaip piktnaudžiavimo tyčios turiniui turi įtakos R. V. veiksmų pobūdis, t. y., kad, kaip teigė kasatorius, jis veikė bendrovės ir jos akcininko (valstybės) interesais įgyvendinant strateginį valstybės projektą, todėl, be kita ko, nenumatė ir didelės žalos kilimo galimybių.
13. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, Plenarinė sesija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, savo išvadų tinkamai nemotyvavo, atsakė tik į dalį skundo argumentų, taip padarydamas esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Iš naujo nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas turi išnaudoti visas jam suteiktas proceso galimybes, ištirti ir įvertinti įrodymus kaip visumą ir padaryti tinkamai motyvuotas išvadas, susijusias su visomis reikšmingomis bylos aplinkybėmis.
14. Dėl kitų nuteistojo R. V. kasacinio skundo argumentų Plenarinė sesija nepasisako, nes tai prieštarautų BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, nes tai pažeistų apeliacine tvarka bylą nagrinėjančio teismo nepriklausomumą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai
Aurelijus Gutauskas Audronė Kartanienė
Rima Ažubalytė Pranas Kuconis
Arvydas Daugėla Artūras Pažarskis
Olegas Fedosiukas Alvydas Pikelis
Eligijus Gladutis Artūras Ridikas
Sigita Jokimaitė Tomas Šeškauskas
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė Daiva Pranytė-Zalieckienė
