G. M. pagal BK 129 str. 2 d., 235 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-20-648/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65460-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.2.8;

2.1.7.4.4; 2.3.6.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

nuteistajam G. M., jo gynėjui advokatui Arūnui Marcinkevičiui,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. A., P. A.,

nukentėjusiųjų atstovui advokatui Viktorui Rutkauskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. gynėjo advokato Arūno Marcinkevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dešimčiai metų; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką G. M. įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. gruodžio 16 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d. Iš G. M. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriui priteista 270,72 Eur žalos atlyginimo. Iš G. M. nukentėjusiajai O. A. priteista 15 000 Eur, nukentėjusiajam P. A. – 15 000 Eur, nukentėjusiajai R. A. – 15 000 Eur, nukentėjusiajai R. A. – 15 000 Eur, nukentėjusiajam V. A. – 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš G. M. V. A. priteista 1700 Eur, O. A. – 1200 Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo V. A. civilinis ieškinys dėl 2084,31 Eur turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiųjų O. A. ir P. A. civilinis ieškinys dėl 2530,49 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 8 d. nutartis, kuria nuteistojo G. M. gynėjo Arūno Marcinkevičiaus, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. A., R. A., O. A., P. A. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, nukentėjusiųjų ir jų atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. G. M. nuteistas už tai, kad

II. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo G. M. gynėjas advokatas A. Marcinkevičius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 31 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir nuteistojo G. M. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnis), taikyti BK 75 straipsnį ir likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti; nukentėjusiųjų ir civilinės ieškovės VSDFV civilinių ieškinių dalį, kuri dar nėra atlyginta, visiškai atmesti. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Abiejų instancijų teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 ir 3 dalių, 7 straipsnio 1 ir 2 dalių, 10 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalių, 48 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 84 straipsnio 2 dalies, 85 straipsnio 1 dalies, 88 straipsnio 3 ir 4 dalių, 89 straipsnio 3 dalies ir 90 straipsnio 3 dalies, 270 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus, šie pažeidimai tiesiogiai lėmė klaidingą nuteistojo G. M. veikos kvalifikavimą ir pernelyg griežtos bausmės paskyrimą, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2.2. Teismai neišreikalavo esminę įrodomąją reikšmę veikos kvalifikavimui turinčių faktinių duomenų. 2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje Vilniaus apygardos teismas pripažino pagrįstu ir priėmė gynėjo prašymą išreikalauti medicininius duomenis apie mirusio L. A. išeminę širdies ligą, jos gydymo eigą, vartotus vaistus, diagnozę, nustatytas rizikas, jo sveikatos būklę bei turėtus kūno sužalojimus iki tragiško įvykio pradžios momento, šie duomenys nebuvo ištirti ir įvertinti ikiteisminiame tyrime, taip pat nebuvo pateikti baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams. Tame pačiame posėdyje buvo priimtas ir gynėjo prašymas, išreikalavus visus pirmiau išvardytus duomenis, spręsti klausimą dėl pakartotinės pomirtinės teismo medicinos ekspertizės paskyrimo tiksliai L. A. mirties priežasčiai nustatyti. Teismai nepriėmė nutarčių, kuriomis būtų buvę atsisakyta tenkinti šį gynėjo prašymą, tačiau šis prašymas nebuvo įvykdytas, o tai atėmė galimybę teismui ir proceso šalims bei dalyviams tinkamai, t. y. medicininių dokumentų ir juose užfiksuotų objektyvių duomenų pagrindu, apklausti teismo posėdyje pirminę ir pakartotinę teismo medicinos ekspertizę atlikusius teismo medicinos ekspertus ir pagrįstai nustatyti tikrąją L. A. mirties priežastį. Tai yra esminis baudžiamojo proceso normų pažeidimas, šis pažeidimas neleistinai apribojo nuteistojo galimybes ir teises žinoti visus faktinius kaltinimo pagrindus, gintis ir būti veiksmingai, realiai ginamam, apribojo gynėjo funkcijos vykdymą, o svarbiausia – tiesiogiai sukliudė abiejų instancijų teismams priimti teisingus ir pagrįstus procesinius sprendimus, sprendžiant nusikalstamos veikos teisinio kvalifikavimo ir taikytinos bausmės klausimus. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs būtinu atlikti išsamų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų tyrimą, gynėjo apeliacinį skundą atmetė, neištaisęs šios pirmosios instancijos teismo klaidos. Tai prieštarauja teismo, kaip aktyvaus proceso dalyvio, doktrinai ir BPK 270 straipsnio 3 dalies nuostatoms.

2.3. Nustatydami L. A. mirties priežastį, teismai rėmėsi nepagrįstais ir pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą tvarką gautais dokumentais, negalinčiais turėti jokios įrodomosios vertės: 2018 m. liepos 16 d. „Forensic Pathology Associates“ (FPA) raštu Nr. D-18-12 ir jo vertimu į lietuvių kalbą bei 2018 m. rugpjūčio 13 d. – 2018 m. gruodžio 7 d. pakartotinės teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. EKM 20/2018(02).

2.4. Dėl 2018 m. liepos 16 d. „Forensic Pathology Associates“ rašto Nr. D-18-12. Kaip šios kompanijos vyriausiąjį specialistą save įvardijęs dr. Samuelis Landas (Samuel Land), neatlikęs jokio objektyvaus tyrimo, nelegaliai ir neteisėtai pateikto vaizdo įrašo pagrindu hipotetiškai suabejojo 2017 m. gruodžio 18 d. – 2017 m. vasario 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – ir VTMT) Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertizės (toliau – TME) specialisto dr. Sigito Laimos, tiesiogiai atlikusio faktinį lavono tyrimą, išvada Nr. M 1458/2017 (01), kad L. A. mirė nuo ūmaus širdies veiklos sutrikimo, esant lėtinei išeminei širdies ligai. Dr. S. Landas, be kita ko, papildomai iškėlė nukentėjusiojo L. A. mirties nuo galimos hipotermijos hipotezę, kurios galimybių ir pagrįstumo nė vienas iš Lietuvos teismo medicinos ekspertų ar teismų netyrė. Nurodytame rašte keliamos hipotezės ir abejonės grindžiamos asmeniniais samprotavimais ir prielaidomis, neatlikus lavono medicininio tyrimo, taip pat nepaneigiant dr. S. Laimos išvados ir argumentų. Pati išvada pateikta remiantis iš tolimo atstumo filmuoto vaizdo įrašu ir jo sukeltu bendro vaizdo įspūdžiu, t. y. išskirtinai individualia emocija.

2.5. Byloje taip pat nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad ikiteisminio tyrimo medžiagą sudarantys duomenys Jungtinių Amerikos Valstijų ekspertams buvo pateikti teisėtai, nėra duomenų apie dr. S. Lando profesinę kvalifikaciją, patirtį, einamas pareigas, įgaliojimus, specialųjį profesinį stažą, mokslinį laipsnį, statusą ir specializaciją bei jam suteiktą teisę atlikti ir teikti panašaus pobūdžio vertinimus. Be to, šis asmuo neabejotinai nėra įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašus, teismui nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad šis asmuo būtų buvęs paskirtas ekspertu ar specialistu šioje byloje (BPK 84, 85, 89 straipsniai), kad į šį asmenį buvo teisėtai kreiptasi su prašymu ir koks buvo šio prašymo turinys, kokie buvo klausimai bei kokiomis sąlygomis. Dėl šių priežasčių 2018 m. liepos 16 d. „Forensic Pathology Associates“ raštas Nr. D-18-12 ir jo neautorizuotas vertimas į lietuvių kalbą neturi jokios įrodomosios vertės, todėl juo neturėjo pagrindo ir teisės remtis nei ikiteisminį tyrimą atlikę asmenys, tokio dokumento pagrindu paskyrę pakartotinę teismo medicinos ekspertizę, nei šią ekspertizę atlikęs VTMT Kauno skyriaus ekspertas Saulius Mekšraitis.

2.6. Dėl 2018 m. rugpjūčio 13 d. – 2018 m. gruodžio 7 d. pakartotinės teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EKM 20/2018(02). Šios pakartotinės teismo medicinos ekspertizės išvados padarytos remiantis iš tolimo atstumo filmuoto vaizdo įrašu ir jo sukeltu bendru emociniu įspūdžiu bei neįteisintu 2018 m. liepos 16 d. „Forensic Pathology Associates“ raštu Nr. D-18-12. Pakartotinės teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EKM 20/2018(02) iškeltos hipotezės ir abejonės grindžiamos abstrakčiais teoriniais, kai kur net tarpusavyje prieštaringais samprotavimais. Jose nepateikta jokių faktinių ir objektyvių medicininių duomenų, kurių pagrindu būtų pagrįstai paneigta pirmosios teismo medicinos ekspertizės metu nustatyta žuvusiojo mirties priežastis. Be to, byloje nėra jokių nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pasirašytų individualiųjų teisės aktų, nei ikiteisminį tyrimą organizavusios ir jam vadovavusios institucijos prokurorų procesinių sprendimų dėl 2018 m. rugpjūčio 13 d. – 2018 m. gruodžio 7 d. pakartotinės teismo medicinos ekspertizės aktą Nr. EKM 20/2018(02) kartu su VTMT Kauno skyriaus ekspertu S. Mekšraičiu pasirašiusių asmenų įtraukimo į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą ar jų paskyrimo ekspertais (specialistais) šioje byloje konkrečiam teismo medicininiam tyrimui atlikti. Visa tai pažeidžia BPK 84, 85 straipsnių, 88 straipsnio 3 dalies, 90 straipsnio 3 dalies ir 20 straipsnio 1 ir 4 dalių, 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 ir 4 dalių bei 44 straipsnio 6 dalies nuostatas ir atskleidžia selektyvų šių išvadų vertinimą akivaizdžiai išankstine, apkaltinamąja linkme.

2.7. Dėl akivaizdžių nuosprendžio išvadų prieštaravimų faktiniams bylos duomenims. VšĮ Trakų pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktoje L. A. asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad jam konstatuota širdies vainikinių arterijų aterosklerozė (II stadija), siaurinanti spindžius iki 25 proc., t. y. trimis ketvirtadaliais. Remiantis 2017 m. gruodžio 18 d. – 2017 m. vasario 28 d. VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto dr. S. Laimos, tiesiogiai atlikusio faktinį lavono tyrimą, išvada Nr. M 1458/2017 (01), L. A. mirė nuo ūmaus širdies veiklos sutrikimo, esant lėtinei išeminei širdies ligai, o nustatyti sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dviejų šonkaulių lūžiai krūtinės kairėje pusėje (širdies plote) kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

2.8. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad nuteistasis sudavė nukentėjusiajam net 20 įvairiausių smūgių, tačiau tokia išvada nėra pagrįsta įrodomąją reikšmę turinčiais duomenimis ir akivaizdžiai prieštarauja tikrovei, nes vaizdo įraše objektyviai užfiksuota, kad G. M. rezultatyviai sudavė L. A., t. y. pataikė, vieną kartą, kai sudavė smūgį ranka, ir devynis kartus, kai spyrė koja. Tai atitinka ir teismo medicinos specialisto išvadoje nustatytų kūno sužalojimų skaičių, o šių sužalojimų skaičių viršijantys, bet nepataikyti smūgiai, akivaizdžiai nesukėlę jokių kūno sužalojimų, niekaip negalėjo būti L. A. mirties priežastis. Be to, gynėjo pateiktame išdidintame ir priartintame įvykio vaizdo įraše bei jo vaizdo aprašyme aiškiai matyti, kad pats L. A. rezultatyviai rankomis smogė G. M. net penkiolika kur kas veiksmingesnių ir rezultatyvių smūgių. Šis vaizdo įrašas, esantis objektyviu įrodymu, visiškai atitinka BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalių reikalavimus ir objektyviai patvirtina 2017 m. gruodžio 18 d. – 2017 m. vasario 28 d. VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto dr. S. Laimos išvadą Nr. M 1458/2017 (01) dėl asmeniui, kuris mirė, suduotų smūgių skaičiaus bei jais sukeltų kūno sužalojimų sunkumo laipsnio. Šios išvados nepaneigtos nei bylos procese, nei teismų priimtuose sprendimuose, todėl pakartotinės teismo medicinos ekspertizės ir jos pagrindu priimto apkaltinamojo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties išvados akivaizdžiai neatitinka nusikalstamo įvykio faktinių aplinkybių ir tikrosios L. A. mirties priežasties.

2.9. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma, nustatanti baudžiamąją atsakomybę už kito asmens tyčinį nužudymą dėl chuliganiškų paskatų, yra materialioji, t. y. įsakmiai reikalaujanti nustatyti tokios veikos tiesiogiai sukeltas pasekmes, o svarbiausia – neabejotiną priežastinį ryšį tarp asmens konkretaus veiksmo ir konkrečios tiesioginės pasekmės. Remiantis nepaneigta 2017 m. gruodžio 18 d. – 2017 m. vasario 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus TME specialisto dr. S. Laimos, tiesiogiai atlikusio faktinį lavono tyrimą, išvada Nr. M 1458/2017 (01), L. A. mirė nuo ūmaus širdies veiklos sutrikimo, esant lėtinei išeminei širdies ligai. Nuteistasis G. M. nežinojo ir neturėjo galimybės numanyti apie L. A. išeminę širdies ligą, sveikatos būklę, jo išgyventą psichologinę ir dvasinę įtampą dėl nepageidaujamai susiklosčiusių asmeninių aplinkybių. Nė vienas iš L. A. padarytų kūno sužalojimų nėra sunkus, todėl negalėjo sukelti gyvybei pavojingo skausminio šoko ar būti mirties priežastis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp G. M. atliktų veiksmų ir L. A. mirties priežasties.

2.10. Taip pat byloje nebuvo ir nėra nustatyti privalomi subjektyvieji šio nusikaltimo požymiai: tyčia (nei tiesioginė, nei netiesioginė), motyvas, tikslas nužudyti. Skundžiamame nuosprendyje pripažįstama, kad muštynės prasidėjo kilus konfliktui tarp nuteistojo G. M. ir nukentėjusiojo L. A.. Tai iš esmės prieštarauja pareikšto kaltinimo teisiniam kvalifikavimui, nes atskleidžia nuteistojo ir asmens, kuris žuvo, susitikimo metu netikėtai kilusias asmenines paskatas ir pašalina kvalifikuojantį chuliganiškų paskatų požymį. Paskatos nužudyti L. A. taip pat liko nenustatytos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis, nuoširdžiai prisiimdamas kaltę ir atsakomybę už L. A. mirtį, iš tiesų neturėjo nei priežasties, nei tikslo, nei motyvų, nei paskatų tiesiogiai ar netiesiogiai siekti jo mirties, neturėjo nei pagrindo, nei galimybės numatyti tragiškos konflikto baigties. Nenustačius objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo G. M. veiką kvalifikuoti kaip nužudymą iš chuliganiškų paskatų. Objektyviai vertinant įvykio aplinkybes ir bylos medžiagoje sukauptus duomenis, nuteistojo padaryta veika byloje surinktų įrodomąją reikšmę turinčių duomenų pagrindu privalėtų būti perkvalifikuota į viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. veiką, nurodytą BK 284 straipsnyje, apimančią tik nežymaus sveikatos sutrikdymo, t. y. keleto tokių sutrikimų (BK 140 straipsnis), padarymą.

2.11. Dėl nepaneigtų abejonių. Šioje byloje net iš keleto atskirų faktų, lygiai tomis pačiomis teismo proceso metu išnagrinėtomis aplinkybėmis, vienodais pagrindais akivaizdžiai kyla daugiau kaip po vieną lygiavertę, vienodai pagrįstą, tačiau skirtingą išvadą: 1) dėl L. A. mirties tiesioginės priežasties ir priežastinio ryšio (nuteistojo veiksmai ar išeminė širdies liga, ar 2017 m. gruodžio 14–16 d. įvykių šeimoje, sukėlusių ribinę stresinę įtampą, konflikto ir muštynių su nuteistuoju, išeminės širdies ligos padarinių bendras, t. y. suminis, rezultatas); 2) dėl L. A. V ir VI kairiosios krūtinės ląstos pusės šonkaulių lūžimo tiesioginės priežasties (dėl nuteistojo veiksmų arba dėl neprofesionalaus dirbtinio širdies masažo, gelbstint jo gyvybę, arba dėl nuteistojo veiksmų ir neprofesionalaus dirbtinio širdies masažo bendro rezultato). Visos šios pagrįstos abejonės liko, t. y. šiuo momentu nėra panaikintos, taigi, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, besąlygiškai vertintinos nuteistojo naudai ir šalina jo atsakomybę dėl kvalifikuoto tyčinio nužudymo pagal BK 129 straipsnio 2 dalį. Visos pirmiau išvardytos priežastys ir faktai taip pat sudaro pagrindą kategoriškai tvirtinti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė klaidingas išvadas dėl nuteistojo G. M. neteisėtų veiksmų kvalifikavimo, nepagrįstai pritaikydami ne tą BK normą, kurią derėjo taikyti, ir skyrė padarytai veikai neadekvačiai griežtą bausmę bei nepagrįstai priteisė atlyginti žalą.

2.12. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis G. M. negali būti atsakingas ir už jam pareikštuose civiliniuose ieškiniuose reikalaujamos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi nukentėjusio fizinio asmens tėvai, vaikai, sutuoktinis ar asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005 ir baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUzLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-453/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-453/2011">2K-453/2011</a>); o šioje byloje, nepaisant šių nuostatų ir teismų praktikos, neturtinės žalos atlyginimas priteistas ir žuvusiojo broliui V. A.. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, visų nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos, taip pat ir VSDFV civilinis ieškinys dėl mirusiojo L. A. dukteriai R. A. periodiškai išmokamos našlaičių pašalpos atlyginimo atmestini.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Nuteistojo G. M. gynėjo advokato A. Marcinkevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl teismų padarytų pažeidimų vertinant įrodymus

4. Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė BPK nuostatas, nes, nustatydami L. A. mirties priežastį, rėmėsi nepagrįstais ir pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą tvarką gautais dokumentais, negalinčiais turėti jokios įrodomosios vertės, taip pat neišreikalavo esminę įrodomąją reikšmę veikos kvalifikavimui turinčių faktinių (medicininių) duomenų, nepašalino abejonių ir prieštaravimų, o teismų padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

5. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos 20 straipsnyje, 271–292 straipsniuose ir 301 straipsnyje. Reikalavimai nuosprendžio turiniui įtvirtinti BPK 304–307 straipsniuose. Pagal šias nuostatas nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Nuosprendis privalo būti teisėtas, t. y. priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, ir pagrįstas – t. y. jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-513/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-513/2013">2K-513/2013</a>, 2K-7-174-303/2019, 2K-109-746/2017, 2K-222-697/2016, 2K-79-976/2016, 2K-32-699/2016, 2K-417/2014).

6. Iš nuteistojo gynėjo pateikto kasacinio skundo turinio matyti, kad dauguma kasatoriaus argumentų dėl teismų padarytų Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų grindžiami teiginiais, susijusiais su bylos duomenų pripažinimu įrodymais ir jų vertinimu. Pažymėtina, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020). Patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo aspektu dėl baudžiamąją bylą nagrinėjusių teismų laikymosi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, teisėjų kolegija minėtų BPK pažeidimų nenustatė.

7. Atmestini kasatoriaus teiginiai, kad, nustatydami L. A. mirties priežastį, teismai rėmėsi neleistinais, pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą tvarką, gautais dokumentais, negalinčiais turėti jokios įrodomosios vertės: 2018 m. liepos 16 d. Jungtinių Amerikos Valstijų teismo medicinos patologijos partnerių „Forensic Pathology Associates“ išvada Nr. D-18-12 ir jos vertimu į lietuvių kalbą bei 2018 m. rugpjūčio 13 d. – 2018 m. gruodžio 7 d. pakartotinės teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. EKM 20/2018(02).

8. Kasaciniame skunde plačiai argumentuojama dėl 2018 m. liepos 16 d. „Forensic Pathology Associates“ išvados Nr. D-18-12 kaip neleistino įrodymo, t. y. teigiama, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių šią išvadą pasirašiusio mokslų daktaro S. Lando profesinę kvalifikaciją, nėra žinoma, ar ikiteisminio tyrimo medžiaga jam buvo perduota teisėtai, jis nėra paskirtas ekspertu ar specialistu šioje byloje. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad į analogiško turinio nuteistojo gynėjo argumentą atsakyta apeliacinės instancijos teismo priimtoje nutartyje, ir dar kartą pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, jog, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes (konkrečiai – L. A. mirties priežastį), teismas nesirėmė „Forensic Pathology Associates“ išvada. Teismo priimtame nuosprendyje ši išvada minima aptariant 2018 m. rugpjūčio 13 d. – 2018 m. gruodžio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės aktą Nr. EKM 20/2018(02) ir eksperto S. Mekšraičio duotus paaiškinimus, iš kurių matyti, kad minėta „Forensic Pathology Associates“ išvada nebuvo remiamasi ir atliekant teismo paskirtą kompleksinę komisinę ekspertizę; ši išvada ekspertizės akte aprašoma tik kaip ekspertams pateiktos medžiagos dalis. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad minėta „Forensic Pathology Associates“ išvada teismų nebuvo pripažinta įrodymu, taip pat ja nesirėmė kompleksinę komisinę ekspertizę atlikę ekspertai, nėra pagrindo analizuoti šios išvados gavimo byloje teisėtumo.

9. Taip pat, kasatoriaus teigimu, teismai neturėjo savo sprendimų grįsti 2018 m. rugpjūčio 13 d. – 2018 m. gruodžio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės aktu Nr. EKM 20/2018(02). Šį ekspertizės aktą kasatorius kritikuoja visų pirma dėl duomenų, kuriais šis aktas pagrįstas, nepatikimumo ir nepakankamumo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto S. Laimos išvadoje Nr. M 1458/2017 (01) nurodytai L. A. mirties priežasčiai paneigti.

10. Pasisakant dėl ekspertizės akto įrodomosios reikšmės, pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, jog ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MzcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-437/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-437/2008">2K-7-437/2008</a>, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018). Taigi, ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami tie patys reikalavimai, kaip ir bet kurio kito įrodymo vertinimui, jie nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Vertinant specialisto išvados ar ekspertizės akto kaip įrodymų šaltinio patikimumą, turi būti patikrintas ir įvertintas ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas, pradinių duomenų teisingumas, pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas, duomenys, ar ekspertas arba specialistas neviršijo savo specialiųjų žinių ribų, ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, bei taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas. Tyrimo metodikos (taikytų metodų mokslinio pagrįstumo ir tinkamumo) įvertinimas tėra vienas iš aspektų, į kuriuos teismas turi atsižvelgti vertindamas baudžiamojoje byloje esančio ekspertizės akto ar specialisto išvados, kaip tinkamo įrodymų šaltinio, atitinkančio BPK 20 straipsnio reikalavimus, patikimumą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA2LTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-206-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-206-693/2017">2K-206-693/2017</a>).

11. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas teismų praktikos nuostatas, pažymėtina, kad tiesioginis lavono tyrimas yra tik vienas iš veiksnių, vertinant specialisto išvados ar ekspertizės akto, kaip įrodymo, patikimumą. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad, nustatant nužudyto asmens mirties priežastį, specialisto išvada, kuri buvo surašyta atlikus tiesioginį lavono tyrimą, savaime vien dėl šios priežasties nėra laikytina patikimesne nei ekspertizės aktas, surašytas ištyrus ir kitus duomenis. Kaip jau minėta, turi būti vertinama bylos aplinkybių visuma. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. – 2018 m. gruodžio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. EKM 20/2018(02) analizei buvo skirta ypač daug dėmesio. Teismas vertino ekspertams pateiktos medžiagos apimtį, išvadų išsamumą, ekspertizės aktą pasirašiusių asmenų kvalifikaciją ir kompetenciją teikti tokio pobūdžio išvadas. Taip pat ekspertizės akto turinys, jame pateiktos išvados buvo analizuojami ir vertinami kitų bylos duomenų kontekste, įskaitant ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. M 1458/2017 (01). Šalinant prieštaravimus, teismo posėdyje buvo apklausti minėtas išvadas pateikę ekspertai S. Laima ir S. Mekšraitis, o nuosprendyje pateikta išsami argumentacija, kodėl teismas remiasi būtent Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akte Nr. EKM 20/2018(02) nurodytomis išvadomis dėl L. A. mirties priežasties. Toks ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip bylos įrodymų, vertinimas visiškai atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 301 straipsnio nuostatas.

12. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akte Nr. EKM 20/2018(02) pasirašę ekspertai nagrinėjamoje byloje buvo paskirti pažeidžiant BPK nustatytą ekspertų skyrimo tvarką. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas priėmė nutartį paskirti L. A. mirties priežasčiai nustatyti kompleksinę komisinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertams. Nutartyje nurodyta, kad ekspertizei atlikti įtrauktini aukštos kvalifikacijos gydytojas kardiologas ir gydytojas traumatologas. Ekspertu nagrinėjamoje byloje paskirtas S. Mekšraitis, šis, susipažinęs su bylos duomenimis, pasiūlė, kad ekspertizei atlikti būtų pasitelkti kitų sričių specialistai – kardiologas ir neurochirurgas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos prašymu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų administracija pasiūlė skirti prof. habil. dr. D. Pangonytę, doc. dr. G. Bakšytę, dr. L. Kalasauską, pastarieji atliekant ekspertizę dalyvavo kaip specialistai konsultantai. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas įvertino ekspertizę atlikusių asmenų profesinę kvalifikaciją ir šiam teismui nekilo abejonių dėl jų kompetencijos teikti išvadas atitinkamais klausimais. Be to, visi ekspertizę atlikę asmenys pasirašė, jog yra įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį.

13. Atmestini kasatoriaus teiginiai, kad teismai neišreikalavo esminę įrodomąją reikšmę veikos kvalifikavimui turinčių faktinių duomenų ir tai sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismui kasatorius (nuteistojo G. M. gynėjas) buvo pateikęs prašymą išreikalauti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo medžiagą, iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės – L. A. gydymo stacionare ligos istoriją, iš nukentėjusiųjų L. A. šeimos narių – jo kompensuojamųjų vaistų knygelę, pridėti prie bylos išdidintą ir priartintą vaizdo įrašą ir jį ištirti. Iš 2019 m. balandžio 3 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas šį prašymą protokoline nutartimi nutarė spręsti vėliau, įrodymų tyrimo pabaigoje. 2019 m. birželio 3 d., gynėjui pakartotinai pareiškus prašymą pridėti prie bylos ir peržiūrėti priartintą vaizdo įrašą, teismas šį prašymą tenkino ir kito posėdžio metu įrašas buvo peržiūrėtas. Prašymo pridėti medicininius duomenis gynėjas pakartotinai nebereiškė.

14. Pažymėtina, kad dėl analogiško argumento pasisakė ir bylą nagrinėjęs teismas, jis nutartyje pažymėjo, kad nors gynėjo pirmosios instancijos teismui pateiktas prašymas ir nebuvo išspręstas, kaip tai nustatyta pagal BPK 270 straipsnį, tačiau laikyti tai esminiu BPK pažeidimu nėra pagrindo. Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada sutiktina. Analogiško turinio prašymą nuteistojo G. M. gynėjas buvo pateikęs ir apeliacinės instancijos teismui. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad pasitarusi vietoje teisėjų kolegija nutarė gynėjo prašymų netenkinti. Kasatorius neteisus teigdamas, kad dėl šio jo prašymo teismai nepriėmė jokių nutarčių, – apeliacinės instancijos teismo protokoline nutartimi motyvuotai atsisakyta atlikti įrodymų tyrimą, peržiūrėti vaizdo įrašą ir išreikalauti gynėjo prašomus duomenis. Teismas pažymėjo, kad ekspertams buvo pateikta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje esanti L. A. sveikatos istorija, sudaranti 743 lapus (4 tomus), bei dvi sveikatos istorijos iš Trakų pirminės sveikatos priežiūros centro, todėl nusprendė, kad dar kartą reikalauti šių dokumentų nėra pagrindo. Taip pat motyvuotai buvo atsisakyta skirti pakartotinę teismo medicinos ekspertizę. Nėra pagrindo pripažinti, kad atsisakius išreikalauti ir pakartotinai tikrinti gynėjo prašomus duomenis buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

15. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad BPK nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visų įstatymuose nurodytų įrodinėjimo priemonių bei būdų, pavyzdžiui, būtinai skirti ekspertizę ar net kelias ekspertizes, tirti visus proceso dalyvių nurodomus dokumentus ir pan. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>, 2K-270-628/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015).

16. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais, kad nuteistojo G. M. bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, kad teismų priimti nuosprendis bei nutartis pagrįsti prielaidomis ir prieštaringais duomenimis. Šie teiginiai grindžiami iš esmės kasatoriaus nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau, kaip ne kartą nurodyta teismų praktikoje, teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>).

17. Iš bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad visus bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teismas tiesiogiai ir išsamiai ištyrė 2019 m. balandžio 3 d., 2019 m. gegužės 20 d., 2019 m. birželio 3 d., 2019 m. birželio 17 d., 2019 m. rugsėjo 23 d. posėdžiuose: apklausė liudytojus, nukentėjusiuosius, nuteistąjį, peržiūrėjo vaizdo įrašą, susipažino su rašytiniais bylos duomenimis, siekiant pašalinti prieštaravimus teismo posėdyje buvo apklausti specialisto išvadą bei ekspertizės aktą pateikę ekspertai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikiamas išsamus įrodymų vertinimas, ypač daug dėmesio skiriant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 1458/2017(01), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. EKM 20/2018(02), taip pat ekspertų duotų paaiškinimų analizei. Teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai, kodėl ir kokie duomenys pripažįstami įrodymais, kokias bylai reikšmingas aplinkybes jie patvirtina ir kokios išvados jais remiantis daromos, taip pat argumentai, kodėl remiamasi ekspertizės akte Nr. EKM 20/2018(02), o ne specialisto išvadoje Nr. M 1458/2017(01) padarytomis išvadomis dėl L. A. mirties priežasties, t. y. kad L. A. mirė nuo smurtinių G. M. veiksmų, ne nuo išeminės širdies ligos. Priešingai nei teigia nuteistojo gynėjas, visi jo kasaciniame skunde nurodyti neaiškumai ir prieštaravimai buvo pašalinti, o nuosprendis pagrįstas patikimų, laikantis įstatymų reikalavimų ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Toks įrodymų vertinimas ir nuosprendžio turinys atitinka BPK 20, 276, 290, 301, 304–307 straipsnių nuostatas.

18. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą įvertino visus bylos įrodymus, nutartyje išvados dėl G. M. padarytos nusikalstamos veikos pagrįstos visumos įrodymų pagrindu, nustačius bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai pasisakyta dėl kiekvienos nuteistojo gynėjo ginčijamos faktinės aplinkybės (įskaitant ir vaizdo įrašo vertinimą, G. M. atliktų smurtinių veiksmų apimtį, L. A. mirties priežastį ir kt.) ir motyvuotai patvirtintos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados bei teisinis nuteistojo veiksmų kvalifikavimas. Teismo nutartis surašyta pagal tokiam teismo procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, joje nurodyti išsamūs motyvai, paaiškinantys, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 1–5 dalys).

19. Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų nuosprendyje ir nutartyje išvados dėl G. M. padarytos nusikalstamos veikos pagrįstos visumos įrodymų pagrindu, nustačius bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, buvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai, vertinant įrodymus klaidų dėl įrodymų turinio nepadaryta, remtasi duomenimis, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus pripažinti juos įrodymais, išdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo

20. Kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. G. M. nepagrįstai nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes jo veiksmuose nenustatyti visi šioje normoje įtvirtinti nusikalstamos veikos sudėties požymiai: pasekmės, priežastinis ryšys tarp G. M. atliktų smurtinių veiksmų ir L. A. mirties, G. M. tyčia, motyvas, tikslas nužudyti L. A.. Dėl to nuteistojo G. M. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip BK 284 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika – viešosios tvarkos pažeidimas.

21. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas nužudė kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Kvalifikuojant veiką pagal šią normą, kaip ir kitų nusikalstamų veikų, susijusių su žmogaus gyvybės atėmimu, atveju, visų pirma būtina nustatyti: 1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (padariniai buvo dėsningas kaltininko veikos rezultatas); 2) jo kaltę dėl kito žmogaus mirties. Taigi šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp jų. Priežastinis ryšys kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga (be jos šie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Teismų praktikoje nužudymo bylose yra suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai tarp suduoto smūgio į galvą ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamą įtaką mirčiai, laikytina, jog priežastinis ryšys egzistuoja (kasacinės instancijos teismo plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNDcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-247/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-247/2009">2K-P-247/2009</a>, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkyLTQ4OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-292-489/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-292-489/2015">2K-292-489/2015</a>, 2K-421-511/2016).

22. Kasacinio skundo teiginiai, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta priežastinio ryšio tarp G. M. atliktų smurtinių veiksmų ir L. A. mirties, grindžiami kasatoriaus nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Dėl byloje atlikto įrodymų vertinimo atitikties BPK nuostatoms šioje nutartyje jau pasisakyta. Taip pat minėta, kad abiejų instancijų teismai itin daug dėmesio skyrė L. A. mirties priežasčiai nustatyti. Todėl abejoti teismų išvadomis, padarytomis remiantis byloje ištirtų, įvertintų ir patikimais pripažintų įrodymų visuma, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Juo labiau kad šias išvadas kasatorius ginčija iš esmės remdamasis tik vienu dokumentu – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 1458/2017(01), kurią teismai, ištyrę ir įvertinę kitų bylos duomenų kontekste, motyvuotai atmetė.

23. Abiejų instancijų teismai atmetė L. A. mirties nuo ūmaus širdies veiklos sutrikimo, esant lėtinei išeminei širdies ligai, versiją ir padarė išvadą, kad jis mirė nuo politraumos, pasireiškusios širdies ir plaučių sukrėtimu, galvos smegenų sukrėtimo sindromu, sunkiu difuziniu aksonų pažeidimu (DAI), kairiųjų V–VI šonkaulių lūžiu, krūtinės minkštųjų audinių kraujosruvomis, galvos ir veido minkštųjų audinių kraujosruvomis, muštinėmis žaizdomis kairės akies viršutiniame voke, lūpų gleivinėje, poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais veide, pogleivinėmis kraujosruvomis lūpose. Byloje neginčytinai nustatyta, kad šią politraumą sukėlė G. M. atlikti smurtiniai veiksmai: smūgis L. A. į galvos sritį, penki smūgiai kumščiais, du smūgiai keliu, du spyriai į įvairias kūno vietas ir ne mažiau nei vienuolika spyrių gulinčiam nukentėjusiajam į galvos, krūtinės ir pilvo sritį. Taigi, byloje nustatytas priežastinis ryšys tarp G. M. atliktų veiksmų ir L. A. mirties.

24. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Kasatorius teigia, kad byloje nėra nustatyta nei tiesioginė, nei netiesioginė G. M. tyčia atimti L. A. gyvybę. Tokie teiginiai atmestini. Pažymėtina, kad, nustatant kaltininko tyčią, remiamasi ne tik jo pozicija, t. y. kaltės pripažinimu ar nepripažinimu. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-412/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-412/2014">2K-412/2014</a>, 2K-46-895/2015, 2K-322-511/2016).

25. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Net ir vienas didele jėga suduotas mirtinas smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą (dažniausiai į galvą ar pilvą) gali būti pripažintas tyčia padarytu nužudymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNDcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-247/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-247/2009">2K-P-247/2009</a>, 2K-514/2009, 2K-22/2013, 2K-41-697/2015, 2K-9-697/2017, 2K-57-697/2018). Toks gyvybės atėmimo kvalifikavimas grindžiamas nuostata, kad suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, kad ir vieną kartą didele jėga smūgiuodamas į kito žmogaus gyvybei svarbų organą, negali nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo kitas žmogus gali patirti traumų ir komplikacijų, tarp jų ir tokių, kurios gali lemti jo mirtį. Nukentėjusiajam mirus nuo tokio smūgio sukeltų padarinių, net ir tuo atveju, kai kaltininkas to nenorėjo ir nesitikėjo, daroma išvada, kad, pasirinkęs tokį pavojingą elgesio būdą, laiku nesusilaikęs nuo jo, kaltininkas parodė savo abejingumą dėl to, kad nukentėjusysis gali patirti mirtiną traumą, taigi sąmoningai leido mirčiai kilti.

26. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto intensyvumą, taip pat į tai, kad iki konflikto G. M. su L. A. nebuvo pažįstami, t. y. G. M. neturėjo tikslo nužudyti L. A., teismas konstatavo, kad G. M., sudavęs nukentėjusiajam smūgius rankomis ir kojomis į gyvybiškai svarbias kūno dalis – galvą, krūtinę ir pilvą, suprato savo veiksmų pavojingumą, suvokė, kad egzistuoja aiški ir reali tikimybė mirtinoms pasekmėms kilti, ir nors mirtinų pasekmių nesiekė, tačiau sąmoningai leido šioms pasekmėms atsirasti, t. y. nužudė L. A. veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Tokios teismo išvados atitinka tiek nagrinėjamos bylos aplinkybes, tiek baudžiamojo įstatymo normas ir teismų praktikoje pateiktus jų turinio išaiškinimus.

27. Esminis požymis, nulemiantis veikos kvalifikavimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, yra chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nužudymas dėl chuliganiškų paskatų – tai nužudymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama veika padaroma be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-156/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-156/2010">2K-7-156/2010</a>, 2K-446/2011 ir kt.). Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-156/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-156/2010">2K-7-156/2010</a>, 2K-446/2011, 2K-189/2013, 2K-381/2013, 2K-164/2014, 2K-8-696/2015, 2K-477-746/2015).

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis nukentėjusįjį L. A. nužudė be jokios aiškios priežasties – iki byloje aptariamo įvykio jie tarpusavyje nebuvo pažįstami, nukentėjusysis nei savo elgesiu, nei žodžiais konflikto neprovokavo, o priešingai – visaip stengėsi konflikto išvengti (pabėgdamas, nueidamas nuo nuteistojo, pradėjusio naudoti fizinį smurtą), tačiau G. M. nukentėjusįjį vijosi, persekiojo ir, panaudodamas intensyvų fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį (net kai jis jau pargriuvęs nebesigynė), jį nužudė. Chuliganiškas G. M. paskatas, t. y. aiškų demonstratyvų visuomenės negerbimą, patvirtina ir byloje nustatytas jo elgesys iki L. A. užpuolimo – liudytojai patvirtino, kad, prieš užpuldamas nukentėjusįjį, G. M. kabinėjosi prie kitų jam nepažįstamų žmonių, grasino prieš juos panaudoti fizinį smurtą. Pažymėtina, kad dėl šių aplinkybių atmestini ir kasatoriaus argumentai, jog nagrinėjamoje byloje nenustatytas G. M. motyvas nužudyti L. A.. Būtent jokio motyvo nebuvimas ar menkavertės, neadekvačios aplinkybės kaip dingsties sukelti konfliktą ir vartoti fizinį smurtą panaudojimas nusako chuliganiškų paskatų požymio esmę.

29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas nuteistajam G. M. buvo pritaikytas tinkamai, t. y. pagal byloje nustatytas aplinkybes jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip kito asmens nužudymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl kasatoriaus argumentų dėl civilinių ieškinių

30. Kasatoriaus teiginiai, kad G. M. negali būti atsakingas už jam pareikštuose civiliniuose ieškiniuose reikalaujamos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, grindžiami teismų išvadų dėl G. M. kaltės padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytą nusikaltimą neigimu. Šioje nutartyje jau pasisakyta, kad baudžiamasis įstatymas G. M. pritaikytas tinkamai.

31. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų sprendimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą ne tik žuvusiojo L. A. tėvams, dukteriai ir žmonai, tačiau ir jo broliui prieštarauja teismų praktikai. Priešingai nei teigia kasatorius, pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką galima neturtinę žalą priteisti žuvusiojo broliui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTc4LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-578/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-578/2010">2K-578/2010</a>, 2K-410/2011). Trečiojo asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą nustatoma vadovaujantis ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.284 straipsniu, bet ir bendromis deliktinės atsakomybės taisyklėmis, taip pat CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadovaujantis šia norma, teismų praktikoje kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė artimo žmogaus staigi netektis, priteisiama ne tik CK 6.284 straipsnyje nurodytiems asmenims, bet ir kitiems artimiesiems, kurie buvo susiję su nužudytuoju glaudžiais ryšiais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo nepakanka formalaus giminystės fakto konstatavimo, bet būtina nustatyti, kad ieškovą su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI3LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-427/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-427/2010">2K-427/2010</a>).

32. Nagrinėjant bylą buvo pareikšti nukentėjusiųjų O. A. ir P. A. (žuvusiojo tėvų), R. A. (žuvusiojo sutuoktinės), R. A. (žuvusiojo dukters) civiliniai ieškiniai dėl 50 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam ir V. A. (žuvusiojo brolio) civilinis ieškinys dėl 30 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos klausimą, visus civilinius ieškinius tenkino iš dalies, nukentėjusiajam V. A. priteisdamas žymiai mažesnę sumą, negu buvo prašoma, ir žymiai mažesnę nei kitiems nukentėjusiesiems. Vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiajam V. A., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis gyveno užsienyje atskirai nuo nužudyto brolio, tačiau bendraudavo elektroninėmis ryšio priemonėmis, kelis kartus per metus atvykdavo aplankyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant šią bylą civiliniai ieškiniai buvo išnagrinėti tinkamai, nepažeidžiant BPK normų, atsižvelgiant į neturtinės žalos nustatymo kriterijų visumą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo G. M. gynėjo advokato Arūno Marcinkevičiaus kasacinį skundą.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Pažarskis