Baudžiamoji byla Nr. 2K-280-654/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17986-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.12; 2.4.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Aleno Piesliako (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
M. N., kuriam byla nutraukta, dalyvavusiam posėdyje nuotoliniu būdu,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. N., kuriam byla nutraukta, kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. N., padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojo G. R. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, M. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones dvejus metus, skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 23 d. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš M. N. konfiskuotas automobilis „Lexus RX 300“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 8 d. nutartis, kuria M. N. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi asmens, kuriam byla nutraukta, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. N. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad 2022 m. gegužės 21 d. apie 21.10 val. Kaune Ateities plentu, R. Kalantos gatve, T. Masiulio gatve iki 16D pažymėto pastato automobilių stovėjimo aikštelės vairavo automobilį „Lexus RX 300“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu M. N. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskesnę nutartį arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodė šiuos motyvus:
2.1. Apie Kauno apygardos teismo posėdį jis sužinojo tą pačią dieną, gavęs neregistruotą laišką, todėl teisme neturėjo galimybės išdėstyti savo argumentų.
2.2. Teismai konstatavo, kad jis sąmoningai sėdo prie vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis paaiškino, kad transporto priemonę vairavo prieš tai apie 20 minučių pavartojęs alkoholio, tačiau tikslus alkoholio kiekis nėra nustatytas. Dėl to šis teismų teiginys turėtų būti keičiamas.
2.3. Atsisakymas tikrintis neblaivumą buvo dalinis, nes policijos pareigūnai prieš jį panaudojo dujas. Tai įvyko konflikto pradžioje, todėl jis neturėjo galimybės atlikti policijos pareigūnų reikalavimų. Be to, dėl šio incidento policija nutraukė pradėtą administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį.
2.4. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prašymą sumažinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemonę dvejus metus – terminą, neatsižvelgė į šias aplinkybes: 1) ikiteisminio tyrimo metu M. N. prašė prokuroro taikyti laidavimą, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas; 2) kaip įmonės vadovas jis yra baustas administracine tvarka už priešgaisrinių normų ir veterinarinių normų nesilaikymą, o tai nėra susiję su eismo saugumu; 3) teisė vairuoti jam reikalinga, kad jis galėtų atlikti tiesiogines darbo ir socialines funkcijas – kartu su laiduotoju Rumšiškių klebonu G. Rumševičiumi jis stato naują kleboniją su vaikų bei bendruomenės salėmis, reikia renovuoti istorinę Rumšiškių bažnyčią, visuose šiuose kasdieniuose darbuose tenka daug važinėti, derinti projektus, bendrauti su statytojais ir t. t.; 4) teisė vairuoti ypač reikalinga, nes jis Ukrainoje teikia paramą kariuomenei, medikams, žuvusių karių šeimos nariams, šiuo metu ruošia automobilių pirkimą ir perdavimą su surinkta labdara Bučos, Borodiankos ir Sambiro miestų policijai, Ukrainos miestų atstatymo fondui, paramą visada pristato pats, ne kartą yra tekę būti konflikto zonose.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. M. N., kuriam byla nutraukta, kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl teisės dalyvauti teismo posėdyje
4. Kasatorius teigia, kad jis neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir išdėstyti savo argumentų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nes apie posėdį sužinojo tą pačią dieną gavęs neregistruotą laišką. Iš kasacinio skundo turinio galima spręsti, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo padarytas esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 322 straipsnio ir teisės į gynybą pažeidimas.
5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, BPK 7, 10 ir 44 straipsniuose įtvirtinti teisės į teisingą (sąžiningą) procesą, teisės į gynybą, rungimosi ir kiti principai. Pagal BPK 7 straipsnį bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo: kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti. BPK 10 straipsnyje įtvirtinta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą; teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų. Šių teisių ir principų užtikrinimą garantuoja kitos BPK normos. Pagal BPK 22 straipsnio 3 dalį, kaltinamasis baudžiamajame procese turi teisę teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes. Pagal BPK 44 straipsnio 8 dalį, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją. Kaltinamojo ar nuteistojo gynimasis bei gynėjo dalyvavimas procese yra lygiavertės konstitucinės teisės į gynybą realizavimo formos, todėl gynėjo dalyvavimas procese neužkerta kelio kaltinamajam ar nuteistajam, ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, asmeniškai realizuoti savo teisę į gynybą. BPK 45 straipsnyje nustatytas įpareigojimas teisėjui, prokurorui ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui ne tik išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises, bet ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti užtikrintos proceso dalyvių teisės, leidžiančios veiksmingai dalyvauti procese.
6. BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dalyvauti teismo posėdyje turi teisę nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylos (BPK 322 straipsnio 2 dalis). Iš šių nuostatų išplaukia, kad teismas privalo įsitikinti, ar turintiems teisę dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje asmenims buvo laiku ir tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-214/2014, 2K-344-303/2017, 2K-136-697/2020, 2K-13-654/2023).
7. Kaip minėta, proceso dalyvių, išskyrus prokurorą ir gynėją, dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nėra būtinas. Teismų praktika yra suformulavusi taisykles, kai asmens dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas. Vienas tokių atvejų yra tuomet, kai nuteistasis pageidauja dalyvauti teismo posėdyje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221/2009, 2K-376/2010, 2K-215/2011). Kai teismas nustato, kad apie posėdžio laiką ir vietą asmeniui pranešta tinkamai, tačiau asmuo į posėdį neatvyko, teismas turi nuspręsti, ar galima bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant. Teismas sprendimą turi padaryti remdamasis asmens valia, teisės į teisingą teismą ir teisės į gynybą užtikrinimo principų turinio aiškinimu ir pirmiau nurodytomis nuostatomis, siekdamas teisingo bylos išnagrinėjimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-654/2023).
8. Apeliacinės instancijos teismas neskyrė tinkamo dėmesio klausimui, ar apeliantas pageidauja dalyvauti teismo posėdyje. Apeliaciniame skunde M. N. nurodė, kad pageidauja, jog skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, o apeliacinės instancijos teisme jis sau atstovaus pats. Paties M. N. rašyto apeliacinio skundo prašymas apeliacinės instancijos teisme nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ar noras pačiam sau atstovauti gali rodyti, kad jis pageidauja dalyvauti apeliaciniame procese ir pats ginti savo teises.
9. BPK 324 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įžanginėje posėdžio dalyje kolegijos pirmininkas patikrina, kas atvyko į posėdį, ar apie bylos nagrinėjimo laiką buvo pranešta asmenims, nurodytiems BPK 322 straipsnyje. Iš 2023 m. sausio 25 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad įžanginėje teismo posėdžio dalyje teismo posėdžių sekretorė pranešė, jog į teismo posėdį yra atvykę prokuroras ir M. N. gynėjas advokatas R. Lilas. Teisėjų kolegijos pirmininkei paklausus proceso dalyvių nuomonės dėl galimybės nagrinėti bylą, prokurorė manė, kad jeigu pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, bylą nagrinėti galima; gynėjas pasakė, kad su ginamuoju nebendravo, neatvykimo priežasčių nežino, todėl palieka spręsti teismui. Teisėjų kolegija nutarė bylą nagrinėti, nes tam nėra procesinių kliūčių, apie posėdžio vietą ir laiką M. N. pranešta tinkamai ir laiku, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Tokia posėdžio eiga ir teisėjų kolegijos sprendimai neatitiko BPK 322 straipsnio 2 dalies ir 324 straipsnio reikalavimų, neužtikrino asmens teisės į teisingą teismą ir teisės į gynybą principų laikymosi bei pirmiau šioje nutartyje išdėstytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų taikant apelianto dalyvavimą teismo procese reglamentuojančias nuostatas.
10. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad M. N. buvo išsiųstas Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. pranešimas apie 2023 m. sausio 25 d. 9.30 val. Kauno apygardos teisme paskirtą posėdį, tačiau byloje nėra informacijos, ar pranešimą jis gavo. Vien formalus pranešimo išsiuntimas, neturint duomenų, kad proceso dalyvis pranešimą gavo, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra tinkamas fakto, kad proceso dalyviui pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, pagrindimas. Apeliacinės instancijos teismas sureikšmino pranešimo išsiuntimo faktą ir nesiaiškino, ar M. N. jį gavo, ar jam kitais būdais (telefonu, el. paštu ar kitaip) yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką. Tai, kad BPK nustato galimybę asmeniui, kuriam byla nutraukta ir kurio padėties neprašoma bloginti, apie teismo posėdį pranešti ne šaukimu, o pranešimu, nereiškia, kad teismas neturi įsitikinti, jog jam apie teismo posėdį pranešta. Kasacinės instancijos teismo praktikoje teisės dalyvauti teismo posėdyje, kai to pageidauja nuteistasis, tačiau apie posėdžio vietą ir laiką jam nėra žinoma, neužtikrinimas pripažįstamas esminiu teisės į gynybą pažeidimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-654/2023). Toks teismo procesas laikytinas formaliu, neatitinkančiu BPK 45 straipsnyje nustatytos pareigos užtikrinti proceso dalyviams galimybę pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis.
11. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl M. N., kuriam byla nutraukta, procesinių teisių dalyvauti teismo posėdyje neužtikrinimo ir nerealizavimo buvo suvaržyta įstatymų garantuota jo teisė dalyvauti teismo posėdyje.
Dėl teisės į gynybą užtikrinimo
12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į teismo veiksmus pranešant apeliantui apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokato paskyrimą bei advokato dalyvavimo procese efektyvumą. Šios dvi problemos kyla iš to, kad M. N. apie apeliacinės instancijos teismo posėdį nežinojo, posėdyje dalyvavęs advokatas nedalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis buvo paskirtas ginti M. N. tik apeliacinės instancijos teisme ir su savo ginamuoju nebendravo.
13. Kaip minėta, pagal BPK 44 straipsnio 8 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį, jeigu yra būtinas gynėjo dalyvavimo atvejis ir jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, teismas, išaiškinęs valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimo iš asmens galimybę, praneša valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskiria šios institucijos parinktą gynėją. Įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam apie paskirtą gynėją pranešama nedelsiant įteikiant ar išsiunčiant nutarties ar nutarimo paskirti gynėją nuorašą. Įstatymo reikalavimai dėl pranešimo asmeniui apie teismo jam paskirtą gynėją yra konkretūs ir aiškūs. Šioje byloje Kauno apygardos teismas išsiuntė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriui prašymą parinkti gynėją ir gavo Tarnybos atsakymą, kad M. N. parinktas ginti advokatas R. Lilas. Pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai parinkus advokatą, o teismui jį paskyrus, M. N. turėjo būti išsiųstas nutarties nuorašas. Pagal tai, kad gynėjas buvo paskirtas tik teismo posėdžio metu, BPK 51 straipsnio 3 dalies reikalavimai nedelsiant pranešti asmeniui apie paskirtą gynėją nebuvo įvykdyti.
14. Iš posėdžio eigos matyti, kad advokatas nebuvo susisiekęs su M. N. ir gynė jį apeliacinės instancijos teisme nebendravęs su savo ginamuoju, nežinodamas ginamojo pozicijos jam svarbiais klausimais ir galimos nuo apeliacinio skundo padavimo pasikeitusios ginamojo situacijos. Pagal BPK 17 straipsnio 1 dalį, gynėju laikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam, gina jų teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad advokatų veikla yra grindžiama ir lojalumo klientui principu, o pagal Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai. Pagal Lietuvos advokatų etikos kodeksą advokatas visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti nepriekaištingai, laiku, kvalifikuotai, stropiai ir protingai; advokato lojalumas klientui yra profesionalaus advokato ir kliento bendradarbiavimo bei tinkamo advokato funkcijų vykdymo būtinoji sąlyga, taip pat lemianti advokato pareigą paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.
15. Šioje nutartyje išdėstytos aplinkybės ir motyvai rodo, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme gynyba nebuvo nei reali, nei efektyvi. Toks teismo procesas sukliudė M. N. realiai ir efektyviai pasinaudoti savo teise į gynybą ne tik ginantis pačiam, bet ir gaunant kvalifikuotą gynėjo pagalbą, laiku ir tinkamai suderinant gynybos poziciją su naujai į bylą įtrauktu advokatu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas nebuvo aktyvus, nesusisiekė su M. N. ir gynė jį apeliacinės instancijos teisme nebendravęs su savo ginamuoju. Toks advokato elgesys rodo daugiau formalų jo dalyvavimą teismo posėdyje, o ne profesionalų ir kvalifikuotą savo profesinių pareigų vykdymą, todėl teismo neturėjo būti ignoruojamas. Pats teismas, atlikdamas BPK 241 straipsnyje nustatytą pareigą vadovauti teismo posėdžiui, vykdydamas teisingumą, remdamasis BPK 45 straipsnyje nustatyta pareiga užtikrinti proceso dalyviams galimybę pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, turi užtikrinti tokią galimybę procese norinčiam dalyvauti proceso dalyviui, turi sudaryti visas sąlygas asmeniui kokybiškai pasinaudoti teise į gynybą.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi pirmiau nurodyti BPK 44 straipsnio 8 dalies, 51 straipsnio 3 dalies, 322 straipsnio 2 dalies ir 324 straipsnio reikalavimų pažeidimai, kuriais buvo suvaržytos M. N. įstatymų garantuotos teisės į gynybą ir į teisingą teismą, yra esminiai (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Priėmus tokį sprendimą, kiti kasacinio skundo argumentai paliktini nenagrinėti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 8 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Tomas Šeškauskas
Alenas Piesliakas
