Baudžiamoji byla Nr. 2K-251-594/2023 Teisminio proceso Nr. 1-06-7-00002-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.2;
2.1.2.7; 2.4.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Albino Antanaičio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Valiui,
išteisintajam R. M. R., jo gynėjui advokatui Valentinui Baltrūnui,
išteisintajai G. M., jos gynėjai advokatei Snieguolei Jurskytei-Ignatavičienei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Dariaus Valio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžio.
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nuosprendžiu R. M. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniu, R. M. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – penkeriems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje bei vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5472 eurus.
G. M. pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, nustatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirta 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniu, G. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – penkeriems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – R. M. R. ir G. M. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Šioje byloje pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas ir M. V., tačiau Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi išteisintųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. R. ir G. M. buvo nuteisti už tai, kad, būdami valstybės tarnautojai, Panevėžio miesto savivaldybės meras ir jo patarėja, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. gegužės 15 d., veikdami bendrininkų grupe, padedant M. V., UAB „A“ konsultantui ir UAB „L“ vadovui, susitarė daryti sunkų nusikaltimą – piktnaudžiauti tarnyba, siekdami R. M. R. asmeninės naudos, t. y. kad jam M. V. neatlygintinai suteiktų ne mažesnės nei 5472 Eur vertės konsultacinių paslaugų ir už jas Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje 2017–2018 m. organizuotų viešųjų pirkimų konkursų, kuriuos neteisėtai laimėjo UAB „A“, pagrindu pagal sudarytas sutartis su UAB „A“ būtų sumokėta Panevėžio miesto savivaldybės administracijos lėšomis. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias nusikalstamos veikos aplinkybes:
1.1. R. M. R. laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. lapkričio 8 d. iš anksto su M. V. ir G. M. suderino viešojo pirkimo „Viešinimo projekto „Panevėžys atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos“ perkamų paslaugų apimtį, techninę specifikaciją ir paslaugų kainą, taip pat neteisėtai susitarė su M. V. dėl tolesnio bendradarbiavimo, t. y. kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir ateityje iš M. V. atstovaujamos UAB „A“ pirks konsultacines paslaugas, o UAB „S“ atliks Panevėžio miesto gyventojų nuomonės tyrimą, šis bus neatlygintinai pateiktas R. M. R. bei G. M. ir apie jį nebus nurodyta viešojo pirkimo dokumentuose.
1.2. G. M. laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, naudodamasi mero įtaka ir savo, kaip mero patarėjos bei Panevėžio miesto rinkodaros darbo grupės narės, statusu ir įtaka, nurodė jai nepavaldžiam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausiajai komunikacijos specialistei bei Panevėžio miesto rinkodaros darbo grupės narei A. S. parengti viešojo pirkimo „Viešinimo projekto „Panevėžys atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos“ viešojo pirkimo dokumentus – pirkimo paraišką, joje nurodant tokią pirkimo vertę, kad paslaugų galima būtų įsigyti apklausiant tik vieną konkretų tiekėją – UAB „L“.
1.3. M. V. laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą, susitarė su UAB „S“ vadovu I. Z. dėl tyrimo „Panevėžio miesto gyventojų nuomonės tyrimas (dėl gyvenimo mieste privalumų ir trūkumų bei pasitenkinimo mero darbu)“ atlikimo, su G. M. elektroniniu paštu derino šio tyrimo klausimyną, jame suformulavo dalį klausimų taip, kad tyrimo rezultatai būtų išskirtinai orientuoti į R. M. R. politinę karjerą, be to, telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis su R. M. R. metu suderino tyrimo klausimų dalį dėl galimų konkurentų.
1.4. Tęsiant nusikalstamą veiką, G. M. 2017 m. lapkričio 27 d., po to, kai tą pačią dieną buvo nutraukta viešojo pirkimo „Viešinimo projekto „Panevėžys atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos“ procedūra su M. V. atstovaujama UAB „L“, nurodė A. S. parengti naujus viešųjų pirkimų dokumentus – viešojo pirkimo paraišką ir techninę užduotį, juose kaip vienintelį tiekėją įrašyti UAB „A“, taip pat papildyti techninę užduotį naujomis su M. V. ir V. B. suderintomis užduotimis dėl „Facebook“ paskyros analizės bei įrašyti paslaugas, suderintas bendrų G. M., R. M. R. ir M. V. susitikimų metu, jose tyčia nenurodant, kad bus atliekamas „Panevėžio miesto gyventojų nuomonės tyrimas (dėl gyvenimo mieste privalumų ir trūkumų bei pasitenkinimo mero darbu)“, po to, UAB „A“ laimėjus viešąjį pirkimą, 2017 m. gruodžio 6 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracija sudarė 8470 Eur su PVM vertės „Viešinimo projekto „Panevėžys atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos, „Facebook“ paskyros analizė“ paslaugų teikimo sutartį su UAB „A“ ir pagal šią sutartį atsiskaitė 2017 m. gruodžio 29 d.
1.5. Tęsiant nusikalstamą veiką, M. V. 2018 m. sausio 11 d. elektroniniu paštu perdavė G. M. UAB „S“ atliktą tyrimą „Panevėžio miesto gyventojų nuomonės tyrimas (dėl gyvenimo mieste privalumų ir trūkumų bei pasitenkinimo mero darbu)“ (2420 Eur su PVM vertės), po to, 2018 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, UAB „S“ vadovas I. Z., dalyvaujant M. V., minėtą tyrimą pristatė R. M. R..
1.6. Tęsiant nusikalstamą veiką, M. V. 2018 m. sausio 15 d. elektroniniu paštu perdavė G. M. rašytinius „Panevėžys atsinaujina“ 2018–2023 m. R. M. R. veiklos programos rėmus (orientuotus į R. M. R. politinę karjerą, siejant ją su 2019 m. vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais), juos G. M. 2018 m. sausio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, perdavė R. M. R..
1.7. Tęsiant nusikalstamą veiką, M. V. 2018 m. vasario 1 d. elektroniniu paštu perdavė G. M. „Panevėžys atsinaujina“ 2018–2023 m. apmatus (R. M. R. veiklos programą, orientuotą į jo politinę karjerą, siejant su 2019 m. vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais) (suteiktų paslaugų vertė 3052 Eur su PVM), o ši 2018 m. vasario mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, perdavė juos R. M. R..
1.8. Tęsiant nusikalstamą veiką, R. M. R. kartu su G. M. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. neteisėtai iš anksto su M. V. suderino viešojo pirkimo „Viešinimo projekto „Panevėžys atsinaujina“ Strateginės integruotos komunikacijos paslaugos“ kainą, t. y. iki 10 000 Eur be PVM, perkamų paslaugų apimtį, techninę specifikaciją, taip siekdami, kad šį viešąjį pirkimą laimėtų M. V. atstovaujama UAB „A“.
1.9. Tęsiant nusikalstamą veiką, G. M. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d., naudodamasi mero įtaka ir savo, kaip mero patarėjos ir Panevėžio miesto rinkodaros darbo grupės narės, statusu bei įtaka, nurodė jai nepavaldžiam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausiajai komunikacijos specialistei bei Panevėžio miesto rinkodaros darbo grupės narei A. S. parengti „Viešinimo projekto „Panevėžys atsinaujina“ Strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugos“ viešojo pirkimo dokumentą – pirkimo paraišką tokiu būdu, kad paslaugas galima būtų įsigyti apklausiant tik vieną konkretų tiekėją – UAB „A“, bei į techninę užduotį įrašyti paslaugas, G. M. ir R. M. R. suderintas su M. V., po to 2018 m. kovo 12 d. Panevėžio miesto savivaldybės administracija sudarė 12 000 Eur su PVM vertės Viešinimo projekto „Panevėžys atsinaujina“ strateginės ir integruotos komunikacijos paslaugų teikimo sutartį su UAB „A“ ir už paslaugas sumokėjo 2018 m. gegužės 17 d.
1.10. Tokiais tyčiniais veiksmais R. M. R. ir G. M., veikdami kartu, padedant M. V., pasinaudoję tarnyba priešingais tarnybai interesais, nesilaikė kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimų, R. M. R. sulaužė duotą savivaldybės tarybos nario – mero priesaiką, reikalaujančią gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus. Dėl šių R. M. R. ir G. M. veiksmų didelę neturtinę ir ne mažesnę nei 5472 Eur turtinę žalą patyrė Panevėžio miesto savivaldybė bei didelę neturtinę žalą patyrė valstybė, nes nusikalstamą veiką padarė aukštas pareigas savivaldybėje einantys asmenys, jie vadovavosi ne tarnybos, bet savo interesais, siekdami asmeninės naudos R. M. R., pažeisdami valstybės deklaruojamus įstatymo viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo, nesavanaudiškumo, lojalumo principus, be to, tokiais aukštas pareigas einančių asmenų veiksmais buvo parodyta nepagarba Konstitucijai, įstatymams, iškreipta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo paskirtis ir pagrindiniai šiame įstatyme įtvirtinti pirkimo principai, pakirstas pasitikėjimas Panevėžio miesto savivaldybe, sumenkintas jos prestižas ir reputacija, diskredituotas Panevėžio miesto savivaldybės mero vardas, visuomenėje kilo didelis rezonansas, kitiems ūkio subjektams buvo panaikinta galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, o už M. V. asmeniškai R. M. R. suteiktas jam naudingas paslaugas buvo nepagrįstai sumokėta Panevėžio miesto savivaldybės administracijos lėšomis, šiam nusikalstamam sumanymui realizuoti buvo įtrauktas kitas netiesiogiai pavaldus asmuo A. S..
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs R. M. R. ir G. M. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas jų veiksmus, nurodytus skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje ir kvalifikuotus pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, neteisingai įvertino kaip nusikalstamus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas pripažino, kad šioje byloje pasitvirtino R. M. R. ir G. M. inkriminuotos faktinės aplinkybės dėl viešųjų pirkimų neteisėto vykdymo, tačiau jų veiksmais nebuvo padaryta didelė žala, o tai reiškia, kad, neįrodžius šio būtinojo piktnaudžiavimo sudėties požymio, negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras D. Valys prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 18 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 24 d. nuosprendį su pakeitimais: nustatyti, kad UAB „A“ projektų vadovo V. B. parengtos rašytinės „Panevėžys atsinaujina“ 2018–2023 m. R. M. R. veiklos programos vertė yra 2252 Eur su PVM, o nuteistųjų veiksmais siekta, kad M. V. neatlygintinai suteiktų ne mažesnės nei 4672 Eur vertės konsultacinių paslaugų; vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš R. M. R. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 4672 Eur. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes savo sprendimo nepagrindė išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Nagrinėjant R. M. R. gynėjo ir G. M. apeliacinių skundų argumentus, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes dėl didelės žalos padarymo, padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, taip pat netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nesusiejo R. M. R. ir G. M. veiksmų ir padarytos žalos į vientisą grandinę, vertino juos atsietai, padarė bylos aplinkybių neatitinkančią bei objektyviais faktiniais duomenimis nepagrįstą išvadą, kad nebuvo padaryta didelės žalos valstybei ir Panevėžio miesto savivaldybei. Neteisėti R. M. R. ir G. M. veiksmai yra nesuderinami su valstybės tarnyba, valstybės tarnautojų pareigomis, kompetencija, autoritetu ir yra priešingi tarnybai. Tokie neteisėti veiksmai, kuriais siekiama gauti asmeninės naudos, ypač sumenkina juos atlikusių valstybės tarnautojų pareigų autoritetą. Valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-335/2013, 2K-P-1/2014, 2K-7-2-895/2017). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje motyvuotai nurodoma, kad R. M. R. ir G. M. padarė didelę neturtinę žalą valstybei ir Panevėžio miesto savivaldybei, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymo viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo, nesavanaudiškumo ir lojalumo principai, pakirstas pasitikėjimas Panevėžio miesto savivaldybe, sumenkintas jos prestižas ir reputacija, diskredituotas Panevėžio miesto mero vardas. Šių aukštas, visuomenei svarbias pareigas einančių asmenų bendrai padarytais veiksmais buvo ypač pakenkta valstybės ir savivaldos autoritetui, jų veiksmai buvo suplanuoti, sistemingi, kryptingi, truko ilgą laiko tarpą, juos atliekant buvo įtrauktas kitas asmuo (A. S.).
3.3. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad R. M. R. ir G. M. veiksmais kitų asmenų interesai tik nedaug pažeisti (nežymiai nukentėjo savivaldybės turtinis interesas), padaryta nepagrįstai ignoruojant turtinę žalą padarytos didelės neturtinės žalos vertinimo kontekste. Turtinė 4672 Eur žala, viršijanti net trečdalį didelės turtinės žalos dydžio (12 500 Eur), kartu su kitomis aplinkybėmis yra svarbi, sprendžiant, ar buvo pakirstas pasitikėjimas Panevėžio miesto savivaldybe, sumenkintas jos prestižas ir reputacija, diskredituotas Panevėžio miesto savivaldybės mero vardas.
3.4. Pasisakydamas dėl didelės žalos požymio, apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad nėra duomenų, jog galimi paslaugų teikėjai būtų išreiškę nepasitenkinimą ar pretenzijų dėl viešojo konkurso atšaukimo. Toks teismo teiginys prieštarauja skundžiamo nuosprendžio 40–41 punktuose padarytai išvadai, kad R. M. R. ir G. M., pažeisdami kaltinime nurodytas teisės aktų nuostatas, sudarė sąlygas, jog aptariamus viešuosius pirkimus laimėtų UAB „A“; išankstinis susitarimas su M. V. organizuoti komunikacijos paslaugų pirkimą iš jo atstovaujamos bendrovės UAB „A“ užkirto galimybę kitiems galimiems tiekėjams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Minėtas teismo argumentas nėra pagrįstas ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl kitiems ūkio subjektams panaikintos galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. R. M. R. ir G. M. veiksmai leido visuomenėje ir tarp kitų galimų tiekėjų suformuoti nuomonę apie savivaldybėje neteisėtais būdais organizuojamus konkursus, jų vykdymo rezultatus.
3.5. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl didelės žalos požymio, pažymėjo, kad R. M. R. ir G. M. veiksmai galėjo pakenkti savivaldybės prestižui ir reputacijai, tačiau toje pačioje pastraipoje prieštaringai nurodė, kad nėra įrodymų, jog savivaldybės prestižas ar visuomenės pasitikėjimas savivaldybe būtų sumažėjęs. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad R. M. R. veiksmai nesukėlė didelio neigiamo atgarsio visuomenėje. Pažymėtina, kad rezonanso dėl neteisėtų valstybės tarnautojų veiksmų kilimui nustatyti pakanka paties tokių veiksmų atskleidimo visuomenės informavimo priemonėse fakto ir visuomenės reakcijos. Teismų praktikoje nėra reikalavimo nustatyti, kiek plačiai ir kiek ilgai neteisėti valstybės tarnautojų veiksmai buvo aprašyti žiniasklaidoje, kiek ilgai jie buvo aptariami, kokio atgarsio žurnalistų žinutės sulaukė visuomenėje, kiek jie paveikė visuomenės požiūrį į merą ir pačią savivaldybę. R. M. R. ir G. M. inkriminuotus neteisėtus veiksmus visuomenė neabejotinai vertina neigiamai, tokiais veiksmais buvo pakirstas pasitikėjimas Panevėžio miesto savivaldybe, sumenkintas jos prestižas ir reputacija, diskredituotas Panevėžio miesto savivaldybės mero vardas. Tai rodo ir tai, kad neteisėti mero ir jo patarėjos veiksmai sukėlė didžiulį susidomėjimą tiek respublikinėse, tiek regioninėse visuomenės informavimo priemonėse.
3.6. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino labai reikšmingos aplinkybės, kad nusikalstamam sumanymui realizuoti buvo įtrauktas kitas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus vyriausioji komunikacijos specialistė bei Panevėžio miesto rinkodaros darbo grupės narė A. S. Jos veiksmai buvo būtini, siekiant įgyvendinti nusikalstamą sumanymą – taip parengti viešųjų pirkimų dokumentus, kad jie atitiktų G. M., R. M. R. ir M. V. nusikalstamą susitarimą. Tokie valstybės tarnautojų veiksmai, neteisėtai įtraukiant netiesiogiai pavaldų asmenį į nusikalstamos veikos mechanizmą, jo pagalba įgyvendinant nusikalstamo sumanymo tikslus, negali nesukelti didelės neturtinės žalos tiek savivaldybei, tiek valstybei.
3.7. Apeliacinės instancijos teismas, aptardamas didelės neturtinės žalos požymį, neįvertino labai svarbios aplinkybės, kad R. M. R. sulaužė duotą savivaldybės tarybos nario – mero priesaiką, reikalaujančią gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus. Teismas nepasisakė dėl R. M. R. ir G. M. padarytų įstatymų pažeidimų didelės neturtinės žalos kontekste ir neįvertino to, kad šie pažeidimai buvo korupcinio, savanaudiško pobūdžio, jais buvo siekiama asmeninės naudos R. M. R. rinkimuose, jie buvo nulemti privataus jo intereso.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro D. Valio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl esminių BPK pažeidimų ir didelės žalos požymio
5. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį R. M. R. ir G. M. ir priėmė naują išteisinamąjį nuosprendį, konstatavęs, kad byloje neįrodytas būtinasis BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymis – didelė žala. Nesutikdamas su tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes sprendimo nepagrindė išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertina įrodymus. Šie pažeidimai, kasatoriaus manymu, lėmė nepagrįstą apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl didelės žalos požymio nebuvimo išteisintiesiems inkriminuotoje veikoje.
6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir neteisingi pirmosios instancijos teismų sprendimai, o teisėti ir teisingi sprendimai nebūtų naikinami ar keičiami. Todėl šios instancijos teismas, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, turi kruopščiai patikrinti apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų pagrįstumą, t. y. nustatyti, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018, 2K-112-895/2019 ir kt.). Dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas turi būti motyvuotas, visais išnagrinėtais klausimais daromos išvados turi būti konkrečios, aiškios, teisės taikymo prasme nekeliančios abejonių savo teisingumu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21/2014, 2K-29-489/2015, 2K-39-495/2020).
7. Tikrindamas apskųsto nuosprendžio (nutarties) pagrįstumą ir teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat privalo laikytis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Pagal jas teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2013, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021).
8. BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo ir ši veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Tai reiškia, kad ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) elgesys yra pripažįstamas nusikalstama piktnaudžiavimo veika – baudžiamoji atsakomybė už tokį elgesį gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį, kuris yra vertinamasis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189-1073/2019, 2K-7-9-976/2020, 2K-7-117-697/2023 ir kt.).
9. Įrodinėtina didelė žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio žala, kurią patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Atitinkamai didelės žalos turinys, be kita ko, priklauso nuo to, kam ši žala buvo padaryta, – kaip antai didelės neturtinės žalos padarymas valstybei gali būti grindžiamas skirtingais argumentais nei tokios žalos padarymas, pavyzdžiui, fiziniam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-640-507/2015, 2K-361-895/2016). Pažymėtina, kad šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361-895/2016, 2K-104-696/2018, 2K-16-489/2021), taigi pagrįstas konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o ne pernelyg bendro pobūdžio, formaliais teiginiais.
10. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (pavyzdžiui, asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361-895/2016, 2K-285-976/2018). Tokia žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingų padarinių valstybei, tarnybai ar asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361-895/2016, 2K-189-1073/2019, 2K-248-648/2020). Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, todėl, be kita ko, vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius ir kaip jie vertina jų atžvilgiu padarytus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28-222/2020, 2K-7-9-976/2020, 2K-127-689/2020, 2K-251-594/2022, 2K-7-117-697/2023).
11. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas būtinasis BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymis – didelė žala, grindžiama šiais argumentais:
1) Byloje nėra duomenų, kad dėl išteisintųjų veiksmų sumažėjo Panevėžio miesto savivaldybės ir mero prestižas ar visuomenės pasitikėjimas jais; tai, kad R. M. R. veiksmai nesukėlė didelio neigiamo atgarsio visuomenėje, patvirtina ir aplinkybė, jog 2019 metais vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose jis buvo perrinktas Panevėžio miesto savivaldybės meru; normali valstybės ir savivaldybės veikla nesutriko, nebuvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, kitų žmonių interesai nedaug pažeisti (nežymiai nukentėjo savivaldybės turtinis interesas), pasitikėjimas savivaldos sistema nebuvo pakirstas ir nebuvo sukeltos į šias panašios pasekmės.
2) Nors išankstinis išteisintųjų susitarimas su M. V. organizuoti komunikacijos paslaugų pirkimą iš jo atstovaujamos UAB „A“ užkirto galimybę kitiems galimiems tiekėjams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, byloje nėra duomenų, kad bent vienas iš jų dėl to būtų pareiškęs pretenzijų.
3) Byloje nėra duomenų, kiek plačiai išteisintųjų veiksmai buvo aprašyti žiniasklaidoje, kiek ilgai jie buvo aptariami ir kokio atgarsio sulaukė visuomenėje, taip pat kiek jie paveikė visuomenės požiūrį į savivaldybę ir jos merą.
4) Negalima daryti kategoriškos išvados, kad visos kaltinime nurodytos viešųjų pirkimų pagrindu suteiktos paslaugos buvo asmeniškai naudingos tik R. M. R., be kita ko, buvo atliktas ir auditas, „Facebook“ paskyros analizė, parengta strategija su konkrečiu planu, ji sėkmingai naudojama Panevėžio miesto savivaldybės komunikacijoje iki šiol.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 331 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų kontekste pirmiau išdėstyti apeliacinės instancijos teismo argumentai nelaikytini tinkamais ir pakankamais motyvuotai išvadai dėl didelės neturtinės žalos požymio buvimo (nebuvimo) R. M. R. ir G. M. veiksmuose. Teismas savo išvadų dėl išteisintiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos nepagrindė išsamia ir nešališka byloje surinktų įrodymų analize, ignoravo reikšmingus šiai veikai tinkamai kvalifikuoti duomenis, o kitus – pernelyg sureikšmino, neatsižvelgė į visus pirmiau nurodytus teismų praktikoje suformuluotus didelės neturtinės žalos nustatymo kriterijus.
13. Prokuroro kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad, vertindamas neturtinės žalos Panevėžio miesto savivaldybei ir valstybei dydį, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl R. M. R. ir G. M. padarytų Konstitucijos ir įstatymų pažeidimų, neatsižvelgė į jų einamų pareigų svarbą, ignoravo nustatytą turtinę žalą didelės neturtinės žalos vertinimo kontekste.
14. Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės meras R. M. R. ir jo patarėja G. M., veikdami bendrininkų grupe, padedant M. V., piktnaudžiavo tarnyba, siekdami R. M. R. asmeninės naudos, t. y. kad M. V. suteiktų konsultacinių paslaugų, naudingų R. M. R., o už jas neteisėtai vykdytų Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje organizuotų viešųjų pirkimų konkursų pagrindu būtų sumokėta Panevėžio miesto savivaldybės administracijos lėšomis. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tokiais aukštas pareigas einančių asmenų veiksmais buvo parodyta nepagarba Konstitucijai, įstatymams, iškreipta Viešųjų pirkimų įstatymo paskirtis ir pagrindiniai šiame įstatyme nustatyti pirkimo principai, pakirstas pasitikėjimas Panevėžio miesto savivaldybe, sumenkintas jos prestižas ir reputacija, diskredituotas Panevėžio miesto savivaldybės mero vardas.
15. Šios pirmosios instancijos teismo išvados apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje motyvuotai ir įtikinamai nepaneigė – R. M. R. ir G. M. padarytų teisės aktų pažeidimų neturtinės žalos dydžio nustatymo kontekste išsamiau neanalizavo, neįvertino jų piktnaudžiavimo turinio ir trukmės, aukštų reikalavimų, kuriais pirmiausia pabrėžiami sąžiningumo, teisingumo, nesavanaudiškumo, pagarbos įstatymams ir jų laikymosi principai, kurie yra iškeliami Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekse, ir apsiribojo tik tokiais abstraktaus pobūdžio teiginiais, kaip „R. M. R. ir G. M. veiksmai kažkokia dalimi galėjo pakenkti savivaldybės prestižui ir reputacijai“, tačiau tokie teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti konkrečiais įrodymais ar aiškiais argumentais. Išvadą, kad išteisintųjų veiksmais nebuvo padaryta didelė neturtinė žala, apeliacinės instancijos teismas grindė, be kita ko, ir tuo, jog R. M. R. veiksmai nesukėlė didelio neigiamo atgarsio visuomenėje, nes 2019 metais vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose jis buvo perrinktas Panevėžio miesto savivaldybės meru, tačiau toks argumentas dėl rinkėjų politinio pasitikėjimo negali būti laikomas paneigiančiu padarytą žalą ar teisine prasme reikšmingu, nustatant didelės neturtinės žalos požymį pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, vertinant neteisėtus veiksmus veikos padarymo metu. Savivaldybės gyventojų išreikštas pasitikėjimas nesudaro pagrindo valstybės politikui veikti ignoruojant pagrindinius Konstitucijoje ir įstatymuose jo veiklai keliamus principus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-117-697/2023).
16. Kai valstybės tarnautojas ar teikiant viešąsias paslaugas jam prilygintas asmuo tyčia padaro viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, siekdamas asmeninės naudos, o už atliktus darbus sumokama iš valstybės ar savivaldybių biudžeto, yra pagrindas spręsti, kad tokiais veiksmais padaroma didelė žala valstybei, nes taip diskredituojamas valstybės politikos įgyvendinimas visuomenei jautriose srityse; tokiu atveju vertinant neturtinės žalos dydį valstybei neturi būti apsiribojama vien tik tarnautojo (jam prilyginto asmens) einamų pareigų svarbos ar įstaigos, kuriai tas asmuo atstovauja, gero įvaizdžio vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296-511/2016, 2K-61-689/2020). Nors apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pacitavo šį nagrinėjamai bylai aktualų kasacinės instancijos teismo išaiškinimą, išsamių ir įtikinamų argumentų, kodėl juo nesivadovauja ir R. M. R. ir G. M. veiksmų nelaiko padariusiais didelės žalos, nepateikė.
17. Byloje nustatyta, kad G. M. ir R. M. R., siekdami pastarajam asmeninės naudos, dalyvavo išankstinėse derybose su UAB,,A“ konsultantu M. V. ir neteisėtai sudarė sąlygas, kad kaltinime nurodytus viešuosius pirkimus laimėtų ši bendrovė, bei taip užkirto galimybę kitiems galimiems tiekėjams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Apeliacinės instancijos teismas šių Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų nepripažino pakankamai žalingais, kad už juos būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, tokį sprendimą motyvuodamas tuo, jog ne visos viešųjų pirkimų pagrindu suteiktos paslaugos buvo asmeniškai naudingos tik R. M. R.. Tačiau, darydamas tokią išvadą, teismas neatsižvelgė į R. M. R. ir G. M. inkriminuotos veikos pobūdį ir šia veika siekiamus tikslus – prisidengiant Panevėžio miesto savivaldybei reikalingų paslaugų viešaisiais pirkimais, kartu neatlygintinai gauti asmeniškai R. M. R. naudingas paslaugas, už kurias būtų sumokėta Panevėžio miesto savivaldybės administracijos lėšomis.
18. Šiuo atveju byloje nustatytus tyčinius neteisėtus išteisintųjų veiksmus galimai lėmė savanaudiški mero interesai, o ne sąžiningas siekis įsigyti savivaldybei reikalingų paslaugų. Tai, kad dalis suteiktų paslaugų galėjo būti naudinga ir pačiai savivaldybei, taip pat kad nė vienas iš galimų tokių paslaugų teikėjų nepareiškė pretenzijų savivaldybei dėl pasirinkto viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo būdo, savaime nepaneigia išteisintųjų veiksmų neteisėtumo, savivaldybei padarytos neturtinės žalos fakto ir nesumažina jos dydžio. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje bei nuteistųjų paaiškinimuose minima kasacinė nutartis Nr. 2K-P-59-495/2021 negali būti laikoma precedentu, nes šios bylos aplinkybės, nors ir panašios, tačiau skiriasi nuo nagrinėjamos bylos nustatytų aplinkybių ir negalima jų vertinti kaip analogiškų.
19. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuotai neįvertino R. M. R. ir G. M. veiksmais Panevėžio miesto savivaldybei padarytos turtinės žalos santykio su neturtine žala. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. M. R. ir G. M. veiksmais savivaldybei padaryta ne mažesnė nei 5472 Eur turtinė žala (UAB,,S“ tyrimas kainavo 2420 Eur, „Panevėžys atsinaujina“ 2018–2023 m. R. M. R. veiklos programa – 3052 Eur). Baigiamųjų kalbų apeliacinės instancijos teisme metu prokuroras prašė teismo pakeisti byloje nustatytos turtinės žalos dydį, nes buvo netinkamai apskaičiuota „Panevėžys atsinaujina“ 2018–2023 m. R. M. R. veiklos programos vertė, kuri iš tiesų yra mažesnė, ir nustatyti, kad buvo padaryta ne mažesnė nei 4672 Eur turtinė žala (toks prašymas išdėstytas ir kasaciniame skunde). Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje dėl prokuroro nurodytų aplinkybių pagrįstumo nepasisakė, apsiribodamas išvada, kad nei pirmosios instancijos teismo nustatyta 5472 Eur, nei prokuroro baigiamųjų kalbų metu nurodyta 4672 Eur turtinė žala nesiekia baudžiamajame įstatyme nustatyto didelės žalos dydžio (250 MGL), todėl nagrinėjamai bylai nėra reikšminga. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu byloje liko tinkamai nenustatytas tikslus padarytos turtinės žalos dydis ir atitinkamai nebuvo padarytos būtinos kaltinimo korekcijos. Paminėtina ir tai, kad padaryta turtinė žala, nors ir neatitinka didelės turtinės žalos požymio, tačiau kartu su kitomis aplinkybėmis vertintina pasisakant dėl didelės neturtinės žalos požymio.
20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas R. M. R. bei G. M. piktnaudžiavimo aplinkybes, nesilaikė išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principo, nuosprendyje neišdėstė motyvuotų išvadų dėl dalies esminių bylos aplinkybių, padarė prieštaringas išvadas ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 331 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Tai pripažintina esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, kurie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 18 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Artūras Ridikas
Albinas Antanaitis
