Civilinė byla Nr. e3K-3-90-469/2026
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00086-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8;
2.6.18.1; 2.6.18.3; 2.6.11.4.5; 3.3.1.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkės), Sigitos Rudėnaitės (pranešėjos) ir Irmanto Šulco,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Ispanijos bendrovių „Elecnor Servicios y Proyectos, S. A.“ ir „Instalaciones Inabensa, S. A.“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių Ispanijos bendrovių „Elecnor Servicios y Proyectos, S. A.“ ir „Instalaciones Inabensa, S. A.“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „LTG Infra“ ir akcinei bendrovei „Viamatika“ dėl sutarties kainos perskaičiavimo ir skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių viešojo pirkimo būdu sudarytos rangos sutarties sąlygos dėl kainos indeksavimo aiškinimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo dėl ieškinio pagrindo peržiūrėjimą apeliacine tvarka, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovės Ispanijos bendrovės „Elecnor Servicios y Proyectos, S. A.“ ir „Instalaciones Inabensa, S. A.“ (toliau kartu? ir Rangovės) ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakoves AB „LTG Infra“ (toliau? ir Užsakovė) ir AB „Viamatika“ (toliau? ir Inžinierė) atlikti 2019 m. gruodžio 20 d. rangos sutarties Nr. SUT(ADM)-612 (toliau – ir Sutartis) kainos perskaičiavimą, laikant, kad Dn dedamoji, skirta apskaičiuoti Sutarties kainai nuo 2022 m. gruodžio 20 d., yra 392 682 592,29 Eur; 2) įpareigoti atsakoves atlikti Sutarties kainos perskaičiavimą, laikant, kad D3 dedamoji, skirta apskaičiuoti Sutarties kainai nuo 2022 m. gruodžio 20 d., yra 49 000 636,53 Eur; 3) priteisti iš atsakovės AB „LTG Infra“ ieškovėms 15 353 896,45 Eur skolą, 11,15 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovės nurodė, kad pagal Sutartį įsipareigojo atlikti joje nustatytus darbus už ne didesnę nei pasiūlyme nurodytą kainą. Sutarties vykdymo metu buvo sudarytas pakeitimas Nr. 4, pagal kurį pradinė Sutarties kaina buvo sumažinta iki 360 101 103,41 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). Šalys susitarė, kad Sutarties kaina bus perskaičiuojama (indeksuojama), vadovaujantis Statybos sąnaudų elementų kainų indekso (toliau – SSKI) pokyčiu, kai šis yra didesnis nei 5 proc., o jei pokytis yra mažesnis, kaina nėra perskaičiuojama. Sutarties kainos perskaičiavimas turi būti atliktas kas 12 mėnesių po Sutarties pasirašymo dienos. Sutarties kaina turi būti perskaičiuojama pagal Konkrečiųjų sąlygų 13.8.6 papunktyje nurodytą formulę.
4. Pirmaisiais ir antraisiais Sutarties vykdymo metais kaina nebuvo indeksuojama. Trečiaisiais Sutarties vykdymo metais SSKI pokytis siekė 6 proc., todėl kaina buvo perskaičiuota, iš visos Sutarties kainos atimant sumas už ankstesniais metais atliktus darbus, ir tai įforminta Susitarimu Nr. 6 dėl Sutarties pakeitimo, sudarytu 2022 m. spalio 21 d. Jame nustatyta perskaičiuota Sutarties kaina – 381 647 795,74 Eur. Ketvirtieji Sutarties vykdymo metai prasidėjo 2022 m. gruodžio 20 d., SSKI pokytis tuo metu buvo 18,40 proc., todėl Sutarties kaina vėl turėjo būti perskaičiuota. Rangovės 2023 m. kovo 1 d. raštu nurodė, kokiu būdu Sutarties kaina turėtų būti perskaičiuota ir kad perskaičiuota Sutarties kaina turi būti 442 672 793,19 Eur. Inžinierė 2023 m. balandžio 5 d. raštu nurodė, kad perskaičiuota Sutarties kaina turi būti 436 826 696,86 Eur, t. y. 5 846 096,33 Eur mažiau, nei apskaičiavo Rangovės. Užsakovė 2024 m. birželio 13 d. pritarė tokiam Sutarties kainos perskaičiavimui. Rangovės ir Užsakovė 2024 m. birželio 21 d. sudarė susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo susitarta padidinti Sutarties kainos dalį, dėl kurios didinimo tarp šalių ginčo nebuvo, ir nustatė perskaičiuotą Sutarties kainą 422 992 317,46 Eur, t. y. 19 680 475,73 Eur mažesnę nei pagal Rangovių skaičiavimus.
5. Rangovės tęsia darbų vykdymą, o Užsakovė sumoka už atliktus darbus, tačiau, šalims nesutariant dėl Sutarties kainos perskaičiavimo, Užsakovė nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. birželio mėn. mokėjo darbų kainą, nustatytą susitarimu dėl pirmojo Sutarties kainos perskaičiavimo. 2024 m. birželio mėn. šalims sudarius Susitarimą dėl Sutarties kainos dalies, dėl kurios tarp šalių ginčo nebuvo, perskaičiavimo, Užsakovė 2024 m. rugpjūčio mėn. sumokėjo Rangovėms 24,46 mln. Eur, iš dalies apmokėdama susidariusią skolą už atliktus darbus. Kadangi Sutarties kaina perskaičiuota neteisingai, Rangovės turi teisę į 15 353 896,45 Eur skolą už neapmokėtus darbus, atliktus nuo 2022 m. gruodžio 20 d.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu dėl ieškinio pagrindo nusprendė, kad ieškovės turi pagrindą reikšti reikalavimą atsakovėms dėl Sutarties vykdymo ištaisymo ir skolos priteisimo, nes, perskaičiuojant 2019 m. gruodžio 20 d. rangos sutarties Nr. SUT(ADM)-612 kainą Konkrečiųjų sąlygų 13.8 papunkčio pagrindu, neturi būti atsižvelgiama į darbų pagal grafiką vėlavimą ir (ar) į vėlavimą atlikti darbus, nepriklausomai nuo to, dėl kurios iš šalių kaltės ir (ar) dėl kuriai šaliai priskiriamų aplinkybių vėlavimas yra atsiradęs.
7. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Konkrečiųjų sąlygų 13.8.6 papunkčiu, Sutarties kainos perskaičiavimas (indeksavimas) yra atliekamas pagal Sutartyje apibrėžtas formules ir formulėse naudojamas konkrečiai aprašytas dedamąsias (kintamuosius) matematiniams veiksmams pagal formulę atlikti. Konkrečiųjų sąlygų 13.8 papunktyje indeksacijos formulės dedamųjų D2, D3, Dn reikšmė apibūdinama kaip „antraisiais, trečiaisiais ir t. t. Sutarties vykdymo metais aktuojamų darbų kaina“. Dedamųjų aprašymuose nėra nurodyta atsižvelgti (atimti iš perskaičiuojamos kainos) į kainą darbų, vėluojamų atlikti pagal darbų grafiką. Teismo vertinimu, kainos nustatymo formulė yra aiški: Konkrečiųjų sąlygų 13.8.6 papunktyje nustatyta, kad darbų kaina perskaičiuojama atitinkamų darbų kainą (įkainius) padauginant iš perskaičiavimo koeficiento Kn, susieto su SSKI pokyčiu, o šio koeficiento reikšmė yra parenkama pagal tai, kuriais metais yra aktuojami darbai, t. y. darbų indeksavimas siejamas su jų užbaigimu (pavyzdžiui, Užsakovei 2022 metais perduotų (aktuotų) darbų kaina perskaičiuojama pritaikant 2022 metams taikytiną koeficientą Kn). Dedamosios dėl vėluojančių darbų Sutarties kainos perskaičiavimo formulėje nėra, todėl darytina išvada, kad, pagal Sutarties kainos perskaičiavimo formulę, perskaičiuojama visų užbaigtų darbų kaina pritaikius perskaičiavimo koeficientą Kn tų metų, kuriais darbai buvo užbaigti.
8. Teismo vertinimu, Konkrečiųjų sąlygų 13.8.6 papunkčio formuluotė „antraisiais, trečiaisiais ir t. t. Sutarties vykdymo metais aktuojamų darbų kaina“ negali būti aiškinama plačiai, t. y. kad perskaičiuojant darbų kainą turi būti vertinamas ir darbų grafikas. Šią išvadą pagrindžia tai, kad: 1) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalį, darbų aktavimas yra darbų perdavimo ir priėmimo akto sudarymas, t. y. darbai aktuojami, kai yra faktiškai užbaigiami; 2) Sutarties kainos perskaičiavimo (indeksavimo) formulėje nėra „darbų grafiko įvertinimo“ dedamosios, kuri leistų įvertinti atsilikimą nuo darbų grafiko kainos perskaičiavimo metu; 3) šalys Sutarties sąlygų vykdymą iki 2022 m. gruodžio 20 d. suvokė vienodai (trečiaisiais Sutarties vykdymo metais SSKI pokytis siekė 6 procentus ir 2022 m. spalio 21 d. Susitarimu Nr. 6 dėl Sutarties pakeitimo Sutarties kaina buvo perskaičiuota). Apie tai, kad reikia vertinti darbų grafiką, Užsakovės valia susiformavo tik po ketvirtųjų Sutarties vykdymo metų kilus šalių ginčui, nors ir pirmąjį kartą perskaičiuojant Sutarties kainą tarp šalių buvo nesutarimų, kieno rizikai yra priskirtinos darbų vykdymą sutrukdžiusios aplinkybės, tačiau Sutarties kaina buvo perskaičiuota, indeksuojant visų neperduotų ir neatliktų (neaktuotų) darbų kainą. Teismas pažymėjo, kad Užsakovė 2022 m. spalio 21 d. Susitarimo Nr. 6 dėl Sutarties pakeitimo nelaiko kompromisiniu susitarimu; 4) pagal Konkrečiųjų sąlygų 8.2 papunktį, Rangovės privalo baigti visus darbus per darbų, etapų arba grupės baigimo laiką. Darbų grafikas, kuriuo remiasi Užsakovė, siekdama, kad juo būtų vadovaujamasi atliekant Sutarties kainos perskaičiavimą, buvo parengtas tik 2023 m. sausio 12 d., pagal Konkrečiųjų sąlygų 8.3 papunktį, projektavimo darbų pabaigoje. Darbų grafiko nebuvo Sutarties sudarymo metu, perskaičiuojant Sutarties kainą pirmąjį kartą ir atsiradus pagrindui perskaičiuoti Sutarties kainą pakartotinai pasibaigus tretiesiems Sutarties vykdymo metams (nuo 2022 m. gruodžio 20 d.). Darbų grafikas parengtas pasibaigus terminams darbų, kurių kaina sudaro 3,62 proc. Sutarties kainos, darbų grafiko paskirtis, teismo vertinimu, nustatyti planuojamus į darbų grupes patenkančių atskirų darbų atlikimo terminus, todėl Sutarties kainos perskaičiavimo sąlygose jis nenurodytas, nes atliktų darbų („aktuojamų darbų“) kainos perskaičiavimui nėra reikšmingas; 5) Užsakovės akcentuojamos Konkrečiųjų sąlygų 8.3 papunktyje įtvirtintos nuostatos dėl bazinio darbų grafiko, naudojamo Rangovių vėlavimams vertinti, gali turėti reikšmę Rangovės vėlavimų vertinimui sprendžiant šalių ginčą (-us) dėl nuostolių atlyginimo, tačiau sprendžiant dėl Sutarties kainos perskaičiavimo (indeksavimo) nėra reikšmingos.
9. Teismas pažymėjo, kad viešojo pirkimo būdu sudarytos Sutarties sąlygas rengė Užsakovė. Byloje nėra duomenų, kad tiekėjai ir Užsakovė derėjosi dėl Sutarties kainos perskaičiavimo susiejimo su darbų vėlavimu. Pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 48 straipsnio 4 dalį, būtent perkančiajai organizacijai tenka pareiga pirkimo dokumentus parengti tiksliai, aiškiai ir be dviprasmybių. Užsakovė, rengdama Sutarties kainos perskaičiavimo tvarką, Sutarties 13.8 papunktyje turėjo kainos perskaičiavimą susieti su darbų vėlavimu, aiškiai nurodydama, kad Rangovės praranda teisę į Sutarties kainos perskaičiavimą, jei dėl jų kaltės vėluojama vykdyti darbus pagal grafiką, tačiau tokių nuostatų Sutartyje nėra.
10. Teismo vertinimu, Sutarties sąlygas aiškinant Rangovių nurodytu būdu, yra išlaikomas Sutarties sąlygų balansas ir užtikrinamas sąžiningumo principas, nes: 1) Konkrečiųjų sąlygų 8.7 papunkčio a punkte nustatyta, kad jei Rangovės nesilaiko Sutartyje nustatytų terminų atitinkamai darbų grupei įvykdyti, Rangovėms yra skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai nuo uždelstos darbų grupės kainos (su PVM) už kiekvieną vėlavimo dieną. Konkrečiųjų sąlygų 8.7 papunktyje taip pat nustatyta, kad šio papunkčio a–f punktuose nurodytos netesybos bus vienintelė ir išimtinė Užsakovės patirtų nuostolių kompensavimo priemonė. Tai reiškia, kad vienintelė Rangovėms kylanti neigiama pasekmė neatlikus darbų laiku dėl aplinkybių, kurios yra priskiriamos jų rizikai, yra netesybų taikymas. Užsakovės pateikiamas Sutarties aiškinimas lemtų dvigubos atsakomybės Rangovėms taikymą, nes, Rangovėms vėluojant užbaigti darbus dėl savo kaltės, kiltų ne tik pareiga mokėti netesybas, bet ir Rangovės netektų teisės į neatliktų darbų kainos perskaičiavimą, t. y. Rangovės patirtų nuostolį, vykdydamos darbus padidėjusia savikaina, ir kartu mokėtų Užsakovei delspinigius; 2) padidėjus Sutarties kainai, padidėja Rangovėms taikomi delspinigiai, nes šie pagal Konkrečiųjų sąlygų 8.7 papunkčio a punktą skaičiuojami ne nuo vėluojamos atlikti darbų dalies, o nuo visos vėluojamų atlikti darbų grupių kainos, taip kompensuojant Užsakovei išaugusias Sutarties vykdymo išlaidas, jeigu už darbų vykdymo atsilikimą atsakingos Rangovės. Perskaičiavus Sutarties kainą, atitinkamai padidėja ir Užsakovės skaičiuojami delspinigiai Rangovėms: 2024 m. rugpjūtį įsigaliojus susitarimui, kuriuo buvo padidinta Sutarties kaina, padidėjo ir už tą pačią darbų grupę Užsakovės skaičiuojamos netesybos – jos skaičiuojamos nuo 113 mln. Eur sumos (iki Susitarimo buvo skaičiuojamos nuo 101 mln. Eur); 3) įvertinus tai, kad Sutartimi turimas įgyvendinti projektas yra strateginės reikšmės ir ypač didelės apimties (apie 423 mln. Eur be PVM), Sutarties kainos perskaičiavimas turi netrukdyti vykdyti Sutarties ir turi būti atliktas nelaukiant darbų užbaigimo bei visų šalių ginčų išnagrinėjimo pabaigos; 4) Konkrečiųjų sąlygų 13.8.5 papunktyje nustatyta, kad Sutarties kaina yra perskaičiuojama kas 12 mėnesių „po Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties vykdymo pabaigos“, nors, pagal Konkrečiųjų sąlygų 8.2 papunktį, darbus, darbų grupes, etapus Rangovės turi užbaigti iki Baigimo laiko pabaigos, todėl darytina išvada, kad Rangovėms nėra priskirta rizika, vėluojant atlikti darbus per nustatytą terminą, netekti teisės į Sutarties kainos padidinimą. Konkrečiųjų sąlygų 13.8.5 papunktyje nėra nurodyta, jog kaina perskaičiuojama, kol baigsis Baigimo laikas (Rangovui skirto termino darbams atlikti pabaigos), o perskaičiuojama iki Sutarties vykdymo pabaigos; 5) Sutartyje nėra įtvirtinta, kad kaina perskaičiuojama tik Rangovėms pagrindus išaugusias sąnaudas: Konkrečiųjų sąlygų 13.8 papunkčiu susitarta Sutarties kainą perskaičiuoti ne pagal faktinį Rangovių išlaidų pokytį, o vadovaujantis objektyviu kriterijumi – pagal SSKI pokytį, atsižvelgus į infliaciją ir statybos sąnaudų augimą. Perskaičiuojant Sutarties kaina gali ne tik didėti, bet ir mažėti, todėl faktinis Rangovių išlaidų pokytis nelaikytinas Sutarties kainos perskaičiavimui reikšmingu kriterijumi.
11. Teismas konstatavo, kad Užsakovės pateikiamas Sutarties aiškinimas reikštų Sutarties pakeitimą, lemtų Sutarties sąlygų išbalansavimą ir atitinkamai Sutarties pažeidimą.
12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės AB „LTG Infra“ apeliacinį skundą, 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ieškinio pagrindo ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieškovės turi pagrindą reikšti reikalavimą atsakovėms dėl Sutarties vykdymo ištaisymo ir skolos priteisimo, nes, perskaičiuojant Sutarties kainą Konkrečiųjų sąlygų 13.8 papunkčio pagrindu, neturi būti atsižvelgiama į vėlavimą atlikti darbus pagal grafiką, nepriklausomai nuo to, dėl kurios iš šalių kaltės ir (ar) dėl kuriai šaliai priskiriamų aplinkybių toks vėlavimas yra atsiradęs. Kolegijos vertinimu, tokia apskųsto procesinio sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė reiškia, kad pirmosios instancijos teismas galutinai išsprendė ieškinio reikalavimus, pripažindamas ieškovių teisę į Sutarties indeksavimą, t. y. dėl šių reikalavimų buvo priimtas dalinis sprendimas, o ne sprendimas dėl ieškinio pagrindo. Nors apskųstas procesinis sprendimas pavadintas neteisingai, šis proceso teisės normų pažeidimas nelaikytinas esminiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 1dalis).
14. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai nenuoseklūs: viena vertus, teismas nurodė, kad į nagrinėjamo dalyko apimtį nepatenka klausimas, kuri iš Sutarties šalių yra atsakinga už vėlavimą atlikti darbus pagal grafiką, todėl teismas šių aplinkybių nevertina; kita vertus, teismas nurodė, jog ieškovių reikalavimo dėl 15 353 896,45 Eur skolos priteisimo už neapmokėtus (neindeksuotus) darbus išsprendimas galimas tik teismui išaiškinus Konkrečiųjų sąlygų 13.8 papunktį, t. y. nustačius, ar Rangovių atliktų darbų indeksavimas sietinas su Rangovių kalte ir (ar) jų rizikai priskirtinomis aplinkybėmis, jeigu vėluojama atlikti darbus pagal bazinį darbų grafiką.
15. Kolegija nurodė, kad, siekiant tinkamai išaiškinti Sutarties sąlygas ir jų tarpusavio ryšį, tikslinga ne tik vadovautis kasacinio teismo nurodomais sisteminiu ir pažodiniu sutarčių aiškinimo būdais, bet kartu atsižvelgti ir į viešojo pirkimo būdu sudarytos Sutarties vykdymo specifiką. Darbų atlikimo terminas kasacinio teismo praktikoje laikomas viena iš esminių rangos sutarties sąlygų. Dėl to viena sutarties šalis, esant būtinybei pakeisti sutartyje nustatytą terminą, privalo spręsti šį klausimą kartu su kita šalimi. Statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimą reglamentuojančioje CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kilus kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad spręsdami ginčus, kylančius iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, be kita ko, dėl sutarties vykdymo, teismai turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, bet ir, atsižvelgdami į aplinkybę, jog ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinį turi nustatyti ir tirdami bei vertindami paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, taip pat konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. Nagrinėjamu atveju tiek Sutarties objektas (geležinkelio ruožo Vilnius–Klaipėda (Draugystės stotis) elektrifikavimas), tiek numatoma Sutarties kaina (apie 423 mln. Eur be PVM) lemia Sutarties rezultato strateginę reikšmę susisiekimo infrastruktūrai Lietuvoje, taip pat poreikį racionaliai panaudoti viešąsias lėšas.
16. Kolegija nesutiko su teismo sprendimo motyvu, kad vėluojančių darbų kaina turi būti indeksuojama, nes Sutarties kainos apskaičiavimo formulėje nėra dedamosios dėl vėluojamų atlikti darbų, todėl perskaičiuojama visų užbaigtų darbų kaina, pritaikius perskaičiavimo koeficientą Kn tų metų, kuriais darbai buvo užbaigti. Kolegijos vertinimu, toks Sutarties sąlygų aiškinimas sukuria šalių teisių ir pareigų disproporciją, be to, dėl tokio Sutarties aiškinimo visiškai praranda esmę Sutarties sąlygos dėl darbų atlikimo pagal darbų, etapų arba grupės baigimo laiką. Kolegija pažymėjo, kad kita Sutarties šalis turi teisėtą lūkestį, jog įsipareigojimai bus vykdomi tinkamai ir pagal Sutartyje nustatytas sąlygas. Darbų atlikimas pagal darbų, etapų arba grupės baigimo laiką yra vienas esminių Sutarties tinkamo vykdymo elementų. Įvertinus tai, kad Sutarties kainos apskaičiavimas tiesiogiai susietas su darbų atlikimo metais, tai reiškia, jog Užsakovės pareiga atsiskaityti ir Rangovių teisė gauti atlyginimą pagal Sutartį yra tiesiogiai susijusios būtent su tinkamu darbų atlikimo terminų laikymusi. Tinkamas Sutarties vykdymas – tai ne tik vienos šalies (atsakovių) pareigos perskaičiuoti Sutarties kainą vykdymas, bet ir ieškovių pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant Sutartį ir siekiant, jog darbai būtų atlikti Sutartyje nustatytais terminais (CK 6.200 straipsnis). Šiuo atveju darbų atlikimas pagal Sutartyje nustatytus grafikus laikytinas ieškovių, kaip Rangovių, pareiga. Šios pareigos netinkamas atlikimas dėl pačių ieškovių veiksmų negali sukurti prielaidų ieškovėms iš Užsakovės gauti didesnį atlyginimą už darbus, kurie turėjo būti atlikti ankstesniais Sutarties vykdymo metais, nei tais metais, kuriais pritaikomas perskaičiavimo kainos koeficientas (Kn). Dėl to kolegija pirmosios instancijos teismo motyvus, kad kainos perskaičiavimo susiejimas su darbų vėlavimu turėjo būti aiškiai įtvirtintas Sutartyje, taip pat kad trečiaisiais Sutarties vykdymo metais, kai SSKI pokytis siekė 6 proc., šalys suderino Sutarties kainos indeksavimą, įvertino kaip teisiškai nereikšmingus.
17. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog, perskaičiuojant (indeksuojant) Sutarties kainą, neturi būti atsižvelgiama į vėlavimą atlikti darbus pagal grafiką, nepriklausomai nuo to, dėl kurios iš šalių kaltės toks vėlavimas yra atsiradęs. Šiuo atveju Sutarties kainos indeksavimas, neįvertinus vėlavimo atlikti darbus pagal grafiką, taip pat neįvertinus šias aplinkybes sukėlusios šalies kaltės, nesubalansuoja iš viešojo pirkimo kilusios Sutarties šalių ekonominės pusiausvyros. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta formaliai, neįvertinus, kad vėlavimas atlikti darbus pagal grafiką yra reikšmingas Sutarties kainai perskaičiuoti (indeksuoti). Šiuo aspektu svarbus ne tik pats vėlavimo atlikti darbus fakto nustatymas, bet ir dėl vėlavimo atsakingos šalies nustatymas bei šios šalies veiksmų įvertinimas. Tokių bylos aplinkybių analizė nustato ir įrodinėjimo naštos paskirstymą – kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtent rangovui, kuris nukrypimą nuo sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminų grindžia užsakovo kalte, tenka pareiga įrodyti, koks konkrečiai nukrypimo nuo termino praleidimo laikotarpis (visas ar dalis jo) buvo nulemtas būtent užsakovo kaltės.
18. Byloje nenustačius visų aplinkybių, svarbių nusprendžiant dėl ieškovių reikalavimų, jų neįvertinus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui tokioje situacijoje objektyviai negalėjo susiformuoti pagrįstas įsitikinimas dėl byloje įrodinėjamų reikšmingų faktų (ne)buvimo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas pažeidžiant tiek sutarčių aiškinimo taisykles, tiek įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
19. Kolegija pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai, taip pat šalių nurodytos aplinkybės aiškiai atskleidžia, jog Sutarties šalys nesutaria dėl to, kuri iš jų yra atsakinga dėl darbų atlikimo nukrypimo nuo grafiko, ir dėl šių aplinkybių yra pareiškusios viena kitai pretenzijas. Tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta ir įvertinta, kiek šios aplinkybės yra nulemtos ieškovių veiksmų (neveikimo), o kiek – atsakovių. Nurodytų aplinkybių nustatymas yra reikšmingas sprendžiant tiek dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti ieškoves atlikti Sutarties kainos perskaičiavimą (indeksavimą), jo apimties, tiek dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės AB „LTG Infra“ skolą. Nenustačius šių aplinkybių liko neatskleista bylos esmė, o tai sudaro pagrindą apskųstą teismo sprendimą dėl ieškinio pagrindo panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
20. Kasaciniu skundu ieškovės prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesinę pareigą motyvuoti sprendimą (CPK 331 straipsnio 4 dalis), nes be motyvų nustatė tolesniam bylos nagrinėjimui svarbų prejudicinį faktą, jog darbų atlikimas turi būti vertinamas pagal bazinį darbų grafiką. Tarp šalių kilo teisinis ginčas, kokia yra Rangovių ir Užsakovės 2023 m. sausio 12 d. sudaryto bazinio darbų grafiko teisinė reikšmė. Teismas nusprendė, kad minėtas grafikas yra susitarimas dėl tarpinių Sutarties įvykdymo terminų, tačiau tokio savo sprendimo nemotyvavo, todėl padarė esminį proceso teisės pažeidimą.
20.2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutarties laisvės (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) ir sutarčių privalomumo (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) principus. Šalys, Konkrečiųjų sąlygų 13.8.6 papunkčiu pakeisdamos Bendrųjų sąlygų 13.8 papunkčio sąlygą, aiškiai susitarė, kad perskaičiuojant kainą nebus vertinamas darbų vėlavimas. Toks susitarimas neprieštarauja įstatymams, šalys jį sudarė laisva valia. Toks susitarimas nebuvo ginčijamas teisme, Užsakovė neprašė jo pakeisti, todėl jis yra galiojantis ir šalims privalomas. Esant konkrečioms sutarties nuostatoms, teismas privalėjo jas taikyti ir jomis vadovautis. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė Sutarties sąlygas, nors tokiam pakeitimui nebuvo teisinio pagrindo.
20.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Sutarties kainos perskaičiavimas nevertinant darbų vėlavimo paneigia Rangovių pareigą atlikti darbus laiku. Pirma, Užsakovė nėra silpnesnė Sutarties šalis, kurios interesus reikėtų papildomai ginti. Profesionalūs verslo subjektai rizikų pasiskirstymą nustato vadovaudamiesi šalių autonomijos komerciniuose santykiuose principu. Užsakovė, sudarydama Sutartį, pati užsitikrino savo ekonominių interesų pusiausvyrą ir prisiėmė Sutartyje nustatytas rizikas. Antra, Sutartyje yra atskirai aptartos neigiamos teisinės pasekmės, kylančios Rangovėms nesilaikant darbų atlikimo terminų. Sutartyje nebuvo nustatyta, kad, vėluojant atlikti darbus dėl Rangovių kaltės, jos netenka teisės į kainos perskaičiavimą (indeksaciją).
20.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Rangovės iš Sutarties kainos perskaičiavimo gauna naudą. Sutarties kainos perskaičiavimas nedidina Rangovių iš Sutarties gaunamo pelno, o tik kompensuoja Sutarties vykdymo savikainą – ir netgi ne visiškai, o su tam tikromis sąlygomis.
20.5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis). Teismas neatsižvelgė į pažodinį Sutarties tekstą, šalių faktinį elgesį. Konkrečiųjų sąlygų 13.8.6 papunkčio lingvistinė analizė patvirtina, kad matematinėje formulėje nė viena dedamoji nebuvo skirta darbų vėlavimui įvertinti. Tai, kaip abi šalys iš tikrųjų suprato Sutarties 13.8 papunktį, patvirtina jų faktiniai veiksmai po Sutarties sudarymo, kai šalys pirmą kartą perskaičiavo Sutarties kainą. Perskaičiuojant Sutarties kainą pirmą kartą, darbų vėlavimas jau buvo, tačiau tuomet Užsakovė neteigė, kad į perskaičiuojamus darbus turi būti neįtraukti vėluojami atlikti darbai. Šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje nepagrįstai įvertintos kaip teisiškai nereikšmingos. Jei apeliacinės instancijos teismas laikė, jog Konkrečiųjų sąlygų 13.8.6 papunkčio sąlyga nėra aiški ir jai yra reikia taikyti sutarčių aiškinimo taisykles, tuomet teismas turėjo taikyti contra proferentem (neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos ją pasiūliusios šalies nenaudai) taisyklę ir ja vadovautis.
20.6. Apeliacinės instancijos teismas Sutarties kainos perskaičiavimo sąlygų nevertino sistemiškai su kitomis Sutarties sąlygomis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis), taip iškreipė šalių ekonominę pusiausvyrą. Toks Sutarties aiškinimas lemia dvigubą Rangovių atsakomybę už darbų vėlavimą. Sutartyje nustatyta Rangovių pareiga mokėti delspinigius, skaičiuojamus ne nuo vėluojamos atlikti darbų dalies, o nuo visos vėluojamų atlikti darbų grupių kainos (padidėjus Sutarties kainai, padidėja ir Rangovėms taikomi delspinigiai). Konkrečiųjų sąlygų 13.8.5 papunktyje nustatyta, kad Sutarties kaina yra perskaičiuojama kas 12 mėnesių „po Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties vykdymo pabaigos“. Tokia Sutarties nuostata reiškia, kad šalys kainos perskaičiavimo nesiejo su prievolių vykdymo terminais: nepriklausomai nuo to, ar darbų atlikimas vėlavo, o jei vėlavo – nepriklausomai nuo to, dėl kurios šalies kaltės vėlavo, Sutarties kainos perskaičiavimas turi būti vykdomas iki Sutarties vykdymo pabaigos. Skundžiama nutartimi Rangovėms papildomai perkeliama rizika, kad, vėluojant atlikti darbus, Rangovės neteks teisės į Sutarties kainos indeksavimą. Tokios rizikos perkėlimas Rangovėms privalėjo būti nustatytas Sutartyje, nes tik žinodamos apie tokią riziką Rangovės būtų galėjusios atitinkamai parinkti siūlomą kainą.
20.7. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių aiškinimo, t. y. kad sutarties sąlygos, jei dėl jų turinio kyla ginčas, turi būti aiškinamos perkančiosios organizacijos nenaudai, nes perkančioji organizacija turi iš įstatymo kylančią pareigą tinkamai ir aiškiai parengti pirkimo dokumentus, įskaitant ir sutarties sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Sutartis turi būti aiškinama palankiai Užsakovei dėl didelės Sutarties kainos ir dėl poreikio efektyviai panaudoti viešąsias lėšas. Kasacinio teismo praktikoje tokios sutarčių aiškinimo taisyklės nėra, o racionalaus viešųjų lėšų panaudojimo principas yra taikomas išskirtinai pirkimo sąlygoms ir pirkimo procedūrai, bet ne keičiant (aiškinant) jau sudarytos sutarties sąlygas.
21. Atsakovės atsiliepimais į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovių kasacinį skundą. Atsakovės AB „LTG Infra“ atsiliepime nurodomi šie argumentai:
21.1. Apeliacinės instancijos teismas galutinai neišsprendė šalių ginčo dėl ieškinio pagrindo. Dėl kasaciniame skunde keliamo klausimo – ar vėluojančių darbų kaina turi (ir jeigu taip – kokia apimtimi) būti indeksuojama – dar tik bus sprendžiama bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismo motyvai, kuriais neužbaigiamas ginčo teisinis vertinimas, negali būti peržiūros kasacine tvarka objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2019). Dėl to byla kasacine tvarka gali būti nagrinėjama tik dėl procesinio pobūdžio klausimo – ar apeliacinės instancijos teismas turėjo procesinę teisę (pareigą) grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Tačiau ieškovės kasaciniame skunde tokios apeliacinės instancijos teismo procesinės teisės (pareigos) neneigia.
21.2. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad vėlavimai vertintini pagal Bazinį darbų grafiką. Kasaciniame skunde nurodytuose skundžiamos nutarties punktuose terminas „darbų grafikas“ vartojamas bendrąja prasme, o ne kaip nuoroda į 2023 m. sausio 12 d. šalių sudarytą Bazinį darbų grafiką. Net jeigu apeliacinės instancijos teismas ir būtų konstatavęs, kad vėlavimai turi būti vertinami pagal Bazinį darbų grafiką, tai nereikštų prejudicinio fakto sukūrimo, kadangi byla visa apimtimi bus iš naujo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Be to, Sutartyje esant eksplicitiškai įtvirtintai nuostatai, jog vėlavimai vertinami remiantis būtent Baziniu darbų grafiku, nėra jokio pagrindo vėlavimus vertinti kaip nors kitaip nei pagal Bazinį darbų grafiką.
21.3. Ieškovų pasirinktas Sutarties aiškinimas prieštarauja pamatiniams teisės principams, kad: 1) niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų; 2) iš ne teisės negali atsirasti teisė. Jeigu būtų konstatuota, kad Rangovės turi teisę reikalauti padidintos darbų kainos vien dėl to, jog jos tokius darbus vėlavo atlikti (ir jeigu kitose bylose bus nustatyta, kad Rangovės vėlavo dėl savo kaltės ir (ar) jų rizikai priskirtų aplinkybių), susiklostytų situacija, kai Rangovėms būtų pripažįstama teisė gauti naudą, kylančią iš jų padaryto Sutarties pažeidimo.
21.4. Ieškovių kasaciniame skunde ignoruojama esminė sutarčių aiškinimo taisyklė, nustatanti, kad sutartys, visų pirma, turi būti aiškinamos sąžiningai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties nuostatos, reglamentuojančios Sutarties kainos indeksavimą, privalo būti aiškinamos sistemiškai, vertinant bendrą Sutarties kontekstą ir Sutartimi prisiimtų šalių tarpusavio įsipareigojimų esmę bei tikslus. Tai reiškia, kad Sutarties kainos indeksavimas negali būti taikomas atsietai nuo esminės Rangovių pareigos darbus vykdyti laiku. Sutartimi šalys nesusitarė, kad indeksuojant Sutarties kainą nebus vertinami darbų vėlavimai. Sisteminis Sutarties sąlygų aiškinimas vienareikšmiškai pagrindžia egzistuojant šalių susitarimą, kad dėl Rangovių kaltės ir (ar) jų rizikai priskirtų aplinkybių pavėluotai atliktų darbų kaina negali būti padidinta taikant indeksavimą. Sutarties 13.8 papunktyje, net ir jį vertinant bei aiškinant izoliuotai, nėra įtvirtintas ieškovų deklaruojamas šalių „susitarimas“, kad indeksuojant Sutarties kainą į vėlavimus nebus atsižvelgiama.
21.5. Kasacinio skundo argumentas, kad Sutarties šalys, pakeisdamos geltonosios FIDIC knygos (Bendrųjų sąlygų) 13.8 papunktyje įtvirtintą Sutarties kainos indeksavimo mechanizmą, „susitarė“ nevertinti vėlavimų, kasacinio teismo apskritai negali būti vertinamas, nes šiuo argumentu ieškovės anksčiau byloje nesirėmė (CPK 347 straipsnio 2 dalis).
21.6. Faktinis Sutarties šalių elgesys (pirmoji Sutarties kainos indeksacija) nepagrindžia ieškovių pasirinkto Sutarties aiškinimo. Pirmojo indeksavimo laikotarpiu jau egzistavo tam tikri darbų vėlavimai, tačiau jie nebuvo priskirti ieškovių kaltei ir (ar) rizikai.
21.7. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai netaikė contra proferentem taisyklės. Šios taisyklės taikymas reikalauja, kad, pirma, sutarties sąlyga būtų objektyviai neaiški ar dviprasmiška ir, antra, būtų išnaudotos visos kitos CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas šalių sudarytą Sutartį, taikė sisteminio aiškinimo metodą, turintį pirmenybę prieš contra proferentem taisyklę, taip pat atsižvelgė į viešojo pirkimo būdu sudarytų sutarčių vykdymo specifiką ir tikslus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo ne tai, kad pati Konkrečiųjų sąlygų 13.8 papunkčio nuostata yra neaiški, o tai, kad ją reikia aiškinti atsižvelgiant į visą Sutarties sudarymo ir vykdymo kontekstą. Teismui pagrįstai nenustačius Sutarties sąlygų neaiškumo, netikslumo ar dviprasmiškumo bei Sutarties aiškinimui netaikant contra proferentem taisyklės, visi (bet kokie) neigiami padariniai negali būti automatiškai taikomi perkančiajai organizacijai, nes būtent Rangovės vėlavo atlikti darbus.
21.8. Jeigu šioje byloje bus nuspręsta, kad sprendžiant dėl Sutarties kainos indeksavimo privaloma atsižvelgti į vėlavimo faktą ir tai, kieno rizikai tokie vėlavimai priskirtini, tai nereikš, kad ieškovėms būtų taikoma kokia nors atsakomybė. Byloje išaiškinus Sutartį gali būti nustatyta tik tai, jog Rangovės neturi teisės reikalauti padidintos darbų, kuriuos vėlavo atlikti, kainos, tačiau tai nėra tolygu kokiai nors Rangovių atsakomybei.
21.9. Visa Rangovių iš indeksacijos gaunama nauda, jeigu ieškinys būtų patenkintas, sudarytų mažiausiai 82,5 mln. Eur. Tačiau, pagal Sutarties 8.7 a papunktį, maksimali delspinigių už vėlavimus suma negali viršyti 10 proc. bendros Sutarties kainos (t. y. negali viršyti 44,2 mln. Eur). Šiuo metu vėlavimai jau yra pasiekę maksimalią delspinigių ribą, nuo kurios didesni delspinigiai Rangovėms papildomai nebesikaupia. Galiausiai, net jeigu, kaip nurodo Rangovės, netesybos iš tiesų atsvertų Sutarties kainos padidėjimą, tai reikštų, kad bet kuriuo atveju Rangovės faktiškai už vėlavimus nepatirtų jokių neigiamų padarinių, o Užsakovė už vėlavimus faktiškai negautų jokios kompensacijos. Tokiu būdu būtų akivaizdžiai paneigta netesybų paskirtis.
21.10. Sutarties sąlygose nustatytas Rangovių įsipareigojimas darbus įvykdyti iki Baigimo laiko pabaigos. Todėl Konkrečiųjų sąlygų 13.8.5 papunktis, nustatantis, kad „Sutarties kaina be PVM perskaičiuojama kas 12 mėnesių po Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties vykdymo pabaigos“, turi būti aiškinamas sistemiškai su likusiomis Sutarties nuostatomis, o būtent kad Sutarties kainos indeksacija taikoma iki Baigimo laiko pabaigos. Tuo atveju, jeigu dėl Rangovių rizikai nepriskiriamos kaltės ir (ar) rizikos Baigimo laikas būtų pratęstas, tai reikštų, jog ir tokio pratęsto laikotarpio metu indeksacija taip pat galėtų būti taikoma. Tačiau priešingu atveju, Rangovėms dėl savo kaltės ir (ar) rizikos pažeidus Baigimo laiką, tolesnė indeksacija negalėtų būti taikoma.
21.11. Apeliacinės instancijos teismas į klausimą, ar indeksuotina vėluojamų atlikti darbų kaina, atsakė nagrinėdamas šalių ketinimus, sistemiškai vertindamas Sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, Sutarties esmę, tikslus ir atsižvelgė į įgyvendinamo projekto apimtį, strateginę reikšmę ir viešųjų lėšų panaudojimo efektyvumą. Nei ypač didelė Sutarties kaina, nei racionalaus viešųjų lėšų panaudojimo principas nebuvo taikomi kaip savarankiškos sutarčių aiškinimo taisyklės. Racionalus viešųjų lėšų panaudojimas yra aktualus ne tik vykdant pirkimo procedūras, bet ir pačias sutartis.
21.12. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktas Sutarties aiškinimas atitinka daugelio kitų Europos valstybių teismų suformuotą praktiką, kad dėl rangovo kaltės ir (ar) jo rizikai priskirtų aplinkybių vėluojančių darbų kaina negali būti padidinta taikant indeksavimą.
22. Atsakovės AB „Viamatika“ atsiliepime nurodomi iš esmės tie patys argumentai.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos rangos sutarties sąlygos dėl kainos indeksavimo aiškinimo
23. Viešojo pirkimo būdu sudaryta rangos sutartis yra civilinė sutartis, todėl jos santykiams taikomos bendrosios civilinės teisės rangos sutarčių nuostatos; šių sutarčių ypatumus nulemia viešojo pirkimo santykių teisinis reglamentavimas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas yra lex specialis (specialusis įstatymas) bendrųjų civilinės teisės įstatymų atžvilgiu, todėl viešųjų pirkimų ginčuose taikomas prioritetiškai. Imperatyvus viešųjų pirkimų reglamentavimas saisto ne tik viešųjų pirkimų procedūrų dalyvius, bet išlieka aktualus ir po sutarties sudarymo, į jo taikymo sritį patenka įvairūs viešojo pirkimo sutarčių vykdymo aspektai, pvz., sutarties keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzktMzc4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-39-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-39-378/2020">e3K-3-39-378/2020</a> 105 punktą). Ši taisyklė taikytina ir tuo atveju, kai sutartis sudaryta atlikus viešąjį pirkimą, reglamentuojamą kito specialiojo teisės akto? Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo.
24. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims; sutarties turinys – fakto klausimas, todėl bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl sutarties turinio nustatymo kasacine tvarka gali būti peržiūrimos tik sutarčių aiškinimo taisyklių tinkamo aiškinimo ir taikymo aspektu; sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzktMzc4LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-39-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-39-378/2020">e3K-3-39-378/2020</a> 101, 102 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, sutarties turinys yra fakto klausimas, tačiau sutarties aiškinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra teisės klausimas ir gali būti kasacijos dalykas.
25. Bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (4 dalis). Aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).
26. Dėl CK 6.193 straipsnio aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019 37 punktą). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad sutarties turinys turi būti aiškinamas taikant CK įtvirtintų metodų visumą, subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas, kuriuo siekiama tikrųjų sutarties šalių ketinimų nustatymo, ir sutarties teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022 34 punktą; 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-916/2023 49 punktą).
27. Dėl viešojo pirkimo būdu sudarytų sutarčių kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai ginčuose dėl sutarties vykdymo turi vertinti ne tik sutarties nuostatas, tačiau, atsižvelgdami į aplinkybę, kad ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinį turi nustatyti ir tirdami bei vertindami paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03OS8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-79/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-79/2013">3K-3-79/2013</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
28. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl visi dalyviai turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-690/2019, 31 punktas).
29. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad CK 6.194 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vadinamoji contra proferentem taisyklė, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, aiškinant viešojo pirkimo sutartį koreliuoja su kasacinio teismo praktikoje išplėtota taisykle, jog būtent perkančiajai organizacijai turi tekti neigiami neaiškių pirkimo sąlygų padariniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjcyLTM3OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-272-378/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-272-378/2022">e3K-3-272-378/2022</a> 32 punktą).
30. Vis dėlto contra proferentem taisyklė turi būti taikoma atsižvelgiant į sutarčių aiškinimo taisyklių visumą ir negali būti taikoma prioritetiškai prieš kitus aiškinimo metodus, kaip visais atvejais lemianti sutarties aiškinimą pagal prisijungusios šalies poziciją; toks contra proferentem taisyklės taikymas keltų riziką, kad bus iškreipta sutartinių santykių esmė ir sukurta jos neatitinkanti šalių interesų disproporcija. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatą, yra nurodęs, yra nurodęs, kad contra proferentem taisyklė, pagal kurią neaiškios ir dviprasmiškos sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai, yra subsidiari sutarčių aiškinimo taisyklė. Ji taikoma, kai nepasiseka išaiškinti sutarties, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnio 1–3 dalyse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTYtNDAzLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-16-403/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-16-403/2022">e3K-3-16-403/2022</a> 75 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kitoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje konstatuota, kad viena iš būtinųjų contra proferentem taisyklės, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, taikymo sąlygų yra (viešojo pirkimo) sutarties (pirkimo sąlygų) nuostatų neaiškumas, netikslumas, dviprasmiškumas. Nagrinėtoje byloje nebuvo nustatyta, jog ginčo šalių sudarytos Pirkimo sutarties nuostatos yra neaiškios. Kasacinis teismas sutiko su teismų vertinimu, kad vidutiniškai apdairus ir atidus tiekėjas, pildydamas pasiūlymo priedo formą, neabejotinai turėjo suprasti, kad per pasiūlytą darbų baigimo laiką turės atlikti ne tik statybos (rekonstravimo) rangos darbus, bet ir specifinius atitinkamuose konkrečiųjų sąlygų punktuose nurodytus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-381/2023, 39, 40 punktai).
31. Atsižvelgdama į sutarčių aiškinimo kontrolės kasaciniame procese ribas (žr. šios nutarties 24 punktą), teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje bylos dalyje kasacinio teismo nagrinėjimo dalyką sudaro ieškovių argumentų, kuriais teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad indeksuojant Sutarties kainą turi būti atsižvelgiama į darbų atlikimo terminų pažeidimą, įvykusį dėl Rangovių kaltės ar joms tenkančios rizikos, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, vertinimas.
32. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Sutarties turinį, iš esmės rėmėsi įstatymo ir sutarčių praktikoje nusistovėjusiomis nuostatomis dėl rangos sutartinių santykių esmės ir jos šalių teisių, pareigų ir interesų pusiausvyros individualių viešojo pirkimo sutarties aplinkybių kontekste ir priėjo prie išvados, kad Rangovių pareiga vykdyti darbus laiku turi esminę reikšmę rangos sutartiniuose santykiuose, todėl Sutarties sąlygos dėl kainos indeksavimo aiškinimas ieškovių siūlomu būdu – kad kaina turi būti indeksuojama neatsižvelgiant į darbų atlikimo terminų pažeidimą? iškreiptų Sutarties šalių interesų pusiausvyrą ir pažeistų jos esmę.
33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės (žr. šios nutarties 25 punktą) neišvengiamai suponuoja, jog, nesant aiškiai išreikštos sutarties šalių valios dėl sutarties sąlygų, sutartis turi būti aiškinama pagal įprastinę, nusistovėjusią tokių sutartinių santykių praktiką: aiškinant sutartį turi būti vertinama, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; turi būti atsižvelgiama į sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė.
34. Taigi, kuo labiau sutarties sąlyga yra nutolusi nuo įprastinės tokių sutartinių santykių praktikos, tuo aiškiau ji turi būti įtvirtinta sutartyje; išimtį iš bendrųjų taisyklių nustatanti sutarties sąlyga negali būti nustatyta nutylėjimu.
35. Šiame kontekste, pirma, pažymėtina, kad ieškovių kasacinio skundo teiginys dėl lingvistinio Sutarties aiškinimo – kad šalys Sutartyje aiškiai susitarė, jog darbų kaina bus indeksuojama neatsižvelgiant į Sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminų pažeidimą dėl Rangovių kaltės, yra nepagrįstas Sutarties sąlygų lingvistine išraiška. Konkrečiųjų sąlygų 13.8 papunktyje nėra sąlygos, kurioje tiesiogiai būtų išdėstyta nuostata dėl darbų atlikimo terminų pažeidimo įtakos Sutarties kainos indeksavimui – kad darbų, atliktų Rangovėms pažeidus terminus, kaina turi būti indeksuojama. Nors ieškovės argumentus dėl lingvistinio Sutarties aiškinimo grindžia tuo, kad kainos perskaičiavimo formulėje nėra nė vienos dedamosios, skirtos darbų vėlavimui įvertinti, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nepatvirtina jų daromos išvados dėl Sutarties turinio ir nepaneigia sisteminio sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo būtinybės.
36. Antra, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad rangos sutarties esmę ir įprastinę praktiką atitinka Sutarties aiškinimas pagal atsakovių poziciją – kad darbų, atliktų Rangovėms pažeidus terminus, kaina neturi būti indeksuojama, pagrįsta tiek teisinio reglamentavimo, tiek rangos sutarčių praktikos aspektais.
37. Pagal CK 6.644 straipsnyje įtvirtintą rangos sutarties sampratą, rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Bendrosios rangos nuostatos atitinkamai taikomos statybos rangai, jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
38. Taigi, sutarties terminas yra reikšmingas statybos rangos sampratos elementas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad rangovas, vykdydamas sutartį, turi darbus atlikti iki sutartyje nustatyto termino pabaigos. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus faktorius, pavyzdžiui, metų laiką ir su tuo susijusius statybos darbų proceso galimus ypatumus, kad nesuklaidintų užsakovo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007).
39. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti darbus tinkamai ir laiku. Sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pažeidus sutartį kyla sutartinė civilinė atsakomybė? asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).
40. CK 6.652 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrąsias rangos darbų terminų taisykles, įtvirtinta principinė nuostata? jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą (2 dalis); jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti atliktą darbą, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (4 dalis). CK 6.655 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Pagal CK 6.685 straipsnio 2 dalį, rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų.
41. Aptartų CK nuostatų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad įprastinėje statybos rangos santykių praktikoje rangovas yra atsakingas už sutartyje nustatytų darbų terminų laikymąsi ir prisiima šios sutartinės pareigos pažeidimo riziką – jam kilsiančias neigiamas pasekmes, be kita ko, dėl rangos objekto atsitiktinio žuvimo ir statybos darbų ir medžiagų kainos padidėjimo; be to, rangovui pažeidus darbų atlikimo terminus, kyla sutartinės atsakomybės prievolė atlyginti nuostolius bei mokėti netesybas. Rangos sutarties šalys, naudodamosi sutarties laisvės principu ir paisydamos imperatyvaus santykių reglamentavimo, gali nustatyti kitokias, negu dispozityviosiose CK normose, sutarties sąlygas (CK 6.156, 6.157 straipsniai).
42. Rangos darbų priėmimas ir apmokėjimas yra priešpriešinė užsakovo sutartinė prievolė (CK 6.644 straipsnis). Rangos sutarties kainos mokėjimas yra natūra vykdytina užsakovo prievolė, bet ne rangovo civilinės atsakomybės prievolė. Ieškovės nepagrįstai teigia, kad darbų kainos neindeksavimas pažeidus jų atlikimo terminą reikštų joms taikomą dvigubą civilinę atsakomybę. Priešingai? jeigu Rangovėms pažeidus darbų atlikimo terminą kaina vis tiek būtų indeksuojama (didinama), tai paneigtų Sutartimi sutartų netesybų efektą – Užsakovė visai ar iš dalies padengtų Rangovių mokėtinas netesybas, o Rangovės nebūtų skatinamos darbus vykyti Sutartyje nustatytais terminais.
43. Ginčo Sutarties Bendrosios sąlygos nustatytos pagal FIDIC geltonosios knygos (1999 m. redakcija) Rangovo projektuojamų statybos ir inžinerinių darbų, elektros ir mechanikos įrenginių Projektavimo ir statybos bei įrangos Sutarties sąlygas. Bendrųjų sąlygų 13.8 papunktyje dėl Sutarties kainos pakeitimo pateikiama kainos perskaičiavimo formulė, šioje formulėje nėra dedamųjų dėl terminų pažeidimo, tačiau atskirai nuo bendrosios formulės įtvirtinta nuostata, pagal kurią, jeigu rangovas per Baigimo laiką Darbų neužbaigia, tai po to kainų patikslinimas turi būti daromas naudojant: arba (i) kiekvieną indeksą ar kainą, kuriuos galima taikyti esamą dieną, kai lieka 49 dienos iki visų Darbų Baigimo laiko pabaigos, arba (ii) galiojantį indeksą arba kainą, kuris iš jų būtų palankesnis Užsakovui. Baigimo laikas FIDIC geltonojoje knygoje reiškia šalių sutartą darbų terminą, šis terminas šalių susitarimu gali būti pratęsiamas, tačiau jokiu būdu negali būti pratęsiamas dėl aplinkybių, priklausančių nuo rangovo ar dėl jo kaltės (8.2, 8.4 papunkčiai). Taigi, pagal FIDIC geltonojoje knygoje įtvirtintą rangos sutarties šalių tarpusavio įsipareigojimų logiką, rangovui pažeidus terminus kaina jo naudai negali būti perskaičiuojama (didinama).
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nė viena ginčo šalis, įrodinėdama savo poziciją dėl Sutarties turinio, nesirėmė viešojo pirkimo dokumentų turiniu, tačiau aplinkybė, kad Sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu, yra reikšminga. Ieškovės kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Sutartį, nepagrįstai rėmėsi racionalaus viešųjų lėšų naudojimo poreikiu bei strategine objekto reikšme. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės savaime negali nulemti sutarties aiškinimo perkančiosios organizacijos naudai, tačiau yra reikšmingos viešųjų pirkimų dalyvių ketinimų aspektu? kaip įpareigojančios perkančiąją organizaciją atitinkamai veikti sudarant sutartį; kainos perskaičiavimas rangovo naudai net ir už dėl jo kaltės ar rizikos pažeistus darbų terminus, taip nukrypstant nuo įprastinės rangos santykiuose šalių interesų ir rizikų pusiausvyros, neabejotinai neatitiktų racionalaus viešųjų lėšų naudojimo principo ir protingo asmens standarto.
45. Ieškovės taip pat teigia, kad Sutartis turi būti aiškinama atsakovės (perkančiosios organizacijos) nenaudai, nes ji atsakinga už Sutarties sąlygų rengimą, be to, pagal contra proferentem taisyklę ieškovės laikytinos prisijungusiomis šalimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Sutarties aiškinimui ieškovių nurodomos aplinkybės dėl Sutarties sudarymo viešojo pirkimo būdu yra aktualios, tačiau šios taisyklės negali būti suabsoliutinamos ir aiškinamos taip, kad viešojo pirkimo būdu sudarytos sutartys visais atvejais turi būti aiškinamos tiekėjo poziciją atitinkančiu būdu. Minėta, kad contra proferentem yra subsidiari sutarčių aiškinimo taisyklė (žr. šios nutarties 30 punktą). Aplinkybė, kad Sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu, turi būti vertinama atsižvelgiant į Sutarties aiškinimui reikšmingų aplinkybių visumą. Sutarties sąlygos turinys apeliacinės instancijos teismo nustatytas taikant sutarčių aiškinimo taisykles, todėl nėra pagrindo taikyti contra proferentem taisyklę.
46. Ieškovės taip pat teigia, kad jų poziciją dėl darbų kainos indeksavimo neatsižvelgiant į rangos darbų terminų laikymąsi patvirtina faktinis Užsakovės elgesys vykdant Sutartį? pirmą kartą sudarant susitarimą dėl kainos pakeitimo ji nereikalavo vertinti terminų pažeidimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nepaneigta atsakovės AB „LTG Infra“ nurodoma aplinkybė, jog pirmą kartą indeksuojant Sutarties kainą nebuvo darbų terminų pažeidimo dėl ieškovių kaltės aplinkybės.
47. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovių kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė sutarčių aiškinimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymo klaidą, dėl kurios galėjo būti priimtas neteisėtas ir neteisingas sprendimas dėl bylos esmės – klaidingai išaiškintas Sutarties sąlygos dėl kainos indeksavimo turinys.
Dėl teismo sprendimo dėl ieškinio pagrindo peržiūrėjimo apeliacine tvarka ir bylos procesinės baigties
48. CPK 261 straipsnyje įtvirtinta galimybė teismui priimti sprendimą dėl ieškinio pagrindo. Pagal šio straipsnio 3 dalį, sprendimu dėl ieškinio pagrindo nusprendžiama, ar atsakovas privalo atsakyti pagal ieškovo reikalavimą. Sprendimas dėl ieškinio pagrindo gali būti priimtas tuo atveju, kai kyla ginčas dėl ieškinio pagrindo ir ieškinio dydžio (priteistinos pinigų sumos, turto vertės ar rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų kiekio), o surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą dėl ieškinio pagrindo, ir kai tokiu būdu byla bus išnagrinėta ekonomiškiau ir greičiau. Sprendimas dėl ieškinio pagrindo yra galutinis sprendimas toje ginčo dalyje. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, apskundus sprendimą dėl ieškinio pagrindo, teismas sustabdo bylą iki teismo sprendimo dėl ieškinio pagrindo įsiteisėjimo. Remdamasis įsiteisėjusiu sprendimu dėl ieškinio pagrindo, teismas sprendimą dėl ieškinio dydžio priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šalis prašo šį klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
49. Šioje byloje šalių prašymu pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir priėmė sprendimą dėl ieškinio pagrindo – išanalizavęs šalių sudarytos Sutarties sąlygas, nusprendė, kad ieškovės turi pagrindą reikšti reikalavimą atsakovėms dėl Sutarties vykdymo ištaisymo ir skolos priteisimo, nes, perskaičiuojant Sutarties kainą Konkrečiųjų sąlygų 13.8 papunkčio pagrindu, neturi būti atsižvelgiama į darbų pagal grafiką vėlavimą ir (ar) į vėlavimą atlikti darbus, nepriklausomai nuo to, dėl kurios iš šalių kaltės ir (ar) dėl kuriai šaliai priskiriamų aplinkybių vėlavimas yra atsiradęs. Teismas pažymėjo, kad į bylos nagrinėjimo dalyką nepatenka klausimas, kuri iš Sutarties šalių yra atsakinga dėl darbų pagal grafiką vėlavimo, todėl šių aplinkybių nevertino.
50. Atsakovei AB „LTG Infra“ pateikus apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog, perskaičiuojant (indeksuojant) Sutarties kainą, neturi būti atsižvelgiama į vėlavimą atlikti darbus pagal grafiką, nepriklausomai nuo to, dėl kurios iš šalių kaltės vėlavimas atlikti darbus yra atsiradęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nulėmusi ir ieškovių teisės reikšti atsakovėms reikalavimus dėl įpareigojimo perskaičiuoti Sutarties kainą ir dėl skolos priteisimo pripažinimą, negali būti laikoma pagrįsta, kadangi ji padaryta formaliai, neįvertinus, kad vėlavimas atlikti darbus pagal grafiką yra reikšmingas Sutarties kainai perskaičiuoti (indeksuoti). Šiuo aspektu svarbus ne tik pats vėlavimo atlikti darbus fakto nustatymas, bet ir dėl vėlavimo atsakingos šalies nustatymas bei šios šalies veiksmų įvertinimas (skundžiamos nutarties 57, 58 punktai).
51. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog vėlavimas atlikti darbus pagal darbų grafiką neturi reikšmės Sutarties kainai perskaičiuoti, ir nenustatinėjo bei neįvertino aplinkybių, kuri Sutarties šalis atsakinga už nukrypimus nuo darbų grafiko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius šių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė, o tai sudaro pagrindą apskųstą teismo sprendimą dėl ieškinio pagrindo panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (skundžiamos nutarties 61 punktas).
52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nuspręsdamas perduoti bylą nagrinėti iš naujo tuo pagrindu, kad nebuvo ištirtos ir nustatytos faktinės rangos darbų atlikimo terminų pažeidimo priežastys, apeliacinės instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese ribas. Pagal įstatymą (CPK 261 straipsnio 3, 4 dalys), apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo ribas šioje byloje sudarė pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ieškinio pagrindo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas; pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, pagrįstai nenagrinėjo faktinių aplinkybių, dėl kieno kaltės ar rizikos buvo pažeisti Sutarties terminai, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tai įvertino kaip bylos esmės neatskleidimą.
53. Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ieškinio pagrindo dalį ir pagrįstai konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai išaiškino Sutartį.
54. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą procesinį sprendimą pakeisti? pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą dėl ieškinio pagrindo, iš esmės tenkinant atsakovės AB „LTG Infra“ reikalavimą ir pripažįstant, kad indeksuojant (perskaičiuojant) Sutarties kainą yra privaloma atsižvelgti į darbų atlikimo vėlavimą, kai toks vėlavimas yra nulemtas Rangovių kaltės ir (ar) jų rizikai priskirtų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio pagrindo nustatymas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesietinas su baziniu darbų grafiku ar kitu Sutarties dokumentu; kokie konkretūs rangos darbų atlikimo terminai turi būti taikomi sprendžiant šalių ginčą, ar jie buvo pažeisti ir kam tenka jų pažeidimo rizika, bus nustatyta nagrinėjant bylą iš esmės.
55. Kiti ieškovių kasaciniame skunde ir atsakovių atsiliepimuose į kasacinį skundą nurodyti argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
56. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl ieškinio pagrindo, turės atnaujinti sustabdytą bylą ir priimti galutinį sprendimą dėl ginčo procesinės baigties (CPK 261 straipsnio 4 dalis), šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame procese, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti šiam teismui atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą.
57. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą dėl ieškinio pagrindo ir priimti naują sprendimą. Pripažinti, kad indeksuojant (perskaičiuojant) 2019 m. gruodžio 20 d. rangos darbų pirkimo sutarties Nr. SUT(ADM)-612 kainą yra privaloma atsižvelgti į darbų atlikimo vėlavimą, kai toks vėlavimas yra nulemtas Rangovių kaltės ir (ar) jų rizikai priskirtų aplinkybių.“
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Sigita Rudėnaitė
Irmantas Šulcas
