Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kaltų asmenų pareigą padengti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo išlaidas, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-88-1120/2026

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00612-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.7; 2.4.2.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkės), Agnės Tikniūtės (pranešėjos) ir Eglės Zemlytės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Druskininkų teniso centro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 14 d. sprendimo dalies peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinį atsakovėms Druskininkų savivaldybės tarybai, Druskininkų savivaldybės administracijai, viešajai įstaigai Druskininkų teniso centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo ir statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypą nutraukimo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kaltų asmenų pareigą padengti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo išlaidas, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą ir prašė:

2.1. panaikinti Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą „Dėl patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ (toliau – 2020 m. vasario 27 d. sprendimas);

2.2. pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir VšĮ Druskininkų teniso centro dėl valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Ginčo žemės sklypas) nuomos (toliau – Nuomos sutartis);

2.3. panaikinti 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) statytojai VšĮ Druskininkų teniso centrui statyti naują statinį pagal parengtą sporto paskirties pastato (teniso klubo) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą (toliau – Statybą leidžiantis dokumentas);

2.4. nutraukti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir laikyti pasibaigusia Druskininkų savivaldybės patikėjimo teisę į valstybinės Ginčo žemės sklypą, kuri suteikta 2020 m. sausio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu (toliau – Įsakymas), ir grąžinti Ginčo žemės sklypą Nacionalinei žemės tarnybai;

2.5. įpareigoti statytoją VšĮ Druskininkų teniso centrą savo ir Druskininkų savivaldybės lėšomis lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti Ginčo žemės sklype pagal Statybą leidžiantį dokumentą pastatytus statinius ir atkurti Ginčo žemės sklypo pradinę padėtį, buvusią iki Nuomos sutarties sudarymo.

3. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 312 (toliau – Nutarimas Nr. 312) Ginčo žemės sklypas buvo įtrauktas į žemės sklypų, užimtų ir naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, sąrašą. Druskininkų savivaldybės taryba 2019 m. liepos 29 d. sprendimu nusprendė prašyti Nacionalinės žemės tarnybos perduoti savivaldybei patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti valstybinės žemės sklypus, įskaitant ir 1,2654 ha valstybinės Ginčo žemės sklypą, ūkinei komercinei veiklai. Druskininkų savivaldybė 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu Nacionalinę žemės tarnybą informavo, kad prašomas perduoti žemės sklypas reikalingas Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti.

4. Įsakymu 1,2654 ha ploto Ginčo žemės sklypas Druskininkų savivaldybei patikėjimo teise perduotas valdyti, naudoti ir juo disponuoti ūkinei komercinei veiklai – Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti. 2020 m. vasario 27 d. sprendimu nuspręsta išnuomoti aukcione patikėjimo teise valdomą Ginčo žemės sklypą, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, ir Nuomos sutartimi Druskininkų savivaldybė žemės sklypą 30 metų išnuomojo aukciono laimėtojai atsakovei VšĮ Druskininkų teniso centrui, išdavė jai Statybą leidžiantį dokumentą, leidžiantį Ginčo žemės sklype statyti pagalbinio ūkio pastatą, sporto paskirties pastatą, nuotekų rinktuvus bei kitus inžinerinius pastatus pagal parengtą sporto paskirties pastato (teniso klubo) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato statybos projektą.

5. Ieškovė nurodo, jog 2020 m. vasario 27 d. sprendimas ir Ginčo žemės sklypo Nuomos sutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 2 straipsnio 12 daliai ir 9, 10 straipsniams, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.106 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio bei Nutarimo Nr. 312 nuostatoms, todėl 2020 m. vasario 27 d. sprendimas turi būti panaikintas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, o Nuomos sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento vadovaujantis CK 1.80 straipsniu. Ginčo žemės sklypas Druskininkų savivaldybei patikėtas naudoti tik konkrečiam tikslui, t. y. veiklai, susijusiai su Druskininkų aerodromo eksploatavimu, o 2020 m. vasario 27 d. sprendimu bei Nuomos sutartimi Ginčo žemės sklypas atsakovei VšĮ Druskininkų teniso centrui išnuomotas uždariems bei atviriems teniso kortams ir statiniams, reikalingiems šiems kortams eksploatuoti, pastatyti. Kitaip tariant, Ginčo žemės sklypas nebenaudojamas reikmėms, kurioms jis Druskininkų savivaldybei buvo suteiktas naudotis patikėjimo teise.

6. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinį pripažįsta.

7. Atsakovės Druskininkų savivaldybės taryba ir Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8. Atsakovės nurodė, kad ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nėra nurodyta, pagrįsta ir (ar) įrodyta, kokias konkrečias teisės normas pažeidžia ginčijami administraciniai aktai ar sandoris, nėra pagrįsti ir įrodyti kokie nors teisės normų pažeidimai, atitinkantys Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo nustatytus kriterijus ir galintys būti laikomi viešojo intereso pažeidimu.

9. Atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba, priimdama 2020 m. vasario 27 d. sprendimą, atsakingai įvertino teisės aktais nustatytą reguliavimą, jo nepažeidė ir Ginčo žemės sklypą išnuomojo statyti tokiems statiniams, kurie atitinka Įsakymu perduoto Ginčo žemės sklypo nurodytą paskirtį ir atitinkamai paslaugų paskirties pastatams keliamus reikalavimus – nuomojamame žemės sklype statomi statiniai yra skirti paslaugoms teikti (tarp jų buities) ir buitiniam aptarnavimui ir atitinka tokiems statiniams keliamus reikalavimus. Atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos statytojai išduotas Statybą leidžiantis dokumentas visiškai atitinka teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus. Ieškovės argumentas, kad Ginčo žemės sklypo naudojimas konkrečiam tikslui turi būti suprantamas kaip naudojimas veiklai, susijusiai su Druskininkų aerodromo eksploatavimu, yra vertintinas kaip ieškovės subjektyvi nuomonė, nes ieškovė nenurodo, kokiu norminiu aktu yra apibrėžta veiklos, susijusios su aerodromo eksploatavimu, sąvoka, kas į ją patenka, koks žemės naudojimo paskirties ir žemės sklypo naudojimo būdo režimas turėtų būti tokiai veiklai taikomas ir pan. Ieškovė tokia įvardijama veikla, susijusia su aerodromo eksploatavimu, siekia paneigti Įsakyme aiškiai apibrėžtus ir norminiais aktais reglamentuotus žemės naudojimo tikslus, o jos nurodomas ieškinio faktinis pagrindas neatitinka 2020 m. vasario 27 d. sprendimo turinio. Numatomi teniso kortai yra tik sudedamoji bendro projekto, sujungiančio administracinės ir paslaugų paskirties statinius, komplekso dalis.

10. Atsakovės teigia, jog 2020 m. vasario 27 d. sprendimas ir šio sprendimo pagrindu sudaryta Ginčo žemės sklypo Nuomos sutartis neprieštarauja teisės aktams, reglamentuojantiems valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja patikėjimo teise, nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų disponuojant valstybės perduotu turtu. Statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, nes statiniai yra skirti paslaugoms teikti (tarp jų buities) ir buitiniam aptarnavimui, atitinka tokiems paslaugų paskirties statiniams keliamus reikalavimus. Nesutinka, kad ieškiniu yra ginamas viešasis interesas ir kad viešasis interesas buvo pažeistas.

11. Atsakovė VšĮ Druskininkų teniso centras atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

12. Ji nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba perdavė Ginčo žemės sklypą Druskininkų savivaldybei ūkinei komercinei veiklai. Sporto paskirties pastatai Ginčo žemės sklype pagal nurodytą viešame registre jo naudojimo būdą gali būti. Atsakovei tapus Ginčo žemės sklypo nuomos aukciono laimėtoja, su ja buvo sudaryta Nuomos sutartis, į kurią buvo įtrauktos visos viešai atskleistos Ginčo žemės sklypo nuomos sąlygos, tarp kurių – ir nuomininkės įsipareigojimai savo lėšomis įrengti teniso kortus, infrastruktūrą, reikalingą objektui naudoti, kortų priežiūrai reikalingą pastatą, buitinių paslaugų pastatą ir oro uosto administracinį pastatą su komercinės paskirties patalpomis. Pagal statybos projektą išduotas Statybą leidžiantis dokumentas, kuriuo Ginčo žemės sklype leista statyti pagalbinio ūkio pastatą, sporto paskirties pastatą, nuotekų rinktuvus bei kitus inžinerinius pastatus. Statybą leidžiančio dokumento pagrindu atsakovė Ginčo žemės sklype atliko statybos darbus, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atlikusi patikrinimus, jokių nukrypimų nuo projekto nenustatė. Nuspręsdama dalyvauti ir dalyvaudama aukcione, vykdydama Nuomos sutartį ir gaudama Statybą leidžiantį dokumentą bei pastatydama pagal jį statinius, atsakovė Ginčo žemės sklype elgėsi teisėtai, vadovaudamasi viešojo administravimo subjekto priimtais teisės aktais ir jų pagrindu sudaryta sutartimi, išduotu Statybą leidžiančiu dokumentu. Ji neturėjo jokios pareigos tikrinti Nekilnojamojo turto registre įrašytų žemės sklypo perdavimo Druskininkų savivaldybės administracijai patikėjimo teise pagrindų ir (ar) sąlygų, todėl jai neturėtų būti taikoma atsakomybė už tai, kad ji sąžiningai ir tinkamai šių nuostatų ir sąlygų laikėsi.

13. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškovės prašymo atnaujinti praleistą procesinį terminą netenkino, ieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

14. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, 2023 m. vasario 15 d. sprendimu Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

15. Nesutikdama su priimtu procesiniu sprendimu ieškovė pateikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, šis 2023 m. spalio 26 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

16. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, 2024 m. vasario 15 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

17. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

18. Teismas nustatė, kad Nutarimu Nr. 312 buvo nutarta pakeisti Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašą su jų užimtos žemės plotais, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 685 „Dėl Civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų sąrašo su jų užimtos žemės plotais patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 685), ir jo 11 punktą išdėstyti taip: aerodromo pavadinimas – Druskininkų; vieta – Alytaus apskritis, Druskininkų miesto savivaldybė; plotas hektarais – 45,5538 ir 1,2654. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija inicijavo aerodromų sąrašo 11 punkto pakeitimą pagal Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, kuriame suplanuota Druskininkų aerodromo teritorija, apimanti du žemės sklypus: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 45,5538 ha, (toliau – Žemės sklypas) ir Ginčo žemės sklypą, kurie numatyti aerodromo infrastruktūrai (administraciniam pastatui su klientų aptarnavimo patalpomis ir pan.).

19. Atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba 2019 m. liepos 29 d. sprendimu nusprendė prašyti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos perduoti savivaldybei valstybinės žemės sklypus, įskaitant Žemės sklypą bei Ginčo žemės sklypą, patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti jais ūkinei komercinei veiklai. Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu Nacionalinę žemės tarnybą informavo, kad prašomas perduoti Druskininkų savivaldybei patikėjimo teise Ginčo žemės sklypas reikalingas Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Įsakymu perdavė Druskininkų savivaldybei Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus, įskaitant Ginčo žemės sklypą ir Žemės sklypą, valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise ūkinei komercinei veiklai vykdyti.

20. Atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba 2020 m. vasario 27 d. sprendimu nusprendė išnuomoti aukcione patikėjimo teise valdomą Ginčo žemės sklypą, o atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija 2020 m. kovo 4 d. raštu nuomos aukcioną pavedė paskelbti ir vykdyti VĮ Valstybės žemės fondui. Atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba 2020 m. balandžio 24 d. sprendimu patvirtino Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimą, pagal kurio sprendinius Ginčo žemės sklypas patenka į inžinerinės infrastruktūros zoną. Bendruoju planu suplanuota Druskininkų aerodromo teritorija apima Žemės sklypą ir Ginčo žemės sklypą. Aukciono laimėtoja tapus atsakovei VšĮ Druskininkų teniso centrui, Druskininkų savivaldybė sudarė su ja Nuomos sutartį ir 30 metų išnuomojo Ginčo žemės sklypą. Pagal Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimu patvirtintas žemės nuomos sąlygas atsakovė įsipareigojo savo lėšomis pastatyti atvirus teniso kortus ir kitą būtiną infrastruktūrą, reikalingą objektui eksploatuoti, kortų priežiūrai reikalingą pastatą, buitinių paslaugų pastatą, uždarus teniso kortus ir oro uosto administracinį pastatą su komercinės paskirties patalpomis. Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija statytojai atsakovei VšĮ Druskininkų teniso centrui 2021 m. sausio 8 d. išdavė Statybą leidžiantį dokumentą, kuriuo Ginčo žemės sklype leista statyti pagalbinio ūkio pastatą, sporto paskirties pastatą, paviršinius nuotekų tinklus, vandentiekio tinklus, nuotekų tinklus, tvorą aplinkui lauko teniso aikšteles, automobilių stovėjimo aikštelę, keturias lauko teniso aikšteles pagal parengtą Sporto paskirties pastato (teniso klubo) ir pagalbinio ūkio paskirties pastato statybos projektą.

21. Bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme tarp šalių esminis ginčas kilo dėl to, ar, Ginčo žemės sklypą Įsakymu perdavus Druskininkų savivaldybei naudotis patikėjimo teise konkretiems objektams – Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams – statyti, atsakovės Druskininkų savivaldybės taryba ir Druskininkų savivaldybės administracija, Ginčo žemės sklypą išnuomodamos atsakovei VšĮ Druskininkų teniso centrui ne tik oro uosto administraciniam pastatui su komercinės paskirties patalpomis, paslaugų paskirties pastatui, bet ir uždariems bei atviriems teniso kortams su sintetinės žolės danga, kitai būtinai infrastruktūrai, reikalingai objektui eksploatuoti (automobilių stovėjimo aikštelei, takams, tvorai, vartams ir kt.), teniso kortų priežiūrai reikalingiems pastatams, buitinių paslaugų pastatams statyti, nepažeidė imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų.

22. Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis, bylos šalių paaiškinimus, dokumentuose išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, jog Ginčo žemės sklypo naudojimo patikėjimo teise tikslas buvo vykdyti aerodromo veiklą, t. y. Ginčo žemės sklype pastatyti aerodromo administracinį pastatą bei paslaugų paskirties pastatus aerodromo klientams aptarnauti, ir tik vėliau prireikus Druskininkuose naujų teniso aikštynų sporto žaidynėms buvo nuspręsta Ginčo žemės sklype statyti ir teniso kortus.

23. Teismas nurodė, kad pripažintina, jog atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba, priimdama 2020 m. vasario 27 d. sprendimą, o atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija, sudarydama Nuomos sutartį, netinkamai įgyvendino patikėjimo teisę į Įsakymu perduotą Ginčo žemės sklypą. Ginčo žemės sklypas buvo išnuomotas ne tik Įsakyme nurodytiems konkretiems objektams statyti, taip pažeidžiant VSTVNDĮ 2 straipsnio 12 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2018 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. I-446 redakcija) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1418 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių (2019 m. gegužės 1 d. taisyklių Nr. 1036 redakcija) (toliau – Taisyklės) 12.3 punkto reikalavimus.

24. Teismo vertinimu, susidariusi faktinė ir teisinė situacija nesudaro pagrindo konstatuoti realaus viešojo intereso pažeidimo ir jį ginti. Druskininkai turi specialų kurorto teisinį statusą. Teisės normose nustatyti specialūs (padidinti) reikalavimai, kuriuos turi atitikti ir išlaikyti kurorto statusą siekianti įgyti ar įgijusi gyvenamoji vietovė (savivaldybė), tai a priori (iš anksto) lemia didesnę valstybės ir (ar) savivaldybės pastangomis sukurtos specialios kurorto infrastruktūros naudą, kurią gauna tiek kurorto gyventojai ir lankytojai, tiek kurorte ekonominę veiklą vykdantys asmenys. Šiuo metu Ginčo žemės sklype yra pastatyti pagalbinio ūkio bei sporto paskirties pastatai ir inžineriniai tinklai bei statiniai, tarp kurių – ir dvi atviros teniso kortų aikštelės. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Ginčo žemės sklype pastatytas sporto paskirties pastatas yra visuomeninės paskirties, t. y. pastatas skirtas visuomenės poreikiams tenkinti. Ginčo žemės sklype pastatyti atviri teniso kortai taip pat yra skirti visuomenės poreikiams tenkinti. Sporto paskirties pastatai Ginčo žemės sklype yra galimi statyti, tą patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštas.

25. Teismas nurodė, kad aptarti duomenys teismui leido spręsti, jog ieškiniu ginčijamais administraciniais aktais ir sandoriu buvo siekiama ne pažeisti viešąjį interesą, o jį įgyvendinti, dėl priimtų ginčijamų administracinių aktų bei sandorio visuomenė jokios žalos ar kitokių neigiamų padarinių nepatyrė. Teismas, įvertinęs padaryto teisės aktų pažeidimo pobūdį bei patenkinus ieškinį galimas pasekmes, pripažino, jog ieškinio patenkinimas neatitiktų viešojo intereso gynimo. Nurodė, kad nėra ginčo, jog atsakovė VšĮ Druskininkų teniso centras neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių jai galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė, ji sąžiningai vykdė ginčijamos Nuomos sutarties sąlygas, todėl, patenkinus ieškinio reikalavimus, atsakovės patirti nuostoliai turėtų būti atlyginti iš valstybės ar savivaldybės biudžetų, t. y. iš gyventojų mokamų mokesčių. Pašalinus teniso kortus, kiltų konkurencija tarp būtinybės užtikrinti, jog teisės aktų reikalavimų būtų laikomasi, ir situacijos, susijusios su gyventojų mokamų mokesčių panaudojimo racionalumu, visuomenės pasitikėjimu viešuoju administravimu, stabilumo.

26. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės VšĮ Druskininkų teniso centro argumentais, kad pagal teisės aktus esant galimybei ginčo žemės sklype statyti sporto paskirties pastatus, viešojo intereso apgynimas yra reikšmingesnis. Ginčijami administraciniai aktai priimti bei Nuomos sutartis sudaryta iš esmės siekiant ne atskirai pastatyti Ginčo žemės sklype sporto paskirties pastatus, o įgyvendinti vieną iš Druskininkų savivaldybės bendrajame plane nustatytų susisiekimo sistemos plėtojimo tikslų – atnaujinti Druskininkų aerodromą, užtikrinant jo panaudojimą rekreaciniais tikslais ir galimybę vykdyti tarptautinius skrydžius mažosios aviacijos priemonėmis, tam Ginčo žemės sklype įrengiant tinkamą eksploatuoti aerodromą bei sukuriant infrastruktūrą, leidžiančią tenkinti ne tik skraidančių per Druskininkų aerodromą turistų ir lankytojų, bet ir Druskininkų gyventojų interesus bei poreikius. Savivaldybei įstatymu įgijus teisę pačiai nuspręsti, kokius reikmę atitinkančius objektus miestų ir miestelių teritorijų ribose valstybinėje žemėje statyti pagal žemės sklypui nustatytą tvarkymo ir naudojimo režimą, teismo vertinimu, ieškiniu prašomas viešojo intereso gynimas nebėra toks aktualus ir svarbus. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodytas viešasis interesas šiuo atveju realiai nebuvo pažeistas, o jos prašomas gynimo būdas nėra prioritetinis, nes tenkinus ieškinio reikalavimus nukentėtų visuomenės teisėti interesai.

27. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 14 d. sprendimu panaikino Alytaus apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkino ir panaikino Druskininkų savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą. Pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento Nuomos sutartį. Panaikino Statybą leidžiantį dokumentą ir pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą. Nusprendė nutraukti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir laikyti pasibaigusia Druskininkų savivaldybės patikėjimo teisę į valstybinį Ginčo žemės sklypą, kuri suteikta Įsakymu, ir grąžinti Ginčo žemės sklypą Nacionalinei žemės tarnybai. Įpareigojo statytoją VšĮ Druskininkų teniso centrą savo ir Druskininkų savivaldybės lėšomis lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti Ginčo žemės sklype pagal Statybą leidžiantį dokumentą pastatytus statinius ir atkurti Ginčo žemės sklypo pradinę padėtį, buvusią iki Nuomos sutarties sudarymo.

28. Kolegija nurodė, kad atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba, priimdama 2020 m. vasario 27 d. sprendimą, o atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija, sudarydama Nuomos sutartį, netinkamai įgyvendino patikėjimo teisę į Įsakymu perduotą Ginčo žemės sklypą, nes Ginčo žemės sklypą išnuomojo ne tik Įsakyme nurodytiems konkretiems objektams statyti, todėl taip pažeidė VSTVNDĮ 2 straipsnio 12 dalies, Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2018 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. I-446 redakcija) bei Taisyklių (2019 m. gegužės 1 d. taisyklių Nr. 1036 redakcija) 12.3 punkto reikalavimus.

29. Nors pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Ginčo žemės sklype pastatytas sporto paskirties pastatas ir atviri teniso kortai yra visuomeninės paskirties, t. y. pastatas skirtas visuomenės poreikiams tenkinti, tačiau teismas byloje nenustatė, koks konkretus visuomenės interesas yra užtikrinamas. Teniso kortai yra valdomi privataus subjekto, kurio pagrindinis tikslas – pelninga veikla. Byloje nėra duomenų, jog ši paslauga (teniso kortų nuoma, teniso pamokos ar pan.) būtų teikiama neatlygintinai visiems Druskininkų gyventojams, lankytojams, o tai galėtų rodyti visuomenės poreikių tenkinimą. Šiuo atveju yra priešingai – naudojimasis atsakovės VšĮ Druskininkų teniso centro valdomais teniso kortais yra mokamas, tai patvirtina, jog, pastatęs teniso kortus, juridinis asmuo siekia finansinės naudos. Taigi šiuo atveju valstybės turto valdymu nėra užtikrinamas visuomenės interesų tenkinimas.

30. Kolegija nurodė, kad valstybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Šiuo atveju valstybės turtas atsakovei Druskininkų savivaldybės tarybai buvo perleistas tam, kad jame būtų pastatytas aerodromo administracinis pastatas, todėl nustačius, kad atsakovė žemės sklypą naudoja ne konkrečiai tam, kam jis buvo skirtas, yra pagrindas daryti išvadą, jog viešasis interesas šioje byloje egzistuoja (nutraukti įstatymams prieštaraujantį valstybės turto naudojimą) ir jis yra pažeistas. Susiklosčiusi situacija sudaro prielaidas ir kitiems asmenims tikėtis, kad valstybės turtas gali būti naudojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir valstybės turto naudojimo principus, taip sudarant išskirtines sąlygas atskiriems ūkio subjektams naudotis valstybės turtu.

31. Kolegija nusprendė, kad Druskininkų savivaldybės taryba, priimdama 2020 m. vasario 27 d. sprendimą, o atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija, sudarydama Nuomos sutartį, netinkamai įgyvendino patikėjimo teisę į Įsakymu perduotą Ginčo žemės sklypą, nes šį sklypą išnuomojo ne tik Įsakyme nurodytiems konkretiems objektams statyti, taip pažeisdamos VSTVNDĮ 2 straipsnio 12 dalies, Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2018 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. I-446 redakcija) bei Taisyklių (2019 m. gegužės 1 d. taisyklių Nr. 1036 redakcija) 12.3 punkto reikalavimus. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba pažeidė imperatyviuosius įstatymų reikalavimus ir todėl 2020 m. vasario 27 d. sprendimas yra panaikinamas kaip imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris.

32. Kolegija nurodė, kad pagal suformuotą teismų praktiką pareiga nugriauti (pašalinti) šiuo metu pastatytus statinius ir atkurti Ginčo žemės sklypo pradinę padėtį kyla ne tik šiuos statinius pastačiusiam asmeniui (atsakovei VšĮ Druskininkų teniso centrui), bet ir žemės sklypą atsakovei išnuomojusiai, leidimą statyboms išdavusiai institucijai Druskininkų savivaldybei. Kadangi atsakovė VšĮ Druskininkų teniso centras ginčo statinius Ginčo žemės sklype statė remdamasi atsakovės Druskininkų savivaldybės priimtais sprendimais ir išduotais leidimais, kolegija nusprendė, jog abiejų atsakovių kaltė šiuo atveju yra tolygi ir egzistuoja pagrindas jas įpareigoti pašalinti žemės sklype pastatytus statinius ir atkurti Ginčo žemės sklypo pradinę padėtį, buvusią iki valstybinės žemės Nuomos sutarties tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir VšĮ Druskininkų teniso centro sudarymo, lygiomis dalimis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 29 d. nutartimi Nr. DOK-178 priimta atsakovės VšĮ Druskininkų teniso centro kasacinio skundo dalis dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 14 d. sprendimo dalies, kuria teismas įpareigojo atsakovę (statytoją) VšĮ Druskininkų teniso centrą ir Druskininkų savivaldybę savo lėšomis lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pagal panaikintą Statybą leidžiantį dokumentą pastatytus statinius iš Ginčo žemės sklypo ir atkurti pradinę šio sklypo padėtį. Kasaciniu skundu atsakovė VšĮ Druskininkų teniso centras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 14 d. sprendimą, išskyrus jo dalį, kuria nuspręsta nutraukti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir laikyti pasibaigusia Druskininkų savivaldybės patikėjimo teisę į valstybinės Ginčo žemės sklypą, kuri suteikta Įsakymu, ir grąžinti Ginčo žemės sklypą Nacionalinei žemės tarnybai; priteisti VšĮ Druskininkų teniso centrui patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinio skundo dalis grindžiama šiais argumentais:

33.1. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, nes priimtą sprendimą motyvavo išvadomis, kurias padarė neįvykdęs kasacinio teismo išaiškinimuose nurodytų veiksmų (aplinkybių nustatymo, vertinimo), būtinų tam, kad būtų galima padaryti pagrįstas bylos medžiaga išvadas dėl atsakingų už statybų neteisėtumą asmenų nustatymo, jų kaltės laipsnio ir statybų padarinių šalinimo naštos paskirstymo.

33.2. Apeliacinės instancijos teismas, išspręsdamas klausimą dėl statybos pagal Statybą leidžiantį dokumentą pasekmių šalinimo, naštos paskirstymo, veikė ex officio (pagal pareigas), nepasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo pozicijos šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas turėjo savo iniciatyva nustatyti visas reikalingas aplinkybes, jas įvertinti ir tokio vertinimo pagrindu motyvuoti sprendimą, kaip tą padaryti įpareigoja suformuota ir nuosekli kasacinio teismo praktika, tačiau to nebuvo padaryta. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad statinių statybą Ginčo žemės sklype pagal Statybą leidžiantį dokumentą būtų galima kvalifikuoti kaip savavališką statybą, ir dėl to ginčo byloje nėra. Todėl tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad Statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas neteisėtai, tai, remiantis kasacinio teismo praktika, teismas, nustatęs pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose įtvirtintas statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemones, turėtų išsiaiškinti ir atitinkamai argumentuoti, kas yra atsakingas (atsakingi) už statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ir todėl privalo dengti išlaidas už statybos padarinių šalinimą.

33.3. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos ir atsakovės VšĮ Druskininkų teniso centro kaltė nagrinėjamu atveju yra tolygi, tačiau tokią savo išvadą pagrindė vieninteliu motyvu – aplinkybe, kad atsakovė VšĮ Druskininkų teniso centras ginčo statinius Ginčo žemės sklype statė remdamasi atsakovės Druskininkų savivaldybės priimtais sprendimais ir išduotais leidimais. Iš tokio motyvo negalima suprasti, kodėl aplinkybė, kad VšĮ Druskininkų teniso centras statė statinius Ginčo žemės sklype pagal tuo metu neginčijamą Statybą leidžiantį dokumentą, reiškia VšĮ Druskininkų teniso centro kaltus veiksmus, dėl kurių jai turėtų tekti tokios statybos padarinių šalinimo našta.

33.4. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokio atsakovės VšĮ Druskininkų teniso centro elgesio, buvusio iki Nuomos sutarties sudarymo, iki Statybą leidžiančio dokumento išdavimo, vertinimo, kurio pagrindu būtų galima daryti išvadas dėl galimo šios atsakovės nesąžiningo veikimo, kuris galėtų būti pagrindas konstatuoti atsakovės VšĮ Druskininkų teniso centro dalinę kaltę ir atsakomybę už statybos pagal Statybą leidžiantį dokumentą pasekmes.

33.5. Apeliacinės instancijos teismas nenustatinėjo jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą daryti išvadas ne tik apie tai, ar atsakovės VšĮ Druskininkų teniso centro (ne)veikimas turėjo kokios nors įtakos ne tik Statybą leidžiančio dokumento išdavimui, bet ir ar atsakovės VšĮ Druskininkų teniso centro elgesys iki Nuomos sutarties sudarymo, t. y. dalyvavimas aukcione, buvo nesąžiningas ir galėjo daryti kokią nors įtaką Statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtumui. Byloje nėra jokių duomenų ir nėra nustatyta, kad atsakovė VšĮ Druskininkų teniso centras žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikia neteisėtai, nenustatyta, jog iš teisės aktuose įtvirtinto reguliavimo aktualiu laikotarpiu atsakovei VšĮ Druskininkų teniso centrui turėjo būti akivaizdu, kad pagal Statybą leidžiantį dokumentą statyba negalima, kad atsakovė VšĮ Druskininkų teniso centras būtų atlikusi kokius nors veiksmus ginčijamo valdžios institucijų akto priėmimo metu – neteisėtus susitarimus su valdžios atstovais ir pan., kas galėtų sudaryti pagrindą konstatuoti šios atsakovės kaltę dėl statybos pagal Statybą leidžiantį dokumentą pasekmių.

33.6. Apie galimybę dalyvauti aukcione atsakovė VšĮ Druskininkų teniso centras sužinojo 2020 m. kovo 10 d., kai interneto svetainėje buvo paskelbtas Ginčo žemės sklypo nuomos aukcionas. Priimdama sprendimą dalyvauti aukcione ir jame dalyvaudama, ji neturėjo jokios informacijos apie Įsakymą ir jame nurodytas Ginčo žemės sklypo perdavimo panaudai reikmes, to aukciono paskelbimo informacijoje nebuvo nurodyta.

33.7. Atsakovė VšĮ Druskininkų teniso centras, nuspręsdama dalyvauti ir dalyvaudama aukcione, vykdydama Nuomos sutartį ir gaudama Statybą leidžiantį dokumentą bei pastatydama pagal jį statinius Ginčo žemės sklype, vadovavosi viešojo administravimo subjekto priimtais teisės aktais ir jų pagrindu sudaryta Nuomos sutartimi, taip pat išduotu Statybą leidžiančiu dokumentu. Atsakovė VšĮ Druskininkų teniso centras neturėjo jokios pareigos tikrinti Ginčo žemės sklypo perdavimo atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai patikėjimo teise sąlygų, apie kurias atsakovė VšĮ Druskininkų teniso centras nebuvo informuota ir kurios nebuvo išviešintos. VšĮ Druskininkų teniso centras elgesys šiuo atveju atitinka net verslininkui taikytinus didesnio rūpestingumo standartus ir todėl yra teisėtas ir sąžiningas.

33.8. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą priėmė ne byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu, ne įsitikinęs, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, o iš esmės remdamasis nemotyvuotu ir nepagrįstu teiginiu dėl atsakovės VšĮ Druskininkų teniso centro tariamos kaltės ir atsakomybės už statybų pagal Statybą leidžiantį dokumentą pasekmes.

33.9. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas nukrypus nuo nuoseklios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nagrinėjant bylas dėl statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių pašalinimo naštos paskirstymo. Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką, yra būtina tirti ir nustatyti aplinkybes, kurios patvirtintų tokio leidimo išdavimo procese veikusių asmenų įtaką, lėmusią statybos neteisėtumą.

34. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į dalį kasacinio skundo prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

34.1. Duomenys apie tai, kad Ginčo žemės sklypas yra skirtas Druskininkų aerodromo teritorijai, kuri skirta Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti, t. y. statiniams, susijusiems su Druskininkų aerodromo eksploatavimu, o ne sporto paskirties statiniams statyti, privačiam juridiniam asmeniui (atsakovei VšĮ Druskininkų teniso centrui) turėjo būti žinomi. Ginčo žemės sklypas patenka į Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose pažymėtą Druskininkų aerodromo teritoriją ir yra įtrauktas į civilinių ir civilinių orlaivių skrydžiams naudojamų karinių aerodromų, su jų užimtos žemės plotais sąrašą. Šie duomenys yra vieši, lengvai prieinami. Įsakymas yra įregistruotas Teisės aktų registre ir viešai prieinamas. Šiame teisės akte nurodyta, kad žemės sklypas perduodamas Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti.

34.2. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką bylose, kuriose buvo sprendžiamas neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimas, pagrįstai nusprendė, kad pareiga nugriauti (pašalinti) šiuo metu pastatytus statinius ir atkurti Ginčo žemės sklypo pradinę padėtį kyla ne tik šiuos statinius pastačiusiam bei juos naudojančiam asmeniui (atsakovei VšĮ Druskininkų teniso centrui), bet ir Ginčo žemės sklypą išnuomojusiai, statybos leidimą išdavusiai institucijai Druskininkų savivaldybei, kadangi atsakovė VšĮ Druskininkų teniso centras ginčo statinius Ginčo žemės sklype statė remdamasi atsakovės Druskininkų savivaldybės priimtais sprendimais ir išduotais leidimais.

34.3. Šiuo atveju abiejų atsakovių kaltė yra tolygi ir egzistuoja pagrindas jas įpareigoti pašalinti Ginčo žemės sklype pastatytus statinius ir atkurti Ginčo žemės sklypo pradinę padėtį, buvusią iki Nuomos sutarties sudarymo, lygiomis dalimis.

35. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

35.1. Atsakovė VšĮ Druskininkų teniso centras yra juridinis asmuo, kuris, būdamas apdairus ir rūpestingas civilinių santykių dalyvis ir turėdamas buveinę šalia Ginčo žemės sklypo, kuriame išduotas leidimas statyti, turėjo žinoti, kad Ginčo žemės sklypas yra skirtas Druskininkų aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams statyti, t. y. statiniams, susijusiems su Druskininkų aerodromo eksploatavimu. Nekilnojamojo registro išraše yra pažymėta, jog Druskininkų savivaldybė Ginčo žemės sklypą valdo patikėjimo teise Įsakymo pagrindu. Atsakovė VšĮ Druskininkų teniso centras, prieš dalyvaudama aukcione dėl Ginčo žemės sklypo nuomos, turėjo išsiaiškinti, kokiam tikslui Druskininkų savivaldybei suteikta ketinamo nuomotis žemės sklypo patikėjimo teisė ir kokie statiniai gali būti tame sklype.

35.2. Nors atsakovė VšĮ Druskininkų teniso centras teigia, kad, priimdama sprendimą dalyvauti aukcione dėl Ginčo žemės sklypo nuomos ir jame dalyvaudama, ji neturėjo jokios informacijos apie Įsakymą dėl Ginčo sklypo suteikimo Druskininkų savivaldybei ir jame nurodytas Ginčo žemės sklypo perdavimo panaudai reikmes, ši atsakovė turėjo galimybę susipažinti su viešai paskelbtais teisės aktais, reglamentuojančiais Ginčo žemės sklypo naudojimą. Atsakovė VšĮ Druskininkų teniso centras nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, jos elgesys neatitiko rūpestingumo standarto.

35.3. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką bylose, kuriose buvo sprendžiamas neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimas, pagrįstai nusprendė, kad pareiga nugriauti (pašalinti) šiuo metu pastatytus statinius ir atkurti Ginčo žemės sklypo pradinę padėtį kyla ne tik šiuos statinius pastačiusiam asmeniui (atsakovei VšĮ Druskininkų teniso centrui), bet ir Ginčo žemės sklypą atsakovei išnuomojusiai, leidimą statyboms išdavusiai institucijai Druskininkų savivaldybei, kadangi atsakovė VšĮ Druskininkų teniso centras ginčo statinius žemės sklype statė remdamasi atsakovės Druskininkų savivaldybės priimtais sprendimais ir išduotais leidimais. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad abiejų atsakovių kaltė šiuo atveju yra tolygi ir egzistuoja pagrindas jas įpareigoti pašalinti Ginčo žemės sklype pastatytus statinius ir atkurti Ginčo žemės sklypo pradinę padėtį, buvusią iki Nuomos sutarties sudarymo, lygiomis dalimis, yra pagrįsta ir teisėta.

35.4. Atsakovė VšĮ Druskininkų teniso centras nepagrįstai teigia, jog jos sąžiningumas konstatuotas pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 24 d. sprendime ir ieškovė apeliaciniu skundu šios teismo išvados neskundė. Ieškovė apeliaciniu skundu skundė visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, prašydama jį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės apeliacinį skundą visiškai tenkino, panaikindamas skundžiamą teismo sprendimą ir ieškinį tenkindamas. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės VšĮ Druskininkų teniso centro sąžiningumo neturėjo jokios teisinės galios, apeliacinės instancijos teismui sprendžiant dėl šios atsakovės sąžiningumo ir nustatant jos kaltės laipsnį. Šią išvadą teismas padarė motyvuodamas viešojo intereso nebuvimą nagrinėjamoje byloje.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2026 m. sausio 29 d. nutartimi Nr. DOK-178 priėmė atsakovės VšĮ Druskininkų teniso centro kasacinio skundo dalį dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 14 d. sprendimo dalies, kuria teismas įpareigojo statytoją VšĮ Druskininkų teniso centrą savo ir Druskininkų savivaldybės lėšomis pašalinti pagal panaikintą Statybą leidžiantį dokumentą pastatytus statinius Ginčo žemės sklype.

37. Atsižvelgdama į priimtoje kasacinio skundo dalyje apibrėžtas kasacinės bylos nagrinėjimo ribas, teisėjų kolegija pasisakys dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo išlaidų tarp privataus asmens ir viešojo administravimo subjekto paskirstymo taisyklių.

Dėl kaltų asmenų pareigos atlyginti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo išlaidas

38. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (jį parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (3 dalis).

39. Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nurodyta, kad bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai.

40. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (1 punktas) arba įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas (2 punktas).

41. Kasacinio teismo išaiškinta, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese susiklosto teisiniai santykiai tarp statytojo (užsakovo) ir konkrečių kompetentingų institucijų, pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčių tiek pritarimo funkciją, tiek ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją. Būtent šios institucijos ir yra atsakingos už išankstinę statybos priežiūrą ir statybą leidžiančio dokumento atitiktį teisės aktų reikalavimams, taigi ir šio dokumento teisėtumą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, statybą leidžiančio dokumento išdavimas galutinai nulemia statytojo (užsakovo) teisę įgyvendinti statinio projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzMxLTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-331-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-331-1075/2020">e3K-3-331-1075/2020</a>, 51 punktas).

42. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) išaiškinimus byloje Tumeliai prieš Lietuvą, laikomasi pozicijos, jog statybos padarinių pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą šalinimo būdas, kai kalti dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmenys nenustatomi, o statytojas įpareigojamas savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius, akivaizdžiai neatitinka EŽTT praktikoje nurodytų standartų ir pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatas. EŽTT nurodė, jog valdžios institucijos klaidas, net ir padarytas dėl jų pačių nerūpestingumo, turi teisę taisyti, tačiau neužkraudamos neproporcingos naštos asmenims. Dėl to byloje panaikinus statybos leidimą ir taikant teisinius padarinius turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą ir sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius. Tuo atveju, jei būtų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTUtMzc4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-395-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-395-378/2021">3K-3-395-378/2021</a> 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

43. Taigi, aktualioje kasacinio teismo praktikoje dėl neteisėtos statybos šalinimo išlaidų paskirstymo laikomasi EŽTT išaiškinimus atitinkančios pozicijos, kad neteisėtos statybos padariniai šalintini kalto dėl neteisėtos statybos asmens lėšomis. Kai teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą ir įpareigoja statytoją ar jam Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje prilygintus asmenis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Asmenims, kurių kalti veiksmai ar neveikimas lėmė neteisėtą statybą, kyla pareiga proporcingai jų kaltei prisidėti prie neteisėtos statybos padarinių šalinimo.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai neteisėtą statybą leidusį dokumentą išdavė valstybės institucija, statytojo kaltė dėl neteisėtos statybos negali būti nustatoma vien iš aplinkybės, jog statytojas turėjo žinoti statybos teisinio reguliavimo ypatumus. Toks požiūris grindžiamas EŽTT sprendime byloje Tumeliai prieš Lietuvą pateiktu išaiškinimu, kad net jei įstatymų žinojimo prezumpcija, kaip ji aiškinama ir taikoma nacionalinių teismų praktikoje, įpareigoja pareiškėjus laikytis įstatymų, tai neatleidžia institucijų nuo pareigos užtikrinti, kad jų teisės aktai atitiktų teisės reikalavimus, ir pareigos veikti rūpestingai ir tinkamu laiku. Net jei institucijų išduotas statybos leidimas turėjo būti panaikintas remiantis tuo, kad vėliau atitinkamas teisės aktas pripažintas prieštaraujančiu įstatymams ir Konstitucijai, EŽTT nurodė, kad pareiškėjai turėjo teisėtų lūkesčių, kad jiems nebus nurodyta vien savomis arba iš dalies savomis lėšomis nugriauti vasarnamį, pradėtą statyti pagal institucijų išduotą privalomą statybos leidimą (žr. plg. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-1075/2022 70 punktą).

45. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl atsakomybės laipsnio už neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidas, kai sprendžiama dėl valstybės institucijos, neteisėtai išdavusios statybą leidžiantį dokumentą, ir statytojo – privataus asmens kaltės, nurodė, kad privatus asmuo neturi būti laikomas kaltu dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų priėmimo, nebent konkrečiu atveju būtų nustatyta, kad jis žinojo arba turėjo žinoti, jog valstybės institucija ar pareigūnas veikia neteisėtai. Tokiu atveju privataus asmens kaltės įrodymu galėtų būti, pvz., aiškus teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas, kuris asmeniui buvo (turėjo būti) žinomas, privataus asmens veiksmai ginčijamo valdžios institucijų akto priėmimo metu, neteisėti susitarimai su valdžios atstovais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTUtMzc4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-395-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-395-378/2021">3K-3-395-378/2021</a>, 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

46. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad neteisėtas statinys atsirado dėl atsakovių VšĮ Druskininkų teniso centro ir Druskininkų savivaldybės mišrios kaltės, o kaltės laipsnis yra lygus. Atsakovė VšĮ Druskininkų teniso centras nesutinka su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad jos ir atsakovės Druskininkų savivaldybės kaltė šiuo atveju yra vienoda ir jos turi prisidėti prie Ginčo žemės sklypo pradinės padėties atkūrimo išlaidų lygiomis dalimis, kadangi atsakovė VšĮ Druskininkų teniso centras ginčo statinius Ginčo žemės sklype statė remdamasi atsakovės Druskininkų savivaldybės priimtais sprendimais ir išduotais leidimais, neturėdama pagrindo kvestionuoti jų teisėtumo. Atsakovė VšĮ Druskininkų teniso centras kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl jos kaltės yra nepagrįsta, nes teismas nenurodė jokių jos veiksmų, buvusių iki Nuomos sutarties sudarymo ir (ar) iki Statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą dėl atsakovės VšĮ Druskininkų teniso centro nesąžiningumo.

47. Byloje konstatuota atsakovės Druskininkų savivaldybės kaltė dėl neteisėto Statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Teismai nurodė, kad atsakovė Druskininkų savivaldybės taryba, priimdama 2020 m. vasario 27 d. sprendimą, o atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija, sudarydama Nuomos sutartį, netinkamai įgyvendino patikėjimo teisę į Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus Įsakymu perduotą Ginčo žemės sklypą, nes Ginčo žemės sklypą išnuomojo ne tik Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus Įsakyme nurodytiems konkretiems objektams statyti (sklypas buvo išnuomotas ne tik pagal jo tikslinę paskirtį – aerodromo administraciniam pastatui bei paslaugų paskirties pastatams, bet ir sporto paskirties pastatams statyti).

48. Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, šioje byloje tam, kad būtų konstatuota ir statytojos VšĮ Druskininkų teniso centro kaltė dėl neteisėtos statybos padarinių atsiradimo, turėjo būti nustatyta, jog ši atsakovė žinojo ar turėjo žinoti, kad Druskininkų savivaldybės taryba, priimdama 2020 m. vasario 27 d. sprendimą, ir (ar) Druskininkų savivaldybės administracija, sudarydama Nuomos sutartį, veikia neteisėtai.

49. Atsakovės VšĮ Druskininkų teniso centro kaltės aspektu pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ši atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, sąžiningai vykdė ginčijamos Nuomos sutarties sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas dėl statytojos kaltų veiksmų nurodė, kad jai tenka ginčo statinių šalinimo išlaidų dalis, nes statytoja ginčo statinius Ginčo žemės sklype statė remdamasi atsakovės Druskininkų savivaldybės priimtais sprendimais ir išduotais leidimais.

50. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu atsiliepimuose į kasacinį skundą nurodytą argumentą, jog vien tai, kad atsakovė VšĮ Druskininkų teniso centras turėjo galimybę susipažinti su viešai paskelbtais teisės aktais, reglamentuojančiais Ginčo žemės sklypo naudojimą, buvo pakankamas pagrindas teismui nuspręsti dėl mišrios jos kaltės, nes statytojos galimybė susipažinti su teisės aktais suponuoja jos pareigą žinoti apie atsakovės Druskininkų savivaldybės veiksmų neteisėtumą. Kaip jau buvo aptarta šioje nutartyje, būtent kompetentingos institucijos turi pareigą užtikrinti, kad jų priimami dokumentai atitiktų teisės reikalavimus, todėl vien įstatymų žinojimo prezumpcija nėra pakankamas pagrindas konstatuoti privataus asmens kaltę dėl statybos neteisėtai išduoto statybos dokumento pagrindu.

51. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog dėl neteisėtos statybos fakto yra ir atsakovės VšĮ Druskininkų teniso centro kaltės. Atsiliepimuose į kasacinį skundą taip pat nepateikta argumentų, kurie pagrįstų, jog ši atsakovė žinojo ar turėjo žinoti, kad kompetentingų institucijų priimti sprendimai yra neteisėti.

52. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė buvus atsakovės VšĮ Druskininkų teniso centro kaltę dėl neteisėtos statybos, todėl nepagrįstai paskirstė išlaidas dėl šios statybos padarinių pašalinimo lygiomis dalimis tarp atsakovių VšĮ Druskininkų teniso centro ir Druskininkų savivaldybės.

Dėl bylos procesinės baigties

53. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paskirstė neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidas lygiomis dalimis tarp atsakovės VšĮ Druskininkų teniso centro ir atsakovės Druskininkų savivaldybės, teisėjų kolegija nutaria pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kuria nuspręsta įpareigoti statytoją VšĮ Druskininkų teniso centrą savo ir Druskininkų savivaldybės lėšomis lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti Ginčo žemės sklype pagal Statybą leidžiantį dokumentą pastatytus statinius ir atkurti šio žemės sklypo pradinę padėtį, buvusią iki Nuomos sutarties sudarymo, ir ją išdėstyti taip: įpareigoti statytoją VšĮ Druskininkų teniso centrą Druskininkų savivaldybės lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti Ginčo žemės sklype pagal Statybą leidžiantį dokumentą pastatytus statinius ir atkurti šio žemės sklypo pradinę padėtį, buvusią iki Nuomos sutarties sudarymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Šalys duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl teismas šių išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia.

55. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 14 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta įpareigoti statytoją VšĮ Druskininkų teniso centrą savo ir Druskininkų savivaldybės lėšomis lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytus statinius ir atkurti šio žemės sklypo pradinę padėtį, buvusią iki 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir VšĮ Druskininkų teniso centro sudarymo, ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Įpareigoti statytoją VšĮ Druskininkų teniso centrą Druskininkų savivaldybės lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. sausio 8 d. Druskininkų savivaldybės išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytus statinius ir atkurti šio žemės sklypo pradinę padėtį, buvusią iki 2020 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Druskininkų savivaldybės administracijos ir VšĮ Druskininkų teniso centro sudarymo.“

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Agnė Tikniūtė

Eglė Zemlytė