Dėl pinigų dovanojimo sutarties ir rašytinio sutikimo pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr. 3K-3-584/2006 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

35.6.1, 21.6, 21.4.1.3

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininko), Janinos Januškienės (pranešėja), Algimanto Spiečiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovams A. P., R. P., R. B. dėl pinigų dovanojimo sutarties ir rašytinio sutikimo pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. P. CK 6.66 straipsnio pagrindu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais atsakovių A. P. ir R. B. 2001 m. gegužės 25 d. pinigų dovanojimo sutartį bei atsakovo R. P. rašytinį sutikimą šiai sutarčiai sudaryti, taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovės R. B. 18 042,93 Lt. Ieškovas nurodė, kad jis atsakovams sutuoktiniams P. suteikė paskolas. Atsakovams nustatytu terminu jų negrąžinus, skolos buvo priteistos teismų sprendimais. Dalis skolų negrąžinta iki šiol: pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2002 m. spalio 21 d. sprendimą – 9300,08 Lt, pagal Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimą – 4522,75 Lt, pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 26 d. sprendimą – 4220,10 Lt, iš viso 18 042,93 Lt skolos. Atsakovė A. P., gavusi rašytinį sutuoktinio R. P. sutikimą, 2001 m. gegužės 25 d. dovanojo savo dukteriai R. B. 46 000 Lt butui pirkti. Ginčijami sandoriai pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises, nes, padovanojus nurodytą pinigų sumą, skolininkai tapo nemokūs.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino atsakovių A. P. ir R. B. 2001 m. gegužės 25 d. pinigų dovanojimo sutartį ir atsakovo R. P. rašytinį sutikimą šiai sutarčiai sudaryti niekiniais sandoriais, netaikant restitucijos. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog po 2001 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutarties sudarymo sumažėjo atsakovų mokumas, nes sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, siekiant apsaugoti atsakovės R. B. turtinius interesus jos skyrybų su sutuoktiniu R. B. byloje. Pinigų dovanojimo sandoris yra tariamas, o atsakovo R. P. sutikimas - formali tariamo sandorio sudarymo prielaida. Teismas savo iniciatyva (ex officio) pripažino šiuos sandorius niekiniais, šalims nesukėlusiais civilinių teisinių pasekmių, išskyrus jų negaliojimo pagrindus, dėl to netaikė restitucijos, o kitą ieškinio dalį atmetė, konstatavęs, kad tariamas sandoris nesukelia teisinių pasekmių sandorio šalims ir nepažeidžia kreditoriaus teisių.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 29 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 10 d. sprendimą iš dalies pakeitė: paliko galioti teismo sprendimo dalį dėl 2001 m. gegužės 25 d. pinigų dovanojimo sutarties ir 2001 m. gegužės 25 d. R. P. sutikimo šiai sutarčiai sudaryti pripažinimo negaliojančiais; panaikino teismo sprendimo rezoliucinės dalies dalį dėl šių sandorių pripažinimo niekiniais ir restitucijos netaikymo bei taikė restituciją – priteisė A. P. ir R. P. iš R. B. 46 000 Lt lygiomis dalimis; nukreipė R. P. 13 500,08 Lt kreditorinį reikalavimą į grąžintinas iš R. B. lėšas; kitą R. P. ieškinio dalį atmetė. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijama dovanojimo sutartis ir R. P. sutikimas šiam sandoriui sudaryti yra tariamo pobūdžio. Byloje nustatyta, kad pinigai padovanoti konkrečiam tikslui - butui pirkti, tą pačią dieną 2001 m. gegužės 25 d. pinigų dovanojimo sandorio tikslas buvo pasiektas, R. B. patvirtino pinigų dovanojimo faktą gyventojo pajamų deklaracijoje, be to, ji neįrodė, kad laikotarpiu nuo santuokos nutraukimo 2000 m. vasario 2 d. teismo sprendimu iki santuokos nutraukimo įregistravimo 2001 m. rugsėjo 19 d. buvo reali grėsmė jos turtiniams interesams. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo ginčijamus sandorius ex officio pripažino niekiniais, todėl pripažino juos negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu. Kolegijos vertinimu, ginčijama pinigų dovanojimo sutartis turėjo neigiamos įtakos atsakovų mokumui, nes jie liko neatsiskaitę su ieškovu pagal prievoles, galiojusias šios sutarties sudarymo momentu. Kolegija konstatavo, kad ginčo sandorio sudarymo metu skolininkai turėjo prievolę grąžinti kreditoriui 9300,08 Lt pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2002 m. spalio 21 d. sprendimą ir 4200 Lt pagal Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimą. Kreditorius teisę reikalauti 4220,10 Lt ir 322,75 Lt delspinigių už šių prievolių nevykdymą įgijo tik po ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo, todėl kolegija atmetė ieškovo reikalavimą išieškoti šias sumas iš atsakovų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas R. P. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutarties dalį dėl restitucijos taikymo ir priteisti jam iš atsakovės R. B. 18 042,93 Lt; šią atsakovės R. B. prievolę pripažinti solidaria su atsakovų A. P. ir R. P. prievolėmis pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2002 m. spalio 21 d. ir 2003 m. lapkričio 26 d. sprendimus bei Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. sprendimą. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo sumažinti ieškovo reikalavimų dydį nuo 18 042,93 Lt iki 13 500,08 Lt, pripažindamas prievolę dėl 4200 Lt skolos be delspinigių, nes paskolos grąžinimo terminas pasibaigė po ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudoti Pauliano ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali nuo to momento, kai tampa kreditoriumi iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004). Kreditoriaus teises pažeidžia ne tik paskolų negrąžinimas, bet ir delspinigių nemokėjimas. Be to, buvo pažeistas CK 6.54 straipsnis, kuriame nustatyta, kad įmokos pagrindinei prievolei įvykdyti skiriamos tik po palūkanų ir delspinigių sumokėjimo.

2. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Ši nuostata suteikia kreditoriui teisę reikalauti pagal ginčijamą sandorį perduoto turto iš trečiosios šalies tokia apimtimi, kokia skolininkas negali įvykdyti savo prievolės. Atsakovai ginčijamais sandoriais padarė ieškovui žalą, todėl pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama solidari jų pareiga. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo prašymo priteisti jam iš apdovanotosios R. B. 18 042,93 Lt ir šią jos prievolę pripažinti solidaria su atsakovų A. P. ir R. P. prievolėmis, pažeisdamas įstatymo reikalavimus sprendimo turiniui.

3. Kadangi atsakovai R. B., A. P. ir R. P. yra artimi giminaičiai, tai pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalį preziumuojamas jų, kaip kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių, nesąžiningumas. Ši prezumpcija nebuvo paneigta, todėl buvo galima numatyti, kad, pinigus iš R. B. priteisus jos tėvams, šie nebus grąžinti ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas pinigus ne ieškovui, bet atsakovams A. P. ir R. P., nesivadovavo protingumo kriterijumi.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė R. B. prašo skundą atmesti, nurodydama, kad iš kasatoriaus pinigų nesiskolino, be to, vykdydama apeliacinės instancijos teismo nutartį, sumokėjo kiekvienam atsakovui po 23 000 Lt. Pakeičiant restitucijos taikymą ir priteisiant iš jos ieškovui jo reikalaujamą sumą, būtų pažeisti protingumo, teisingumo ir teisėtumo principai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijama dovanojimo sutartis sudaryta tik dėl akių; tai – tariamas sandoris, o atsakovo R. P. sutikimas - formali tariamo sandorio sudarymo prielaida. Teismas savo iniciatyva (ex officio) pripažino šiuos sandorius niekiniais, šalims nesukėlusiais civilinių teisinių pasekmių, dėl to netaikė restitucijos. Apeliacinės instancijos teismas esant actio Pauliana pagrindams taikė restituciją – priteisė A. P. ir R. P. iš R. B. 46 000 Lt lygiomis dalimis bei nukreipė R. P. 13 500,08 Lt kreditorinį reikalavimą į grąžintinas iš R. B. lėšas.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliamas CK 6.66 straipsnio 4 dalies taikymo ir aiškinimo klausimas, dėl kurio teisėjų kolegija pasisako.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas specialus kreditoriaus interesų gynybos būdas – Pauliano ieškinys. Šiuo ieškiniu siekiama apginti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės vykdymo kreditoriui, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą kitiems asmenims. Šio ieškinio tikslas – taikant restituciją sugrąžinti skolininko turtą, kurį šis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje,,Turto bankas“ v. BAB,,Rimeda“, byla Nr. 3K-3-201/2001, kategorija 31.6.1; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Lietuvos kuras“ v. V. B. ir kt., byla Nr. 3K-3-1415/2002, kategorija 31.6.1; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Centarium” ir kt., byla Nr. 3K-3-17/2006, kategorijos 35.6.1, 45.4) ir kt. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje skolininko sudaryto dvišalio atlygintino sandorio pripažinimo negaliojančiu galimybė siejama su kitos sandorio šalies nesąžiningumu. Šiame įstatyme taip pat nustatyta, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Nagrinėjamojoje byloje Pauliano ieškiniu ginčijama dovanojimo sutartis. Tokį sandorį galima pripažinti negaliojančiu net ir tuo atveju, jeigu kita jo šalis buvo sąžininga. Kreditorius, pareikšdamas Pauliano ieškinį, siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Atkūrus pažeistą skolininko mokumą, padidėja kreditoriaus galimybės, jog skolininkas visiškai ar bent iš dalies įvykdys savo prievolę. Sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Taigi, pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį pripažinus negaliojančiu, išieškojimas pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą, jo vertę ar pinigines lėšas tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Kitaip, nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais atvejais, sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Pauliano ieškinio tikslas. Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje,,Turto bankas” v. BAB,,Rimeda”, bylos Nr. 3K-3-201/2001, kategorija 31.6.1). CK 6.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta actio Pauliana specifika nuo kitų sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindų, pavyzdžiui, patenkinus netiesioginį ieškinį išreikalautas turtas (piniginės lėšos), kitaip nei tenkinant Pauliano ieškinį, įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams patenkinti. Minėta, kad kreditorius, pareikšdamas Pauliano ieškinį, siekia apginti savo interesus. Dėl to, patenkinus tokį ieškinį ir pritaikius restituciją, turtas ar piniginės lėšos perduodamos ne skolininkui, o skiriamos Pauliano ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Nagrinėjamoje byloje dovanotos piniginės lėšos (46 000 Lt) apeliacinės instancijos teismo priteistos skolininkui, nukreipiant kreditoriaus reikalavimą (13 500,08 Lt) į grąžintinas pinigines lėšas. 2006 m. gegužės 10 d. pareiškimu, patvirtintu notaro, R. ir A. P. pareiškė, kad trečiasis asmuo sumokėjo, o jie gavo jiems teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartimi priteistas pinigines lėšas (46 000 Lt, kiekvienas po 23 000 Lt). Nagrinėjamojoje byloje patenkintas Pauliano ieškinys dėl piniginių lėšų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia visa apimtimi, neatsižvelgiant į tai, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Minėta, kad tiek skolininkui, tiek trečiajam asmeniui, kuris privalo grąžinti iš skolininko įgytą turtą (pinigines lėšas), sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, tačiau šio įstatymo (CK 6.66 straipsnio 4 dalies) pažeidimo trečiasis asmuo byloje nekelia.

Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį; toks sprendimas yra priimtas skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi, šia nutartimi išieškojimas yra nukreiptas į perduotą pagal nuginčytą sandorį piniginių lėšų dalį tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Tai, kad, patenkinus Pauliano ieškinį ir pritaikius restituciją nagrinėjamoje byloje, piniginės lėšos perduotos skolininkui, kartu skiriant jų dalį Pauliano ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti, negali būti pagrindu naikinti skundžiamos nutarties dalį dėl restitucijos taikymo. Nutarties dalis dėl restitucijos taikymo yra įvykdyta (pareiškimas patvirtintas notaro). Be to, pagal minėtos nutarties rezoliucinę dalį įsigaliojus šiai nutarčiai (CPK 331 straipsnio 6 dalis), kreditorius turėjo galimybę vykdant šią nutartį (vykdymo procese) tiesiogiai gauti pinigines lėšas iš trečiojo asmens. Kasacinio skundo argumentai restitucijos taikymo klausimu nelaikytini pagrindu šioje byloje naikinti skundžiamą nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad įstatyme (CK 6.66 straipsnio 4 dalis) nenustatyta, kad turtas ar piniginės lėšos, patenkinus Pauliano ieškinį ir pritaikius restituciją, būtų tiesiogiai priteisiami kreditoriui, nes galimi atvejai, kad, pripažinus sandorį negaliojančiu ir patenkinus ieškovo (kreditoriaus) reikalavimus, likęs turtas ar piniginės lėšos turi būti grąžinami skolininkui.

Ginčijamu sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės ginamos, vadovaujantis ne deliktinės atsakomybės, bet specialiosiomis actio Pauliana normomis, kurios ir nustato gynybos būdą – atkuriant pažeistą skolininko mokumą, kad jis galėtų įvykdyti prievolę kreditoriui. Trečiajam asmeniui reiškiant Pauliano ieškinį, solidarioji atsakomybė netaikytina. Apeliacinės instancijos teismas sumažino tenkintinų ieškovo reikalavimų dydį, remdamasis actio Pauliana normomis, nustatęs, kad atsakovų prievolė mokėti delspinigius kreditoriui atsirado po ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo. Šis argumentas nagrinėjamos bylos atveju pripažintinas pagrįstu, nes, nesant atitinkamos prievolės, nėra vienos iš Pauliano ieškinio tenkinimo sąlygų. Kasacinio skundo argumentai aptariamais teisės taikymo aspektais taip pat nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo naikinti skundžiamą nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgdama į bylos sudėtingumą ir į tai, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, teisėjų kolegija atsiliepimą pateikusios atsakovės prašomas priteisti išlaidas laiko pagrįstomis ir priteistinomis iš ieškovo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. P. atsakovei R. B. 400 (keturis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Janina Januškienė

Algimantas Spiečius