Teismingumo byla Nr. T-14/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36041-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2020 m. vasario 3 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė:
ieškovas D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2 934,50 Eur turtinės ir 10 000,00 neturtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovas atsakovės atsakomybę kildino iš policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, nepagrįstai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei apylinkės ir apygardos teismų teisėjų veiksmų, kurie konstatavo atsakovą padarius administracinį teisės pažeidimą.
Teismingumo byla Nr. T-14/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36041-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2020 m. vasario 3 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė:
ieškovas D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2 934,50 Eur turtinės ir 10 000,00 neturtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovas atsakovės atsakomybę kildino iš policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, nepagrįstai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei apylinkės ir apygardos teismų teisėjų veiksmų, kurie konstatavo atsakovą padarius administracinį teisės pažeidimą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir nurodė, kad ieškovas prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl policijos pareigūnų bei teismų, nagrinėjusių administracinio pažeidimo bylą, neteisėtų veiksmų, o tai reiškia, kad ieškovas kelia ginčą, susijusį su valstybės pareigūnų ir teisėjų veiksmais, atliktais administracinėje byloje, todėl ši byla yra teisminga administraciniams, o ne bendrosios kompetencijos teismams. Nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas ieškovo pateiktą ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Ieškovas atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją dėl bylos teismingumo. Ieškovas atskirajame skunde, be kita ko, nurodė, kad procesinę teisę kreiptis į administracinės kompetencijos teismą jau yra išnaudojęs. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo skundą, nurodydamas, kad pareiškėjas žalą kildina iš galimai neteisėtų policijos ir teismų veiksmų, o iš pareiškėjo pridėtų dokumentų spręstina, jog pareiškėjo reikalavimas yra susijęs su priimtais sprendimais Tauragės apylinkės teisme, Klaipėdos apygardos teisme ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą, susijusį su minėtų teismų procesiniais veiksmais, taip pat prašant įvertinti šių teismų veiksmus. Minėta nutartimi taip pat buvo išaiškinta, kad siekdamas apginti savo galimai pažeistus interesus, ieškovas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą, nutarė sustabdyti civilinę bylą ir bylos rūšinio teismingumo klausimą perduoti spręsti specialiajai teisėjų kolegijai. Teismas nurodo, kad, ieškovas ieškinį grindė, jo manymu, neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais ieškovo atžvilgiu surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų veiksmais pripažįstant ieškovą kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003). Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padaryta žala atlyginama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTYxLTc1Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-161-756/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-161-756/2018">eA-161-756/2018</a>, 48 p.). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad žala, padaryta teismo veiksmais skiriant kitokias administracines nuobaudas, išskyrus areštą, atlyginama pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 2 dalį. Žala, padaryta vykstant administraciniam procesui ne teismo, o kitų pareigūnų, atlyginama pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-763/2012). Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismui kyla abejonių dėl nagrinėjamo ginčo teismingumo, todėl mano esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimui.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, nepagrįstai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei apylinkės ir apygardos teismų teisėjų veiksmų, kurie konstatavo atsakovą padarius administracinį teisės pažeidimą.
Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio teisinio pobūdžio ir priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, reglamentuojantis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų civilinę atsakomybę, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra siejamas su skirtingų subjektų galimai neteisėtais veiksmais. Todėl žala, kuri yra siejama su policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, šiems surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą atsakovo atžvilgiu, vadovaujantis specialiosios teisėjų kolegijos suformuota praktika, yra vertinama kaip žala, kilusi dėl viešojo administravimo subjekto galimai neteisėtų veiksmų, atliktų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, o ginčas dėl šios žalos atlyginimo priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis) (žr., pvz., mutatis mutandis, Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį teismingumo byloje T‑138/2015, 2014 m. gegužės 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-69/2014, 2014 m. vasario 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2/2014). Tuo tarpu reikalavimas atlyginti žalą, kuri yra siejama su galimai neteisėtais apylinkės ir apygardos teismų teisėjų veiksmais, yra susijęs su Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje nustatyta teisėjo ir teismo civiline atsakomybe už žalą. Pažymėtina, kad teismai, kaip teisingumą vykdanti institucija, nėra viešojo administravimo subjektas ir bylų nagrinėjimas teisme nėra viešojo administravimo veiksmai. Todėl bylų nagrinėjimo teisme proceso metu padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl teismo neteisėtų veiksmų, numato CK 6.272 straipsnis, o tokių reikalavimų rūšinis teismingumas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstytas, specialioji teisėjų kolegija, konstatuoja šio reikalavimo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismams.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo reikalavimai dėl žalos atlyginimo skirtingiems atsakovams lemia skirtingą šių reikalavimų rūšinį teismingumą. Tačiau specialioji teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso koncentracijos, operatyvumo bei ekonomiškumo principais (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 11 straipsnis), nurodo, kad nėra tikslinga šiuos reikalavimus išskirti į atskiras (civilinę ir administracinę) bylas. Specialioji teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia, jog abejose bylose turėtų būti nustatinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, vertinami iš esmės tie patys ieškovo argumentai ir įrodymai, todėl, specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo reikalavimų nagrinėjimas bendrosios kompetencijos teisme atitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, leistų koncentruotai ir ekonomiškai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Vilniaus apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Sigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja
Skirgailė Žalimienė
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Birutė Janavičiūtė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjas
Dainius Raižys
