Nr. DOK-409/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24108-2017-4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2020 m. sausio 27 d. gautu atsakovės UAB „Multitransportas“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m spalio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo dalis ir priteista ieškovei Nerijaus Bučio IĮ iš atsakovės UAB „Multitransportas“ 12 178,50 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat palikta nepakeista kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo dalis, kuria iš atsakovės UAB „Multitransportas“ priteista trečiajam asmeniui UAB „Hellmann Worldwide Logistics“ 1185,80 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 1185,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nr. DOK-409/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24108-2017-4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2020 m. sausio 27 d. gautu atsakovės UAB „Multitransportas“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m spalio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo dalis ir priteista ieškovei Nerijaus Bučio IĮ iš atsakovės UAB „Multitransportas“ 12 178,50 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat palikta nepakeista kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo dalis, kuria iš atsakovės UAB „Multitransportas“ priteista trečiajam asmeniui UAB „Hellmann Worldwide Logistics“ 1185,80 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 1185,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimu konstatuota, kad atsakovė UAB „Multitransportas“ vežė krovinį pagal sutartį, krovinio neperdavė gavėjui, atsakovė teigė, kad ginčo krovinys neprarastas, tačiau nagrinėjamu atveju krovinys nėra nei pristatytas gavėjui, nei grąžintas siuntėjui. Vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo pagal CMR konvenciją yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 31 23 punktas). Pagal CMR konvencijos 20 straipsnį krovinio nepristatymas apskritai per 30 dienų nuo termino pasibaigimo ar per 60 dienų nuo krovinio priėmimo laikomas krovinio praradimu. CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompensacijos suma dėl dalies ar viso krovinio praradimo ar sugadinimo apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Ieškovė 2017 m. gegužės 10 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl prarasto krovinio vertės – 12 178,50 Eur (tokia krovinio vertė įrašyta CMR važtaraštyje). Trečiasis asmuo suteikė jo ir atsakovės 2017 m. kovo 21 d. sutartyje - užsakyme sulygtą pervežimo paslaugą, todėl atsakovė turi pareigą už ją sumokėti užmokestį.
Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą ir atmesti ieškovės ir trečiojo asmens reikalavimus.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės UAB „Multitransportas“ paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: kasaciniame skunde teigiama, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimu netinkamai taikytos Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) konvencijos 17 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies normos, pažeistos CPK 185 straipsnio ir 263 straipsnio normos, nes: netinkamai vertintos faktinės aplinkybės, bylos įrodymai. CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalies normos numato vežėjo atsakomybę už krovinio praradimą. Šioje byloje nebuvo pagrindo konstatuoti krovinio netekimą, kadangi krovinys nėra fiziškai išnykęs, jo buvo vieta (kaip jau nurodyta) žinoma, žinomas ir juo disponuojantis asmuo. Kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos reikšmingos aplinkybės – ar žinoma, kur ir pas ką krovinys yra, kokios galimybės jį gauti gavėjui, ar susigrąžinti siuntėjui. Apygardos teismas padarė išvadą „nagrinėjamu atveju krovinys nėra nei pristatytas gavėjui, nei grąžintas siuntėjui“. Tokia išvada negali būti pagrindu konstatuoti, kad krovinys buvo prarastas. CMR konvencijos 20 straipsnio 1 dalies normos taip pat taikytinos tik situacijoje, kai kroviniu nebedisponuoja nei vežėjas ar ekspeditorius, nei siuntėjas, nei gavėjas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarime Nr. 31,,Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“ pasisakyta, kad jeigu yra vėluojama pristatyti krovinį per 20 straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką, tai gali būti traktuojama kaip viso krovinio praradimas. Taikydamas CMR konvencijos 20 straipsnio 1 dalies normas apygardos teismas privalėjo atsižvelgti ir į šio straipsnio 2-4 dalių nuostatas, bei viso paminėto teisinio reglamentavimo esmę – teisė į kompensacija už krovinio praradimą įgyjama tik nesant paties krovinio (ar jam esant neprieinamam).
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo sprendimui priimti.
Teisėjų atrankos kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti atsakovės kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti atsakovei UAB „Multitransportas“ (j. a. k. 302646962) už kasacinį skundą 301 (tris šimtus vieną) Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. sausio 24 d. AB SEB banke.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė
Donatas Šernas
