Kasacinio skundo Nr. 2P-983/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48900-2018-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. vasario 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininko), Alvydo Pikelio ir Artūro Ridiko, susipažinusi su Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties nuteistojo T. K. baudžiamojoje byloje bei baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasatorius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus – išsamiai neišnagrinėjo apeliacinio skundo motyvų ir argumentų, į juos neatsakė ir nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl skundas atmetamas, taip pat netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas nuteistajam T. Kastelikui.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio skundo Nr. 2P-983/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48900-2018-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. vasario 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininko), Alvydo Pikelio ir Artūro Ridiko, susipažinusi su Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties nuteistojo T. K. baudžiamojoje byloje bei baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasatorius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus – išsamiai neišnagrinėjo apeliacinio skundo motyvų ir argumentų, į juos neatsakė ir nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl skundas atmetamas, taip pat netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas nuteistajam T. Kastelikui.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasaciniame skunde nesutinkama su žemesnės instancijos teismų sprendimais nuteistajam T. K. už padarytą nusikalstamą veiką taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Prokuroro įsitikinimu, nors automobilis registruotas nuteistojo dukros vardu, tačiau realiai jam priklauso, todėl teismas turėjo priimti sprendimą konfiskuoti automobilį, o ne jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi kasatorius netinkamą BK 72 straipsnio taikymą iš esmės grindžia netinkamu faktinių bylos aplinkybių dėl automobilio priklausomumo nustatymu. Tačiau iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas išnagrinėjimo visas aplinkybes, susijusias tiek nusikalstamos veikos padarymu, tiek su nusikaltimo padarymo priemone ir motyvavo, kodėl iš nuteistojo T. K. išieškotina konfiskuotino turto - automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Teisinių argumentų, kurie pagrįstų, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus, nėra. Atrankos kolegija sprendžia, kad šiuo atveju skunde nenurodyti nei BPK 369 straipsnyje nustatyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai nei teisiniai argumentai, pagrindžiantį šių pagrindų buvimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Alvydas Pikelis
Artūras Ridikas
