Dėl viešojo pirkimo rezultatų pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr. 3K-3-498/2011

Proceso Nr. 2-55-3-00744-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 45.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „In Brevi“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „In Brevi“ ieškinį atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl viešojo pirkimo rezultatų pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. rugsėjo 29 d. paskelbė atvirą konkursą „Laboratorinės įrangos lagaminėliuose įsigijimas“ (toliau – Konkursas), kurio dalyvis buvo ieškovas UAB „In Brevi“. Atsakovo Viešojo pirkimo komisijos 2011 m. vasario 18 d. sprendimu ieškovas buvo pripažintas neatitinkančiu kvalifikacijos reikalavimų, motyvuojant, kad jis neįvykdė Konkurso sąlygų 2 lentelės 11.10 punkto reikalavimo pateikti dokumento kopiją, patvirtinančią, kad jis yra gamintojo įgaliotas atlikti siūlomos įrangos techninę priežiūrą garantijos metu arba turi oficialų susitarimą su kitu ūkio subjektu dėl tokios priežiūros atlikimo, taip pat 11.11 punkto reikalavimo pateikti dokumento kopiją, patvirtinančią, jog tiekėjas yra gamintojo įgaliotas tiekti įrangą. Be to, pažeisdamas Konkurso sąlygų 24 punkto reikalavimą, ieškovas, teikdamas pradinius dokumentus, nenurodė subtiekėjo.

Ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas panaikinti atsakovo Viešojo pirkimo komisijos sprendimą baigti viešąjį pirkimą ir įpareigoti atsakovą atlikti vertinimą iš naujo. Ieškovas laiko, kad jis pateikė Konkursui vieną bendrą specialiai pagamintą produktą, kurio sudėtinės dalys užtikrina bendrą atitiktį perkamų prekių specifikacijai, bendradarbiauja su galutinio produkto gamintoju, turinčiu teisę teikti sudedamųjų dalių techninį aptarnavimą, tai yra pakankama sąlyga pirkimo dokumentuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų atitikčiai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – panaikino Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. vasario 18 d. sprendimą, kuriuo UAB „In Brevi“ pripažintas neatitinkančiu viešojo pirkimo – atviro konkurso „Laboratorinės įrangos lagaminėliuose įsigijimas“ pirkimo dokumentų 11.10 ir 11.11 punktų reikalavimų bei jis pripažintas baigtu, kitą bylos dalį nutraukė.

Teismas padarė išvadą, kad pagal pirkimo dokumentus tiekėjas pirkimo objektą turėjo teisę pateikti perkančiajai organizacijai ne tik kaip atskiras prekes (gaminius), mechaniškai patalpintas į lagaminą mobilumui užtikrinti, bet ir kaip vieną bendrą daugiafunkcį gaminį (įrenginį), nes nei pagal įstatymą, nei pagal Pirkimo dokumentus nėra jokių tokią tiekėjo teisę nustatančių apribojimų. Dėl to teismas nurodė, kad, pateikdamas konkursui pasiūlymą dėl vieno daugiafunkcio įrenginio – prietaiso laboratorijos Regula 8304, tiekėjas nenusižengė Konkurso sąlygoms, jas atitiko. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė atitikties pažymėjimą, patvirtinantį, jog prietaisas laboratorija Regula 8304 žymimas ženklu CE, reiškiančiu, kad tokiu ženklu paženklinta prekė gali laisvai judėti Europos Laisvos Prekybos Asociacijos ir Europos Sąjungos vieningoje rinkoje. Taip pat teismas nustatė, kad byloje yra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas atstovauja Latvijos įmonei SIA „Regula Baltija“, kuri yra įsipareigojusi teikti viso gaminio arba jo atskirų dalių garantinę priežiūrą ir taip užtikrina ieškovo atitiktį pirkimo dokumentų 11.10 ir 11.11 punktų reikalavimams. Teismas nurodė, kad atsakovas be jokio pagrindo gamintoją SIA „Regula Baltija“ traktuoja kaip ieškovo nedeklaruotą subtiekėją, nes ieškovas yra savarankiškas tiekėjas, kuris pagal pirkimo dokumentus neprivalo būti nei gamintojas, nei būtinai pats savo ar subtiekėjo jėgomis užtikrinti garantinį aptarnavimą. Toks aptarnavimas pagal konkurso sąlygas (11.10 punktas) gali būti užtikrinamas susitarimu su trečiuoju asmeniu, nedalyvaujančiu konkurse ir nesančiu tiekėju (subtiekėju). Bylos dalį dėl reikalavimo atsakovą įpareigoti atlikti naują pateikto ieškovo pasiūlymo vertinimą teismas nutraukė, nurodęs, kad toks ieškovo teisių gynybos būdas įstatyme nenustatytas, todėl negalimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. liepos 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo gegužės 4 d. sprendimą pakeitė, panaikindamas jo dalį, kuria patenkinta ieškinio dalis, ir ieškinį atmetė.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas atsakovo Viešojo pirkimo komisijai pateikė trečiojo asmens SIA „Regula Baltija“, kuris yra ne įrangos gamintojas, bet jos gamintojų atstovas ar netgi kito trečiojo asmens įgaliotas atstovas, įgaliojimą tiekti įrangą ir atlikti jos techninę priežiūrą garantijos metu, o ne dokumentus, patvirtinančius, kad pats ieškovas yra įgaliotas įrangos gamintojo atstovas ir gali tiekti įrangą bei atlikti siūlomos įrangos techninę priežiūrą arba turi oficialų susitarimą su kitu ūkio subjektu dėl siūlomos įrangos techninės priežiūros atlikimo, kaip numatyta Konkurso sąlygų 11.10 ir 11.11 punktuose. Be to, pagal Konkurso sąlygų 24 punktą tiekėjas, t. y. ieškovas, privalėjo nurodyti pasiūlyme, kokius subtiekėjus jis ketina pasitelkti. Kolegija pripažino pagrįsta atsakovo Viešojo pirkimo komisijos išvadą, kad ieškovas pateikė ne įrangos gamintojų, bet šią įrangą komplektuojančios įmonės įgaliojimus, taip pažeisdamas Konkurso sąlygų 11.10 ir 11.11 punktuose nustatytus reikalavimus, bei pasiūlyme nenurodė, jog ketina SIA „Regula Baltija“ pasitiekti subtiekėju, nors to reikalauja tiek VPĮ, tiek ir Konkurso sąlygų 24 punktas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „In Brevi“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kvalifikaciniai reikalavimai turi būti pagrįsti, proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs (VPĮ 32 straipsnio 2 dalis), o reikalavimai, nesusiję su pirkimo objektu ar neturintys reikšmės perkančiosios organizacijos teisių ir pareigų apimčiai, vertintini kaip pertekliniai, negalintys būti teisėtu tiekėjo pasiūlymo atmetimo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi formaliu, pažodiniu kvalifikacinių reikalavimų teksto aiškinimu, neatsižvelgė į Konkurso sąlygų tarpusavio ryšius, tikruosius šalių ketinimus, kurių įgyvendinimui nustatomos Konkurso sąlygos, aiškintinos pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles, atitinkančias VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principo turinį. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2011 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2011), neatsižvelgė į draudimą nepagrįstai riboti konkurenciją.

2. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą viešojo pirkimo tikslą – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Viešojo pirkimo sąlygos turi būti susijusios su sutarties dalyku, neturi suteikti perkančiajai organizacijai neribotos diskrecijos (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Concordia Bus Finland, C-513/99.

3. Viešojo pirkimo tikslą pasiekti galima tik identifikavus pirkimo objektą (dalyką) ir jį nustatančius esminius techninės specifikacijos bei tiekėjų kvalifikacijai keltinus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas netyrė su pirkimo objektu susijusių Konkurso sąlygų turinio, kurias pirmosios instancijos teismas laikė esminėmis, be to, nepasisakė, kas yra pirkimo objektas, kuo grindžia vertinimą, kad pirmosios instancijos teismas jį netinkamai identifikavo, todėl nepakankamai atskleidė bylos esmę.

4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė teismų praktikoje suformuotą contra proferentem taisyklę, pagal kurią neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai. Tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, suprato, kad pagal apibrėžtą pirkimo objektą galima siūlyti turimą prekę – daugiafunkcį gaminį. Teismas, identifikuodamas apibūdinamą pirkimo objektą, nesivadovavo pirkimo dokumentų sudedamųjų dalių – techninės specifikacijos sąlygų ir pirkimo dokumentų paaiškinimų turiniu, nesiaiškino prekės sąvokos, neargumentavo, kodėl tiekėjo siūlytas daugiafunkcis gaminys nelaikytinas preke ir kokius reikalavimus (gamybos lygį) turėtų atitikti kompleksinis gaminys, susidedantis iš sudedamųjų dalių (kitų prekių, galinčių būti savarankiško pirkimo objektu). Teismas nepagrįstai pirkimo objektu identifikavo atskiras prekės sudedamąsias dalis, o ne teikėjo siūlytą prekę.

5. Konkurso sąlygų 24 punkto ir VPĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatos aiškintinos prekių pirkimo–pardavimo, o ne paslaugų ar darbų atlikimo kontekste, kuriame subtiekėjai ar subrangovai turi reikšmės atliekamų paslaugų ar darbų sutarties vykdymo eigai ir tokiomis sutartimis prisiimamų įsipareigojimų apimčiai, tai lemia ir skirtingus nustatytos sąlygos tikslus bei teisėtas jos taikymo galimybes. Tokia išvada atitinka direktyvos 2004/18/EB dėl viešųjų pirkimų sutarčių derinimo 25 straipsnį, pagal kurį perkančiosios organizacijos teisė prašyti ir atitinkama tiekėjo pareiga nurodyti sutarties dalį, kurią jis ketina subrangos sutartimi pavesti įvykdyti tretiesiems asmenims, ir numatomus subrangovus, taikytina viešojo pirkimo sutarčių, kurios savo esme yra rangos sutartys, sudarymui ir įsipareigojimų pagal tokias sutartis vykdymui. Taigi ši konkurso sąlygų nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti tiekėją visais atvejais nurodyti prekybos partnerius, nebent, atsižvelgiant į pirkimo sutarties įsipareigojimų turinį, pateikiamas įtikinamas tokio reikalavimo pagrindimas ir tai lemtų perkančiosios organizacijos poreikiai, susiję su viešojo pirkimo sutarties vykdymu. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Konkurso sąlygų 24 punkto turinį ir prasmę, viešojo pirkimo tikslus ir ketinamos sudaryti viešojo pirkimo sutarties pobūdį bei tiekėjo įsipareigojimų, prisiimamų pagal prekių tiekimo sutartį, apimtį. Be to, nei įstatyme, nei Konkurso sąlygose nėra apibrėžta, kokie asmenys turi būti laikomi subtiekėjais, todėl kasatorius, atsižvelgdamas į VPĮ 2 straipsnio 29 dalį, siūlydamas ne subtiekėjui, o jam nuosavybės teise priklausančias prekes, save laikė tiekėju.

6. Subtiekėjų nurodymas nereikšmingas pagal Konkurso sąlygų 11.10 punktą vertinant tiekėjo įgaliojimus teikti įrangos techninę priežiūrą garantijos laikotarpiu, nes tiekėjas pats atsako už viso gaminio ir jo komplektuojamųjų dalių kokybę ir prisiima visus su tuo susijusius garantinius įsipareigojimus (CK 6.335 straipsnio 1, 5, 6 dalys). Pažymėtina, kad konkurso dokumentuose nebuvo nustatyti reikalavimai pačiam tiekėjui teikti gaminio sudedamųjų dalių garantinį aptarnavimą. Taigi Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pirkimo sąlygų 24 punkto aiškinimas prieštarauja proporcingumo, nediskriminavimo principams.

Atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimas į kasacinį skundą pateiktas nesilaikant CPK 351 straipsnio reikalavimų, todėl nepriimtas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl tiekėjui keliamų kvalifikacinių reikalavimų aiškinimo

Tiekėjų kvalifikacijos patikrinimas reglamentuojamas VPĮ 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

Įgyvendindama šią teisės normą atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Viešojo pirkimo komisija ieškovą UAB „In Brevi“ pripažino neatitinkančiu kvalifikacijos reikalavimų, nustatytų Konkurso sąlygų 11.10, 11.11 punktuose. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokia Komisijos išvada pagrįsta. Nurodytose Konkurso sąlygose reikalaujama: 11.10 punkte – kad tiekėjas galėtų atlikti siūlomos įrangos techninę priežiūrą garantijos metu arba turėtų oficialų susitarimą su kitu ūkio subjektu dėl jos atlikimo; 11.11 punkte – kad tiekėjas būtų gamintojo įgaliotas atstovas ir galėtų tiekti įrangą. Konkurso dalyviai buvo įpareigoti įrodyti atitiktį šiems tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams pateikiant tai patvirtinančias dokumentų kopijas.

Byloje skiriasi šalių pozicija dėl to, ar ieškovas įvykdė Konkurso sąlygų 11.10, 11.11 punktų reikalavimus pateikti juose išvardytus dokumentus, nes jos skirtingai aiškina nurodytuose punktuose vartojamos „siūlomos įrangos“ sąvokos turinį. Ieškovo nuomone, „siūloma įranga“ yra Konkurso sąlygose įvardytas pirkimo objektas – laboratorinės įrangos lagaminai – kompleksas specialių priemonių kompaktiškai įkomponuotų lagamine, o atsakovas laikosi pozicijos, kad tai - atskiros šį kompleksą sudarančios specialiosios priemonės. Skirtingas šios sąvokos traktavimas iš esmės lėmė skirtingą Konkurso sąlygose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų aiškinimą ir skirtingų teismų sprendimų priėmimą. Pažymėtina, kad kasacinis teismas bylose dėl viešųjų pirkimų yra konstatavęs, jog neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009). Toks aiškinimas svarbus viešųjų pirkimų principų – skaidrumo, lygiateisiškumo – laikymuisi, nes perkančiajai organizacijai nesuteikiant pakankamos ir aiškios, tikslios informacijos tiekėjams, nesilaikant savo paskelbtų konkurso sąlygų, šie principai pažeidžiamai.

Konkurso sąlygų II skyriaus „Pirkimo objektas“ 7 punkte nustatyta, kad pirkimo objektas yra laboratorinės įrangos lagaminai, kuriuose turi būti kompiuteris, universalus dokumentų skaitytuvas, mini mikroskopas, dokumentų tyrimo staliukas su apšvietimo galimybe ir kt. Techninėje specifikacijoje nurodyta, kad laboratorinės įrangos lagaminai – tai kompleksas specialių priemonių kompaktiškai įkomponuotų lagamine ir leidžiančių iš nuotolinės (mobilios) darbo vietos nesant išorinio maitinimo šaltinio juos greitai paruošti darbui bei atlikti nuodugnų transporto priemonių ir asmenų kelionės dokumentų patikrą ir tyrimą. Tokia pirkimo objekto apibrėžtis sudaro pagrindą spręsti, kad perkančioji organizacija paskelbė konkursą, siekdama įsigyti ne atskiras išvardytas priemones, bet specialiam tikslui – transporto priemonių ir asmenų dokumentų patikrai bei tyrimui – skirtą kompleksą, kurio funkcionavimui pagal perkančiosios organizacijos poreikius būtinas jo sudedamųjų dalių suderinamumas tarpusavyje ir su šios organizacijos informacine sistema. Esant taip išdėstytoms Konkurso sąlygoms, ieškovas turėjo pagrindą pateikti Konkursui pasiūlymą dėl vieno daugiafunkcio įrenginio – laboratorijos Regula 8304.

VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai, kurių turi laikytis perkančioji organizacija, nustatydama kvalifikacinius reikalavimus: jie negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Tiekėjui dokumentais įrodinėjant atitiktį šiems reikalavimams, perkančioji organizacija neturi pagrindo reikalauti, kad dokumentas visiškai tiksliai atitiktų reikalaujamą formą, nes VPĮ 32 straipsnio 4 dalyje prioritetas suteiktas kvalifikacijos įrodinėjimo tikslui – patvirtinti, kad tiekėjo kvalifikacija yra pakankama viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai perkančiajai organizacijai ir tiekėjams yra nustatyti siekiant viešųjų pirkimų tikslų, todėl viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti šių tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kanalų valymas“ v. UAB „Aukštaitijos vandenys“, bylos Nr. 3K-3-231/2011). Reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jo pagrindimo reikalavimas, todėl jis yra išvestinis ir svarbus tik tiek, kiek padeda perkančiajai organizacijai patikrinti ir įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams. Net ir neatitinkant šio išvestinio reikalavimo, tiekėjo kvalifikacija iš principo gali būti pripažįstama atitinkančia minimalius jai keliamus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Akordas 1“ v. Visagino savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-158/2011).

Pasisakant dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, vertinant tiekėjų kvalifikaciją, inter alia atsižvelgtina ir į jos tikrąją valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, todėl spręstina, kad Konkurso sąlygų 11.10 ir 11.11 punktais perkančioji organizacija siekė įsitikinti tiekėjo galimybe tiekti jai reikalingą įrangą ir užtikrinti garantinę priežiūrą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nustatyta, jog, pateikdamas pasiūlymą dėl daugiafunkcio gaminio tiekimo, ieškovas kartu atsakovui pateikė ir įrodymus, patvirtinančius, jog atstovauja jo gamintojam - Latvijos įmonei SIA „Regula Baltija“, kuri užtikrina tiek prekės bendrai (pagal įstatymą), tiek ir visų jos sudedamųjų dalių (pagal susitarimus) garantinę priežiūrą, kartu užtikrindama Konkurso sąlygų 11.10 ir 11.11 punktų reikalavimų vykdymą ir perkančiosios organizacijos poreikius.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, t. y. Konkurso sąlygų nuostatas dėl pirkimo objekto, tiekėjo kvalifikacijos, taip pat perkančiosios organizacijos poreikius, vadovaudamasis VPĮ nuostatomis ir kasacinio teismo suformuota jų taikymo ir aiškinimo praktika, pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas įrodė jo atitiktį Konkurso sąlygoms dėl tiekėjo kvalifikacijos.

Dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų padarinių

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą neteisėtumą, šį sprendimą panaikino, taigi, de facto ginčo šalys grąžintos į padėtį, buvusią prieš pažeidimą. Tokia išvada darytina dėl to, kad perkančioji organizacija negali remtis savo neteisėtais veiksmais, todėl VPĮ 7 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios pirkimo pabaigos pagrindus, netaikytinos. Tokiu atveju pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pirkimo organizacija, remdamasi viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis teisės normomis ir pirkimo dokumentais, privalo vykdyti jos kompetencijai priklausančias funkcijas ir pareigas, įtvirtintas VPĮ nuostatose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010). Vadovaujantis šia kasacinio teismo praktika, spręstinas klausimas, ar kiti konkurso dalyviai grąžintini į pirminę padėtį, jei taip, tai kurie. Jų grąžinimo į pirminę padėtį apimtis priklauso nuo to, ar yra pagrindas grąžinti konkretų dalyvį į pirminę padėtį. Jeigu perkančioji organizacija priėmė neteisėtą sprendimą atmesti kitų tiekėjų pasiūlymus dėl jų kvalifikacijos neatitikties tuo pačiu kaip šioje byloje nagrinėtu pagrindu, į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį turi grįžti ir šie tiekėjai, kadangi dėl tų pačių reikalavimų negali būti priimti skirtingi sprendimai (lygiateisiškumo principas).

Teismo nutartis yra vientisas procesinis dokumentas, todėl, vykdant ją privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje jos dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų. Kadangi byloje buvo pareikštas reikalavimas tik dėl vieno viešųjų pirkimų procedūros sprendimo pripažinimo negaliojančiu, dėl kitų sprendimų galiojimo kolegija nesprendžia. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, perkančioji organizacija privalo iš naujo atlikti pasiūlymų vertinimą ir priimti dėl jų atitinkamus sprendimus. Kadangi negali būti dviejų sprendimų, priimtų dėl to paties klausimo, tai, prieš priimant naujus viešųjų pirkimų procedūros sprendimus, kils būtinybė perkančiajai organizacijai spręsti ankstesnių sprendimų, priimtų po netinkamai atliktų procedūrų, galiojimo klausimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame skunde ieškovas prašė priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nurodydamas, kad išlaidų dydį pagrįs vėliau. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas kasaciniame teisme be žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio kvito nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidų dydį ir jų pagrįstumą patvirtinančių dokumentų, tai jo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas tik dėl tų išlaidų, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai. Ieškovas, apeliacinės instancijos teisme pateikęs atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, turėjo 2032,80 Lt išlaidų, sumokant už advokato pagalbą surašant šį procesinį dokumentą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Nurodytų Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 1,5) dauginant iš minimalios mėnesinės algos – 800 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamą maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteistino užmokesčio dydis mažintinas iki rekomenduojamos maksimalios sumos – 1200 Lt. Tenkinant kasacinį skundą, už jį sumokėtas 135 Lt žyminis mokestis taip pat priteistinas kasatoriui. Visa kasatoriui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 1335 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „In Brevi“ (kodas – 121638039) iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (kodas – 188608252) 1335 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Egidijus Laužikas

Sigita Rudėnaitė