Dėl žemės sklypo priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-493/2011

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8; 78.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, G. D. ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo ir pagal atsakovo D. V. priešieškinį ieškovei E. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei trečiojo asmens B. V. ieškinį ieškovei E. V. ir atsakovui D. V. dėl žemės sklypo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, nustatančių santuokoje įgyto turto padalijimo tvarką (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir momento, nuo kada priteisiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui (CK 3.200 straipsnis) bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), aiškinimo ir taikymo.

Ginčo šalys teisme sprendė santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimus. Ieškovės teigimu, sutuoktiniai dėl atsakovo kaltės kartu negyveno nuo 2006 metų; dažnai pykosi, todėl ji su dukterimi išsikraustė gyventi pas seserį. Atsakovas su dukteria nepalaikė jokių šeiminių ryšių, nerodė jokio noro susitikti su dukteria, nelankė darželyje, nedalyvavo šventėse, nesirūpino, kai sirgo, lėšas dukters išlaikymui pervedinėjo nereguliariai. Atsakovas dukters išlaikymui pervesdavo po 350 Lt, tačiau ši augo, pasikeitė jos poreikiai ir tokios sumos nebepakako. Ieškovė prašė teismo nutraukti ginčo šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, dėl santuokos iširimo priteisti jai 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę, padalyti santuokoje įgytą turtą: priteisti jai asmeninės nuosavybės teise 140 000 Lt vertės butą (duomenys neskelbtini), atsakovui iš jos priteisti ½ buto vertės (70 000 Lt) kompensaciją; priteisti jai ½ dalį (0,6 ha) 25 000 Lt vertės 0,12 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui 17 430 Lt vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o iš atsakovo jai – 8715 Lt kompensaciją.

Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti ginčo šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo; santuokoje įgytą turtą padalyti taip: pripažinti jo asmenine nuosavybe 57/100 dalis 140 000 Lt vertės buto (duomenys neskelbtini), kitą dalį – 43/100 priteisti jam, o ieškovei iš jo priteisti iš 43/100 dalies – 30 100 Lt kompensaciją; asmeninės nuosavybės teise priteisti jam 11 262 Lt vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovei – 5350 Lt vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“; iš jo priteisti ieškovei 2958 Lt kompensaciją už automobilių vertės skirtumą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė pažeidė sutuoktinės pareigas; duktė gali gyventi kartu su juo; pinigus dukters išlaikymui duodavo nuolat. Santuokos metu buvo įgytas butas, žemės sklypas ir du automobiliai, tačiau šis turtas įgytas ne tik sutuoktinių, bet ir atsakovo motinos B. V. lėšomis (butui pirkti ši padovanojo 36 000 Lt), kurios sudaro daugiau kaip pusę buto vertės, todėl ši pinigų suma negalėjo būti dalijama ir įskaičiuota į kompensacijos dydį. Atsakovo teigimu, žemės sklypą jis pirko už pinigus, kuriuos jam paskolino motina B. V., ieškovė prie žemės sklypo pirkimo neprisidėjo jokia pinigų suma, todėl jai nepriklauso jokia kompensacija už žemės sklypą.

Trečiasis asmuo B. V. pareiškė savarankiškus reikalavimus ir nurodė, kad ginčo butui pirkti ji dovanojo atsakovui 36 000 Lt, 2005 m. vasario 15 d. ir 2005 m. liepos 4 d. paskolino sūnui 39 600 Lt ir 23 000 Lt žemės sklypui bei būtiniems inžineriniams įrenginiams, kurie reikalingi vandens, energijos tiekimui, nuotekų šalinimui ir pan., žemės sklype pirkti. Sutarties šalys nenurodė paskolų grąžinimo termino, bet susitarė, kad sūnus grąžins paskolą jai pareikalavus. Kadangi jos sūnus su sutuoktine skyrėsi ir dalijosi turtą, o piniginių santaupų šalys neturi, tai trečiasis asmuo prašė priteisti jai natūra žemės sklypą, kurio vertė atitinka jos paskolintą pinigų sumą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį, priešieškinį ir trečiojo asmens ieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nutraukė ginčo šalių santuoką, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokos metu turėtą pavardę, nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatė su motina, priteisė iš atsakovo dukters išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės; padalijo santuokoje įgytą turtą: 140 000 Lt vertės dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o iš ieškovės – atsakovui 70 000 Lt kompensaciją ir 36 000 Lt atsakovo asmeninių lėšų, panaudotų įsigyjant butą; 0,12 ha ploto žemės sklypą ir automobilį „(duomenys neskelbtini)“ priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o už atsakovui atitekusį turtą natūra – ieškovei iš atsakovo – 27 631 Lt kompensaciją; priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise 1992 m. laidos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui iš ieškovės – 2675 Lt kompensaciją; trečiajam asmeniui B. V. priteisė iš atsakovo 62 600 Lt negrąžintos skolos. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, atsižvelgė į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, pažymėjo, kad atsakovo sunki turtinė padėtis turėjo reikšmės išlaikymo dydžiui nustatyti, tačiau negalėjo būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaiką ar pripažinti, kad jo sutinkamas teikti išlaikymas yra pakankamas, todėl priteisė iš atsakovo nepilnametei dukteriai išlaikyti po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės. Teismas, padalydamas nekilnojamąjį turtą natūra ir priteisdamas nurodytą butą natūra ieškovei, išimtinai atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nepilnamečiam vaikui šalys privalo užtikrinti teisę į gyvenamąjį būstą. Teismas rėmėsi atsakovo pateiktu įrodymu apie jam motinos dovanotus 36 000 Lt ir šių lėšų panaudojimu perkant butą, todėl pripažino, kad trečiojo asmens dovana buvo asmeninės atsakovo lėšos, kurios privalėjo būti grąžintos iš bendro sutuoktinių turto, nes lėšų dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad jos perduodamos bendrojon sutuoktinių nuosavybėn,. Dėl to teismas, nustatydamas piniginės kompensacijos dydį, priteisė atsakovui iš ieškovės už jai atitinkantį turtą natūra pusės buto vertės – 70 000 Lt ir atsakovui dovanotas lėšas – 36 000 Lt (iš viso 106 000 Lt kompensaciją).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2011 m. kovo 31 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį, priešieškinį bei trečiojo asmens ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ginčo šalių santuoką, pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko ieškovei santuokos metu turėtą pavardę; priteisė iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2008 m. birželio 6 d.); nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; nustatė, kad sutuoktiniai santuokoje įgijo turto už 206 612 Lt; padalijo santuokoje įgytą turtą: 140 000 Lt vertės dviejų kambarių butą priteisė asmeninės nuosavybės teise ieškovei; priteisė ieškovei 5350 Lt vertės 1992 m. laidos automobilį „(duomenys neskelbtini)“; iš ieškovės atsakovui – 70 000 Lt kompensaciją; 50 000 Lt vertės 0,12 ha ploto žemės sklypą ir 11 262 Lt vertės 1999 m. laidos automobilį „(duomenys neskelbtini)“ priteisė asmeninės nuosavybės teise atsakovui, o už atsakovui atitekusį turtą natūra iš atsakovo ieškovei – 27 956 Lt kompensaciją; trečiajam asmeniui priteisė iš atsakovo 62 600 Lt negrąžintos paskolos. Kolegija, spręsdama klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, atsižvelgė į teismų praktikoje nurodytus išlaikymo dydžius (dydis siejamas su minimalios mėnesio algos dydžiu) bei į ginčo šalių turtinę padėtį (ieškovės mėnesio pajamos – apie 700 Lt, atsakovo – apie 600–700 Lt), ir padarė išvadą, kad 400 Lt išlaikymo dydis atitiko sąžiningumo, protingumo, teisingumo principus bei formuojamą teismų praktiką. Kolegija, vadovaudamasi CK 3.200 straipsniu, kuriame nurodyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymą priteisė nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Kolegija, įvertinusi rašytinius įrodymus, nurodė, kad 2000 m. sausio 14 d. dovanojimo sutartis patvirtino, jog B. V. dovanojo atsakovui 36 000 Lt butui pirkti, tačiau iš 2000 m. sausio 18 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties nustatė, kad šalys butą pirko lygiomis dalimis, todėl padarė išvadą, jog turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kolegija, pasisakydama dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad butas, atsižvelgiant į tai, jog su ieškove liko gyventi nepilnametis vaikas, kuriam tėvai turi pareigą užtikrinti teisę į gyvenamąjį būstą, ieškovei priteistinas natūra, o atsakovui – kompensacija, tačiau nesutiko su teismo priteistos kompensacijos dydžiu (70 000 Lt ir 36 000 Lt), nes šios sumos dubliuojasi, t. y. į buto kainą įeina 36 000 Lt, todėl kolegija, įvertinusi tai, kad buto rinkos vertė 140 000 Lt, atsakovui priteisė iš ieškovės 70 000 Lt kompensaciją.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutarties dalį, kuria nustatyta, kad sutuoktiniai santuokoje įgijo turto už 206 612 Lt ir iš ieškovės priteista atsakovui 70 000 Lt kompensacija, priteista iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui iš ieškovės priteista 106 000 Lt kompensacija; panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 09 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas 400 Lt išlaikymas nepilnametei dukteriai, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: nepilnametės dukters išlaikymui iš atsakovo priteisti 300 Lt nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, pagal kurią sprendžiant turto režimo klausimus pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius svarbu yra turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikdamas rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008). Kasatorius pateikė teismui 2000 m. sausio 14 d. tikslinės paskolos notarinės formos sutartį, iš kurios turinio galima daryti išvadą, kad ginčo buto pirkimo metu ieškovė neturėjo pakankamai lėšų apmokėti buto pirkimą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas 2000 m. sausio 18 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, sprendė, kad ginčo šalys (pirkėjai) santuokos metu butą įsigijo lygiomis dalimis ir padarė išvadą, jog butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau nevertino 2000 m. sausio 14 d. tikslinės paskirties pinigų dovanojimo sutarties.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymą bei šio dydžio priteisimo momentą. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į teisės normas bei teismų praktiką, pagal kurias pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis); abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), neteisingai įvertino kasatoriaus turtinę padėtį, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; kt.). Kasatoriaus teigimu, jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių veiksmų, kad užtikrintų kuo didesnes pajamas, tačiau dėl objektyvių priežasčių bylos nagrinėjimo metu atsakovo pajamos nėra tokio dydžio, kad jis galėtų teikti dukters išlaikymui po 400 Lt kiekvieną mėnesį periodinių išmokų. Be to, teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Pagal teismų praktiką išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti, kai netenkinami visi būtini vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008). Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad atsakovas neteikė dukteriai išlaikymo, todėl nepagrįstai išlaikymą priteisė nuo ieškinio pareiškimo teisme momento.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad apeliacinės instancijų teismo nutartis pagrįsta ir motyvuota, teismo išvados neprieštarauja teismų praktikai, teismas įvertino ir pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, teisingai taikė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir nepripažino buto dalies asmenine nuosavybe, nes kito sutuoktinio už asmenines lėšas įsigytas turtas pripažįstamas asmenine jo nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus nepateikė įrodymų apie jo aiškiai išreikštą valią. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė atsakovo turtinę padėtį bei išlaikymo priteisimo momentą, pagrįstai pripažino, kad išlaikymo dydis turi būti 400 Lt, o atsakovas iki bylos iškėlimo mokėjo 300 Lt arba iš viso neteikė išlaikymo, todėl išlaikymo skola pagrįstai turėjo būti mokama nuo bylos iškėlimo momento.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliami klausimai dėl materialiosios teisės normų, nustatančių santuokoje įgyto turto padalijimo tvarką (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir momento, nuo kada priteisiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui (CK 3.200 straipsnis) bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), aiškinimo ir taikymo. Šiais klausimais teisėjų kolegija pasisako.

Dėl sutuoktinių turto padalijimo, šalims santuokos metu įsigijus turtą lygiomis dalimis

Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, neįvertino kasatoriaus lėšų, panaudotų įsigyjant butą, gavimo sąlygų bei šių lėšų dovanojimo sutarties tikslinės paskirties.

Teisėjų kolegija, tikrindama apskųstąją apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kuriuo būdu sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas – abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu ar dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės – įstatyme visais atvejais pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas įpareigojamas išspręsti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis ir 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatyme nustatytas reikalavimas grindžiamas tuo, kad santuokos nutraukimas kartu yra ir bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, sudaromas turto balansas, o įstatyme visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų susitarimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis) arba, atsižvelgiant į aplinkybes, kai ginčo šalys pateikia įrodymus apie santuokos metu pasidalytą turtą, toks turtas išbraukiamas iš dalytino buvusių sutuoktinių turto (CK 3.118 straipsnio 4 dalis).

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas; esant abejonių, prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodoma, kad preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis aplinkybėmis, kad ginčo šalys butą lygiomis dalimis pirko 2000 m. sausio 18 d. (T. 1, b. l. 64), pripažįsta nepagrįstais kasatoriaus argumentus, jog turtas buvo įgytas santuokos metu iš esmės už jo asmenines lėšas. Kasatorius kaip įrodymą pateikė 2000 m. sausio 14 d. pinigų dovanojimo sutartį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, jog kiekvienas sutuoktinis įsigijo po ½ buto dalį. Tai reiškia, kad nors sutuoktiniai turtą įsigijo po santuokos sudarymo, tačiau sutartyje apibrėžė nuosavybės teisinį režimą (kad tai sutarties šalių bendroji dalinė nuosavybė), vadinasi, šis turtas, sprendžiant turto padalijimo klausimus ištuokos byloje, neturėjo buvo įtrauktas į dalytiną turto balansą, nes sutuoktinių turto dalys jau buvo nustatytos pirkimo–pardavimo sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-1096/2003). Teisėjų kolegija sprendžia, kad sutuoktiniai, sudarydami 2000 m. sausio 18 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį, išreiškė valią kiekvienas įgyti po ½ dalį buto nepriklausomai nuo kiekvieno sutuoktinio investuotų pinigų kiekio, t. y. sutartyje išreikšta sutuoktinių valia dėl perkamos buto dalies. Taigi paneigus sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, neaktualus kiekvieno sutuoktinio atskirai panaudotų lėšų įsigyjant buto dalį klausimas, nes ginčo šalių lėšos buvo panaudotos kiekvienam iš jų įsigyjant asmeninėn nuosavybėn gyvenamojo buto dalis. Pažymėtina, kad sutartis yra sandoris, t. y. asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis); asmenų veiksmai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Taigi sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Nenustatyta, kad ginčo šalių sudaryta sutartis prieštarautų imperatyviosioms teisės normoms ar būtų pripažinta negaliojančia, vadinasi, sutartis yra galiojanti, neprieštarauja CK 3.116 straipsnio 1 daliai, apeliacinės instancijos teismas ją aiškino teisingai ir jos pagrindu sprendė šalių ginčą.

Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ir atsakovo santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, pagrįstai nustatinėjo ir tyrė bylos duomenis dėl 2000 m. sausio 18 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties turinio esmės, turėjo pakankamą pagrindą padaryti išvadą, jog ginčo šalys, sudarydamos sutartį, iš tikrųjų pasidalijo santuokoje įgyjamą nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą bei argumentus, tik pažymi, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl buvusių sutuoktinių turto dalių ir lėšų, skirtų turtui įsigyti, padalijimo, todėl skundžiamas teismo procesinis sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, iš apeliacinės instancijos teismo nutarties pašalinant argumentus, kad ginčo šalių turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes ginčo šalys 2000 m. sausio 18 d. buto pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo bendrąją dalinę nuosavybę. Šių motyvų pašalinimas iš teismo nutarties nekeičia teisinio bylos rezultato, nes materialiosios teisės normos dėl turto padalijimo ir proceso teisės normos dėl įrodymų vertinimo nebuvo pažeistos.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymą bei išlaikymo priteisimo momentą

Kasatorius skunde akcentuoja netinkamai teismų nustatytą priteistiną išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, tačiau teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka, pažymėdama, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis nustatomas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis, suformuota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B.. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. spalio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. E. Z., bylos Nr. 3K-3-154/2011; 2011 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. L. ir kt. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-218/2011; 2011 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011; kt.). Kasatorius nepateikė argumentų, kuriais remiantis šią praktiką reikėtų pildyti ar ją keisti. Priteistinas išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai įrodomieji faktai, kurių kasacinis teismas nenustatinėja, o apskųstus teismų sprendimus patikrina nurodytų kriterijų taikymo aspektu. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Byloje išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis buvo nustatytas atsižvelgus tiek į būtinuosius vaiko poreikius, tiek į tėvų turtinę padėtį, todėl apeliacinės instancijos teismas, tinkamai taikydamas CK 3.192 straipsnį, teisingai nustatė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, pagrįstai konstatavo, kad teiktino materialinio išlaikymo dydis kiekvienam iš tėvų nustatytas tinkamai.

CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Taigi byloje turi būti nustatomi ir tiriami įrodymai bei aplinkybės, susiję su šalių ginču dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ginčijamu laikotarpiu, nustatytas teisės reikalauti išlaikymą atsiradimo momentas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 178 straipsnį šalys turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Byloje nėra įrodymų, kad kasatorius teikė išlaikymą dukteriai nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui atsirado nuo bylos iškėlimo momento. Teisėjų kolegija sutinka su šia išvada, nes teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Minėta, kad viena iš reikšmingų faktinių aplinkybių sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo klausimą yra vaiko poreikių nustatymas, nes išlaikymas yra skiriamas tik vaiko poreikiams tenkinti, taip pat vieno iš tėvų pareigos teikti išlaikymą nevykdymas ar netinkamas šios pareigos vykdymas, turtinės padėties pasikeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-77/2008). Nagrinėjamoje byloje teismams nustačius pagrindinius nepilnamečio vaiko poreikius, kurie atitiko vaiko amžių ir nebuvo per dideli ir ieškovei kreipusis į teismą dėl išlaikymo dydžio priteisimo, nes atsakovas netinkamai vykdė pareigą teikti išlaikymą nepilnametei dukteriai, apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstais ieškovės argumentus dėl vaiko būtinųjų poreikių nustatymo, sprendė, jog atsakovas netinkamai vykdė pareigą teikti išlaikymą, todėl išlaikymo dydis pagrįstai buvo priteistas už laikotarpį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, išlaikymo atsiradimo momentas buvo bylos iškėlimo teisme momentas, nes ieškovė kreipėsi į teismą dėl šio reikalavimo tenkinimo. Byloje nekonstatuota, kad ieškovė atsakovui reikalavimą padidinti teikiamą išlaikymą reiškė anksčiau nei kreipdamasi į teismą su ieškiniu 2008 m. birželio 6 d. (T. 1, b. l. 3), todėl išlaikymas iš atsakovo pagrįstai buvo priteistas būtent nuo šios datos, nes laikytina, jog nuo šio momento atsirado poreikis priteisti išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacinę bylą, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų; pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 61,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovės sumokėti advokatui 1000 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio, todėl, netenkinus kasacinio skundo, ši suma ieškovei priteistina iš kasatoriaus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 (vieną tūkstantį) Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Priteisti iš atsakovo D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 61,03 Lt (šešiasdešimt vieną litą 3 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas