Dėl atviro konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir atviro konkurso procedūrų nutraukimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-499/2011

Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02740-2010-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

20.3.6, 20.3.10, 45.4

(S)

2011 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB TEO LT kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Teo Lt“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, trečiajam asmeniui UAB „CSC TELECOM“ dėl atviro konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir atviro konkurso procedūrų nutraukimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl metrologinių reikalavimų apibūdinant pirkimo objektą nesilaikymo teisinių padarinių viešųjų pirkimų teisėtumui.

2010 m. gegužės 21 d. buvo paskelbta apie Seimo kanceliarijos vykdomą atvirą konkursą „Viešosios fiksuoto telefoninio ryšio paslaugos“. Konkurso sąlygų 1 priede pateikiamoje techninėje specifikacijoje buvo nustatyti reikalavimai pirkimo objektui. Techninės specifikacijos 1 lentelėje buvo nustatyti fiksuoto telefono ryšio paslaugų reikalavimai, tarp jų ir 6 punkto reikalavimas – „Užtikrinti 1 sekundės tikslumo pokalbių apskaitą; užtikrinti naudojant sertifikuotą pokalbių apskaitos fiksavimo sistemą“.

Viešųjų pirkimų tarnyba 2010 m. birželio 19 d. pranešime perkančiosioms organizacijoms dėl viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų pirkimo nurodė, kad šiuo metu daugelis fiksuoto telefono ryšio operatorių nėra metrologiškai įteisinę savo telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemų. Viešųjų pirkimų tarnyba rekomendavo perkančiosioms organizacijoms skelbiant fiksuoto telefono ryšio paslaugų pirkimus iš tiekėjų nereikalauti metrologinės patikros sertifikato iki 2011 m. liepos 1 d., motyvuojant tuo, kad tai užtikrins didesnę konkurenciją, leis efektyviau panaudoti lėšas.

Atsižvelgdamas į Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas, atsakovas patikslino konkurso sąlygas. Konkurso sąlygos buvo papildytos 13.15 punktu: „Tiekėjas įsipareigoja nuo 2011 m. liepos 1 d. sutarties vykdymui naudoti sertifikuotą pokalbių 1 sekundės tikslumo apskaitos sistemą bei iki 2011 m. liepos 1 d. pateikti tokios sistemos naudojimą tiekėjo veikloje patvirtinančius dokumentus. Tiekėjui nepateikus prašomų dokumentų ir nepradėjus naudoti sertifikuotos pokalbių 1 sekundės tikslumo apskaitos fiksavimo sistemos, sutartis su tiekėju bus nutraukiama“. Konkurso sąlygų 1 priede pateiktos techninės specifikacijos 1 lentelėje 6 punktas buvo papildytas: „Užtikrinti 1 sekundės tikslumo pokalbių apskaitą nuo 2011 m. liepos 1 d.; užtikrinti naudojant sertifikuotą pokalbių apskaitos fiksavimo sistemą nuo 2011 m. liepos 1 d.

Gavęs ir įvertinęs atsakovo patikslinimą, ieškovas pateikė atsakovui pretenziją. Ieškovas pretenzijoje nurodė, kad atsakovo konkurso sąlygų papildymas 13.15 punktu ir ginčijamo pirkimo sąlygų reikalavimo patikslinimas yra neteisėti, nes neatitinka Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, kad tiekėjai, kurie laikosi įstatymų, yra diskriminuojami tiekėjų, kurie nesilaiko įstatymų, pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, kad neįmanoma užtikrinti pokalbių trukmės teisingos laiko apskaitos bei atitinkamai teisingos vartotojo už tai mokėtinos kainos, pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pirkimų tikslą – įsigyti reikalingų paslaugų racionaliai panaudojant pirkimui skirtas lėšas.

Atsakovas ieškovo pretenziją tenkino tik iš dalies. Atsakovas atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą išbraukti konkurso sąlygų 13.15 punktą motyvuodamas tuo, kad Metrologijos įstatymo vykdymą ir vykdymo kontrolę vykdo kitos, nei atsakovas, Lietuvos Respublikos atsakingos institucijos, konkurso sąlygose nustatyti reikalavimai užtikrina lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų laikymąsi, nes visiems tiekėjams taikomi vienodi reikalavimai. Atsižvelgdamas į atsakovo išsakytas pastabas dėl to, kad nėra tokios telefoninių pokalbių laiko apskaitos sistemos, kuri užtikrintų telefoninių pokalbių apskaitą 1 sekundės tikslumu, atsakovas patikslino ginčijamą reikalavimą taip: „Užtikrinti 1 sekundės tikslumo (su maksimalia 4 sekundžių paklaida) pokalbių apskaitą nuo 2011 m. liepos 1 d.; užtikrinti naudojant sertifikuotą pokalbių apskaitos fiksavimo sistemą nuo 2011 m. liepos 1 d.“

Pasiūlymus dalyvauti šiame konkurse pateikė trys tiekėjai AB TEO LT, UAB „EUROCOM SIP“ ir UAB „CSC TELECOM“. Visų šių tiekėjų pasiūlymai atitiko konkurso sąlygų reikalavimus ir buvo vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų (konkurso sąlygų 10.2 punktas). Atsižvelgiant į tai, konkurso laimėtoju buvo pripažintas tiekėjas UAB „CSC TELECOM“. Atsakovas ir trečiasis asmuo 2010 m. lapkričio 9 d. sudarė pirkimo sutartį konkurso rezultatų pagrindu.

Ieškovas AB TEO LT kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, trečiajam asmeniui UAB „CSC TELECOM“, prašydamas pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos skelbto atviro konkurso „Viešosios fiksuoto telefoninio ryšio paslaugos“ sąlygų 13.5 punktą ir 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1 lentelės 6 eilutės reikalavimą; įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją nutraukti konkurso „Viešosios fiksuoto telefoninio ryšio paslaugos“ procedūras.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba perkančiosioms organizacijoms rekomendavo skelbiant fiksuoto telefono ryšio paslaugų pirkimus iš tiekėjų nereikalauti metrologinės patikros sertifikato iki 2011 m. liepos 1 d. Teismas nurodė, kad atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Viešųjų pirkimų elektroninėmis priemonėmis komisija, vadovaudamasi šiuo Viešųjų pirkimų tarnybos pranešimu, 2010 m. birželio 23 d. posėdyje patikslino konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ reikalavimą, nurodydama, kad dalyvaujantys konkurse tiekėjai privalo užtikrinti 1 sekundės tikslumo (su maksimalia 4 sekundžių paklaida) pokalbių apskaitą, naudojant sertifikuotą pokalbių apskaitos fiksavimo sistemą tik nuo 2011 m. liepos 1 d. Dėl to, teismo teigimu, konkurso sąlygos visiškai pagrįstai ir teisėtai buvo papildytos ir 13.15 punktu, nustatančiu tiekėjų pareigą nuo 2011 m. liepos 1 d. sutarties vykdymui naudoti sertifikuotą pokalbių 1 sekundės tikslumo apskaitos sistemą bei iki 2011 m. liepos 1 d. pateikti tokios sistemos naudojimą tiekėjo veikloje patvirtinančius dokumentus. Teismo įsitikinimu, tokie atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atlikti konkurso sąlygų pakeitimai ir papildymai neprieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymui, nes šie pakeitimai ir papildymai suteikė galimybę vykdomame konkurse dalyvauti ne tik tiekėjams, jau pasiūlymų rengimo metu naudojantiems sertifikuotas pokalbių apskaitos sistemas, bet ir tiekėjams, prisiimantiems įsipareigojimą iki 2011 m. liepos 1 d. tokias sistemas turėti, tai neabejotinai užtikrina didesnę tiekėjų konkurenciją ir leidžia efektyviau panaudoti viešajam pirkimui skirtas lėšas. Teismas nesutiko su ieškovo AB TEO LT argumentu, kad aptariamos konkurso sąlygos prieštarauja Metrologijos įstatymui, nes tokios konkurso sąlygos buvo nustatytos atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 19 d. rekomendaciją, kuri nėra pripažinta neteisėta ar nepagrįsta. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme iškelta byla dėl šios rekomendacijos pagrįstumo yra nutraukta, be to, konkursą laimėjęs tiekėjas su atsakovu sudaryta sutartimi nuo 2011 m. liepos 1 d. įsipareigoja atitikti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo reikalavimus. Teismas nurodė, kad jeigu konkurso sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1 lentelės 6 punkto reikalavimas būtų toks, kokio nori ieškovas, šį reikalavimą atitiktų tik vienas konkurse dalyvaujantis tiekėjas, t. y. pats ieškovas. Teismo teigimu, tai patvirtina Valstybinės metrologijos tarnybos 2010 m. kovo 9 d. raštas, kuriame nurodyta, kad į Lietuvos matavimo priemonių registrą įrašytas tik ieškovas AB TEO LT. Teismo įsitikinimu, taip būtų sudaromos sąlygos nepagrįstai riboti konkurenciją, nes toks reikalavimas atimtų galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti viešojo pirkimo sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams, kurie, nors kol kas ir neatitinka Metrologijos įstatymo reikalavimų, tačiau viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu yra pasirengę tokio įstatymo laikytis ir jį atitikti. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą nustatyta, jog atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija visus konkurso sąlygų pakeitimus ir papildymus atliko iki tiekėjų pasiūlymų pateikimo ir tokia atsakovo teisė įtvirtinta Viešųjų pirkimų įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad, nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, vykdydama atvirą konkursą „Viešosios fiksuoto telefoninio ryšio paslaugos“, nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, todėl tenkinti ieškinį nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovo pasirinktas techninės specifikacijos būdas, kai apibūdinami siekiamų įsigyti paslaugų funkciniai reikalavimai, bet tiekėjo pasiūlymo pateikimo momentu nereikalaujama konkrečių sertifikatų, įrodančių tiekėjo atitiktį techninei specifikacijai, užtikrina konkurenciją ir nediskriminuoja tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos teigimu, nepaisant to, kad telefoninio ryšio paslaugoms privalo būti atliktas teisinis metrologinis patvirtinimas, vien dėl to, jog tiekėjas tokio patvirtinimo neturi, tiekėjui nėra draudžiama tokias paslaugas teikti. Lietuvos metrologijos tarnyba, žinodama, jog trečiojo asmens pokalbių trukmei matuoti ir atsiskaityti su abonentais naudojama metrologiškai nepatvirtinta telefoninių pokalbių trukmės sistema, nekonstatavo, kad trečiojo asmens naudojama sistema neužtikrina sekundinės laiko apskaitos, bei neuždraudė trečiajam asmeniui ir toliau naudoti šią sistemą, o tik įpareigojo trečiąjį asmenį kreiptis dėl šios sistemos teisinio metrologinio patvirtinimo. Šiuo atveju atsakovo pasirinktas būdas siekiamų įsigyti paslaugų techninei specifikacijai apibūdinti nereikalaujant konkretaus sertifikato, įrodančio tiekėjo naudojamos pokalbių trukmės sistemos teisinį metrologinį patvirtinimą, pasiūlymo pateikimo momentu, neprieštarauja Metrologijos įstatymo normoms bei atitinkamai nediskriminuoja tiekėjų ir neriboja konkurencijos. Metrologijos įstatymas buvo priimtas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, tarp kurių 2004 m. kovo 31d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/22/EB dėl matavimo priemonių. Svarbu tai, kad 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/22/EB dėl matavimo priemonių elektroninių ryšių sektoriuje naudojamos matavimo priemonės nenurodomos kaip matavimo priemonės, kurioms turi būti taikoma teisinė metrologinė kontrolė. Taigi direktyvos nuostatos, kurios turėjo būti įgyvendintos priimant Metrologijos įstatymą, apskritai nenurodo ir nėra pagrindas aiškinti bei interpretuoti, jog elektroninių ryšių paslaugas teikiančios įmonės turėtų laikytis Metrologijos įstatymo nuostatų ir sertifikuoti programas ir įtaisus, skirtus laiko apskaitai. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 8 punktą konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus pirkimo klausimais, 2010 m. birželio 19 d. pranešime nurodė, jog techninei specifikacijai apibūdinti reikėtų pasirinkti tokį būdą, kad nebūtų reikalaujama iš tiekėjo metrologinės patikros sertifikato. Pažymėtina, kad pirkimo sąlygose nebuvo reikalavimo turėti Valstybinės metrologijos tarnybos sertifikato, o ieškovas nepareiškė reikalavimo teismui dėl tokios sąlygos pripažinimo būtina, todėl apeliacinio skundo argumentacija, kad toks sertifikatas yra būtinas, nėra šio ginčo nagrinėjimo objektas. Ieškovas nenurodo, kaip ginčijamas pirkimo sąlygų patikslinimas turėjo įtakos ieškovo teisių dalyvauti konkurse apimčiai. Elektroninių ryšių įstatymo nuostatomis įtvirtintos sąlygos įmonėms, norinčioms teisėtai vykdyti elektroninių ryšių veiklą, patenkančią į šio įstatymo reguliavimo sritį. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo UAB „CSC TELECOM“ atitinka pirmiau išvardytus reikalavimus ir turi teisę verstis nurodyta veikla. Bylos duomenimis, laimėtojas UAB „CSC TELECOM“ savo veiklą pradėjo 2007 metais ir per visą jo veiklos laikotarpį jam nebuvo surašyta administracinių teisės pažeidimų protokolų arba kitaip nebuvo teisiškai nustatyta, jog šis tiekėjas nesilaiko įstatymų, tarp jų ir Metrologijos įstatymo reikalavimų. Teisėjų kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentus, kad matavimo priemonių naudojimas be patikros užtraukia administracinę ir baudžiamąją atsakomybę, nes trečiasis asmuo nebuvo patrauktas nei administracinėn, nei baudžiamojon atsakomybėn. VPĮ 27 straipsnis numato galimybę tiekėjams kreiptis dėl pirkimo dokumentų paaiškinimų patikslinimų tik iki vokų atplėšimo procedūros, nes po vokų atplėšimo procedūros pirkimo dokumentų reikalavimų patikslinimai, papildymai, pataisymai negalimi. Apeliantas, nesutikdamas su atsakovo atsakyme į apelianto pretenziją pateiktais argumentais ir pastarojo pretenzijos netenkinimu, turėjo pakankamai laiko pasinaudoti VPĮ V skyriuje numatytomis galimybėmis kreiptis į teismą dėl ginčijamų reikalavimų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo. Tačiau apeliantas (ieškovas) pateikė ieškinį dėl ginčijamų pirkimo sąlygų reikalavimų pripažinimo neteisėtais tik įvykus vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūrai ir sužinojus konkursui pateiktų pasiūlymų kainas. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir pareikštus ieškinio reikalavimus sprendė, kad ieškiniu ginčijamos pirkimo sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo, įskaitant Metrologijos įstatymą, normoms, nes sąlygose nenurodyta, kad nėra privaloma laikytis imperatyviųjų įstatymo normų, ir perkančioji organizacija teisės aktų nustatyta tvarka nėra šio įstatymo vykdymo priežiūros įstaiga. Tokios sąlygos užtikrina konkurencijos ir kitų viešojo pirkimo principų laikymąsi viešojo pirkimo metu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, ieškinį tenkinti ir ex officio pripažinti trečiojo asmens ir atsakovo sutartį negaliojančia. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Teismai netinkamai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pakankamai neanalizavo viešųjų pirkimų principų turinio ir šio instituto tikslų. Išimtimi galima laikyti abipusio pripažinimo principą, bet net ir šį principą teismas analizavo netinkamai, nes byloje net nėra ginčo dėl abipusio pripažinimo principo taikymo. Teismas nepripažino viešųjų pirkimo procedūrų pažeidimo ir tinkamai nenustatė to teisinių padarinių. Pirkimo sutartis yra sudaryta su tiekėju, kuris neatitinka imperatyviųjų Metrologijos įstatymo reikalavimų, t. y. naudoja nesertifikuotą pokalbių apskaitos sistemą atitinkamai pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus principus. Dėl to ginčijamų reikalavimų pripažinimas negaliojančiais sudaro pagrindą pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas netinkamai taikė viešųjų pirkimų ginčų sprendimo taisykles. Visų pirma teismo teiginiai, kad ieškovas nesilaikė ieškinio senaties terminų, nepagrįsti, nes įstatymų laikymasis vykdant juose nustatytą ikiteisminę ginčų sprendimų procedūrą negali būti laikomas termino praleidimu. Taip pat pažymėtina, kad teismas neturi teisės įpareigoti perkančiosios organizacijos priimti tam tikrus sprendimus ar jų nepriimti, taip pat neturi teisės koreguoti pirkimo sąlygų savo iniciatyva. Teismas nurodė, kad ieškovas nepareiškė reikalavimo teismui dėl pirkimo sąlygų pripažinimo būtinomis.

2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė viešųjų pirkimų procedūrose galiojančias konkurencijos taisykles. Teismas iš esmės neteisingai vertino atvejus, kada konkurencija yra skatinama, o kada ribojama, dėl to konkurenciją iškraipančius ginčijamus reikalavimus, kurie vienodai leidžia viešajame pirkime dalyvauti tiek įstatymo nesilaikančius tiekėjus, tiek įstatymo laikančius tiekėjus, teismas nepagrįstai pripažino konkurenciją skatinančia priemone. Teismas ignoravo tai, jog tiekėjų negalimumą dalyvauti nagrinėjamame konkurse lėmė jų pačių veiksmai nesiimant priemonių įgyvendinti Metrologijos įstatymo reikalavimus savo veikloje, todėl ta aplinkybė, kad yra tik vienas tiekėjas, kuris savo veikloje įgyvendino šiuos reikalavimus, ir vienintelis gali dalyvauti viešajame pirkime, negali būti laikoma nepagrįsto konkurencinio pranašumo įgijimu. Nustatydamas ginčijamus reikalavimus atsakovas faktiškai atleido tiekėjus nuo imperatyviųjų Metrologijos įstatymo reikalavimų laikymosi. Nors toks atsakovo sprendimas galėjo sudaryti prielaidas didesniam ūkio subjektų skaičiui pateikti savo pasiūlymus, nagrinėjamame viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai negalėjo konkuruoti vienodomis sąlygomis. Toks sprendimas neužtikrino sąžiningos konkurencijos, nes tiekėjai, kurie savo veikloje įgyvendino reikiamus Metrologijos įstatymo reikalavimus, turėjo konkuruoti su tiekėjais, kurie tokių reikalavimų neįgyvendino. Tai, kad praeityje konkursus laimėdavo įstatymų neatitinkantys tiekėjai, negali būti laikoma priežastimi pateisinti šį konkursą.

3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Metrologijos įstatymą. Pirkimo sąlygų reikalavimai pažeidžia imperatyviąsias Metrologijos įstatymo nuostatas. Teismas kaip ginčijamų reikalavimų teisėtumo įrodymu nepagrįstai rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos pranešimu perkančiosioms organizacijoms dėl viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų pirkimo, nes toks pranešimas laikytinas tik Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, kuri nėra skundžiama, Viešųjų pirkimų tarnyba neturi teisės teikti nuomonės dėl Metrologijos įstatymo reikalavimų, be to, neturi teisės atidėti Metrologijos įstatymo taikymo. Tačiau į Valstybinės metrologijos tarnybos nuomonę teismai neatsižvelgė. Pažymėtina, kad nesilaikant metrologinių reikalavimų paslaugų teikėjui sukuriamos galimybės piktnaudžiauti, nes net ir sekundinė paklaida gali lemti didesnes ryšio sąskaitas. Teismas netinkamai nustatė Metrologijos įstatymo ir Elektroninių ryšių įstatymo santykį, nes faktas, kad trečiasis asmuo atitinka Elektroninių ryšių įstatymo reikalavimus, dar nereiškia, kad atitinka ir Metrologijos įstatymo reikalavimus.

4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė kaip nesusijusius su byla argumentus, kad matavimo priemonių naudojimas be patikros užtraukia baudžiamąją ir administracinę atsakomybę, motyvuodamas tuo, jog trečiasis asmuo dėl metrologijos pažeidimų nebuvo patrauktas nei administracinėn, nei baudžiamojon atsakomybėn. Tai nepagrįsta, nes tai, kad asmuo nėra baustas už draudimų pažeidimus, dar nereiškia, kad draudimai jam netaikomi.

Atsiliepimus į kasacinį skundą pateikė atsakovas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija ir trečiasis asmuo UAB CSC TELECOM. Atsiliepimuose iš esmės palaikomi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentai papildomai nurodant, kad teisinis reguliavimas telekomunikacijų įrangos srityje nėra aiškus. Metrologijos įstatymo nuostatose nėra imperatyviai nustatyta tiesioginės prievolės telefoninio ryšio paslaugų teikėjams sertifikuoti jų naudojamas ryšio paslaugų apskaitos sistemas, o šiuo atveju taikytinas Elektroninių ryšių įstatymas, kurio reikalavimus trečiasis asmuo tenkina.

konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

Dėl viešųjų pirkimų teisinio instituto paskirties

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Europos Teisingumo Teismas, kalbėdamas apie viešojo pirkimo procedūrų koordinavimą ES lygmeniu, išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (pvz., 2000 m. spalio 5 d. sprendimas Komisija v. Prancūzija, C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315, 108 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad konkurencijos apsaugą įtvirtina ir Konstitucija, kurios 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvė. Taigi, tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos teisėje konkurencijos apsauga ir skatinimas laikomas saugoma ir ginama vertybe, o pagal pirmiau nurodytą Teisingumo Teismo išaiškinimą konkurencijos užtikrinimas yra viena iš viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo priežasčių. Veiksmingos ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimo viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose siekiama lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) bei kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių nuostatų laikymosi. Suprantama, kad priešinga veiksmingai konkurencijai situacija gali susiklostyti tada, kai ūkio subjektui trukdoma įeiti į rinką, ribojamas galimų paslaugų teikėjų skaičius, rinka nesaugoma nuo monopolijos ar kt. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo tikslai negali būti pasiekti, jei taikant Viešųjų pirkimų įstatymą nebus atsižvelgiama į siekį saugoti ir užtikrinti veiksmingą bei sąžiningą konkurenciją rinkoje.

Konkurencijos užtikrinimo tikslas viešuosiuose pirkimuose atskirai pažymimas inter alia Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Ši nuostata susijusi su Teisingumo Teismo praktikoje plėtojama lygiaverčių standartų doktrina, pagal kurią konkretaus prekę apibūdinančio kriterijaus (pvz., modelis, prekės ženklas, patentas) naudojimas yra išimtinis ir turi būti pateisinamas sutarties dalyko specifika (Direktyvos 2004/18 23 straipsnis) (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1995 m. sausio 24 d. Sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-359/93, Rink. 1995, p. I-157). Taigi, pripažįstama, kad techninės specifikacijos naudojimas gali kelti pavojų konkurencijai, todėl pagal Teisingumo Teismo praktiką jos naudojimas turi būti pateisinamas sutarties dalyko specifika.

Dėl metrologinių reikalavimų reikšmės viešojo pirkimo procedūrų teisėtumui

Viešojo pirkimo metu galiojusios Elektroninių ryšių įstatymo redakcijos 34 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad abonento prašymu viešojo telefono ryšio teikėjai turi sudaryti galimybę abonentui pasirinkti mokėjimo planą, kuriame viešojo telefono ryšio paslaugų apmokestinimas būtų vykdomas naudojant sekundinę apskaitą, išskyrus tuos atvejus, kai viešojo telefono ryšio teikėjas duomenų perdavimo apskaitą vykdo pagal perduotų duomenų kiekį. Taigi, pareiga skaičiuoti pokalbių trukmę sekundės tikslumu priklauso nuo abonento, šiuo atveju perkančiosios organizacijos, reikalavimo.

Metrologijos įstatymo 1 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad šis įstatymas reglamentuoja matavimo vienetus, metrologinį laidavimą ir reguliavimą, matavimo priemonių tiekimą rinkai ir jų naudojimą, teisinę metrologinę priežiūrą, fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas su matavimais susijusiose veiklos srityse. Įstatymas yra taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat įmonių, įsisteigusių Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, filialams Lietuvos Respublikoje (toliau – fiziniai ir juridiniai asmenys). Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rinkai teikiamos matavimo priemonės, skirtos naudoti teisinėje metrologijoje, turi turėti techniniais reglamentais arba kitais teisės aktais nustatytus žymenis ir (arba) ženklus, ir (arba) reikiamus liudijimus (sertifikatus), atitinkančius šio įstatymo, techninių reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir įrodančius atliktą atitikties įvertinimą. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių, energijos, paslaugų kiekį ir vertę tiesioginio pardavimo sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo bei atsiskaitant už suteiktas paslaugas ir prekes, kai nuo jų kiekio matavimo priklauso kaina. Taigi Metrologijos įstatymas nustato paslaugų, įskaitant telefoninio ryšio, teikėjo pareigą turėti reikiamus liudijimus (sertifikatus), atitinkančius šio įstatymo, techninių reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir įrodančius atliktą atitikties įvertinimą. Taigi tuo atveju jeigu abonentas, perkančioji organizacija, pasirenka sekundinę apskaitą, šiai apskaitai naudojamos matavimo priemonės turi būti sertifikuotos pagal Metrologijos įstatymo nuostatas.

Perkančioji organizacija pirkimo sąlygose suformulavo reikalavimą tiekėjui – “užtikrinti 1 sekundės tikslumo (su maksimalia 4 sekundžių paklaida) pokalbių apskaitą nuo 2011 m. liepos 1 d.; užtikrinti naudojant sertifikuotą pokalbių apskaitos fiksavimo sistemą nuo 2011 m. liepos 1 d.“ Vadinasi pagal pirkimo sąlygas iki šios datos nei sekundinės apskaitos nei ją sugebančios vykdyti įrangos sertifikato nebuvo reikalaujama. Šias pirkimo sąlygas, kurios, beje, leido užtikrinti konkurenciją ir racionalų viešųjų išteklių naudojimą, tiekėjas atitiko. Sąlygos nepaneigė metrologinių normų – jos tiesiog nustatė terminą nuo kada būtina sekundinė apskaita ir reikalaujama turėti patvirtinimą apie įrangos atitikimą metrologinėms normoms, taip sudarant galimybę konkuruoti didesniam tiekėjų skaičiui. Taip pat pirkimo sąlygos nustatė teisinius padarinius jei per nustatytą terminą įranga nebūtų sertifikuota, tai yra nutraukiama paslaugų tiekimo sutartis.

Byloje nustatyta, kad Seimo kanceliarijos vykdomą atvirą konkursą „Viešosios fiksuoto telefoninio ryšio paslaugos“ laimėjo konkurso dalyvis, kuris iš pradžių neturėjo, bet vėliau gavo metrologijos sertifikatą. Nors tuo metu iš rinkos dalyvių vienintelis kasatorius turėjo reikiamą sertifikatą, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas, suteikė galimybę vykdomame konkurse dalyvauti ne tik tiekėjams jau pasiūlymų rengimo metu naudojantiems sertifikuotas pokalbių apskaitos sistemas, bet ir tiekėjams, prisiimantiems įsipareigojimą iki 2011 m. liepos 1 d. tokias sistemas turėti: pagal Konkurso sąlygų 13.15 punktą tiekėjui nepateikus prašomų dokumentų ir nepradėjus naudoti sertifikuotos pokalbių 1 sekundės tikslumo apskaitos fiksavimo sistemos, sutartis su tiekėju nutraukiama. Pasiūlymus dalyvauti šiame konkurse pateikė trys tiekėjai, o konkurso laimėtoju buvo pripažintas tiekėjas atrinktas pagal mažiausios kainos kriterijų. Su konkurso laimėtoju 2010 m. lapkričio 9 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Valstybinė metrologijos tarnyba 2011 m. birželio 15 d. konkurso laimėtojui išdavė patikros sertifikatą.

Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirkimo sąlygos neprieštaravo viešųjų pirkimų principams ar kasaciniame skunde nurodytoms imperatyvioms Viešųjų pirkimų įstatymo ir Metrologijos įstatymo nuostatoms.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su Lietuvos apeliacinio teismo praktika

Kasatorius nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje ir byloje TEO LT v. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie SAM priėmė skirtingas nutartis. Kasacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 23 d. sprendimas civilinėje byloje TEO LT v. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nėra kasacijos dalykas šioje byloje. Nurodyta nutartis buvo vertinta kasacine tvarka ir dėl jos priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio mėn. 24 d. nutartis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios bylos ir civilinės bylos TEO LT v. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba skiriasi ratio decidendi, nes bylose konstatuoti skirtingi pirkimo sąlygų reikalavimai: nurodytoje byloje nagrinėjamuose santykiuose tiekėjas netenkino viešojo pirkimo sąlygų reikalavimo, kad tiekėjas pateiktų dokumentus, įrodančius pokalbių trukmės apskaitą 1 sekundės tikslumu. Todėl toje byloje nagrinėjimo dalykas buvo tiekėjo pasiūlymo atitiktis konkurso sąlygoms. Šioje nagrinėjamoje byloje konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad tiekėjas turi “užtikrinti 1 sekundės tikslumo (su maksimalia 4 sekundžių paklaida) pokalbių apskaitą nuo 2011 m. liepos 1 d.; užtikrinti naudojant sertifikuotą pokalbių apskaitos fiksavimo sistemą nuo 2011 m. liepos 1 d.“, ir buvo nagrinėjama ar konkurso sąlyga reikalaujanti nuo 2011 m. liepos 1 d. užtikrinti sekundinę pokalbių apskaitą ir turėti tai patvirtinantį sertifikatą yra tinkama.

Dėl kitų apeliacinės instancijos teismo argumentų

Pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismo nutartyje ar sprendime turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Taigi motyvuota teismo nutartimi galima pripažinti tik tokią nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti apeliacinio skundo argumentai, taip pat nurodyti teismo išvadas pagrindžiantys kiti teisiniai ir faktiniai argumentai.

Vertindama kasacinio skundo argumentus, byloje nustatytus faktus ir taikytiną teisę, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas turi motyvavimo, įskaitant teisinio argumentavimo, trūkumų.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje dėstomi Europos Sąjungos teise pagrįsti argumentai, ne visada siejant juos su bylos faktais. Antai, visas nutarties motyvuojamosios dalies skyrelis skirtas Tarybos 2002 m. gruodžio 16 d. reglamentui (EB) Nr. 1/2003 komentuoti, tačiau tinkamai nepagrindžiama kokią reikšmę tai turi nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių teisiniam vertinimui. Atkreiptinas dėmesys, kad taip pat nutartyje analizuojamas viešojo pirkimo metu nebegaliojusios Europos Bendrijos steigimo („Romos“) sutarties 81 ir 82 straipsnių taikymas, nepaisant to, kad nagrinėjamos nuostatos nebegalioja, jos yra nustatytos kitame teisės akte ir įvardytos kitais numeriais. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, nors Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 19 d. pranešime perkančiosioms organizacijoms išdėstyta rekomendacija nėra privaloma, tačiau tai nereiškia, kad ja vadovautis negalima, tai yra pagrindas laikyti perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinės instancijos teismo vertinimu. Pagal Konstitucijos 67 straipsnio 2 punktą įstatymus Lietuvoje leidžia tik Seimas, o pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį – įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kasacinis teismas pabrėžia, kad nei Konstitucijoje, nei kituose įstatymuose nėra nustatytos Viešųjų pirkimų tarnybos teisės spręsti dėl konkretaus įstatymo nuostatos taikymo sąlygų, įskaitant ir Metrologijos įstatymo taikymo laiko atžvilgiu nustatymą. Be to, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė nesusijusius su byla argumentus, kad matavimo priemonių naudojimas be patikros užtraukia baudžiamąją ir administracinę atsakomybę, motyvuojant tuo, jog trečiasis asmuo dėl metrologijos pažeidimų nebuvo patrauktas tokion atsakomybėn. Taigi teisėjų kolegija pritaria tam, kad jei asmuo nėra baustas už draudimų pažeidimus, tai nereiškia, kad draudimai jam apskritai netaikomi.

Tačiau šie teismo sprendimo motyvavimo trūkumai gali būti pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamus sprendimą ir nutartį tik tada, jei nenuoseklus teisinis argumentavimas bei prieitos išvados lemia esminius civilinio proceso normų pažeidimus ar neteisingą materialinį teisinį rezultatą byloje (CPK 329–330 straipsniai, 340 straipsnio 5 dalis, 346 straipsnis). Kitais atvejais teismo sprendimo motyvavimo trūkumai vertintini kaip proceso normų pažeidimas, nesudarantis pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą ar nutartį (CPK 328 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas naudodamas, nors ir ne visiškai nuoseklius ir vientisus argumentus, vis dėlto priėjo prie teisingų išvadų byloje ir priėmė teisingą nutartį – paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nutaria kasacinį skundą atmesti, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus(CPK 359 str. 1 d.1 p.).

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms kasacinis teismas nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų kaip neturinčių įtakos priimtų teismo sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Trečiasis asmuo atsiliepime į kasacinį skundą reikalauja priteisti atstovavimo išlaidas ir pateikia 10 890 Lt sumokėjimą už advokato paslaugas surašant atsiliepimą į kasacinį skundą patvirtinančius įrodymus. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, pateikto procesinio dokumento teisinio argumentavimo pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir vadovaujantis Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.7, 8.14 ir 11 punktais, už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą trečiajam asmeniui iš ieškovo priteistina 2400 Lt.

Kasaciniame procese valstybė patyrė 32,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jos valstybės naudai priteistinos iš pareiškėjo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš AB „TEO LT“ (j. a. kodas 1212154342400) UAB „CSC TELECOM“ (j.a. kodas 111818067) naudai 2400 (du tūkstančius keturis šimtus litų) Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš iš AB „TEO LT“ (j. a. kodas 1212154342400) 32,20 Lt (trisdešimt du litus 20 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Egidijus Laužikas

Sigita Rudėnaitė