Civilinė byla Nr. 3K-3-490/2011
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00667-2010-9
Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Domus centras“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarčių, kuriomis atmestas kreditoriaus prašymas įpareigoti bankroto administratorių leisti susipažinti su uždarosios akcinės bendrovės „Lartė“ bankroto bylos dokumentais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus teisės susipažinti su dokumentais, susijusiais su bankrutuojančios bendrovės veikla, ir bankroto administratoriaus pareigos teikti informaciją kreditoriams apie bankroto bylos eigą apimties.
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 2 d. nutartimi iškėlė UAB „Lartė“ bankroto bylą, o bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Pajūrio administratorių agentūra“. Kreditorius UAB „Domus centras“ 2010 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti BUAB „Lartė“ administratorių leisti susipažinti su bankrutuojančios įmonės dokumentais. Kreditoriaus įtarimu, įmonės veikla galėjo būti sąmoningai perkelta naujai įsteigtoms įmonėms, o skolos liko UAB „Lartė“.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 11 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Domus centras“ prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad 2010 m. spalio 22 d. BUAB „Lartė“ kreditorių susirinkimas nustatė informacijos teikimo tvarką, t. y. nusprendė, jog informacija apie bankroto bylos eigą kreditoriams ir kitiems asmenims teikiama pagal pareikalavimą raštu per 10 darbo dienų, o kai prašoma papildomos informacijos, kuri nėra susijusi su kreditorių susirinkimo rengimu, informacijos gavėjas turi padengti tiesiogines informacijos rengimo sąnaudas. Teismas pažymėjo, kad šis kreditorių susirinkimo nutarimas yra privalomas visiems kreditoriams ir administratoriui, o pareiškėjas jo neskundžia (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punktas, 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 23 straipsnio 11 punktas). Teismas sprendė, kad kreditoriaus UAB „Domus centras“ 2010 m. spalio 21 d. prašymas bankroto administratoriui leisti susipažinti su UAB „Lartė“ dokumentais negalėjo būti tenkinamas, nes buvo nekonkretus, t. y. kreditorius nenurodė, su kokiais dokumentais nori susipažinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegijos teigimu, pareiškėjas nei 2010 m. spalio 21 d. prašyme administratoriui, nei 2010 m. lapkričio 3 d. kreipdamasis į teismą nenurodė konkrečių dokumentų, su kuriais norėtų susipažinti, todėl prašymas atmestas pagrįstai. Kolegijos nuomone, nėra pagrindo laikyti, kad pažeistos kreditoriaus teisės, nes tuo atveju, jeigu jis būtų kreipęsis į administratorių dėl informacijos pateikimo kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka ir nurodęs konkretų reikalavimą, prašoma informacija būtų pateikta.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu kreditorius UAB „Domus centras“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartis, priimti naują procesinį sprendimą ir įpareigoti BUAB „Lartė“ bankroto administratorių leisti kreditoriui susipažinti su bankrutuojančios bendrovės dokumentais. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai nepagrįstai susiaurino kreditoriaus teisę gauti informaciją. Teismai pripažino, kad kreditoriui gali būti teikiama tik informacija apie bankroto bylos eigą (atliktus procesinius veiksmus – priimtą nutartį, sušauktą kreditorių susirinkimą, kreditorių susirinkimų nutarimus ir kt.), o kita informacija apie bankrutuojančią įmonę, nesusijusi su bankroto bylos eiga, kreditoriams neprieinama. Tačiau, negalėdamas susipažinti su įmonės dokumentais, kreditorius negalėtų pasinaudoti savo teisėmis kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo, reikšti teisme actio Pauliana, efektyviai kontroliuoti administratorių, vertinti jo veiksmų teisėtumą ir pan. Visoms šioms ir su jomis susijusioms kreditoriaus teisėms įgyvendinti būtina tiksli ir išsami informacija, kurios nėra ir negali būti bankroto byloje.
2. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl bankroto administratoriaus pareigos ginti kreditorių teises ir interesus, vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimus bei aktyviai stengtis patenkinti kreditorių reikalavimus; taip pat dėl teismo pareigos užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą. Teismai neatsižvelgė į tai, kad kasatoriaus finansinis reikalavimas sudaro 14,51 proc., o įmonės savininkų, iš kurių vienas yra bankroto iniciatorius, – 78,04 proc. visų patvirtintų reikalavimų, todėl nei jie, nei bankroto administratorius nebuvo linkę atidžiai analizuoti bendrovės veiklą iki bankroto, o kasatorius neturėjo galimybės kelti tyčinio bankroto klausimą kreditorių susirinkime. Tik susipažinęs su visais bankrutuojančio įmonės dokumentais kreditorius gali vertinti, ar nėra tyčinio bankroto požymių, ar bankroto administratorius pagrįstai pateikė tvirtinti kitų kreditorių finansinius reikalavimus. Teismai, turėdami informaciją apie kreditorių balsų pasiskirstymą ir bankrutuojančios bendrovės didžiausių kreditorių susietumą su bendrove, privalėjo apginti mažojo kreditoriaus teisę į teisingą, skaidrų bankroto administravimą.
3. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai nurodė, kad kasatoriaus prašymą administratorius atmetė dėl jo nekonkretumo. Bankroto administratorius atsisakė suteikti informaciją motyvuodamas ne prašymo nekonkretumu, o nuostata, kad kreditorius neturi teisės gauti jokios informacijos, susijusios su bankrutuojančios įmonės veikla ar dokumentais iki bankroto bylos iškėlimo. Kasatoriaus prašymas buvo aiškus, t. y. jis siekė susipažinti su visais dokumentais. Be to, teismai nepagrįstai sprendė, kad informacija būtų buvusi pateikta, jei kasatorius būtų nurodęs konkrečius jį dominusius dokumentus.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas BUAB „Lartė“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
1. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo bankroto procesą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ar jo teisių pažeidimo. Kasatoriaus reikalaujama informacija yra pateikiama kreditoriams bankroto administratoriaus ataskaitoje, kurią tvirtina kreditorių susirinkimas arba teismas. Kreditoriai, norėdami praplėsti jiems teiktinos informacijos apimtį, turi inicijuoti kreditorių susirinkimo sušaukimą ir reikalauti, kad administratorius pateiktų veiklos ataskaitą, kurioje atsakytų į visų kreditorių pateiktus klausimus, taip pat ir apie dominančius sandorius.
2. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl nukrypimo nuo byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros ir kasacinio teismo praktikos. Nagrinėjamu atveju teismai nenustatė bankroto administratoriaus piktnaudžiavimo, nes kasatorius rėmėsi tik savo įžvalgomis, nepateikė jokių konkrečių įrodymų. Bankroto administratorius buvo pateikęs ataskaitą, kurioje nurodė informaciją apie patikrintus bendrovės sandorius, sudarytus per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo teisme. ĮBĮ įtvirtintas privalomas administratoriaus ataskaitos ir kitos informacijos teikimas kreditoriams užtikrina bankroto byloje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde keliamu klausimu dėl bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus teisės gauti informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą ir bankroto administratoriaus pareigos teikti tokią informaciją kreditoriams apimties.
Dėl kreditoriaus teisės gauti informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą įgyvendinimo
Kreditoriai savo teises bankroto procese įgyvendina Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) nustatyta tvarka. Pagal ĮBĮ 21 straipsnį iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. ĮBĮ 23 straipsnio 11 punkte įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punktą bankroto administratorius teikia informaciją kreditoriams kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Toks ĮBĮ nustatytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad kreditoriaus teisė gauti informaciją priklauso nuo kreditorių susirinkimo nutarimų šiuo klausimu ir yra įgyvendinama kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka bei sąlygomis, t. y. būtent kreditorių susirinkimui deleguojama teisė nustatyti, kokia tvarka kreditoriai gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalis), o kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad 2010 m. spalio 22 d. BUAB „Lartė“ kreditorių susirinkime nutarta informaciją apie įmonės bankroto eigą kreditoriams, įmonės savininkui teikti pagal pareikalavimą raštu per 10 darbo dienų, o kai prašoma papildomos informacijos, kuri nėra susijusi tiesiogiai su kreditorių susirinkimo rengimu, informacijos gavėjas turi padengti tiesiogines informacijos rengimo sąnaudas. Iš tokio kreditorių susirinkimo nutarimo turinio matyti, kad informacijos prašančio asmens galimybė gauti jį dominančią informaciją gali būti siejama su pareiga padengti su tuo susijusias išlaidas, o tokios pareigos atsiradimas priklauso nuo prašomos suteikti informacijos pobūdžio. Taigi, esant tokiai informacijos teikimo tvarkai, asmuo, prašantis suteikti informaciją, privalo konkretizuoti jos pobūdį. Prašymas suteikti informaciją privalo būti apibrėžtas ir konkretus, formuluojamas nurodant prašomos suteikti informacijos pobūdį, dominančių duomenų kriterijus ar laikotarpį ir pan., dar ir dėl to, kad būtų įmanoma jį įvykdyti.
Teismai nustatė, kad kasatorius pateikė bankroto administratoriui prašymą susipažinti su bankrutuojančios bendrovės dokumentais, neįvardydamas konkrečių jį dominančių dokumentų, laikotarpio ar pan. Administratoriui prašymą atmetus, kasatorius pateikė teismui prašymą įpareigoti administratorių leisti susipažinti su bendrovės dokumentais, taip pat nedetalizuodamas nei to, kokie dokumentai jį domina, nei laikotarpio ar pan., o prašydamas,,įpareigoti bankroto administratorių leisti kreditoriui UAB „Domus centras“ susipažinti su BUAB „Lartė“ dokumentais“. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai skundžiamais procesiniais sprendimais pagrįstai atmetė šį prašymą dėl jo nekonkretumo. Tokia teismų išvada iš esmės reiškia tai, kad kasatoriaus pateiktas prašymas neatitiko kreditorių susirinkimo nustatytų tokiems prašymams keliamų reikalavimų. Be to, neapibrėžto prašymo suteikti informaciją neįmanoma įvykdyti – impossibilium nulla obligatio est (negalima reikalauti to, kas neįmanoma). Kasatorius, nesutikdamas su tokia teismų išvada, kasaciniame skunde nurodo bendro pobūdžio teiginius dėl kreditorių teisių, būtinybės gauti informaciją ir pan., tačiau iš esmės nepagrindžia savo argumentų, dėl kurių būtų galima pripažinti teismus netinkamai aiškinus bei taikius ĮBĮ nuostatas.
Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, spręsdami dėl kasatoriaus prašymo įpareigoti leisti susipažinti su bankrutuojančios bendrovės dokumentais, nesirėmė kasatoriaus skunde nurodytais argumentais dėl kreditoriaus teisės gauti informaciją apie įmonės veiklą iki bankroto bylos iškėlimo ribojimo, o akcentavo tai, jog kasatoriaus prašymas suteikti informaciją negalėjo būti tenkinamas dėl jo neapibrėžtumo. Teismai, nustatę, kad kasatoriaus prašymas neatitiko kreditorių susirinkime nustatytų tokiam prašymui keliamų reikalavimų, nesprendė dėl kreditoriaus teisės į informaciją apimties. Dėl to atmestini kaip neatitinkantys tikrovės kasacinio skundo argumentai, jog teismai susiaurino kreditoriaus teisę gauti informaciją ir pripažino, kad kreditoriui gali būti teikiama tik informacija apie bankroto bylos eigą, o kita informacija apie bankrutuojančią įmonę neprieinama.
Tokiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis, konstatuoja, kad naikinti ar keisti jas kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatoriaus priteisiamas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 31,55 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš kasatoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Domus centras“ (juridinio asmens kodas 126074425) 31,55 Lt (trisdešimt vieną litą 55 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Birutė Janavičiūtė
Janina Stripeikienė
