Civilinė byla Nr. 3K-3-497/2011
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00171-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija 44.2.1 (S)
2011 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės,,Panevėžio statybos trestas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės,,Panevėžio statybos trestas“ ieškinį atsakovui Pasvalio rajono savivaldybės administracijai dėl 1 388 423 Lt nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Panevėžio statybos trestas“ prašė priteisti iš atsakovo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos 1 388 423 Lt nuostolių atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
Jis nurodė, kad kartu su partneriu UAB „Pasvalio melioracija“ jungtinės veiklos pagrindu dalyvavo atsakovo organizuotame supaprastintame atvirame konkurse dėl projekto „Pasvalio miesto nuotekų tinklų plėtra“ statybos darbų rangovo parinkimo (Nr. 68407). Šio konkurso preliminarioje pasiūlymų eilėje pirmuoju numeriu buvo įrašytas dalyvis UAB,,Pireka“, antruoju – UAB,,Inkomsta“, o trečiuoju – ieškovas su partneriu. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 2 d. įsiteisėjusiu sprendimu patenkino abiejų partnerių ieškinį, panaikino Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2008 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 1 dalį, kuria UAB,,Pireka“ ir UAB,,Inkomsta“ įrašyti į preliminarią pasiūlymų eilę, o 2008 m. lapkričio 26 d. sudarytą sutartį su nugalėtoju UAB,,Pireka“ ir UAB,,Pasvalio vandenys“ pripažino niekine. Teismas nurodė, kad UAB,,Pireka“ pasiūlyta kaina buvo neįprastai maža, pateiktas pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, o UAB,,Inkomsta“ pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, todėl atsakovas, įrašęs šiuos pasiūlymus į preliminarią pasiūlymų eilę, pažeidė lygiateisiškumo principą ir imperatyviąsias teisės normas (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bylos dalį dėl restitucijos taikymo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje, nes byloje buvo nuspręsta dėl uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio vandenys“ teisių ir pareigų – ji buvo rangos sutarties, kurios teisėtumą nagrinėjo teismai, šalis. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimai vėl buvo patenkinti – teismas panaikino Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2008 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 1 dalį, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Pireka“ ir UAB „Inkomsta“ įrašytos į preliminarią pasiūlymų eilę; pripažino, kad 2008 m. lapkričio 26 d. rangos sutartis Nr. ASR-534 „Pasvalio miesto nuotekų tinklų plėtra“ sudaryta neteisėtai, bet jos nepripažino negaliojančia, o perkančiajai organizacijai Pasvalio rajono savivaldybės administracijai paskyrė 150 000 Lt baudą.
Ieškovas teigė, kad jis turėjo būti paskelbtas konkurso nugalėtoju ir rangos sutartis sudaryta būtent su juo, ir ši aplinkybė yra preziumuojama prieš tai nurodytu teismo sprendimu ir jos įrodinėti nebereikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovas nurodė, kad dėl pirmiau nurodytų neteisėtų atsakovo sprendimų patyrė žalos – 1 388 423 Lt nuostolių, kurie susidarė dėl negautų pajamų – pelno ir rangovo ekonomijos sumų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.653 straipsnio 5 dalis, 6.654 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1 dalis); šiuos nuostolius skaičiavo remdamasis 2008 metų kovo mėnesio nustatytais ekonominiais skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvais, pagal kuriuos pelnas sudarė 8 procentus nuo konkurse pasiūlytos 7 859 403,41 Lt kainos be PVM ir užsakovo rezervo sumų, t. y. 628 782 Lt. Ieškovas, remdamasis Statistikos departamento paskelbtais „Inžinerinių statinių“ grupės kainų pokyčių indeksais, kurie laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio iki 2009 m. lapkričio mėnesio (darbų atlikimo metu) buvo minus 10,7, nurodė, kad konkursui pasiūlytų statybos rangos darbų kaina sumažėjo 759 671 Lt ir tai yra jo, kaip rangovo, ekonomija, kurios neteko dėl atsakovo kaltės. Ieškovas pažymėjo, kad 2010 m. kovo 2 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau šią jis atsisakė atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai nuostolių dydį skaičiavo nuo visos pasiūlyme pateiktos kainos, nes jo įsipareigojimų dalis buvo mažesnė. Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad prašymas priteisti negautą 8 procentų dydžio pelną nuo paties ieškovo pasiūlytos kainos galėtų būti vertinamas kaip ieškovo negautos pajamos, kurias galėjo gauti, jeigu būtų pripažintas atsakovo organizuoto konkurso nugalėtoju ir būtų atlikęs sutartimi sulygtus statybos rangos darbus. Tačiau, nurodęs, kad ieškovui neatlikus jokių statybos rangos darbų ir dėl to neturėjus jokių išlaidų, taip pat nesant objektyvių įrodymų, kad atsakovas sutartį būtų sudaręs būtent su ieškovu, teismas sprendė, jog ieškinys grindžiamas prielaidomis, o atsakovo kaltė neįrodyta. Teismas pažymėjo, kad konkurso laimėtojas buvo nustatomas remiantis mažiausios kainos principu, todėl trūkstant lėšų ieškovo pasiūlymas galėjo būti atmestas dėl per didelės kainos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2009 m. birželio 19 d. sprendimu atmetė ieškovų AB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ ieškinį dėl Viešojo pirkimo komisijos sprendimo dalies panaikinimo, sudaryto sandorio pripažinimo niekiniu. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. vasario 2 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2A-207/2010), kuris buvo įsiteisėjęs, buvo panaikinęs šį pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmęs naują sprendimą ir panaikinęs ginčijamą Komisijos sprendimą, sutartį pripažinęs niekine, o bylos dalį dėl restitucijos taikymo perdavęs nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-550-280-2010 pagal ieškovų AB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ ieškinį atsakovams Savivaldybės administracijai ir kt. dėl restitucijos taikymo pripažinus niekine ir panaikinus sutartį. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimu išspręstoje byloje (civilinė byla Nr. 2A-207/2010) pagal pareiškėjo UAB,,Pasvalio vandenys“ prašymą Panevėžio apygardos teismas 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi (civilinė byla Nr. A2-652-544-10) patenkino šį pareiškėjo UAB,,Pasvalio vandenys“ prašymą, atnaujino procesą nurodytoje civilinėje byloje. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi buvo išspręstas civilinių bylų sujungimo klausimas: civilinė byla Nr. A2-652-544-10, kurioje atnaujintas procesas dėl komisijos sprendimo dalies pripažinimo neteisėtu, jo panaikinimo bei niekinio sandorio fakto konstatavimo, buvo sujungta su civiline byla Nr. 2-550-280-2010 dėl restitucijos taikymo, suteikiant byloms vieną bendrą Nr. 2-550-280/2010.
Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs šią bylą, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 2 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą, kuriuo patenkino ieškovų AB „Panevėžio statybos trestas“ bei UAB „Pasvalio melioracija“ ieškinį ir panaikino Komisijos 2008 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 1 dalį, kuria UAB „Pireka“ ir UAB „Inkomsta“ įrašytos į preliminarią pasiūlymų eilę. Teismas pripažino, kad 2008 m. lapkričio 26 d. rangos sutartis Nr. ASR-534 su atsakovu UAB „Pireka“ sudaryta neteisėtai, bet jos nepripažino negaliojančia, o perkančiajai organizacijai atsakovui Savivaldybės administracijai paskyrė alternatyvią sankciją – 150 000 Lt baudą (VPĮ 95² straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi išnagrinėjusi šią civilinę bylą pagal atsakovo Savivaldybės administracijos apeliacinį skundą teismo sprendimą pakeitė, panaikinusi sprendimo dalį, kuria šiam atsakovui buvo paskirta 150 000 Lt bauda, kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Taigi šioje civilinėje byloje susiklostė tokia situacija, kai, nagrinėjant ieškovo AB „Panevėžio statybos trestas“ 2010 m. kovo 19 d. pateiktą ieškinį atsakovui Pasvalio rajono savivaldybės administracijai dėl 1 388 423 Lt nuostolių atlyginimo, kuris buvo grindžiamas įsiteisėjusiame Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 2 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis (civilinė byla Nr. 2A-207/2010), atnaujinus procesą nurodytoje byloje minimas apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir išnagrinėjus bylą pagal ieškovų AB „Panevėžio statybos trestas“ bei UAB „Pasvalio melioracija“ ieškinį dėl Komisijos sprendimo skundžiamos dalies pripažinimo neteisėta, panaikinimo bei niekinio sandorio fakto konstatavimo, šis ieškinys Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu vėl buvo patenkintas (civilinė byla Nr. 2-550-280/2010).
Teisėjų kolegija pripažino nepagrįstais apelianto ieškovo argumentus dėl CK 6.972 straipsnio 1 dalies taikymo, nurodė, kad AB „Panevėžio statybos trestas“ bei UAB „Pasvalio melioracija“ 2008 m. rugsėjo 8 d. sudarytos jungtinės veiklos sutartimi nesuteikta ieškovui veikti abiejų partnerių vardu pateikiant teisme ieškinį perkančiajai organizacijai, teismui taip pat nepateikta įrodymų apie bendrą partnerių sprendimą šiuo klausimu. Priešingai, UAB „Pasvalio melioracija“ yra pareiškusi, kad apie pateiktą nagrinėjamą ieškinį atsakovui Savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo bendrovei nebuvo žinoma, kad prie ieškininio reikalavimo neprisideda ir atsakovui neturi jokių pretenzijų dėl galimų patirtų nuostolių.
Teisėjų kolegija sprendė, kad teismas, nagrinėdamas klausimą, kiek yra pagrįstas tikėtinumas, jog jeigu ne atsakovo neteisėti veiksmai, ieškovas būtų gavęs nurodytą 8 proc. pelną nuo pasiūlytos sumos, bei ekonomiją dėl kainų sumažėjimo, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo ir teisingai įvertino reikšmingas aplinkybes; teismas pagrįstai pabrėžė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas Savivaldybės administracija būtent su ieškovu būtų privalėjęs sudaryti statybos rangos sutartį; teismas teisingai nurodė, kad, remiantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, perkančiajai organizacijai yra suteikta teisė atmesti pasiūlymą tuo atveju, jeigu visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 16 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. lapkričio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2005, paliko galioti žemesnių instancijų teismų sprendimus, kuriais ieškovui buvo priteistas nuostolių atlyginimas, nors ieškovas ir nebuvo pripažintas konkurso nugalėtoju ir su juo nebuvo pasirašyta sutartis. Toks pat ginčas išnagrinėtas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-591/2011, kurioje ieškovui buvo priteistas nuostolių atlyginimas už perkančiosios organizacijos atliktus VPĮ nuostatų pažeidimus, nors ieškovas ir nebuvo pripažintas nugalėtoju ir su juo nebuvo sudaryta sutartis.
2. Teismai pažeidė materialiosios teisės normas. Teismai netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 95 straipsnio nuostatas, nepagrįstai atmetė ieškinį. VPĮ 95 straipsnyje nustatyta, kad jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis įstatymas, nukentėjusi šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Teismų motyvai, kad ieškovas nebuvo paskelbtas konkurso laimėtoju ir statybos rangos darbų neatliko, prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-734/2011, motyvams, kuriais pripažinta, kad tik ieškovas vienintelis atitiko kvalifikacinius reikalavimus, ieškovo pateikta kaina yra reali, atitinka projekto vertę. Dėl to, kad konkurse lieka tik vienintelis tiekėjas, kuris įrašytas į preliminarią pasiūlymų eilę ir kai jo pasiūlymas nėra atmestas ir pasiūlymo kaina neviršija projekto vertės, perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo tuo motyvu, kad jo kaina yra per didelė, nes kitaip būtų pažeisti ikisutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Šios faktinės aplinkybės preziumuotos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-734/2011), todėl jų įrodinėti nebereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-734/2011, panaikino atsakovo sprendimo dalį, kuria UAB,,Pireka“ ir UAB,,Inkomsta“ buvo įrašyti į preliminarią eilę, ir pripažino sudarytą sutartį neteisėta, todėl nebelieka kitų dalyvių, ieškovas turėjo būti pripažintas laimėtoju, rangos sutartis turėjo būti pasirašyta su ieškovu. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-734/2011, taip pat konstatuota, kad UAB,,Pireka“ pasiūlyta kaina yra per maža. Ieškovo pasiūlyta kaina nebuvo per didelė, ji buvo net keliais milijonais mažesnė nei 2008 m. nustatyta projekto vertė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gegužės 28 d. pasitarimo protokole nurodyta, kad projekto vertė yra 10 356 156 Lt. Be to, aiškinant VPĮ 7 straipsnio 4 dalį, matyti, kad atmesti pasiūlymą dėl per didelės kainos galima tik esant įstatyme nustatytai sąlygai ir tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. Teismai nesivadovavo šia teisės norma. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, pažeidė teisės normas, neteisėtai pasirašė sutartį su kitu subjektu, nors privalėjo pasirašyti su ieškovu.
Teismai nevertino priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui padarytos žalos. Teismai tik formaliai konstatavo, kad nuostolių nepadaryta, nes ieškovas neatliko rangos darbų atsakovo interesais, todėl jokio pelno neuždirbo. Tai prieštarauja logikai, nes jeigu ieškovas būtų dirbęs, būtų uždirbęs pelną. Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta realiai jas gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos, t. y. grynasis pelnas. Teismai nevertino šių aplinkybių, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008).
VPĮ nustatytos sąlygos, kad jeigu perkančiajai organizacijai pateikti kainų pasiūlymai yra per dideli, tai tokiu atveju perkančioji organizacija turi teisę pereiti į neskelbiamas derybas ir gali derėtis su tiekėju, atitikusiu kvalifikacinius reikalavimus, todėl neteisėta ir nepagrįsta motyvuoti, kad sutartis su ieškovu nesudaryta ir todėl nėra pagrindo priteisti nuostolių atlyginimą.
Taigi, perkančioji organizacija nesudarė konkurso dalyviams vienodų galimybių dalyvauti konkurse, sudarė pirkimo sutartį, prieštaraujančią imperatyviosioms įstatymo normoms, tai vertintina kaip esminis pažeidimas, todėl ieškovo patirti nuostoliai priteistini. Viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų VPĮ 3 straipsnio nuostatų laikymosi pareiga, bet ir viešųjų tikslų pasiekimo garantas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloja Nr. 3K-3-506/2009). Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus ir reikalauti atlyginti nuostolius, jei tiekėjų pažeistos teisės negali būti apgintos kitomis teisėtomis priemonėmis. Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009).
Teismo argumentai prieštarauja ir CK 6.972 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Kadangi jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta, kad dėl žalos atlyginimo reikalavimo teisė yra numatyta tik konkrečiam partneriui ar abiem partneriams kartu, tai pagal šį straipsnį ieškovas veikia visų partnerių vardu ir turi teisę reikalauti atlyginti visą žalą, o teismui patenkinus ieškinį, žalos dydis būtų paskirstytas tarp partnerių vadovaujantis jungtinės veiklos sutarties ir CK LI skyriaus nuostatomis.
Jeigu šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria ir pateikia įrodymus, pagal kuriuos nuostolių dydis skiriasi, arba jeigu ieškovo pateikti įrodymai prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas. Jeigu teismui nepakanka įrodymų, siekiant įvertinti ir nustatyti žalos dydį, teismas privalėjo skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008).
3. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Teismai pažeidė CPK 177, 178, 180 straipsniuose, 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 185 straipsnyje, 197, 250 straipsniuose įtvirtintą imperatyviąją teismo pareigą ištirti, įvertinti ir pasisakyti dėl visų pateiktų į bylą įrodymų, jų nevertino visų įrodymų kontekste, įrodymus aiškino netinkamai, sprendimas ir nutartis paremti prielaida, kad atsakovas nebūtų sudaręs su ieškovu sutarties. Be to, sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų) (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo skundžiamus teismų nutartį ir sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-734/2011, sukurto precedento. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-734/2011, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme priimtas Pasvalio rajono savivaldybės administracijos kasacinis skundas (Nr. CIK-773/2011).
Priešingai negu teigia kasatorius, nei Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-550-280/2010, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-734/2011, nekonstatuota faktinių aplinkybių, kurias nurodė kasatorius. Nei sprendime, nei nutartyje iš viso nepasisakoma dėl konkurso dalyvio – ieškovo – atitikties minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams. Nutartyje nekonstatuota, kad esą kasatoriaus pasiūlyta kaina yra reali, atitinka projekto vertę. Teismai nepasisakė ir nepriėmė jokio sprendimo dėl konkurso tęstinumo ir prievolės atsakovui sudaryti naują pasiūlymų eilę su ieškovo pasiūlymu pirmoje vietoje.
2. Dėl nukrypimo nuo teismų suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasatoriaus nurodytos civilinės bylos Nr. 3K-3-623/2005, kurioje 2005 m. lapkričio 30 d. buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir ratio decidendi yra visiškai skirtingi.
Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2A-591/2011, kurioje 2011 m. gegužės 3 d. priimta nutartis, ir šios nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės esmingai skiriasi, nesutampa jų ratio decindendi.
3. Dėl materialiosios teisės normų taikymo ir aiškinimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką (2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2007), taikant VPĮ 123 straipsnio (naujos redakcijos VPĮ – 96 straipsnio) nuostatas dėl žalos atlyginimo žalos (negautų pajamų) priteisimui vien perkančiosios organizacijos (atsakovo) neteisėtų veiksmų konstatavimo nepakanka. Ieškovas privalo įrodyti, kad būtent dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų tiekėjas patyrė žalos (negavo pajamų). Taigi ieškovas privalo įrodyti, kad jeigu perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų nebūtų, jis būtų paskelbtas konkurso laimėtoju. Ieškovas kasaciniame skunde iš esmės kvestionuoja žemesnių instancijų teismų nustatytą faktinę aplinkybę, t. y. kasacinį skundą grindžia ne CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.
Ieškovo pasiūlymas bet kuriuo atveju privalėjo būti atmestas dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, viršijančios atsakovo turimą konkurso biudžetą. Byloje esantis Vyriausybės 2008 m. gegužės 28 d. pasitarimo protokolas Nr. 34 – ne imperatyvusis teisės aktas ir teisės šaltinis, o tik rekomendacijos galutiniams paramos gavėjams imtis visų priemonių darbo grupės siūlymams įgyvendinti. Visas projektas buvo finansuojamas iš esmės tik iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos.
Jeigu atsakovas nuspręstų pasinaudoti savo teise nuo ginčijamo konkurso pereiti prie neskelbiamų derybų, atsakovas privalėtų į šias neskelbiamas derybas kviesti visus Konkurso sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius tiekėjus.
Ieškovas neįrodė esminio civilinės atsakomybės elemento: priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų sprendimų (veiksmų) ir ieškovo tariamų nuostolių dėl neva neteisėto rangos sutarties su ieškovu nesudarymo.
4. Dėl žalos dydžio. Ieškovo teiginiai dėl neva egzistavusios galimybės uždirbti 8 procentų pelną ir gauti naudos iš rangovo ekonomijos yra tik tariami – ieškovas šių pajamų gauti neturėjo jokių galimybių, nes pasiūlė per didelę, atsakovui nepriimtiną kainą.
5. Dėl ieškovo teisės paduoti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Sistemiškai aiškinant 2008 m. rugsėjo 8 d. AB,,Panevėžio statybos trestas“ ir UAB,,Pasvalio melioracija“ sudarytos jungtinės veiklos sutarties 4 straipsnio 4.1, 4.2 dalių nuostatas, matyti, kad būtent atsakingas partneris UAB,,Pasvalio melioracija“ turi subjektinę teisę pateikti ieškinį dėl neva padarytos žalos atlyginimo dėl rangos sutarties nepasirašymo, nes būtent jam pagal Sutarties 4 straipsnio 4.2 dalies 4 punktą suteikta teisė pasirašyti sutartį su užsakovu. Taigi ieškovas netgi neturi ir neturėjo subjektinės teisės pasirašyti rangos sutartį su atsakovu, juolab neturi subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą dėl nesudarytos rango sutarties. Pagal Sutartį ir CK 6.972 straipsnio 1 dalį būtent atsakingas partneris UAB,,Pasvalio melioracija“ gali būti tinkamas ieškovas pareiškiant ieškinį dėl neva padarytos žalos atlyginimo.
Be to, nors pagal VPĮ 5 straipsnio 2 dalį paraišką arba pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė, priešingai negu teigia ieškovas, kiekvienas iš ūkio subjektų grupės narių VPĮ 2 straipsnio 26 dalyje nustatytą tiekėjo sąvoką atitinka ne visiškai, bet tik iš dalies, nes atskiri grupės nariai, galėdami pateikti pasiūlymą savo vardu, nebūtų suinteresuoti sudaryti jungtinės veiklos sutartį su kitais partneriais ir dalytis su jais ekonomine nauda. Ieškovas neturi savarankiško tiekėjo statuso, taigi ir neturi teisės savarankiškai ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir reikalauti atlyginti žalą ir už save, ir už atsakingą partnerį.
6. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Teismai laikėsi įrodinėjimo taisyklių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Kai teismo sprendimo motyvai neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008).
k o n s t a t u o j a :
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų kaip būtinos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos
Ginčuose dėl žalos, kildinamos iš viešųjų pirkimų santykių, galioja bendrosios įstatymų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, nuostatos ir juos aiškinančios teismų praktikos taisyklės. Perkančiosios organizacijos atsakomybė už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus yra deliktinė civilinė atsakomybė, atitinkamai prievolei konstatuoti būtina bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų visuma.
Kasatorius perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų šioje byloje neįrodinėjo, nes jie buvo konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, turinčiais prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai: ieškinio pareiškimo metu galiojo Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovų akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Pasvalio melioracija“ ieškinį atsakovui Pasvalio rajono savivaldybės administracijai dėl Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos sprendimo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo bei niekinio sandorio fakto konstatavimo (tretieji asmenys: uždaroji akcinė (bendrovė „Pireka“, UAB „Inkomsta“, uždaroji akcinė bendrovė „Pasvalio vandenys“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra), kuriuo buvo panaikintas supaprastinto atviro konkurso dėl projekto „Pasvalio miesto nuotekų tinklų plėtra“ statybos darbų rangovo parinkimo Viešojo pirkimo komisijos 2008 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. 1, kuriuo UAB,,Pireka“ ir UAB,,Inkomsta“ įrašyti į preliminarią pasiūlymų eilę, o 2008 m. lapkričio 26 d. sudaryta sutartis su konkurso nugalėtoju UAB,,Pireka“ ir UAB,,Pasvalio vandenys“ pripažinta niekine. Teismas tokį sprendimą priėmė konstatavęs, kad UAB,,Pireka“ pasiūlyta kaina buvo neįprastai maža, pateiktas pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, o UAB,,Inkomsta“ pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, todėl perkančioji organizacija, įrašiusi šiuos pasiūlymus į preliminarią pasiūlymų eilę, pažeidė lygiateisiškumo principą ir imperatyviąsias teisės normas (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Analogiškos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės buvo konstatuotos procesą byloje atnaujinus priimtuose Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartyje.
Remdamasis nurodytais teismų sprendimais ieškovas teigė, kad jis turėjo būti paskelbtas konkurso nugalėtoju ir rangos sutartis turėjo būti sudaryta būtent su juo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3 496 /2011, panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas ieškinys – panaikinta Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2008 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 1 dalis, kuria UAB „Pireka“ ir UAB „Inkomsta“ įrašytos į preliminarią pasiūlymų eilę, bei pripažinta, kad 2008 m. lapkričio 26 d. rangos sutartis Nr. ASR-534 „Pasvalio miesto nuotekų tinklų plėtra“ sudaryta neteisėtai, bet ji nepripažinta negaliojančia. Ieškovų AB „Panevėžio statybos trestas“ ir UAB „Pasvalio melioracija“ ieškinys atsakovui Pasvalio rajono savivaldybės administracijai dėl Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2008 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 1 dalies, kuria UAB „Pireka“ ir UAB „Inkomsta“ įrašytos į preliminarią pasiūlymų eilę, panaikinimo bei niekinio sandorio fakto konstatavimo atmestas.
Nurodytos aplinkybės reiškia, kad neteko galios teismų sprendimai, kuriais kaip prejudiciniais kasatorius grindė perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartyje konstatuota, kad perkančiosios organizacijos sprendimas dėl tiekėjo UAB,,Pireka“ paraiškos vertinimo yra teisėtas, UAB „Pireka“ teisėtai pripažinta konkurso laimėtoja ir su ja teisėtai sudaryta viešojo pirkimo sutartis.
Taigi, kasatoriaus ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės, kad perkančioji organizacija neteisėtai sudarė viešųjų darbų pirkimo sutartį ne su juo, o su atsakovais, paneigtos prejudicine kasacinio teismo nutartimi. Tuo pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų kaip būtinos civilinės atsakomybės prievolės sąlygos. Dėl to kiti kasacinio skundo argumentai, susiję su negautų pajamų fakto įrodinėjimu, nenagrinėjami, kaip neatitinkantys įstatyme nustatytų reikalavimų kasacijos pagrindams, nes negali turėti įtakos bylos sprendimo iš esmės teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nepaisant to, jog teismų procesinių sprendimų motyvacija iš dalies keistina, iš esmės teismų sprendimai teisingi ir paliktini nepakeisti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme
Kasacinis teismas turėjo 23,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. gruodžio 9 d. pažyma. Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš kasatoriaus akcinės bendrovės,,Panevėžio statybos trestas“.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovo akcinės bendrovės,,Panevėžio statybos trestas“ (j. a. k. 147732969) 23,50 Lt (dvidešimt tris litus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Egidijus Laužikas
Sigita Rudėnaitė
