Dėl asmeninio testamento patvirtinimo

Civilinė byla Nr. 3K-7-29/2010 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 34.4.7.2; 128.20

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės, Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys V. M., R. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas pareiškimo dėl asmeninio testamento patvirtinimo padavimo teismui termino ir nagrinėjimo teisme tvarkos klausimas. Pareiškėja V. M. 2009 m. sausio 29 d. pateikė teismui pareiškimą dėl B. M., mirusio 2008 m. sausio 31 d., 2008 sausio 6 d. sudaryto asmeninio testamento patvirtinimo, kuriuo visas turtas paliktinas pareiškėjai. Teismas, nurodydamas, kad pareiškimas nepasirašytas, atsisakė jį priimti. Vėlesnius pareiškimus dėl asmeninio testamento patvirtinimo teismas taip pat atsisakė priimti kaip neatitinkančius įstatyme procesiniams dokumentams nustatytų reikalavimų; pareiškėja 2009 m. birželio 3 d. dar kartą kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškimas neatitinka šio procesinio dokumento turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų – pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2008 m. sausio 6 d. asmeninį testamentą surašė B. M.. Be to, teismas konstatavo, kad pareiškėja yra praleidusi CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pareiškimui paduoti (terminas baigėsi 2009 m. sausio 31 d.). Teismas laikėsi nuomonės, kad CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas yra procesinis, todėl analizavo, ar jį pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių ir ar nėra pagrindo jo atnaujinti. Išnagrinėjęs pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis, teismas nepripažino jų svarbiomis ir termino neatnaujino.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad prašymas patvirtinti asmeninį testamentą nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka. Pagal šią tvarką pareiškimo priėmimo procedūrai netaikomos CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatos dėl procesinių dokumentų trūkumų šalinimo bei prašymo priėmimo terminų. Jeigu prašymas dėl teismo leidimo išdavimo neatitinka procesiniam dokumentui keliamų turinio reikalavimų ir (ar) nepridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, ar procesinių dokumentų priedai neatitinka CPK 114 straipsnio 1 dalies reikalavimų, teismas, pagal įstatymo analogiją taikydamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nutartimi atsisako priimti prašymą. Tačiau, teisėjų kolegijos teigimu, ši taisyklė neturėtų būti taikoma formaliai ir teismas neturėtų atsisakyti priimti pareiškimo dėl nedidelių, lengvai pašalinamų trūkumų. Dėl to kolegija sutiko su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog pareiškėja nepateikė bylos išnagrinėjimui būtinų įrodymų, turėjo ne formaliai vadovautis įstatymu ir atsisakyti priimti pareiškimą, o juos pareikalauti. Nepaisant to, kolegijos nuomone, CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas asmeniniam testamentui pateikti tvirtinti yra naikinamasis. Pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo teismui buvo pateiktas 2009 m. birželio 3 d.; asmuo, kurio asmeninį testamentą prašoma patvirtinti, mirė 2008 m. sausio 31 d. Taigi kolegija sprendė, kad asmeninis testamentas, kurį prašoma patvirtinti, jau yra netekęs galios, todėl prašymo dėl tokio testamento patvirtinimo nagrinėjimas nebegali sukelti jokių teisinių padarinių, ir pripažino, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja V. M. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl pareiškimo priėmimo nagrinėti iš naujo Kaišiadorių rajono apylinkės teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl procesinių dokumentų trūkumų šalinimo nagrinėjant pareiškimą suprastinta proceso tvarka. Kasatorė nurodo, kad pirmą kartą dėl asmeninio testamento patvirtinimo ji kreipėsi CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatytu terminu, tačiau teismas grąžino pareiškimą kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų. Pašalinusi trūkumus, kasatorė keletą kartų iš naujo kreipėsi į teismą, tačiau teismas nurodydavo papildomus trūkumus ir atsisakydavo priimti pareiškimą. Kasatorė mano, kad pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo klausimą sprendė formaliai. Teismas, kasatorės nuomone, šiuo atveju turėjo būti aktyvus, nes ji savo jėgomis šalino trūkumus, tačiau vis tiek nesugebėjo gauti informacijos dėl tikslios suinteresuotų asmenų gyvenamosios vietos. Be to, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į CK 5.31 straipsnio nuostatą ir ne atsisakyti priimti pareiškimą, o reikalauti iš kasatorės papildomų duomenų, įrodymų ir pan. Kasatorė daro išvadą, kad termino pareiškimui pateikti nepraleido, nes pirmąjį pareiškimą pateikė CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatytu terminu, o pakartotinai pareiškimus buvo priversta pateikti dėl pirmosios instancijos teismo veiksmų, jo pasirinkto veikimo būdo ir netinkamo CPK XXXIX skyriaus normų taikymo.

2. Dėl įrodinėjimo nagrinėjant pareiškimus suprastinto proceso tvarka. Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CPK 581 straipsnio, 582 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, pažeidė CPK 179 straipsnio 2 dalies, 443 straipsnio 8 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, nurodė, kad kasatorė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog asmeninį testamentą surašė B. M. Kasatorė mano, kad šis argumentas negalėjo būti pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą. Kadangi nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad testamentą surašė B. M., tai kasatorė nurodė, jog yra liudytojas, žinojęs apie tokio testamento sudarymą. Dėl to iškilus ginčui teisme, teismas turėjo galimybę tirti įrodymus CPK 176-220 straipsniuose nustatyta tvarka žodinio bylos nagrinėjimo metu. Taigi teismas ir ypatingosios teisenos byloje turėjo būti aktyvus ir imtis visų priemonių išaiškinti bylos aplinkybėms, nes šis trūkumas galėjo ir turėjo būti pašalintas bylos nagrinėjimo metu.

3. Dėl CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino. Apeliacinės instancijos teismas atmetė kasatorės atskirąjį skundą tuo motyvu, kad yra praleistas CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas. Kasatorė mano, kad šioje teisės normoje nustatytas terminas yra ieškinio senaties terminas, taigi jam turi būti taikomos CK VII skyriaus nuostatos. Be to, kasatorė CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino materialiosios teisės prasme nėra praleidusi – pirmąjį pareiškimą dėl asmeninio testamento tvirtinimo pateikė laiku. Atsižvelgiant į supaprastinto proceso ypatumus ir CK 5.31 straipsnio 4 dalies prasmę, esant procesiniams prašymo trūkumams ir trūkumus pašalinus, turėtų būti laikoma, kad pareiškimas buvo pateiktas pradinio jo pateikimo dieną.

4. Dėl teisės kreiptis į teismą pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su kasatorės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, nes turėjo pareikalauti papildomų įrodymų, t. y. pareikalauti pašalinti trūkumus. Kasatorės nuomone, dėl tokio pirmosios instancijos teismo padaryto proceso normų pažeidimo pareiškėjai buvo atimta galimybė kreiptis į teismą su pakartotiniu pareiškimu CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatytu terminu.

Atsiliepimų į kasacinį skundą įstatyme nustatytu terminu negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl asmeninio testamento paskirties ir pateikimo tvirtinti teismui termino

Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji; po testatoriaus mirties jų pagrindu testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. šie testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius (CK 5.28 straipsnis). Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Tiek asmeninio testamento instituto, tiek ir oficialiųjų testamentų paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatant imperatyvius testamento sudarymo reikalavimus, siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje T. V. v. Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3k-3-581/2004). Taigi įstatymų leidėjas kiekvienam veiksniam asmeniui užtikrindamas teisę ir nustatydamas imperatyvius reikalavimus asmeninio testamento turiniui, nustato imperatyvius reikalavimus ir jo patvirtinimui – asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą – ne vėliau kaip per metus po testatoriaus mirties – buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą ir kiti įpėdiniai, kurių teises šis testamentas suvaržo, gali naudotis visomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams.

Pirmosios instancijos teismas CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pareiškimui dėl asmeninio testamento patvirtinimo teismui pateikti pripažino atnaujintinu, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.117 straipsnio 4 dalis); apeliacinės instancijos teismas šį terminą pripažino naikinamuoju, kuris negali būti teismo atnaujintas (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje teisėje nustatyti terminai apibrėžia subjektinių teisių atsiradimą ir pasibaigimą, taip užtikrinamas civilinių teisių santykių aiškumas ir stabilumas. CK bendrosiose nuostatose nustatyta, kad terminai gali būti atnaujinamieji, įgyjamieji ir naikinamieji (CK 1.117 straipsnio 3 dalis). Atnaujinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali jį atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.117 straipsnio 4 dalis), todėl civilinės teisės ir pareigos tokiam terminui suėjus negrįžtamai nesibaigia. Tai reiškia, kad teismas, esant suinteresuoto asmens prašymui ir atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali suinteresuoto asmens nurodytas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą civilinėms teisėms įgyvendinti. Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta civilinės teisės ar pareigos (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Tai reiškia, kad naikinamasis terminas nustato civilinių teisių ar pareigų galiojimo ribas, t. y. naikinamasis terminas neturi atgręžtinės galios – suėjus šiam terminui, teisės ir pareigos baigiasi nuo to momento, pagal kurį yra apibrėžtas terminas, tačiau teisės ir pareigos, įgytos iki šio termino ribos, yra išsaugomos. Paprastai įstatyme naikinamieji terminai nustatomi tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti visuomenei turinčius reikšmės interesus, įstatymu reglamentuotas civilinio teisinio santykio dalyvių teises, civilinių santykių stabilumą.

Minėta, kad tiek oficialusis, ties asmeninis, perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, testamentas sukuria paveldėjimo teisinius santykius (teisę paveldėti) nuo palikėjo mirties; asmeninis testamentas, kuris nustatyta tvarka nebuvo perduotas saugoti, paveldėjimo teisę sukuria tik ne vėliau kaip per vienerius metus pateikus jį teismui ir šiam jį patvirtinus. Taigi įstatyme nustatytas terminas, iki kada asmeninis testamentas turi būti pateiktas tvirtinti teismui, yra įstatymu nustatytos paveldėjimo teisės pagal asmeninį testamentą įgijimo ribos. Įstatyme nenurodyta galimybės šį terminą pratęsti, nes tokio termino atnaujinimas sukurtų paveldėjimo teisinių santykių neapibrėžtumą, nestabilumą, pažeistų kitų paveldėtojų, kurie pagal įstatymo nuostatas turi palikimą priimti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties, teises. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinės instancijos teismo argumentais, konstatuoja, kad CK 5.31 straipsnio 4 dalyje nustatytas vienerių metų terminas asmeniniam testamentui pateikti teismui tvirtinti yra naikinamasis ir jam pasibaigus negali būti teisme priimtas ir patvirtintas. Nustatytu terminu nepateiktas teismui tvirtinti asmeninis testamentas netenka teisinės reikšmės ir nesukuria teisinių padarinių.

Dėl pareiškimo, pateikto teismui patvirtinti asmeninį testamentą, trūkumų šalinimo ir tvirtinimo tvarkos

Teismas prašymus dėl asmeninio testamento patvirtinimo nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka ir juos tvirtina pagal CPK 579-582 straipsnio nuostatas. Šia teisena nagrinėtini prašymai turi atitikti bendruosius proceso dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 443 straipsnio 2 dalis, 581 straipsnis, 111 straipsnio 1, 2 dalys, 113 straipsnio 1, 3 dalys). Prie prašymų turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant pareiškimo klausimą (CPK 581 straipsnis). Ypatingosios teisenos proceso normos neriboja teismo teisės taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, todėl tuo atveju, kai, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nustato formalius paduoto procesinio dokumento trūkumus, kuriuos prašymą pateikęs asmuo gali objektyviai pašalinti, turėtų sudaryti galimybę asmeniui juos pašalinti – nurodyti visus trūkumus ir nustatyti pakankamą terminą jiems pašalinti (CPK 115 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. notarė J. Šukienė, M. K., kt., bylos Nr. 3K-3-76/2009; 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje H. P. v. notaras E. Sutkus, antstolis A. Selezniovas, kt., bylos Nr. 3K-3-477/2008)

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. notarė J. Šukienė, M. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-76/2009; 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje K. J. v. G. J., antstolis A. Balsevičius ir kt., bylos Nr. 3K-3-18/2005). CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės; CPK 582 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas supaprastinto proceso tvarka dėl faktų patvirtinimo, gali įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, taip pat turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva. Vadovaudamasi aptartomis teisės normomis, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatęs pateikto pareiškimo formalius trūkumus, turi taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Nagrinėdamas pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, teismas privalo būti aktyvus ir siekdamas visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes, rinkti ir tirti CPK 176-220 straipsniuose nustatyta tvarka visus įrodymus, turinčius reikšmės bylos aplinkybių nustatymui – priklausomai nuo bylos aplinkybių, pripažinęs, kad reikia apklausti pareiškėją, suinteresuotus asmenis ar liudytojus, skirti byloje ekspertizę ir pan., teismas gali skirti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka (CPK 582 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo prašymo dėl asmeninio testamento tvirtinimo priėmimo klausimą spręsti vien formaliai ir atsisakyti priimti prašymą dėl lengvai pašalinamų trūkumų, ir sutiko su kasatorės atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas galėjo ištaisyti pareiškimo trūkumą, pareikalaudamas papildomų įrodymų (CPK 582 straipsnio 3 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į aplinkybę, kad kasatorė pirmą prašymą, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti dėl formalių trūkumų, pateikė per įstatymo nustatytą terminą, nurodė, jog kasatorė prašymą pateikė, praleidusi naikinamąjį terminą, ir dėl to atsisakė tenkinti atskirtąjį skundą.

Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl formaliųjų pareiškimo trūkumų šalinimo, pažymi, kad išvada itin reikšminga šios bylos kontekste dėl to, jog įstatyme yra nustatytas naikinamasis terminas pareiškimui dėl asmeninio testamento patvirtinimo paduoti ir, formaliais pagrindais atsisakant priimti pareiškimą, asmuo praranda teisę į teisminę gynybą, nes, pasibaigus vienerių metų terminui, asmeninis testamentas netenka teisinės reikšmės ir negali būti teismo patvirtintas. Atsižvelgdamas į aptarto instituto paskirtį, svarbą ir sukuriamus teisinius padarinius, teismas neturi varžyti suinteresuoto asmens procesinių teisių vien formaliais pagrindais.

Iš pridėtose civilinėse bylose priimtų pirmosios instancijos teismo nutarčių matyti, kad 2009 m. sausio 29 d. kasatorės pateiktą pareiškimą teismas 2009 m. vasario 3 d. nutartimi atsisakė priimti dėl to, kad jis buvo nepasirašytas; 2009 m. vasario 26 d. pateiktą pareiškimą teismas 2009 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė priimti dėl to, kad kasatorė nepateikė mirties liudijimo originalo, o pateikta kopija nustatyta tvarka nepatvirtinta ir nenurodyti suinteresuoti asmenys; 2009 m. gegužės 6 d. pateiktą pareiškimą teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė priimti dėl to, kad nepateikta asmeninio testamento originalo ir kitų rašytinių (santuokos ar ištuokos liudijimų) įrodymų nustatyta tvarka patvirtintų kopijų; visose trijose nutartyse nurodyta, kad kasatorė, ištaisiusi trūkumus, gali pakartotinai pareiškimu kreiptis į teismą, nors akivaizdu, kad kiti pareiškimai bus pateikti praleidus naikinamąjį terminą; šioje byloje 2009 m. birželio 3 d. pateiktą pareiškimą teismas 2009 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti dėl to, kad kasatorė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad asmeninį testamentą surašė testatorius ir kad kasatorė praleido terminą tokiam pareiškimui pateikti. Taigi, visose pirmosios instancijos teismo priimtose nutartyse, kuriomis atsisakyta priimti kasatorės pareiškimą, nurodyti skirtingi procesiniai pareiškimo trūkumai, kurie, taikant procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, yra ištaisomi. Pirmiau aptartų teisės normų kontekste tokių pirmosios instancijos teismo nutarčių priėmimas neatitinka civilinio proceso tikslų ir pagrindinių principų (CPK 2, 8 straipsniai), nes suvaržo kasatorės teisę į įstatymo garantuotą teisę į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytų esminių proceso teisės pažeidimų nepašalino, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su kasatorės argumentais dėl pareiškimo pateikimo termino ir teisės į teisminę gynybą, nurodo, kad pareiškėja, 2009 m. sausio 29 d. pateikdama prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, įgyvendino teisę į teisminę gynybą per įstatymo nustatytą terminą ir pirmosios instancijos teismas, laikydamasis proceso teisės normų reikalavimų, turėjo nustatyti terminą pareiškimo trūkumams šalinti. Keturis kartus formaliais pagrindais atsisakydamas priimti pareiškimą, teismas suvaržė pareiškėjos teisę į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis). Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija, konstatuodama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė 2009 m. vasario 3 d., 2009 m. kovo 3 d., 2009 m. gegužės 11 d., 2009 m. birželio 8 d. nutartis, pažeisdamas esmines proceso normas ir jose nustatytus civilinio proceso principus, o apeliacinės instancijos teismas šių trūkumų neištaisė, naikina nurodytas pirmosios instancijos teismo nutartis ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti pareikšto teismui pareiškimo priėmimo klausimą. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad kasatorė, per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikdama prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, nepraleido įstatyme nustatyto naikinamojo termino, ir jos teisė į teisminę gynybą turi būti ginama, t. y. pripažintina, kad kasatorė nepažeidė vienerių metų termino kreiptis į teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir kad teismas, klaidingai motyvuodamas šiuo teisiniu pagrindu, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė aptartas proceso teisės normas, padarė esminių proceso teisės normų pažeidimų ir be teisėto pagrindo suvaržė kasatorės teisę į teisminę gynybą, todėl priimtos nutartys naikintinos ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškimo priėmimo klausimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 3 d., 2009 m. kovo 3 d., 2009 m. gegužės 11 d., 2009 m. birželio 8 d. nutartis ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui spręsti V. M. pareiškimo priėmimo klausimą

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius

Birutė Janavičiūtė

Janina Januškienė

Česlovas Jokūbauskas

Sigita Rudėnaitė

Vincas Verseckas