Dėl vykdymo išlaidų priteisimo

(S) Civilinė byla Nr. 3K-3-54/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

122.1; 102

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Baranausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Grabinsko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „G4S Lietuva“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. Z. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo; suinteresuoti asmenys – UAB „Ejava“ (skolininkas), UAB „G4S Lietuva“ (išieškotojas).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (antstolis A. Z.) prašė priteisti iš suinteresuoto asmens UAB „G4S Lietuva“ (išieškotojo) vykdymo išlaidas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, apeliacinis procesas byloje buvo nutrauktas pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 5 dalį (kai apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą terminą jam paduoti). Suinteresuotas asmuo ginčija apeliacinio proceso nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir priteisė iš suinteresuoto asmens UAB „G4S Lietuva“ antstoliui 309 Lt vykdymo išlaidų.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „G4S Lietuva“ atskirąjį skundą, 2009 m. spalio 8 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus terminą, nustatytą jam paduoti, ir neprašoma šio termino atnaujinti. Pagal CPK 73 straipsnio 3 dalį metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita. Pagal CPK 74 straipsnio 6 dalį procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 9 d. nutartis atskiruoju skundu galėjo būti skundžiama per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pirmosios instancijos teismo nutarties nuorašą apeliantas UAB „G4S Lietuva“ gavo 2009 m. birželio 19 d. (b. l. 22), todėl septynių dienų terminas atskirajam skundui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo 2009 m. birželio 20 d. 00.00 val. Paskutinė septintoji diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2009 m. birželio 26 d. 24.00 val. Apelianto atskirajame skunde esantis spaudas patvirtina, kad skundas Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas 2009 m. birželio 29 d., t. y. praleidus nustatytą terminą. Pažymėtina, kad ant voko, kuriame buvo pateiktas atskirasis skundas su priedais (b. l. 48), nėra jokio pašto spaudo ar kitų žymų, kurie leistų nustatyti, kada skundas buvo išsiųstas. Dėl to darytina išvada, kad skundas buvo tiesiogiai pristatytas į Klaipėdos miesto apylinkės teismą 2009 m. birželio 29 d. Kadangi apeliantas neprašė atnaujinti praleistą terminą, tai pirmosios instancijos teismas turėjo nepriimti atskirojo skundo ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau nepagrįstai išsiuntė skundą apeliacinės instancijos teismui. Kadangi nurodytos aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tai yra pagrindas apeliacinį procesą nutraukti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB „G4S Lietuva“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti atskirojo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų pabaigos nustatymą ir jų praleidimo teisinius padarinius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokios kategorijos bylose, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CPK 74 straipsnio 6, 7 dalies, 75 straipsnio 1 dalies normų netinkamo aiškinimo ir taikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad: sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Meba“ v. UAB „Šiaulių altas“, bylos Nr. 3K-3-40/2007; 2007 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Tranzit kontakt“ v. A. R., J. S., V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-454/2007; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. atskirojo skundo įteikimo pirmosios instancijos teismui dienos ir būdo (tiesiogiai ar per paštą), vien remdamasis tuo, kad ant voko, kuriame buvo pateiktas atskirasis skundas, nėra pašto spaudo ar kitų žymų, padarė nepagrįstą išvadą, jog atskirasis skundas buvo tiesiogiai pristatytas į Klaipėdos miesto apylinkės teismą 2009 m. birželio 29 d., t. y. praleidus nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas neišsiaiškino, kokios aplinkybės lėmė, kad ant voko nėra pašto spaudo ar kitų žymų, kurie leistų nustatyti, kada atskirasis skundas buvo išsiųstas; nesiekė įsitikinti, ar dėl to yra kasatoriaus kaltė; neįvertino aplinkybės, kad kasatoriaus buveinė yra Vilniuje, kad atskirąjį skundą kasatorius galėjo išsiųsti nepažeisdamas nustatyto termino ir šis gali būti gautas kelių dienų laikotarpiu, skaičiuojant nuo išsiuntimo dienos. Aplinkybė, kad atskirasis skundas gautas voke, labiau leidžia daryti prielaidą, jog jis buvo siųstas paštu, o ne įteiktas tiesiogiai teismui. Taigi šios aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, siekiant tinkamai išspręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą, įpareigoja teismą įvertinti ir nustatyti, ar apeliantas dokumentų teismui neteikė paštu. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nenustatinėjo, taip pažeidė CPK 74 straipsnio 6, 7 dalių, 75 straipsnio 1 dalies, 334 straipsnio 1 dalies nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad formalus, tinkamai neapsvarstytas apelianto atskirojo skundo priėmimo klausimo išsprendimas vertintinas kaip vengimas ginti pažeistą teisę ir visiškai nesiderina su Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1995 m. vasario 7 d. priimtoje Rekomendacijoje Nr. (95)5 „Dėl apeliavimo sistemų ir procedūrų civilinėse ir komercinėse bylose įvedimo ir funkcionavimo tobulinimo“ įtvirtintomis nuostatomis dėl apeliacinių procedūrų prieinamumo civilinėse ir komercinėse bylose bei efektyvių apeliacinių procedūrų, atitinkančių visų bylos šalių ir teisingumo vykdymo interesus, užtikrinimo. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo antrąjį straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą peržiūrėtų aukštesnė teisminė instancija. Jeigu terminas yra praleistas dėl to, kad teismas šias pareigas vykdė netinkamai, tai apeliacijos teise siekiantis pasinaudoti proceso dalyvis, kuris apskundimo procedūroje elgėsi sąžiningai ir procesinėmis teisėmis iš esmės naudojosi tinkamai, vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities VM1 ir kt., bylos Nr. 3K-3-1018/2003; 2004 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-337/2004; 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-664/2006; 2007 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Meba " v. UAB „ Šiaulių altas ", bylos Nr. 3K-3-40/2007; 2007 spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tranzit kontakt“ v. A. R., J. S., V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-454/2007; kt.).

2. Dėl sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Atskirąjį skundą kasatorius įteikė pašto paslaugas teikiančiam asmeniui paskutinę termino dieną, todėl jo nepraleido (CPK 74 straipsnio 6, 7 dalys) ir savo procesinę teisę į apeliaciją įgyvendino tinkamai bei sąžiningai. Šią aplinkybę patvirtina prie kasacinio skundo pridėti įrodymai, kurie nelaikytini „naujais įrodymais bei aplinkybėmis“, nes būtinumas jais remtis atsirado tik apeliacinės instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį, todėl kasaciniame procese šie įrodymai turėtų būti vertinami. Dėl pašto paslaugų teikimo kasatorius yra sudaręs 2004 m. kovo 29 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 20040329/287, įskaitant prie jos sudarytą susitarimą dėl tarpininkavimo su UAB „Itella“. Šiai bendrovei atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo išsiųsti registruotu laišku kasatorius įteikė 2009 m. birželio 26 d., t. y. paskutinę termino atskirajam skundui paduoti dieną. Tai patvirtina registruotų laiškų sąrašas, kuriame nurodyti dviejų registruotų laiškų siuntimai Klaipėdos miesto apylinkės teismui (sąrašo Nr. 11, 12). Vienu registruotu laišku kasatorius siuntė atskirąjį skundą šioje byloje, antruoju – atskirąjį skundą kitoje civilinėje byloje Nr. P2-9453-618/2009, kurioje paskutinė termino atskirajam skundui pateikti diena taip pat buvo 2009 m. birželio 26 d. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. P2-9453-618/2009 spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, teismas tam, kad įsitikintų, ar nepraleistas terminas atskirajam skundui paduoti, įpareigojo kasatorių pateikti kvitą, patvirtinantį atskirojo skundo išsiuntimą dėl tos pačios priežasties, kad ant voko nėra žymos. Kasatorius įvykdė teismo nurodymą, atskirasis skundas buvo priimtas ir byla išnagrinėta apeliacine tvarka. Tai, kad pašto paslaugas teikiantis asmuo neuždėjo ant voko, kuriame buvo pateiktas atskirasis skundas, jokio pašto spaudo ar kitų žymų, nelaikytina kasatoriaus kalte.

Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas – antstolis A. Z. prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad kasatorius, pateikęs pirmosios instancijos teismui netinkamai pildomus siunčiamo pašto registracijos žurnalo išrašus (nurodant tik gavėjo rekvizitus, bet neįvardijant siunčiamų procesinių dokumentų), pats prisiėmė galimų neigiamų teisinių padarinių riziką. Kasatoriaus nurodomos aplinkybės, kad nustatyto termino metu teismui buvo išsiųsti procesiniai dokumentai, nepatvirtina to fakto, kad per šį terminą buvo išsiųstas būtent šioje civilinėje byloje paduotas atskirasis skundas. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, lėmusių atskirojo skundo pateikimo per vėlai priežasčių. Šias aplinkybes tyrė ir vertino pirmosios instancijos teismas, šį faktą patvirtina ir kasatoriaus pateiktas 2009 m. liepos 22 d. papildymas su pridėtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybes, kad terminas atskirajam skundui paduoti yra praleistas, turėjo pareigą atsisakyti priimti atskirąjį skundą arba taikyti trūkumų šalinimo institutą, tačiau šios pareigos neįvykdė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nutraukė apeliacinį procesą byloje, CPK 74, 75 straipsnių nepažeidė, taip pat nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, nes kasatoriaus nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės į apeliaciją

Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo 2 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą peržiūrėtų aukštesnė teisminė instancija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nors nurodyto protokolo 2 straipsnio nuostata yra dėl asmens, apkaltinto nusikaltimo padarymu, teisių, ji taikoma ir civilinėse bylose. Tokią išvadą patvirtina Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R(95)5 „Dėl apeliacijos sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“ 1 straipsnis, kuriame pažymėta, kad šalims turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesniųjų instancijų teismų teisės taikymo ir aiškinimo teisingumą ir vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Meba“ v. UAB „Šiaulių altas“, bylos Nr. 3K-3-40/2007; kt.). Kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeista jo teisė į apeliaciją, todėl teisėjų kolegija pasisako šiuo klausimu.

CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Atskirieji skundai dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Jeigu skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (CPK 335 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo 2009 m. birželio 9 d. nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas dėl jos galėjo būti paduotas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo UAB „G4S Lietuva“ nutarties nuorašą gavo 2009 m. birželio 19 d., paskutinė diena atskirajam skundui paduoti buvo 2009 m. birželio 26 d.

Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Terminų atskiriesiems skundams paduoti pabaiga nustatoma laikantis CPK 74 straipsnyje išdėstytų bendrųjų procesinių terminų pabaigos taisyklių, inter alia numatančių, kad jeigu skundas įteiktas paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu (CPK 74 straipsnio 7 dalis).

Atskirojo skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs nutartį, ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo pateikimo teismui (CPK 315 straipsnio 1 dalis). Gavęs atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismas patikrina, ar jis atitinka CPK nustatytus reikalavimus, įskaitant ir tai, ar skundas nėra paduotas praleidus terminą. Jeigu atskirasis skundas paduotas praleidus terminą, nustatytą jam paduoti, ir neprašoma šio termino atnaujinti arba toks prašymas nebuvo patenkintas, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokie padariniai taikomi ir apeliacinis procesas nutraukiamas ir tada, kai šie trūkumai paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismo teisėjas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą dėl to, kad praleistas terminas jam paduoti, priima motyvuotą nutartį. Dėl šios nutarties gali būti paduodamas atskirasis skundas (CPK 315 straipsnio 4 dalis). Taip įstatyme (CPK 315 straipsnio 4 dalis, 334 straipsnio 1 dalis) įtvirtinta asmens teisė į apeliaciją, kuria jis gali pasinaudoti nesutikdamas su teismo nustatytu atskirojo skundo pateikimo terminu, inter alia pateikti ir naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamoje byloje atskirąjį skundą jis pateikė išsiųsti UAB „Itella“ registruotu paštu 2009 m. birželio 26 d., t. y. nepraleidęs įstatymo nustatyto termino atskirajam skundui paduoti (CPK 74 straipsnio 7 dalis, 335 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad ant UAB „G4S Lietuva“ atskirojo skundo yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo žyma apie tai, jog skundas teisme gautas 2009 m. birželio 29 d., o ant voko, kuriame buvo pateiktas apelianto atskirasis skundas su priedais, nėra jokio pašto spaudo ar kitų žymų, kurie leistų nustatyti, kada apelianto atskirasis skundas išsiųstas, padarė išvadą, kad jis buvo tiesiogiai pristatytas į Klaipėdos miesto apylinkės teismą 2009 m. birželio 29 d., t. y. praleidus terminą atskirajam skundui paduoti. Nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas UAB „G4S Lietuva“ atskirąjį skundą dėl 2009 m. birželio 9 d. nutarties, nenustatė termino atskirajam skundui paduoti praleidimo, taigi laikė, jog skundas paduotas nepraleidus termino, todėl netaikė CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų padarinių, o skundą persiuntė apeliacinės instancijos teismui (CPK 317 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismui rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus atskirąjį skundą ir pagal byloje esančią medžiagą konstatavus termino atskirajam skundui paduoti praleidimą bei tuo pagrindu apeliacinį procesą nutraukus, susiklostė situacija, kai proceso dalyvis, būdamas įsitikinęs, kad atskirąjį skundą paštui įteikė nepraleidęs įstatymo nustatytų terminų, apeliacinėje instancijoje objektyviai neturėjo procesinės galimybės pasinaudoti CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti įrodymus ir įrodyti tų aplinkybių, kuriomis jis remiasi įrodinėdamas, kad terminas atskirajam skundui paduoti nebuvo praleistas (CPK 178 straipsnis). Esant tokiai situacijai abiejų instancijų teismų atliktas, tačiau priešingas tų pačių byloje esančių duomenų apie atskirojo skundo pateikimą įvertinimas, nulėmė suinteresuotam asmeniui netikėtą ir ex ante neprognozuojamą teismo procesinį sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeista suinteresuoto asmens UAB „G4S Lietuva“ teisė į apeliaciją, įtvirtinta CPK 334 straipsnio 1 dalyje.

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo pateikimo teismui momento nustatymas yra fakto klausimas, todėl, nustačius CPK 334 straipsnio 1 dalies pažeidimą, šio pažeidimo kasacinės instancijos teismas negali pašalinti. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina tai, kad pagal CPK 74 straipsnio 7 dalį, jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui ar telegrafui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios normos prasme „paštu“ suprantama ne bet kokia siuntų pristatymo paslaugas teikianti įmonė. Pašto paslaugų teisinius pagrindus, pašto ir naudotojų santykius, pašto teises ir pareigas, pašto veiklos reguliavimo institucijas, pašto atsakomybę ir žalos atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pašto įstatymas (1 straipsnio 1 dalis). Pašto veiklą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Ryšių reguliavimo tarnyba (3 straipsnio 1 dalis). Teikti pašto paslaugas asmenys turi teisę tik turėdami leidimą (6 straipsnio 3 dalis). Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad paduodančiam skundą asmeniui neturi tekti jo grąžinimo rizika dėl pašto paslaugas teikiančios įmonės klaidos, pvz., dėl to, kad ant pašto siuntos neuždėtas spaudas apie pašto siuntos priėmimą. Dėl to bylą iš naujo nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar UAB „Itella“ atitinka CPK 74 straipsnio 7 dalyje nurodyto „pašto“ kriterijus. Skundo įteikimas bendrovei, kuri neturi leidimo teikti pašto paslaugas, negali būti laikomas įteikimu paštui CPK 74 straipsnio 7 dalies prasme. Tokiu atveju apelianto sąžiningas suklydimas dėl siuntų perdavimo paslaugas teikiančio asmens, pvz., jeigu šis asmuo anksčiau turėjo leidimą teikti pašto paslaugas, tačiau įteikiant siuntą šis leidimas jau buvo panaikintas, esant suinteresuoto asmens prašymui gali būti vertinama tik tuo aspektu, ar ši aplinkybė atitinka svarbios priežasties reikšmę sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo (CPK 78 straipsnis), bet ne pagrindu konstatuoti siuntos įteikimą paštui (CPK 74 straipsnio 7 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 39,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai šių išlaidų priteisimo klausimą turės išspręsti apeliacinės instancijos teismas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Egidijus Baranauskas

Virgilijus Grabinskas