Baudžiamoji byla Nr. 2K-118-788/2024
Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00159-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 2.1.7.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. K. gynėjo advokato Kęstučio Betingio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo H. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti D. Š., E. L. ir M. B., dėl jų kasacinių skundų nepaduota.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis, kuria nuteistojo H. K. gynėjo advokato Kęstučio Betingio apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. H. K. nuteistas už tai, kad, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su E. L., D. Š., 2021 m. spalio 26 d., pasinaudodami H. K. mobiliojo ryšio telefono aparatu „iPhone 13.4“, internetinio susirašinėjimo metu susitarė su tyrimo metu nenustatytu asmeniu dėl labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų įsigijimo, o 2021 m. spalio 27 d., tęsdami prieš tai vykusį susirašinėjimą ir gavę informaciją apie tai, kur bus paslėptas labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų, išvyko jų pasiimti. H. K., E. L. ir D. Š. 2021 m. spalio 27 d. apie 12.43 val. H. K. vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie (duomenys neskelbtini) jachtklubo teritorijos adresu: (duomenys neskelbtini), į vietą, kur tyrimo metu nenustatytas asmuo jau buvo paslėpęs jiems skirtą labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino (iš viso 1 191,1779 g, jame 296,0748 g gryno amfetamino), D. Š. likus prie automobilio, H. K. kartu su E. L. nuėjo į (duomenys neskelbtini) jachtklubo teritoriją, ten paėmė paslėptą paketą su labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos amfetamino. Tęsdami veiką, visi trys labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino laikė ir H. K. vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno į H. K. gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), ten E. L. šį labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino išskirstė įvairiomis dalimis. 2021 m. spalio 27 d. apie 14.50 val. H. K. dalį šios medžiagos, t. y. 97,5557 g (grynoji medžiaga – 23,3158 g), laikydamas savo drabužiuose, gabeno iš buto, tačiau, bandydamas išvengti sulaikymo, bėgdamas išmetė ją Ozo parko teritorijoje, šalia V. Gerulaičio g., Vilniuje. Tuo pat metu E. L., laikydamas savo drabužiuose, gabeno iš buto du maišelius su amfetaminu: viename buvo 46,3098 g (grynoji medžiaga 12,0405 g), kitame – 27,3624 g (grynoji medžiaga 7,7709 g). Tačiau, bandydamas išvengti sulaikymo, bėgdamas juos išmetė šalia įėjimo į laiptinę (duomenys neskelbtini). Likusią amfetamino dalį (bendra masė – 1019,9500 g, grynoji masė – 252,9476 g) H. K., E. L. ir D. Š. laikė gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol ši medžiaga kratos metu buvo rasta ir paimta Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo H. K. gynėjas advokatas K. Betingis prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba nuteistajam H. K. skirti švelnesnę bausmę. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Šioje byloje H. K. priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir paskesnė apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsti, neteisėti ir neteisingi, nes priimti neišsamiai ir šališkai išnagrinėjus visas esmines bylos aplinkybes bei jų visetą, ignoruojant apeliacinio skundo svarbiausius argumentus, nepanaikinus veikos faktinių ir teismo nustatytų aplinkybių, galėjusių nulemti nuteistojo procesinės padėties žymų pabloginimą, nepašalinus esminių skirtumų bei prieštaravimų ir taip padarius esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų.
2.2. Skundžiamame nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateikti iš esmės tik kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindu rinkti duomenys. Objektų sekimas ir techninių priemonių panaudojimas buvo vykdomi nesilaikant teismo nutartyse nustatytų taikymo ribų, t. y. neteisėtai. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. ir 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimis leista vykdyti ne tik H. K., bet ir jo bendrininkų, t. y. nenustatytų ir konkrečiai neįvardytų asmenų, slaptą sekimą. Tokiomis visiškai nekonkrečiomis teismo nutartimis leistas ne kitų kokių nors konkrečių fizinių asmenų slaptas sekimas, o bet kokių visų kitų asmenų, su kuo tik sekimo metu bendraus H. K., pokalbių ir veiksmų slapta kontrolė bei fiksavimas, taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir jos fiksavimas. Todėl manytina, kad šiomis nutartimis buvo sankcionuotas tik H. K. slaptas sekimas bei kitos teismo nutartyje nurodytos jam taikytinos specialiosios priemonės. Tuo tarpu iš Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų 2021 m. lapkričio 3 d. surašyto kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo, prie šio protokolo pridėtos filmuotos medžiagos matyti, kad realiai nuo 2021 m. spalio 27 d. 9.40 val. buvo daromi vaizdo įrašai filmuojant požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), įvažiavimus (išvažiavimus) į šią požeminę aikštelę, išėjimus iš šio namo ir įėjimus į jį, požeminėje automobilių aikštelėje stovintį automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš šio namo išeinančius ir į jį įeinančius asmenis, taip pat automobilių stovėjimo aikštelę miške, esančią prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) jachtklubo teritoriją (duomenys neskelbtini), ten įvažiavusį ir esantį automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juo atvažiavusius ir išvažiuojančius asmenis, įėjimą į jachtklubo teritoriją ir jos teritorijos atitinkamas vietas bei ten esančius asmenis, betonines konstrukcijas joje ir teritoriją šalia bei aplink jas. Tai reiškia, kad dar iki 2021 m. spalio 27 d. nuo 9.40 val. buvo patekta į šiuos objektus, o ten slapta patekus, buvo iš anksto įrengtos ir panaudotos techninės priemonės specialia tvarka – vaizdo ir garso fiksavimo bei filmavimo kameros. Kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje nei 2021 m. rugsėjo 27 d., nei ankstesne 2021 m. birželio 29 d. teismo nutartimi nebuvo sankcionuotas nei šių objektų slaptas sekimas, nei patekimas į juos, nei stebėjimo ir filmavimo kamerų įrengimas. Taip pat nebuvo nustatyta, kiek laiko leidžiama tai daryti, kiek kartų leidžiama ten patekti, ko siekiama, nebuvo numatytas ir tokių šių objektų slapto sekimo vaizdo stebėjimo bei filmavimo kamerų išmontavimas.
2.3. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pažymėjo, kad nuteistojo H. K. slapto sekimo metu teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvo sankcionavęs techninių priemonių panaudojimą sekimo metu specialia tvarka, ir detaliau apeliaciniame skunde nurodytų galimų įstatymų pažeidimų netikrino, kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos neišreikalavo. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada ir įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
2.4. Pažymėtina, kad teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-544/2010) išaiškinta, jog tokie procesiniai veiksmai kaip slaptas patekimas į negyvenamąsias patalpas, leidimas jose įrengti technines priemones pokalbiams ar kitokiam susižinojimui kontroliuoti ir fiksuoti bei daryti vaizdo ir garso įrašus turi būti vykdomi vadovaujantis BPK 158 straipsnio reikalavimais; kad slaptas sekimas yra toks procesinis veiksmas, kuris įgaliotų pareigūnų slapta atliekamas per atstumą, tiesiogiai nekontaktuojant su sekamu asmeniu ir neįrengiant techninių priemonių atitinkamose patalpose. Tai reiškia, kad tiek pradėjus ir atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, tiek atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą slapto sekimo metu negalima bet kur įrenginėti ir naudoti bet kokias technines priemones specialia tvarka be teismo sankcijos. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad nepakanka įvardyti vien tik leidimą panaudoti technines priemones specialia tvarka, bet ir būtina sankcionuoti jų įrengimą bei kitų su tuo susijusių veiksmų atlikimą ir vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-544/2010, 2K-168-594/2023).
2.5. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 2 straipsnio 21 dalies nuostata, kuria leidžiamas techninių priemonių panaudojimas bendra tvarka, nesuteikia teisės be teismo sankcijos slapto sekimo metu savavališkai patekti į atitinkamas patalpas, teritorijas ar transporto priemones ir ten įrengti vaizdo ir garso stebėjimo kameras bei jomis rinkti, fiksuoti, filmuoti ir kaupti tokių įrašų duomenis, o tuo labiau panaudoti byloje kaip duomenis, kuriais grindžiami kaltinimai ir apkaltinamasis nuosprendis byloje. Įvertinus realiai atliktus pareigūnų veiksmus, darytina išvada, kad atliekant H. K. slaptą sekimą buvo esmingai pažeistos teismo 2021 m. birželio 29 d. ir 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimis patvirtintų sankcijų ribos ir pareigūnams suteikti įgaliojimai. Pagrindinės dalies kriminalinės žvalgybos veiksmų realizavimas nebuvo tinkamas, todėl šie duomenys galėjo būti gauti pažeidžiant įstatymą ir neturi įrodomosios reikšmės.
2.6. Teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi sankcionavo kriminalinės žvalgybos veiksmus dėl to, jog H. K. kartu su bendrininkais galimai užsiima narkotinių medžiagų gabenimo iš Vokietijos per valstybės sieną organizavimu ir vykdymu. Nei šia, nei ankstesne teismų nutartimis nebuvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, susiję su narkotinių medžiagų galimu įsigijimu kur nors Kauno mieste ar kitoje vietoje, laikymu, gabenimu ar platinimu. Taigi kriminalinės žvalgybos pareigūnai H. K. ir kitų asmenų sekimą, taip pat techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka (tokių net neįvardydami ir nenustatydami panaudojimo tvarkos) atliko neturėdami tam teismo leidimo, todėl ši teismo nutartis buvo realizuota neteisėtai.
2.7. Atmesdamas apeliacinio skundo argumentus, kad vaizdo ir garso įrašymo priemonės automobilyje „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrengtos negavus teismo sankcijos, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad, be slapto patekimo į minėtą transporto priemonę, teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi kartu sankcionavo ir kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus, be kita ko, vaizdo ir garso fiksavimo techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant H. K. ir jo bendrininkų pokalbius bei veiksmus. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada ir ją pagrindžiantys duomenys yra neteisingi, nes 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo realizuoti neteisėtai. Šia teismo nutartimi nėra leista automobilyje įrengti vaizdo, garso fiksavimo technines priemones specialia tvarka, siekiant kontroliuoti ir fiksuoti H. K. ir jo bendrininkų pokalbius ir veiksmus. Byloje iš viso nėra tokių veiksmų vykdymo protokolų, kuriuose turėjo būti užfiksuoti visi teismo sankcijoje įvardyti ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų atlikti, pradedant nuo patekimo į automobilį ar automobilius, veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas apeliacinio skundo, tokių dokumentų byloje nepagrįstai neišreikalavo ir BPK nustatyta tvarka nepatikrino. Tokiais veiksmais ir tokiomis priemonėmis rinkti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimų, o bylos patikrinimas apeliacinės instancijos teisme buvo neišsamus, neatitinkantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų.
2.8. Dar viena svarbi aplinkybė yra tai, kad slapto H. K. sekimo metu (duomenys neskelbtini) jachtklubo teritorijoje (duomenys neskelbtini), ne tik nebuvo užfiksuota, kokios narkotinės ar psichotropinės medžiagos buvo paimtame pakete, bet neužfiksuotas ir nenustatytas tokių medžiagų kiekis, svoris, nes jos, o tiksliau – paketas, nebuvo pasvertos. To nepadaryta ir vėliau, kai sekami H. K. ir kiti asmenys grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ir tiktai po ilgesnio laiko, kai H. K. ir kiti sulaikomi asmenys ėjo iš namo, buvo atliekamos kratos bei apžiūros, iš visur buvo surinktos visos rastos narkotinės (psichotropinės) medžiagos, jos specialaus tyrimo metu specialistų buvo bendrai pasvertos ir bendrai įvertintos. Todėl jokių objektyvių duomenų, kad jachtklubo teritorijoje buvo paimtas paketas su teismo nuosprendyje nurodytomis konkrečiomis psichotropinėmis medžiagomis – amfetaminu, konkretūs svoriai ir kiekiai (iš viso 1 191,1779 g, jame 296,0748 g gryno amfetamino), byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apkaltinamojo nuosprendžio ir paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties teiginiai, esą H. K. (duomenys neskelbtini) jachtklubo teritorijoje paėmė paketą su jiems skirtu labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – amfetamino (iš viso 1 191,1779 g, jame 296,0748 g gryno amfetamino), kad tokį kiekį amfetamino gabeno į (duomenys neskelbtini), nėra pagrįsti objektyviais bylos duomenimis ir neatitinka faktinių įvykio aplinkybių, todėl yra klaidingi ir neteisingi.
2.9. Bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimą vykdę Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai galėjo iš anksto žinoti šio paketo turinį ir jame esančių medžiagų kiekį (apie 300 gramų amfetamino (metamfetamino)), tačiau iš kur tai galėjo žinoti, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino ir BPK nustatyta tvarka nepatikrino. Byloje yra faktiniai duomenys, kad Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai galėjo atlikti provokacinius veiksmus, t. y. pareigūnai žinojo (duomenys neskelbtini) jachtklubo teritorijoje nuteistiesiems H. K., D. Š. ir E. L. amfetaminą platinusį asmenį ir leido šiuos veiksmus atlikti, o pastarasis veikė pareigūnų kontroliuojamas, arba kad pareigūnai veikė tariamai prisijungdami prie daromos nusikalstamos veikos, t. y. sąmoningai nesulaikė amfetaminą platinusio asmens, o toliau stebėjo ir kontroliavo šių medžiagų padėjimo vietą, vėliau su įkalčiais sulaikė jas įgijusius nuteistuosius. H. K. slaptas sekimas ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė buvo vykdomi ne tik 2021 m. spalio 27 d., bet ir anksčiau, todėl jo naudojamu mobiliojo ryšio telefonu siunčiamos (iš jo ir į jį) SMS žinutės, jų turinys kriminalinės žvalgybos pareigūnams buvo žinomi. Taigi pareigūnams iš anksto, dar iki 2021 m. spalio 27 d., buvo žinoma, kad H. K. ir kiti 2021 m. spalio 27 d. turi atvykti į Kauną, į jachtklubo teritoriją. 2021 m. spalio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pakete galėjo būti ir buvo rasta apie 300 gramų medžiagos, preliminariai – amfetamino (metamfetamino), nors tuo laiku specialistai dar nebuvo pateikę žinių nei apie kiekius, nei apie pakete buvusias medžiagas.
2.10. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, kontroliuodami H. K. priskiriamo mobiliojo ryšio telefono elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, jau vėliausiai nuo 2021 m. spalio 26 d. žinojo ir kontroliavo asmenį, naudojusį mobiliojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir siuntinėjusį SMS žinutes H. K., ir žinojo jų susirašinėjimo turinį, galimai ir patys padėjo šias žinutes rašyti, galimai parinko vietą jachtklube Kaune, kur reikia padėti psichotropines medžiagas, leido šiam asmeniui padėti šį paketą iš anksto paruoštoje vietoje, šio asmens nesulaikė, pasiruošė kontroliuoti ir vaizdo (garso) bei filmavimo kameromis fiksavo bei kontroliavo jų padėjimo vietą, telefonu nufotografavo šią vietą ir nuotraukas išsiuntė H. K., kartu paaiškindami, kad objektas (paketas) padėtas ir galima paimti. Galimai šis byloje neįvardytas asmuo nuo to momento galėjo jau veikti ir atskirai, kad neatskleistų, kad veikia kartu ir kontroliuojamas pareigūnų, o po paketo padėjimo vietos nufotografavimo panašiu laiku, prieš nuotraukų išsiuntimą H. K. ar po jo, SMS žinute, kuri 2021 m. spalio 27 d. apie 10.51 val. išsiųsta į kitą mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priklausomybė neatskleista galimai sąmoningai, apie tai galėjo pranešti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams, kurie jau sekė H. K. ir kitų judėjimą bei veiksmus ir ruošėsi juos užfiksuoti prie amfetamino padėjimo vietos, o po to ir sulaikyti su įkalčiais. Taigi telefonas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), šio kriminalinės žvalgybos tyrimo metu galėjo būti pareigūnų specialiai duotas kontroliuojamam asmeniui, kad jis juo apie paketą su narkotinėmis medžiagomis bei jo vietą taip pat informuotų ir pareigūnus, o po to tokiu telefonu atsikratytų (ar grąžintų jį perdavusiam asmeniui ar perdavusiems asmenims). Taip susisiekiant galėjo būti pranešta pareigūnams, kad jis savo įsipareigojimus įvykdė. Tokios šio telefono numerio atsiradimo, panaudojimo ir dingimo aplinkybės leidžia pagrįstai manyti ir įtarti, jog pareigūnai galėjo pasinaudoti kriminalinės žvalgybos darbe naudojama operatyvine kombinacija, bet tam neturėdami teismo leidimo. Tokius įtarimus sustiprina ir tai, kad į H. K. priskiriamą mobiliojo ryšio telefoną siųstas SMS žinutes ir paketo padėjimo vietos nuotraukas pareigūnai užfiksavo ir nustatė, o tuo pat metu iš to paties telefono siųstų kitų SMS žinučių ir jų turinio tariamai nenustatė.
2.11. Galėjo būti ir tai, kad pareigūnai jachtklubo teritorijoje paketą padėjusio asmens nesulaikė sąmoningai, toliau stebėjo ir kontroliavo šios medžiagos padėjimo vietą, o po to su įkalčiais jau sulaikė jas įsigijusius asmenis, tarp jų ir H. K.. Tokiu atveju Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai galėjo sąmoningai leisti asmeniui, platinančiam psichotropines medžiagas labai dideliais kiekiais, išvengti sulaikymo ir baudžiamosios atsakomybės. Abiem įvardytais atvejais byloje nėra duomenų, kad teismas būtų sankcionavęs tokius Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų veiksmus ir priemones, todėl yra pagrindas abejoti įvardytais Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų veiksmais ir jų į baudžiamąją bylą iš kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos selektyviai pateiktais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas analogiškus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su galimais pareigūnų provokaciniais veiksmais, neišsireikalavo kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos, tiesiog pacitavo Muitinės kriminalinės tarnybos 2023 m. birželio 27 d. rašto Nr. 3RE-1697 turinį. Taigi iš esmės teismas leido skundžiamus pareigūnų veiksmus pasitikrinti patiems pareigūnams ir kartu neatskleisti jų vykdyto kriminalinės žvalgybos tyrimo galimų trūkumų (dėl teisėtumo, duomenų patikimumo ir veiksmų). Tokiais veiksmais apeliacinės instancijos teismas nusišalino nuo tiesioginių BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų vykdymo ir skundo neišnagrinėjo taip, kaip to reikalauja įstatymas, todėl apeliacinio teismo vertinimai yra visiškai formalūs ir nepagrįsti duomenimis, kurie turėtų būti motyvuoti BPK nustatyta tvarka patikrintais ir gautais rezultatais.
2.12. Nepagrįsta ir teismų praktikai prieštarauja apeliacinės instancijos teismo išvada, kad iki 2021 m. spalio 27 d. sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo BPK nustatyta tvarka ir kriminalinės žvalgybos tyrimo tęsimas buvo pagrįsti, teisėti ir teisingi. Dar 2021 m. birželio mėn. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai įvardijo konkrečius duomenis, kad H. K. kartu su bendrininkais galimai užsiima narkotinių medžiagų gabenimo per valstybės sieną organizavimu ir vykdymu, kad Vokietijoje 2021 m. birželio 7 d. muitinės pareigūnai sulaikė siuntą, kurioje buvo 2400 psichotropinių ekstazio tablečių bei 200 g narkotinės medžiagos – kokaino (gavėjas Lietuvoje H. K.), kad H. K. nuo 2021 m. sausio 22 d. yra gavęs 8 siuntas, 6 siuntas atsiėmė, o nuo 2019 m. gavo iš užsienio virš 700 siuntų, įtariama, kad buvo siųstos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Todėl jau tuo metu buvo visi būtini pagrindai ir sąlygos pradėti ikiteisminį tyrimą byloje, tačiau sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą nepagrįstai nebuvo priimtas, o toliau buvo tęsiamas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Taip buvo pažeisti KŽĮ 8 straipsnio 3 dalies reikalavimai. Be to, 2021 m. spalio 27 d. ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas kitais pagrindais ir sąlygomis, nei buvo renkami duomenys kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje.
2.13.
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Remigijus Matevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Kasacinio skundo teiginiai, kad apkaltinamasis nuosprendis ir paskesnė apeliacinės instancijos teismo nutartis išimtinai grindžiami tik kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje surinktais duomenimis, yra nepagrįsti. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad H. K. ir kitų nuteistųjų kaltė buvo pagrįsta jų parodymais, kuriais jie pripažino kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų, kriminalinės žvalgybos veiksmų, daiktų apžiūros ir kitų procesinių veiksmų protokolų duomenimis, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2022 m. sausio 12 d. išvada Nr. 11-2594(21). Gynėjo apeliaciniame skunde iš esmės buvo ginčijamas dėl nuteistųjų atliktų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų teisėtumas, o ne nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Teismai išsamiai įvertino teisinį ir faktinį pagrindą atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos, ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais. Taip pat teismai patikrino, ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus.
3.2. Kasaciniame skunde akcentuojama, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. ir 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimis leista vykdyti slaptą H. K. ir jo nenustatytų bendrininkų sekimą, kontroliuoti, fiksuoti pokalbius ir veiksmus, tačiau konkretūs bendrininkai ir kiti sekami objektai neįvardyti, todėl nebuvo sankcionuotas, panaudojant ir įrengiant technines priemones bei fiksuojant jomis duomenis, nenustatytų asmenų bei objektų (požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), kur buvo automobilis „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavimų (išvažiavimų) į šią aikštelę, įėjimų (išėjimų) į namą minėtu adresu, (duomenys neskelbtini) jachtklubo teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), ir jos apylinkių) slaptas sekimas. Pažymėtina, kad, pagal KŽĮ 2 straipsnio nuostatas, techninių priemonių panaudojimas apima ir techninių priemonių įrengimą, todėl kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai, susiję su būtent techninių priemonių įrengimu, vertinti kaip nepagrįsti. Šiuo atveju daugiaaukščio namo, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimai (išėjimai), požeminė automobilių stovėjimo aikštelė ir jos įvažiavimai (išvažiavimai) bei (duomenys neskelbtini) jachtklubo teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), nuteistiesiems asmeninės nuosavybės ar kitokia išskirtinio naudojimo teise nepriklauso, todėl atliekant nurodytus proceso veiksmus nebuvo suvaržyta jų teisė į būsto neliečiamumą. Kaip teisingai pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas, patekimas į minėtus objektus nėra apribotas tam tikru griežtai apibrėžtu asmenų ratu, ir buvimas jose savaime nėra neteisėtas, bent dalis Kauno jachtklubo teritorijos yra visiškai viešai prieinama, joje taip pat veikia restoranas, kuriame gali apsilankyti visi norintys asmenys. Be to, patenkant į šias teritorijas ir įrengiant vaizdo stebėjimo prietaisus, buvo siekiama visuomenei svarbių tikslų, šiuos veiksmus atliko kompetentingi kriminalinės žvalgybos pareigūnai.
3.3. Akcentuotina, kad šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, jog bendrininkai H. K., E. L. ir D. Š. 2021 m. spalio 27 d. iš požeminės stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), vienu automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini) jachtklubo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), pasiimti paslėpto ir jiems skirto labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – amfetamino. Slapto sekimo veiksmai buvo sankcionuoti dėl H. K., D. Š. ir nenustatytų bendrininkų. Vien tai, kad su H. K. ir D. Š. atsiimti labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos kartu vyko ir E. L., dėl kurio tuo metu konkrečiai jį įvardijant nebuvo sankcionuotas slaptas sekimas, nėra pagrindas vertinti, kad slapto sekimo veiksmai buvo neteisėti, kadangi kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis pasitvirtino, o E. L. buvo nustatytas kaip vienas iš bendrininkų.
3.4. Nesutiktina su kasaciniame skunde išdėstytais teiginiais, susijusiais su galima provokacija. Svarbu pažymėti tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl nuteistųjų buvo pradėtas nusikalstamos veikos padarymo dieną. Kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo pradėtas 2021 m. birželio 22 d. pagal gautą informaciją, jog Vokietijoje 2021 m. birželio 7 d. sulaikyta narkotinių medžiagų siunta, adresuota H. K., tai suteikė pagrindą vertinti, kad šis galimai užsiima narkotinių medžiagų platinimu, tačiau tai savaime dar nebuvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo nustatyti reikšmingi nusikalstamos veikos požymiai ir tokią informaciją reikėjo patikrinti. Pažymėtina, kad siunta buvo sulaikyta ne Lietuvoje, o Vokietijoje. Informacija apie nusikalstamos veikos teisiškai reikšmingas aplinkybes aiškėjo palaipsniui, kriminalinės žvalgybos veiksmai pirmiausia buvo pradėti taikyti H. K.. Pradėjus taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo nustatytas bendravimas su D. Š., o vėliau tyrimo metu buvo išaiškintas ir bendravimas su M. B.. Duomenys apie teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios leido įtarti apie nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinių medžiagų disponavimu, ėmė aiškėti tik 2021 m. spalio mėn., t. y. nuo kriminalinės žvalgybos tyrimo pradžios praėjus keturiems mėnesiams. Iki tol nebuvo nustatyti reikšmingi nusikalstamos veikos požymiai. 2023 m. spalio 27 d. į nusikalstamos veikos darymą jau buvo įtraukti ir nauji asmenys, elektroninio ryšio priemonėmis buvo tariamasi dėl narkotinių medžiagų įgijimo, jų paėmimo vietos. Tai, kad 2023 m. spalio 27 d. nuteistieji buvo sulaikyti ir ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl kitų nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, negu buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas, be kita ko, tik patvirtina, kad tikrinant informaciją kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nebuvo gauta pakankamai duomenų apie reikšmingus nusikalstamos veikos požymius, susijusius su galimu labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimu per valstybės sieną, organizavimu ir vykdymu, ir dėl to ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.
3.5. Kasaciniame skunde taip pat keliama prielaida, kad Muitinės kriminalinės žvalgybos pareigūnai galėjo atlikti provokacinius veiksmus, tačiau šių teiginių realumą pagrindžiančių ir patvirtinančių duomenų byloje nėra. Iš Muitinės kriminalinės tarnybos 2023 m. sausio 27 d. rašto ir bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti psichotropinės medžiagos – amfetamino – pardavėjo tapatybės pagal šio naudotą telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Tai akcentavo ir apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pabrėždamas, kad duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi kriminalinės žvalgybos pareigūnai ar jų kontroliuojami asmenys, byloje nėra. Nors narkotinių medžiagų pardavėjo tapatybės nustatyti nepavyko, tai savaime nereiškia, kad (duomenys neskelbtini) jachtklubo teritorijoje medžiagas palikęs asmuo buvo kaip nors susijęs su kriminalinės žvalgybos pareigūnais. Taip pat nėra jokių duomenų, kad pareigūnai turėjo galimybę sulaikyti ir narkotinių medžiagų prekeivį. Pagal Muitinės kriminalinės tarnybos Narkotikų kontrolės skyriaus viršininko 2021 m. spalio 28 d. tarnybinį pranešimą, jachtklubo teritorijos stebėjimas buvo suorganizuotas tuomet, kai pareigūnai sekimo metu gavo duomenų, jog nuteistieji išvyksta į Kauną, taigi jau po to, kai pardavėjas paliko psichotropinę medžiagą amfetaminą ir apie tai pranešė nuteistiesiems. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausti nuteistieji H. K. ir D. Š. vengė įvardyti, iš kur jie žinojo asmenį, susirašinėjimo programėlėje pasivadinusį „B“, kuris Kauno jachtklube paliko narkotines medžiagas. Kaip matyti iš D. Š. parodymų ir byloje esančio susirašinėjimo, minėtas pardavėjas nuteistiesiems buvo žinomas jau anksčiau ir sandorio dalyviai, pirkdami į skolą, pakankamai vienas kitu pasitikėjo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo manyti, jog nuteistiesiems inkriminuotas narkotinių medžiagų įgijimas buvo inscenizuotas teisėsaugos pareigūnų.
3.6. Atsižvelgiant į bausmei skirti reikšmingas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė H. K. yra teisinga ir ją švelninti nėra pagrindo. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismai, spręsdami nuteistojo H. K. baudžiamosios atsakomybės individualizavimo klausimą, vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis ir tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes. Teismai teisingai įvertino, jog nuteistajam H. K. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta minimali pagal nustatytą sankciją 10 metų laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei, atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, dar labiau ją mažinti, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nėra teisinio pagrindo.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo H. K. gynėjo advokato K. Betingio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų leistinumo
5. Nuteistojo H. K. gynėjo advokato K. Betingio kasaciniame skunde, iš esmės neneigiant byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ginčijamas tik dėl nuteistųjų atliktų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų teisėtumas, nurodoma, kad teismai savo sprendimus priėmė remdamiesi tik kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis, kurie neatitinka leistinumo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Tokia išvada argumentuojama tuo, kad asmenų ir objektų sekimas bei techninių priemonių panaudojimas sekimo metu buvo vykdomi nesilaikant teismo nutartyse nustatytų taikymo ribų, taip pat galimai provokuojant nuteistuosius nusikalsti, be to, kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami ir tuo metu, kai jau buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Šie gynybos argumentai nepagrįsti.
6. Kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama dėl duomenų pripažinimo įrodymais, nustatyti BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse. Pagal šias nuostatas, įrodymais baudžiamajame procese pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, įrodymais pripažintini tik leistini ir su sprendžiama byla susiję duomenys. Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises, nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gautais neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese.
7. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad duomenys apie rengiamas, daromas ar padarytas veikas gali būti renkami atliekant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus (atitinkamai pagal KŽĮ nuostatas – iki pradedant ikiteisminį tyrimą – arba taikant BPK XII skyriuje nurodytas procesines prievartos priemones, kai ikiteisminis tyrimas jau pradėtas); tokiu būdu gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamojoje byloje. Tačiau dėl itin varžančio asmens teises tokių priemonių pobūdžio tiek pačių priemonių taikymui, tiek jų metu gautų duomenų pripažinimui įrodymais keliami griežtesni reikalavimai. Taikant tokias tyrimo priemones ir vertinant jomis gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo apsaugos. Įstatymų nustatytos valstybės institucijos, taikydamos žmogaus privatumą varžančias informacijos rinkimo priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-48-788/2018, 2K-7-8-788/2018, 2K-285-976/2018, 2K-129-976/2019, 2K-90-788/2022, 2K-7-1-788/2024 ir kt.).
8. Teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, šių duomenų leistinumą vertina pagal tai, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-7-8-788/2018, 2K-94-788/2022, 2K-7-1-788/2024 ir kt.).
9. KŽĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sekimą sankcionuoja prokuroras pagal kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo ar įgalioto vadovo pavaduotojo motyvuotą teikimą. Jeigu sekimo metu bus panaudojamos techninės priemonės specialia tvarka, tokie veiksmai sankcionuojami KŽĮ 10 straipsnyje nustatyta tvarka (KŽĮ 15 straipsnio 8 dalis). KŽĮ 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, pašto siuntų kontrolę ir paėmimą, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę motyvuota nutartimi sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ar jų įgalioti teisėjai pagal prokurorų motyvuotus teikimus, parengtus pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, kuriais patvirtinamas tokių veiksmų atlikimo būtinumas ir faktinis pagrindas.
10. Nagrinėjamoje byloje slaptų veiksmų (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir jos fiksavimo, techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka – pokalbių ir veiksmų slaptos kontrolės ir fiksavimo, sekimo panaudojant technines priemones specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti pokalbius bei veiksmus) atlikimas dėl H. K. buvo sankcionuotas (taip pat tęsiamas) Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d., 2021 m. rugsėjo 13 d. ir 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimis remiantis kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos medžiaga apie tai, kad H. K. kartu su bendrininkais galimai užsiima narkotinių medžiagų gabenimo per valstybės sieną organizavimu ir vykdymu (BK 199 straipsnio 4 dalis, 260 straipsnio 2, 3 dalys). Buvo gauta duomenų, kad Vokietijoje 2021 m. birželio 7 d. muitinės pareigūnai sulaikė siuntą, kurioje buvo 2400 psichotropinių ekstazio tablečių bei 200 g narkotinės medžiagos kokaino, gavėjas Lietuvoje – H. K.; H. K. nuo 2021 m. sausio 22 d. yra gavęs 8 siuntas, 6 siuntas atsiėmė; nuo 2019 m. H. K. iš užsienio gavo virš 100 siuntų, įtariama, kad buvo siųstos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Taigi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo buvus teisinį ir faktinį pagrindą pradėti minėtus slaptus kriminalinės žvalgybos veiksmus.
11. Kasaciniame skunde įrodymų neleistinumas nepagrįstai argumentuojamas teiginiais, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. ir 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimis nebuvo sankcionuotas techninių priemonių įrengimas ir nebuvo konkrečiai leista slapta sekti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), įvažiavimus (išvažiavimus) į šią aikštelę, įėjimus (išėjimus) į namą tuo pačiu adresu, taip pat (duomenys neskelbtini) jachtklubo teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal KŽĮ 2 straipsnio 20 dalį, techninių priemonių panaudojimas – tai techninių priemonių įrengimas, panaudojimas, taip pat kiti su tuo susiję teisėti veiksmai. Techninės priemonės kriminalinėje žvalgyboje gali būti naudojamos bendra ir specialia tvarka. Šio straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – tai motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techninių priemonių naudojimas kriminalinėje žvalgyboje, kontroliuojant ar fiksuojant fizinio ar juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą, asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma ir tai vykdoma įstatymų nustatyta tvarka apribojant žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Nors Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. ir 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartyse nėra konkrečiai nurodyti kasaciniame skunde įvardyti objektai (automobilių stovėjimo aikštelė, (duomenys neskelbtini) jachtklubo teritorija), tačiau jomis, be kita ko, sankcionuotas H. K. sekimas panaudojant technines priemones specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti pokalbius ir veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad daugiaaukščio namo, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimai (išėjimai), požeminė automobilių stovėjimo aikštelė ir jos įvažiavimai (išvažiavimai) bei (duomenys neskelbtini) jachtklubo teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), nuteistiesiems asmeninės nuosavybės ar kitokia išskirtinio naudojimo teise nepriklauso, todėl, atliekant slaptus sekimo veiksmus, nebuvo suvaržyta jų teisė į būsto neliečiamumą. Be to, patekimas į minėtus objektus nėra apribotas tam tikru griežtai apibrėžtu asmenų ratu ir buvimas juose savaime nėra neteisėtas, bent dalis Kauno jachtklubo teritorijos yra visiškai viešai prieinama, joje taip pat veikia restoranas, kuriame gali apsilankyti visi norintys asmenys. Kartu įvertindama tai, kad, pareigūnams patenkant į šias teritorijas ir įrengiant vaizdo stebėjimo prietaisus, buvo siekiama visuomenei svarbių tikslų, o šiuos veiksmus atliko kompetentingi kriminalinės žvalgybos pareigūnai, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad šie veiksmai buvo neteisėti.
12. Nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai, esą vaizdo ir garso įrašymo priemonės automobilyje „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrengtos negavus teismo sankcijos, t. y. neteisėtai. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi dėl H. K. sankcionuotas slaptas patekimas į jo naudojamą automobilį „Suzuki Grand Vitara“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, dokumentų, daiktų, medžiagų pavyzdžių, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų paėmimas tirti ir apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, vaizdo, garso fiksavimo techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant H. K. ir jo bendrininkų pokalbius bei veiksmus. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, be slapto patekimo į šią transporto priemonę, apygardos teismas akivaizdžiai kartu sankcionavo ir kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus, be kita ko, vaizdo ir garso fiksavimo techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant H. K. ir jo bendrininkų pokalbius bei veiksmus.
13. Kasaciniame skunde taip pat bandoma sukelti abejones dėl galimos pareigūnų provokacijos, keliamos net dvi versijos: 1) pareigūnai iš anksto žinojo ir kontroliavo asmenį, susirašinėjantį su H. K. ir platinusį amfetaminą, leido jam šiuos veiksmus atlikti, o pastarasis veikė pareigūnų kontroliuojamas; 2) galimai pareigūnai veikė tariamai prisijungdami prie daromos nusikalstamos veikos, sąmoningai nesulaikė amfetaminą platinusio asmens, o toliau stebėjo ir kontroliavo šių medžiagų padėjimo vietą, vėliau su įkalčiais sulaikė jas įsigijusius asmenis, tarp jų ir H. K.. Analogiški argumentai buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo šiuos gynybos argumentus, papildomai kreipėsi į Muitinės kriminalinę tarnybą siekdamas išsiaiškinti, ar kriminalinės žvalgybos subjektui yra žinoma, kokiam asmeniui ar asmenims priskirtini mobiliojo ryšio telefonai Nr. (duomenys neskelbtini) (platformos „Signal“ vartotojo vardas – „B“) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo fiksuoti 2021 m. spalio 26–27 d. kontroliuojant nuteistojo H. K. telekomunikacijos ryšius; ar, be pirmiau minėtomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis sankcionuotų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų, prieš nuteistuosius ir su jais susijusius asmenis buvo atliekami kiti žvalgybos tyrimo veiksmai, taip pat ir po 2021 m. spalio 27 d.; ar kriminalinės žvalgybos pareigūnai tiesioginiais ar netiesioginiais veiksmais kontroliavo narkotinių medžiagų – 1191,1779 g amfetamino – įgijimą ir palikimą (duomenys neskelbtini) jachtklubo teritorijoje 2021 m. spalio 27 d., jeigu taip, kokiais. Gavęs Muitinės kriminalinės tarnybos atsakymą Nr. 3RE-1697, taip pat išanalizavęs byloje esančius duomenis apie nesėkmingą bandymą nustatyti kasaciniame (ir apeliaciniame) skunde nurodyto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybę ir Muitinės kriminalinės tarnybos Narkotikų kontrolės skyriaus viršininko 2021 m. spalio 28 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis apie jachtklubo teritorijos stebėjimą, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių ir patvirtinančių gynybos teiginius, susijusius su galimai prieš H. K. panaudota provokacija, jų realumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistieji H. K. ir D. Š., pripažindami padarę jiems inkriminuotą nusikaltimą, nurodytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, patys vengė įvardyti, iš kur jie žinojo asmenį, susirašinėjimo programėlėje pasivadinusį „B“, kuris Kauno jachtklube paliko narkotines medžiagas, be to, šias narkotines medžiagas tarėsi pirkti į skolą. Šios aplinkybės, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, patvirtina, kad asmuo, susirašinėjimo programėlėje pasivadinęs „B“, nuteistiesiems buvo žinomas jau anksčiau ir sandorio dalyviai, pirkdami į skolą, pakankamai vienas kitu pasitikėjo, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistiesiems inkriminuotas narkotinių medžiagų įgijimas buvo inscenizuotas teisėsaugos pareigūnų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis. Šių išvadų nepaneigia kasaciniame skunde išdėstyti subjektyvūs, prielaidomis grįsti gynybos pasvarstymai apie galimą pareigūnų provokaciją.
14. Gynybos vertinimu, 2021 m. birželio mėn., kai buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas, turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes pareigūnai tuo metu jau įvardijo konkrečius duomenis, kad H. K. kartu su bendrininkais galimai užsiima narkotinių medžiagų gabenimo per valstybės sieną organizavimu ir vykdymu. Taip buvo pažeisti KŽĮ 8 straipsnio 3 dalies reikalavimai. Be to, 2021 m. spalio 27 d. ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas kitais pagrindais ir sąlygomis, nei buvo renkami duomenys kriminalinės žvalgybos tyrimo byloje. Su šiais argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti.
15. Vienas iš kriminalinės žvalgybos tyrimo uždavinių (tikslų) yra nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas (KŽĮ 4 straipsnio 2 punktas). Kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, nurodytus tam tikruose BK straipsniuose, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis (KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas (KŽĮ 8 straipsnio 3 dalis). Kriminalinės žvalgybos metu ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą nustačius, kad gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie kriminalinės žvalgybos objektą nepasitvirtino arba kad kriminalinės žvalgybos uždaviniai nebus įgyvendinti, informacijos apie kriminalinės žvalgybos objektą rinkimas turi būti nedelsiant sustabdomas, o surinkta informacija sunaikinama (KŽĮ 5 straipsnio 7 dalis). Iš šių nuostatų išplaukia išvada, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų paskirtis – turimos informacijos pagrindu rinkti duomenis, būtinus ikiteisminiam tyrimui pradėti arba, atvirkščiai, informacijai nepasitvirtinus, ikiteisminio tyrimo vykdymo pagrindui paneigti.
16. BPK 166 straipsnyje, reglamentuojančiame ikiteisminio tyrimo pradžios pagrindus, nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas tada, kai subjektas, turintis teisę (pareigą) pradėti ikiteisminį tyrimą, turi faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų (pakankamai informatyvių, tikėtinų) duomenų, kad yra padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-511/2024). Taigi, nors kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo metu atliekami veiksmai iš esmės yra skirti tiems patiems tikslams pasiekti, tačiau jų vykdymo pagrindai yra skirtingi. Kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie tam tikrus nusikaltimus ar juos darančius asmenis, tačiau jos nepakanka, kad būtų galima priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas pradedamas, turint pakankamai pagrįstų duomenų apie rengiamą, vykdomą ar padarytą nusikalstamą veiką. Nesant pakankamų duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti, gali kilti pagrįstas poreikis atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą, įskaitant ir slapto pobūdžio tyrimo veiksmus, kuriuos sankcionuoja teismas. Teismas, sankcionuodamas tokius kriminalinės žvalgybos veiksmus, turi įsitikinti dėl jų faktinio ir teisinio pagrindo, būtinumo ir proporcingumo. Tokių būtinų, tinkamai sankcionuotų ir teisėtai atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų rezultatai, jeigu jie atitinka ir kitus įrodymams keliamus reikalavimus, nelaikytini neleistinais.
17. Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. birželio mėn. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai gavo informaciją, jog H. K. kartu su nenustatytais bendrininkais galimai užsiima narkotinių medžiagų gabenimu iš Vokietijos per valstybės sieną ir atitinkamai narkotinių medžiagų platinimu (BK 199 straipsnio 4 dalis, 260 straipsnio 2, 3 dalys), ir šiai informacijai patikrinti pradėjo kriminalinės žvalgybos tyrimo bylą. Kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš H. K. pradėti Vilniaus apygardos teismui priėmus 2021 m. birželio 29 d. nutartį; pradėjus taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus, palaipsniui aiškėjo galimi H. K. bendrininkai, buvo nustatytas jo bendravimas su D. Š., vėliau ir su M. B. (pravarde „Ž“). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų, H. K. susirašinėjimų ir Muitinės kriminalinės tarnybos Narkotikų kontrolės skyriaus viršininko pavaduotojo tarnybinio pranešimo turinį, padarė pagrįstą išvadą, kad duomenys apie teisiškai reikšmingas aplinkybes ėmė aiškėti 2021 m. spalio mėn. (elektroninio ryšio priemonėmis buvo tariamasi dėl narkotinių medžiagų įgijimo, jų paėmimo vietos, paaiškėjo daugiau į šią veiką įsitraukusių asmenų). Kaip matyti, ikiteisminis tyrimas pradėtas 2021 m. spalio 27 d., t. y. tą dieną, kai ir buvo užfiksuotas nusikalstamos veikos padarymas ir sulaikyti visi joje dalyvavę asmenys, o bendra sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų trukmė neviršijo keturių mėnesių. Taigi bylos medžiaga nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad dėl H. K. ir jo bendrininkų galimų nusikalstamų veikų kriminalinės žvalgybos tyrimo byla buvo pradėta ir vykdoma pažeidžiant KŽĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatas.
18. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad teismo tinkamai sankcionuoti slapti kriminalinės žvalgybos veiksmai dėl H. K. ir jų atlikimo rezultatai atitiko įrodymų leistinumo reikalavimus, todėl teismai šioje byloje, remdamiesi minėtais įrodymais, BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų nepažeidė.
Dėl H. K. paskirtos bausmės
19. Nuteistojo H. K. gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl aiškiai per griežtos bausmės ir pagrindo ją švelninti BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu atmestini. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Švelnesnė bausmė, nei nustatyta įstatymu, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių, rodančių, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-179-719/2022, 2K-221-976/2023 ir kt.). Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam H. K., teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), t. y. atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (labai sunkus nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę (neteistas, bet baustas administracine tvarka, dirba pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakultete ir kt.). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pasisakyta, kodėl nėra galimybės skirti H. K. švelnesnę bausmę, nei nustatyta sankcijoje (BK 54 straipsnio 3 dalis), taip pat išdėstyti motyvai, kurių pagrindu H. K. paskirta minimali BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodyta bausmė, nors byloje nustatyta tiek jo atsakomybę lengvinanti, tiek ir sunkinanti aplinkybė (BK 61 straipsnis). Teismas įvertino tai, kad H. K. padaryta nusikalstama veika nepasižymėjo mažesniu pavojingumu, padaryta bendrininkaujant, taip pat kad nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie atsitiktinį nusikalstamos veikos pobūdį arba kad nusikaltimo padarymą lėmė kažkokia itin sunki asmeninė situacija ar kiti motyvai, reikšmingai švelninantys nusikalstamos veikos ar kaltinamojo asmenybės pavojingumo vertinimą. Teismas taip pat nurodė, kad teigiama nuteistojo charakteristika, ankstesnio teistumo nebuvimas, jo teigiamas elgesys po nusikalstamos veikos padarymo nėra išskirtinės aplinkybės, dėl kurių sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
20. Apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas prašymo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, taip pat pabrėžė didelį nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą: Kauno jachtklube paimto amfetamino kiekis beveik tris kartus viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V 239 patvirtintų rekomendacijų labai didelio kiekio ribą (nuo 100 g), o amfetaminas yra laikomas toksiška narkotine medžiaga, galinčia sukelti sunkią fizinę ar psichinę žalą vartotojų sveikatai, ypač asmenims, turintiems priklausomybę. Šios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuteistieji dar prieš jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką prekiavo narkotinėmis medžiagomis, kartu paneigė H. K. padarytos veikos neva mažesnį pavojingumą dėl galimos kitų nuteistųjų įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Įvertinęs byloje užfiksuotus pokalbius ir susirašinėjimus, kuriuose H. K. koordinuoja narkotinių medžiagų paskirstymą, priekaištauja bendrininkams dėl neveiklumo, ir kitas bylos aplinkybes (narkotinės medžiagos, be kita ko, buvo sveriamos ir fasuojamos H. K. nuomojamame bute, kai buvo sulaikomas pareigūnų, dalį narkotinių medžiagų H. K. bėgdamas laikė prie savęs), apeliacinės instancijos teismas konstatavo jo svarbų vaidmenį narkotinių medžiagų prekyboje. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į apeliaciniame (ir atitinkamai kasaciniame) skunde akcentuojamas aplinkybes apie jauną H. K. amžių, studijas ir darbą, tačiau, atsižvelgdamas į jo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, pažymėjo, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo sušvelninti bausmę remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą išvadą. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai paskirtos bausmės H. K. yra deklaratyvūs ir neatitinka skundžiamų procesinių sprendimų turinio.
21. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad baudžiamasis įstatymas nuteistajam H. K. pritaikytas tinkamai, esminių BPK pažeidimų nagrinėjant teismuose šią baudžiamąją bylą nepadaryta, todėl keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar apeliacinės instancijos teismo nutartį kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo H. K. gynėjo advokato Kęstučio Betingio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Alvydas Pikelis
Olegas Fedosiukas
