Kasacinio skundo Nr. DOK-2123/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22097-2021-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Danutės Jočienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. L. kasacinio skundo dėl Utenos apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 20 d. nutarties priėmimo, klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistasis R. L. kasaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 20 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Kasacinio skundo Nr. DOK-2123/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22097-2021-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. birželio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Danutės Jočienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. L. kasacinio skundo dėl Utenos apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 20 d. nutarties priėmimo, klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistasis R. L. kasaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 20 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius BPK pažeidimus, kurių apeliacinės instancijos teismas nepašalino. Apeliacinės instancijos teismas šališkai ir nemotyvuotai atmetė apeliacinio skundo argumentus arba iš viso juos ignoravo, nepašalino prieštaravimų esminiuose įrodymuose. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio reikalavimų išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, rėmėsi prieštaringais nukentėjusiosios bei jos atstovo pagal įstatymą parodymais, įrodymus vertino selektyviai, ignoravo apeliacinės instancijos procese gautą specialisto išvadą, kuria nustatyti ekspertizės trūkumai taip paliekant neišspręstą prieštaravimą dėl įrodymų patikimumo, o išvadas apie kaltumą grindė prielaidomis. Teismas pasirėmė abejotinu ir netiksliu liudijimu, kuris iš esmės yra vienintelis tiesioginis įrodymas byloje. Nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog R. L. veiksmuose nustatyti visi požymiai nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnyje, nes nėra įrodyta nei tiesioginė tyčia, nei objektyvioji nusikaltimo pusė - veiksmai, veiksmų padarymo aplinkybės - tai preziumuojama iš mažamečio painios apklausos. Teismai pažeidė in dubio pro reo principą. Nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, požymių.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasaciniame skunde nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl R. L. veikų kvalifikavimo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir siekiama, kad kasacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs įrodymus, padarytų kitokias išvadas, nei padarė žemesnės instancijos teismai. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.
Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas neįvykdė apeliacijos paskirties visa apimtimi, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, bet ir BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl R. L. padarytų veikų kvalifikavimo ir kt.) atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).
Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad teismai buvo šališki, tačiau jokių teisinių argumentų nenurodyta, apsiribota išimtinai deklaratyviais teiginiais.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo R. L. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Artūras Pažarskis
Danutė Jočienė