Baudžiamoji byla Nr. 2K-1-976/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13610-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 2.1.14.2; 2.8.4.1; 2.8.9.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Justui Lauciui,
asmeniui, kuriam byla nutraukta, A. K. (A. K.), jo gynėjai advokatei Loretai Paulavičienei,
nukentėjusiajam R. K., jo atstovei advokatei Vilmai Gečaitei-Olišauskienei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 28 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per tris mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios, atlyginti nusikalstama veika R. K. padarytą 1140 Eur dydžio turtinę ir neturtinę žalą. Iš A. K. nukentėjusiajam R. K. priteista 1140 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir penki procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti po vieno mėnesio nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, bei 1553 Eur procesinių išlaidų atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinus nuteistojo A. K. gynėjos advokatės Loretos Paulavičienės apeliacinį skundą, panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalis, kuria A. K. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė su įpareigojimais ir priteista 53 Eur proceso išlaidų, ir A. K., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Nukentėjusiojo R. K. ir jo atstovės advokatės Vilmos Gečaitės-Olišauskienės prašymas dėl 1452 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, ir 53 Eur išlaidų, patirtų Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados parengimui apmokėti, atlyginimo netenkintas. Iš valstybės lėšų A. K. priteista 1000 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimo. Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, nukentėjusiojo ir jo atstovės, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, asmens, kuriam byla nutraukta, prašiusio kasacinį skundą atmesti, asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir jam baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2024 m. balandžio 9 d. apie 21 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme kilus konfliktui tarp jo ir R. K., tyčia rankomis stumdydamas R. K. ir suduodamas jam ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį, padarė sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, – galvos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu kairio momens srityje, ir odos nubrozdinimą kairiame žande.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neįvertino A. K. padarytos veikos pavojingumo laipsnio, nes neatskleidė jo kaltės esmės, t. y. tyčios formos (tiesioginė ar netiesioginė) ir jos turinio. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad A. K. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas A. K., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jam nutraukė.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas, atleisdamas A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, mažareikšmiškumo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 37 straipsnio nuostatas. Be to, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. iš valstybės 1000 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą, kuris sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį. Dėl nurodytų apeliacinės instancijos teismo padarytų baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų ir esminio BPK pažeidimo A. K. buvo nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla jam nutraukta, taip pat jam be pagrindo priteistas patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas.
3.2. Šioje byloje nustatyta, kad A. K. tyčia rankomis stumdė R. K. ir sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį. Dėl šių smurtinio pobūdžio veiksmų R. K. buvo padarytas galvos sumušimas ir odos nubrozdinimas kairiajame žande. Taigi, nukentėjusiajam buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir padaryti realūs sužalojimai, kurie specialisto išvadoje buvo įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad A. K. veiksmais sukeltų padarinių rūšinis pavojingumas buvo mažesnis, nei įprastai BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytais veiksmais sukeliamų padarinių pavojingumas. Pažymėtina, kad minėti sužalojimai buvo padaryti aktyviais, sąmoningais ir pavojingais smurtinio pobūdžio veiksmais. Be to, A. K. suduoti smūgiai buvo nukreipti į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą. Šios aplinkybės leidžia spręsti ne tik apie padarytos veikos pavojingumą, bet ir apie jos intensyvumą, o tai turi esminę reikšmę sprendžiant, ar padarytą veiką galima pripažinti mažareikšme pagal BK 37 straipsnį.
3.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad paprastai veikos, kuriomis padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai arba buvo siekiama tokios žalos padaryti, neturėtų būti pripažįstamos mažareikšmėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319/2013">2K-319/2013</a>, 2K-299-648/2015, 2K-152-689/2021). Tad, pagal kasacinio teismo praktiką, tyčiniai nusikaltimai, kuriais buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai, padaryti panaudojant įrankius ir priemones, suduodant smūgius į gyvybiškai svarbius organus, naudojant intensyvų, taip pat ilgalaikį fizinį smurtą ir panašiomis sąlygomis, neturi būti pripažįstami mažareikšmiais, nebent byloje nustatytos išskirtinės ir ypatingos įvykio aplinkybės. Šioje byloje jokių ypatingų, išimtinių sąlygų, kurios ženkliai mažintų padarytos veikos pavojingumą, nenustatyta.
3.4. Be to, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kurie objektyviai galėtų būti vertinami kaip provokavimas, kad kaltininkas panaudotų prieš jį fizinį smurtą. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad R. K. kaltininko neįžeidinėjo, negrasino prieš jį panaudoti fizinio smurto ir jo nenaudojo. Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia asmeniui įrašinėti savo pokalbių su kitais asmenimis, todėl pats vaizdo įrašymo faktas, nesant kitų objektyvių duomenų apie jo neteisėtą panaudojimą ar kitus neteisėtus veiksmus, savaime negali būti vertinamas kaip provokuojantis elgesys. Byloje taip pat nenustatyta, kad nukentėjusysis vaizdo įrašą būtų daręs turėdamas tikslą jį viešai paskelbti ar kaip nors kitaip neteisėtai panaudoti. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas R. K. nurodė objektyvias ir pagrįstas priežastis, kodėl jis 2024 m. balandžio 9 d. vakare nuėjo pas kaimyną. Tad konfliktas prasidėjo A. K. iniciatyva, jis nesiėmė jokių taikių ir adekvačių priemonių konfliktui išvengti, t. y. nepaprašė nukentėjusiojo nutraukti filmavimo ar palikti jo kiemo teritoriją, o be jokio perspėjimo iš karto ėmėsi fizinio smurto. Tuo tarpu nukentėjusysis jokių smurtinių veiksmų prieš A. K. nenaudojo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų elgęsis provokuojamai – su kaltininku kalbėjęs nemandagiai, kėlęs balsą ar vartojęs necenzūrinę leksiką. Pažymėtina, kad iki aptariamo įvykio tarp A. K. ir R. K. nebuvo jokių tarpusavio santykių, jie vienas kito nepažinojo ir konfliktinių situacijų neturėjo. Taigi, net jei A. K. galėjo nepatikti, kad vakaro metu į jo kiemą įjungęs vaizdo kamerą atėjo kaimynas, siekdamas išsiaiškinti situaciją dėl galimai neteisėtai pastatytos tvoros, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nukentėjusysis išprovokavo, kad būtų panaudojamas fizinis smurtas. A. K. prieš R. K. atlikti veiksmai buvo neadekvatūs ir neproporcingi nukentėjusiojo tariamai provokaciniams veiksmams. Todėl tokia situacija negali būti laikoma nei pateisinančia, nei sumenkinančia A. K. atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus ar mažinančia šių veiksmų pavojingumą.
3.5. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai padarė išvadą, kad A. K. veikė netiesiogine tyčia, t. y. nesiekė nukentėjusiajam sukelti padarinių – fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, bet sąmoningai leido jiems kilti. Esant šioje byloje teismų nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad A. K., sąmoningai ir kryptingai suduodamas kelis smūgius į itin pažeidžiamą žmogaus kūno vietą (galvą), tokių padarinių (fizinio skausmo ir (ar) sveikatos sutrikdymo) nenorėjo. Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. K. neabejotinai suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė, jog dėl jų neišvengiamai gali kilti pasekmės, apimančios tiek fizinio skausmo sukėlimą, tiek kito asmens sveikatos sutrikdymą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
3.6. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo argumentai, jog A. K. smūgius sudavė spontaniškai, neatsižvelgiant į kitus objektyviuosius šios veikos požymius, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl jo padarytos veikos pavojingumo bei galimybės ją pripažinti mažareikšme. Be to, sprendžiant dėl veikos mažareikšmiškumo neturi reikšmės ir nusikaltimo subjekto požymiai. Kaltininko asmenybės požymiai nusako ne veikos, o asmenybės pavojingumą ar nepavojingumą ir gali turėti reikšmės skiriant bausmę, bet ne sprendžiant dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-689/2021). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl A. K. padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo, nepagrįstai atsižvelgė į jo asmenybę apibūdinančius požymius, t. y. kad jis praeityje neteistas, dirbantis, vedęs, turi gyvenamąją vietą.
3.7. Šiuo atveju, atsižvelgiant į A. K. padarytos veikos objektyviuosius požymius (fizinio smurto pobūdį, intensyvumą, smūgių vietą (galvos sritis) ir sužalojimų pobūdį (nežymus sveikatos sutrikdymas), taip pat konfliktinės situacijos aplinkybes) ir subjektyviuosius požymius (veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), A. K. padarytas nusikaltimas, nustatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, apeliacinės instancijos teismo buvo nepagrįstai pripažintas mažareikšmiu. Todėl toks apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra naikintinas ir paliktinas pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų.
3.8. Be to, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas A. K. iš valstybės 1000 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, esmingai pažeidė BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, teismas priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti tik tuo atveju, kai asmuo yra išteisinamas. Nagrinėjamu atveju toks procesinis sprendimas šioje baudžiamojoje byloje nebuvo priimtas. Net jeigu būtų pripažinta, kad A. K. buvo pagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnio nuostatas, tačiau jis nebuvo išteisintas ir reabilituotas dėl padarytos veikos. Tokios pozicijos, kad dėl veikos mažareikšmiškumo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui jo patirtų išlaidų gynėjo darbui apmokėti atlyginimas nepriklauso, laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAzLTEyMTQvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-103-1214/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-103-1214/2024">2K-103-1214/2024</a>).
3.9. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas atlyginti proceso išlaidas asmeniui, kuris, kaip nustatyta šioje byloje, padarė jam pateiktuose kaltinimuose nurodytą nusikalstamą veiką, visiškai nepagrįstai vadovavosi ir citavo BPK 105 straipsnio 5 dalį. Šis straipsnis skirtas proceso išlaidų atlyginimo išieškojimui reglamentuoti, teismui priimant atitinkamus procesinius sprendimus baudžiamojoje byloje. Tuo tarpu BPK 106 straipsnyje yra nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį baudžiamajame procese atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. Lauciaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 37 straipsnio taikymo
5. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, atleisdamas A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, mažareikšmiškumo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 37 straipsnio nuostatas. Kasatoriaus vertinimu, atsižvelgiant į A. K. padarytos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, jo padarytas nusikaltimas, nustatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, apeliacinės instancijos teismo buvo nepagrįstai pripažintas mažareikšmiu. Tokie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
6. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme. Pagal teismų praktiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-169-689/2018, 2K-178-303/2019, 2K-101-489/2025).
7. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai arba buvo siekiama tokią žalą padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-319/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-319/2013">2K-319/2013</a>, 2K-299-648/2015, 2K-152-689/2021). Žmogaus sveikata yra vienas iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių, todėl asmuo privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Žinoma, tai neturėtų būti suprantama taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso negali taikyti BK 37 straipsnyje įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto, tačiau šiose bylose, sprendžiant padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimą, turi būti itin kruopščiai įvertintas šio įstatymo saugomo gėrio pažeidimo būdas bei laipsnis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-387/2023).
8. Nagrinėjamoje byloje teismai BK 37 straipsnio nuostatų kontekste skirtingai vertino A. K. padarytos, BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinkančios, veikos pavojingumą.
8.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus ir pripažinęs juos pakankamais A. K. kaltumui pagrįsti, pripažino jį kaltu ir nuteisė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiojo R. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. K. veiksmai, stumdant ir suduodant smūgius R. K., negali būti pateisinami tuo, kad R. K. veiksmais buvo pažeista A. K. teisė į būsto neliečiamybę, jo teisė į ramų, netrukdomą naudojimąsi būstu, o R. K. veiksmai filmuojant A. K. be jo sutikimo akivaizdžiai nereikalavo smurtinio atsako.
8.2. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai, A. K. žmogaus sveikatai padarytą nusikalstamą veiką pripažino mažareikšme. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad A. K. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas.
9. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė BK 37 straipsnio nuostatas ir A. K. pagrįstai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo.
9.1. Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikalstamos veikos pripažinimo mažareikšme, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė galvos sumušimu (minkštųjų audinių patinimu kairio momens srityje) ir odos nubrozdinimu kairiame žande. Kaip skundžiamame nuosprendyje nurodė apeliacinės instancijos teismas, dėl patirtų sužalojimų R. K. į įvykio vietą greitosios pagalbos nekvietė, vėliau į medicinos įstaigą pagalbos nesikreipė. Be abejo, ši nukentėjusiajam padaryta žala, kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, yra reikšminga, tačiau, įvertinus sužalojimų pobūdį, taip pat nukentėjusio asmens sprendimą nesikreipti medicinos pagalbos nei iš karto po įvykio, nei vėliau, darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, kad kaltininkui negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.
9.2. Konstatuodamas A. K. padarytos veikos mažareikšmiškumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat tinkamai atsižvelgė į įvykio metu susiklosčiusios situacijos pobūdį, kaltininko atliktus veiksmus, jo kaltės turinį, elgesio motyvus, taip pat nukentėjusiojo elgesį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. K. tamsiu paros metu atėjo į A. K. namus aiškintis aplinkybių dėl jo sutuoktinės sklype A. K. galimai neteisėtai pastatytos tvoros. Nukentėjusysis, iš anksto neįspėjęs ir nepranešęs, filmavo A. K., tamsoje švietė šiam į veidą, primygtinai kelis kartus reikalavo prisistatyti, A. K. pasakius vardą ir pavardę, prašė pakartoti garsiau, klausinėjo apie leidimus statyti tvorą, pats pokalbio pradžioje aiškiai nenurodęs, kokiu klausimu ir kodėl nori kalbėtis tokiu metu. Tokius nukentėjusiojo veiksmus apeliacinės instancijos teismas pagrįstai laikė provokaciniais. A. K., supratęs, kad yra filmuojamas, ir nesuvaldęs emocijų dėl vykdomo filmavimo jam priklausančiame sklype, stūmė R. K. iš kiemo ir sudavė šiam smūgius, norėdamas atimti telefoną. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju A. K. veiksmai buvo spontaniški, kontaktas tarp jo ir nukentėjusiojo buvo trumpalaikis bei neintensyvus.
9.3. Aptarti objektyvieji ir subjektyvieji veikos požymiai (padaryta žala, veikos pobūdis, tikslai ir motyvai), nukentėjusiojo elgesys, kitų aplinkybių analizė ir vertinimas apeliacinės instancijos teismui suteikė pagrindą padaryti išvadą, kad A. K. padaryta veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, jog nagrinėjamu atveju būtų pagrįstas baudžiamosios atsakomybės taikymas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nors A. K. veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, yra pagrindas pripažinti jo veiką mažareikšme. Teisėjų kolegija nesutikti su tokiais apeliacinės instancijos teismo argumentais neturi teisinio pagrindo.
10. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą ir A. K. pagrįstai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
11. Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. priteisė iš valstybės 1000 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Šie kasacinio skundo argumentai yra pagrįsti.
12. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, šioje specialiojoje normoje tiesiogiai įtvirtinta teisė gauti procese patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą iš valstybės asmeniui, kuris yra išteisinamas. Šias nuostatas atitinka ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) 2 punktas, kuriame įtvirtinta, kad išlaidos už advokato, kuris baudžiamojoje byloje dalyvavo kaip asmens gynėjas, suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu tas asmuo baudžiamojoje byloje išteisinamas.
13. Kasacinės instancijos teismo praktikoje dėl BPK 106 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindo yra išaiškinta, kad išlaidos advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip gynėjas, paslaugoms yra atlyginamos asmeniui, kuris yra išteisintas, arba asmeniui, kuriam baudžiamoji byla yra nutraukta dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių.
13.1. BPK 106 straipsnio 3 dalyje ir Rekomendacijų 2 punkte vartojamos sąvokos „išteisinamas“ reikšmė aiškintina atsižvelgiant į tai, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o išteisintuoju tampa ne bet koks kaltinamasis, o tik toks, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis (BPK 22 straipsnio 4 dalis). BPK 303 straipsnio, kuriame nurodytos nuosprendžių rūšys, 1 dalyje nustatyta, kad teismo nuosprendis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis, be to, nuosprendžiu gali būti nutraukiama baudžiamoji byla. BPK 303 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu yra, be kita ko, BK 36–40 straipsniuose nustatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. BPK 303 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį tais atvejais, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, (1 punktas) arba neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (2 punktas). Remiantis nurodytu teisiniu procesiniu reguliavimu, darytina išvada, kad šiuo metu galiojančios BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl kaltinamojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms baudžiamajame procese apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų taikytinos tais atvejais, kai dėl asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, priimamas teismo išteisinamasis nuosprendis, kuriuo šis asmuo baudžiamojoje byloje yra išteisinamas (BPK 303 straipsnio 5 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAzLTEyMTQvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-103-1214/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-103-1214/2024">2K-103-1214/2024</a>).
13.2. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pripažinęs, kad asmeniui nutraukus baudžiamąją bylą dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų Baudžiamojo kodekso V skyriuje (pavyzdžiui, būtinoji gintis, profesinių pareigų atlikimas), tokio asmens statusas prilyginamas išteisintajam ir šiam asmeniui, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, turi būti priteistas patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI4LTY0OC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-128-648/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-128-648/2023">2K-128-648/2023</a>, 2K-32-648/2025).
14. Nagrinėjamoje byloje A. K. pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, be kita ko, buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl A. K. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 37 straipsnį, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jam nutraukta. Toks apeliacinės instancijos teismo priimtas nuosprendis nelaikytinas išteisinamuoju (BPK 303 straipsnio 1, 5 dalys), o tai yra atskira nuosprendžio rūšis – nuosprendis, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla (BPK 303 straipsnio 1 dalis), šiuo konkrečiu atveju – dėl veikos mažareikšmiškumo (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas atlyginti iš valstybės lėšų A. K. patirtas išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas (jų dalį) neatitinka BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes, kaip minėta, skundžiamas nuosprendis, kuriuo byla nutraukta dėl mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis), negali būti tapatinamas su išteisinamuoju nuosprendžiu, nurodytu BPK 106 straipsnio 3 dalyje. Kaip konstatuota skundžiamame nuosprendyje, A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir tai padarė nesant būtinosios ginties sąlygų, o BK 37 straipsnis A. K. taikytas ir byla jam nutraukta dėl veikos mažareikšmiškumo.
16. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, kuriuo A. K. byla nutraukta dėl mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis, BPK 327 straipsnio 2 punktas), ir kartu priteisdamas A. K. iš valstybės atlyginti jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, padarė esminį BPK 106 straipsnio 3 dalies pažeidimą, kuris sukliudė šiam teismui priimti teisingą nuosprendį. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 383 straipsnis), panaikinant nuosprendžio dalį dėl išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo priteisimo A. K. iš valstybės.
17. Byloje gautas nukentėjusiojo R. K. atstovės advokatės V. Gečaitės-Olišauskienės prašymas nukentėjusiajam iš A. K. priteisti apeliacinės instancijos teisme jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą – 1452 Eur, proceso išlaidų? 53 Eur, patirtų dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados parengimo, taip pat Lietuvos Aukščiausiajame Teisme jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą – 1306,80 Eur. Šis prašymas netenkintinas.
18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTktNjk3LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-19-697/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-19-697/2022">2K-19-697/2022</a>, 2K-26-1073/2024 ir kt.). Proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-489/2019). Teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjE0LTQ4OS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-214-489/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-214-489/2024">2K-214-489/2024</a>).
19. Ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka pagal prokuroro kasacinį skundą, kuris paduotas asmens, kurio byla nutraukta, A. K. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais. Prokuroras kasaciniu skundu siekė, kad būtų panaikinta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. K. buvo pritaikytos BK 37 straipsnio nuostatos ir kuria jam, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, iš valstybės buvo priteistas patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas. Šia kasacine nutartimi prokuroro skundas tenkinamas iš dalies dėl apeliacinės instancijos teismo padaryto esminio BPK 106 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Tačiau kita prokuroro kasacinio skundo dalis, kuria prašoma palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį dėl A. K. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir kuri iš esmės sutampa su nukentėjusiojo interesais, kurie buvo atstovaujami prokuroro, šia kasacine nutartimi netenkinama. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiojo atstovės prašymo iš A. K. priteisti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme R. K. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.
20. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju prokuroro kasacinis skundas nebuvo paduotas dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria buvo netenkintas nukentėjusiojo atstovės prašymas iš A. K. priteisti apeliacinės instancijos teisme R. K. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą – 1452 Eur ir proceso išlaidų? 53 Eur, patirtų dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados parengimo, atlyginimą. Nukentėjusiojo ar jo atstovės kasacinio skundo šioje byloje paduota nebuvo. Kadangi aptariama apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis nebuvo apskųsta, kasacinės instancijos teismas negali jos patikrinti, nes tai reikštų bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų pažeidimą (BPK 376 straipsnio 1 dalis), o kartu ir galimai nepagrįstai pablogintų asmens, kurio byla nutraukta, A. K. teisinę padėtį. Taigi, nukentėjusiojo atstovės prašymas iš A. K. priteisti apeliacinės instancijos teisme R. K. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą ir proceso išlaidų atlyginimą negali būti patenkintas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 28 d. nuosprendį.
Panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria A. K. iš valstybės priteista 1000 Eur išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimo.
Kitą šio nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Atmesti nukentėjusiojo R. K. atstovės advokatės Vilmos Gečaitės-Olišauskienės prašymą nukentėjusiajam iš A. K. priteisti apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą bei proceso išlaidų, patirtų dėl specialisto išvados parengimo, atlyginimą.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Algimantas Valantinas
Rima Ažubalytė
