I. B. pagal BK 187 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-9-813/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34519-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 2.1.2.7; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.14.1; 2.1.15.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Dariaus Kantaravičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Anatolijui Koržovui,

nuteistosios I. B. gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

viešame teismo posėdyje mišriu būdu, naudojant ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. B. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 5 d. nuosprendžio dėl jos nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalį.

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nuosprendžiu I. B. išteisinta pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. D. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 5 d. nuosprendžiu, tenkinus Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Trumpulio apeliacinį skundą, Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis:

I. B. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, nurodytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirtas laisvės apribojimas 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, I. B. įpareigota per 5 mėnesius atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam D. D. padarytą turtinę žalą.

Nukentėjusiajam D. D. iš nuteistosios I. B. priteista 820,79 Eur turtinei žalai atlyginti ir 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistosios gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, taip pat prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. I. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 187 straipsnio 3 dalį dėl to, kad ji 2023 m. rugsėjo 2 d. apie 15.55 val. namo, esančio Lyros g. 7, Šiauliuose, kieme, tyčia suduodama medine vaikščiojimo lazdele į automobilio „Audi A6“, priklausančio D. D., galinį bamperį (225 Eur vertės), jį įlenkė ir įskėlė.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, iš naujo įvertinęs surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad I. B. nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos.

3. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs I. B. kalta pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, atsižvelgdamas į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, įvertinęs jos asmenybę, skyrė laisvės apribojimą, šios bausmės dydį nustatydamas mažesnį nei įstatymo nurodytas šios bausmės vidurkis, be intensyvios priežiūros, įpareigodamas per nustatytą terminą atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

4. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad tiek nukentėjusiojo prašomos neturtinės žalos, tiek turtinės žalos atlyginimas iš nuteistosios yra pagrįstas, nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino visiškai.

III. Kasacinio skundo argumentai

5. Kasaciniu skundu nuteistoji I. B. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 5 d. nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, I. B. kaltę grindė prielaidomis.

5.2. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas nuteistąją kalta dėl D. D. priklausančio automobilio sugadinimo, rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, kad į automobilį I. B. trenkė lazdelės metaliniu galu. Tačiau šių nukentėjusiojo teiginių nepatvirtina kita bylos medžiaga. Pažymėtina, kad nuteistoji tvirtino, jog jos lazdelė neturėjo jokio antgalio. Nors vaizdo įraše ir matyti tamsios spalvos antgalis ant lazdelės, ir girdėti jos kaukšėjimas, tačiau tai galėjo būti dėl to, kad buvo visiškai nusidėvėjusi atraminio paviršiaus sukibimą pagerinanti guma. Apeliacinės instancijos teismas, nesivadovaudamas šiais nurodytais nukentėjusiosios parodymais, iškraipė ir eksperto išvadą.

5.3. Ekspertai nurodė, kad D. D. automobilio galinio bamperio apdaila buvo anksčiau remontuota, o nustatytas glaisto sluoksnis bei dangos atsisluoksniavimas nuo apdailos paviršiaus rodo, jog tarp sluoksnių nebuvo užtikrinta tinkama adhezija (sukibimas). Šią aplinkybę savo apeliaciniame skunde taip pat akcentavo prokuroras, pažymėdamas, kad, esant tokiam techniniam defektui, galėjo pakakti ir nestipraus smūgio lazdelės galu, kad bamperis būtų pažeistas. Apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę vertino kaip neginčijamą įrodymą, nors ekspertizės akte nenustatyta sąveika tarp automobilio bamperio ir nuteistosios lazdelės.

5.4. Automobilio bamperis ir kitos detalės tiesiogiai turi kontaktą su purvu, esančiu ant kelio grunto, automobiliui susidūrus su kokia nors kliūtimi, šis purvas paprastai nubyra įvykio vietoje kaip ir kitos pažeistos automobilio dalys ar detalės. Iš policijos pareigūnų filmuotos medžiagos matyti, kad po nukentėjusiojo automobilio galiniu bamperiu nėra jokio purvo nuotrupų, dažų, glaisto likučių. Ekspertai taip pat nurodė, kad nėra nuo bamperio atšokusių dažų ir glaisto likučių. Tai patvirtino ir įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas D. Č., jis, teisme apklaustas kaip liudytojas, patvirtino, kad įvykio vietoje nebuvo nutrupėjusių dažų ir kitokių dalykų.

5.5. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad šiuolaikinių automobilių bamperiai yra gana elastingi ir neatsparūs smūgiams. Šios aplinkybės ir jokių pėdsakų nebuvimas po automobilio galiniu bamperiu leidžia teigti, kad automobilio bamperis buvo įlenktas kitoje vietoje, atsiremiant į kliūtį. Be to, nuteistoji turi negalią, naudojasi neįgaliojo lazdele, todėl nesuprantama, kaip tokios sveikatos žmogus yra pajėgus smogti į galinį automobilio bamperį ir jį įlenkti.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl BPK 20 straipsnio nuostatų laikymosi

6. Nors kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas jai apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintus įrodymų sąsajumo ir leistinumo reikalavimus, iš kasacinio skundo turinio matyti, jog iš esmės ginčijamas nukentėjusiojo parodymų patikimumas. Kasatorė teigia, kad jos kaltė buvo grindžiama tik nukentėjusiojo parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nagrinėja, ar apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, laikėsi BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

7. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų įtvirtinta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 20 straipsnio 2 dalyje (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalyje (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtinta išskirtinė teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

8. Įrodymų patikimumas nustatomas išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais parodymais ir kitais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikaltimus, dėl kurių jis kaltinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjQyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-642/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-642/2012">2K-642/2012</a>, 2K-287/2013, 2K-175-696/2017, 2K-99-895/2019). Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 440/2010, 2K-309/2011).

9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priėmęs naują apkaltinamąjį nuosprendį, BPK pažeidimų, susijusių su nukentėjusiojo parodymų vertinimu, nepadarė.

10. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas I. B. kalta padarius BK 187 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, visapusiškai įvertino nukentėjusiojo D. D. parodymus. Visų pirma nukentėjusiojo D. D. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, šis teismas itin kruopščiai tyrė lygindamas su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo pranešimu Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį, užfiksuotu BIRT ataskaitų žiūryklėje ir garso įraše, kuris, atlikus dalinį įrodymų tyrimą, buvo perklausytas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nukentėjusiojo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių viso proceso metu išliko nuoseklūs, neprieštaringi, taip pat atitiko Bendrajam pagalbos centrui pateiktą informaciją, pagrįstai nusprendė, kad parodymai yra patikimi bei pakankami išvadai, jog nuteistoji lazdele sudavė smūgį į D. D. automobilio bamperį ir jį apgadino.

11. Be to, apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiojo parodymams patikrinti ištyrė ir kitus įrodymus, pagrindžiančius I. B. kaltę, tai yra liudytojų V. D., M. B., D. Č. parodymus, automobilio apžiūros protokolą, policijos pareigūnų kūno kameromis ir paties nukentėjusiojo darytus vaizdo įrašus, kurie, atlikus dalinį įrodymų tyrimą, buvo peržiūrėti apeliacinės instancijos teisme. Visi šie įrodymai buvo išsamiai aptarti, sugretinti tarpusavyje ir su nukentėjusiojo parodymais, tinkamai įvertinti ir sujungti į vientisą loginę grandinę. Taigi, priešingai negu teigia kasatorė, apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o įrodymų visuma pagrindžia I. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes.

12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat išsamiai patikrino nuteistosios versiją bei gynybos argumentus dėl jos kaltės nebuvimo ir, įvertinęs visų ištirtų įrodymų visumą, motyvuotai juos atmetė. Nuosprendžio 22 punkte teismas detaliai aptarė ekspertizės aktą ir, nepadarydamas turinio klaidų, jį įvertino. Nustatęs, kad ekspertizė buvo atlikta praėjus reikšmingam laikui po įvykio, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog joje užfiksuoti duomenys nepaneigia nuteistosios kaltės.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. B. kaltumas dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos yra pagrįstas patikimų, išsamiai ir nešališkai įvertintų įrodymų visuma ir nekelia abejonių.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

14. Teisėjų kolegijai nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas bylos įrodymus įvertino tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, ir pagrįstai nustatė I. B. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, kasatorės prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį negali būti tenkinamas. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei papildomus nagrinėjant baudžiamąją bylą kasacine tvarka gautus dokumentus, nusprendžia, kad yra pagrindas I. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 37 straipsniu. Pažymėtina, kad BPK 367 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti kasacijos ribojimai neturi būti aiškinami formaliai ir laikomi savaime kliudančiais kasacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam kasacinę bylą tais teisės klausimais, kurie buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, kartu išspręsti ir tuos teisės klausimus, kurie nebuvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismas turi įgaliojimus išspręsti tokius papildomus klausimus, jeigu taip galėtų būti palengvinta nuteistojo teisinė padėtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- P- 58- 697/2019).

15. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai bei papildymai, priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 (TAR, 2024 m. gegužės 2 d., Nr. 8214) (toliau – BK pakeitimo ir papildymo įstatymas). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo 2024 m. spalio 15 d. įstatyme Nr. XIV-3033 (TAR, 2024 m. spalio 23 d., Nr. 18357) nustatyta, kad šiame įstatyme išdėstytų Baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatas, išskyrus taisyklę, nustatytą šio straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismuose.

16. BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 8 straipsniu pakeistas BK 37 straipsnis ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 37 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu I. B. pripažinta kalta padariusi baudžiamąjį nusižengimą, o jos baudžiamoji byla dar nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 37 straipsnio redakcija, kaip švelninanti nuteistosios teisinę padėtį, šioje byloje gali būti taikoma atgaline tvarka.

17. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl kasatorės atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, remiasi iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusių BK 37 straipsnio nuostatų kontekste suformuota praktika, tačiau ji laikytina aktualia ir nagrinėjamu atveju, nes iš esmės šios baudžiamojo įstatymo nuostatos pasikeitė tik tuo, jog atsirado galimybė taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamojo nusižengimo atveju.

18. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodytos nusikalstamos veikos, kurias padarius negali būti sprendžiama, ar jos nėra mažareikšmės. Nusikalstamos veikos mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nusikalstama veika mažareikšme yra pripažįstama tada, kai ji atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo sudėtis straipsnio dispozicijoje nenustatyta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K- 186- 689/2020).

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. B. neteisėtais veiksmais sugadino svetimą turtą – nukentėjusiajam D. D. priklausančią transporto priemonę, dėl jos remonto nukentėjusysis patyrė 820,79 Eur turtinę žalą. Nors padarytos žalos dydis savaime negali būti laikomas nereikšmingu, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, vertintinas ne vien žalos dydis, bet ir turto sugadinimo pobūdis, vieta bei sugadinimų reikšmingumas. Šiuo atveju buvo sugadinta nepagrindinė automobilio dalis – bamperis, kuris buvo tik įskeltas, o transporto priemonė po įvykio liko tinkama eksploatuoti. Nukentėjusiojo naudojimasis automobiliu nebuvo nei apribotas, nei iš esmės apsunkintas. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad sugadintas automobilis nebuvo naujas, o jau naudotas. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nusikalstamos veikos padariniai nėra tokio masto, kad nuteistajai negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

20. Byloje taip pat nustatyta, kad I. B. veikė netiesiogine tyčia. Nuteistoji turi judėjimo problemų, vaikšto su lazdele. Nustatyta, kad ji, negalėdama praeiti pro kieme stovintį automobilį, į jį sudavė lazdele. Nors nuteistoji turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl tokių veiksmų gali kilti žala transporto priemonei, bylos duomenys nepatvirtina, kad jos elgesį lėmė tikslas sugadinti nukentėjusiajam priklausantį turtą. Priešingai, jos veiksmai buvo nulemti susidariusios situacijos dėl apsunkinto praėjimo. Šios aplinkybės papildomai patvirtina, jog padaryta veika pagal savo pobūdį ir pavojingumą neatitinka nusikalstamai veikai būdingo pavojingumo laipsnio.

21. Sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, reikšmingi ir duomenys, apibūdinantys I. B. asmenybę. Kasatorė yra pensininkė, garbingo amžiaus – (duomenys neskelbtini) metų, neteista, administracine tvarka nebausta. Ji turi sunkių sveikatos sutrikimų – nustatyta negalia, antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis bei vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Kasacinės instancijos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad dėl amžiaus ir sveikatos būklės nuteistajai šiuo metu reikalinga nuolatinė globa.

22. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. B. neteisėti veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio, nenulemti nusistatymo prieš teisinę santvarką ar visuomenėje priimtinas elgesio taisykles. Nors jos veiksmuose nustatyti BK 187 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau šios veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kuris pateisintų baudžiamosios teisės priemonių, kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), taikymą. Todėl I. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį dėl veikos mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla jai nutrauktina.

Dėl neturtinės žalos

23. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad, jei baudžiamoji byla nutraukiama, teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk2LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-296/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-296/2012">2K-296/2012</a>, 2K-7-304-976/2016).

24. Apeliacinės instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino ir priteisė nukentėjusiajam iš I. B. 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) ir turi argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUyLTY5Ny8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-252-697/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-252-697/2020">2K-252-697/2020</a>). Spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, be kita ko, teismai turi ypatingą dėmesį atkreipti į padarytos turtinės žalos dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022).

26. Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nėra pateikiama pagrįstų duomenų apie patirtus dvasinius išgyvenimus, tik deklaratyviai teigiama, kad buvo patirtas stresas, sukrėtimas. Atitinkamai matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl civiliniame ieškinyje prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nurodė, kad nukentėjusysis D. D. patyrė neigiamų išgyvenimų, nes nuotaika buvo sugadinta, jis negalėjo laiku išvykti į kelionę, buvo apgadintas automobilis, dėl nuteistosios veiksmų jis patyrė šoką, turėjo kviesti policiją. Šiais argumentais vadovaudamasis teismas nusprendė, kad neturtinė žala ir jos dydis yra įrodyti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas remiantis išimtinai nukentėjusiojo pateikiamu ieškiniu, neįrodinėjant žalos fakto ir dydžio, yra nesuderinamas su teisingo baudžiamojo proceso principais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nepateikė reikšmingų argumentų, kurie pagrįstų nukentėjusiojo dėl I. B. neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą, ir visiškai neatsižvelgė į nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį. Vien tik formalaus bendro pobūdžio konstatavimas, kad nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų ar nepatogumų, nustatant jo patirtą neturtinę žalą ir pagrindžiant jos dydį, nėra pakankamas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam priteistas nepagrįstai, todėl ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 5 d. nuosprendį.

Pritaikius BK 37 straipsnį, I. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą jai nutraukti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš I. B. nukentėjusiajam D. D. priteista 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Rima Ažubalytė

Darius Kantaravičius