Baudžiamoji byla Nr. 2K-57-489/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00378-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.2.2.3; 2.1.2.11; 2.4.7; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,
išteisintojo J. L. gynėjui advokatui Karoliui Ušinskui,
išteisintosios V. V. gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Regimanto Žukausko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžio.
Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 681 straipsnio 3, 4 dalimis, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu trejiems metams. J. L. išteisintas pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
V. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 681 straipsnio 3, 4 dalimis, jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare trejiems metams. V. V. išteisinta pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, patenkinus nuteistojo J. L. ir nuteistosios V. V. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio apeliacinius skundus, Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl J. L. ir V. V. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį ir baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis ir J. L. bei V. V. išteisinti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintųjų gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. J. L. išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį dėl kaltinimų tuo, kad jis, kaip fizinis asmuo, 2018 m. rugpjūčio 17 d. sudarė paskolos sutartį su likviduojama UAB,,Eko augalai“, atstovaujama J. G. (J. G.), ir pasiskolino iš LUAB,,Eko augalai“ 200 000 Eur, įsipareigodamas juos grąžinti iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. 2019 m. birželio 19 d., būdamas UAB,,Anrestas“ akcininkas (51 proc. akcijų) ir generalinis direktorius, savo asmeniniam 200 000 Eur įsipareigojimui, kylančiam iš 2018 m. rugpjūčio 17 d. paskolos sutarties, užtikrinti jis, atstovaudamas UAB „Anrestas“, su LUAB,,Eko augalai“, atstovaujama J. G., sudarė UAB „Anrestas“ nenaudingą sandorį, pasirašė notariškai patvirtintą sutartinės hipotekos sutartį, reg. Nr. 4941 (2019 m. birželio 20 d. sutartis įregistruota Hipotekos registre), kurios pagrindu įkeitė UAB,,Anrestas“ nekilnojamąjį turtą: negyvenamus pastatus, pagalbinius ir inžinerinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (bendra įkeistų daiktų vertė – 639 968 Eur).
1.1. Toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis su LUAB,,Eko augalai“, atstovaujama J. G., pasirašė 2019 m. rugpjūčio 27 d. susitarimą – priedą Nr. 1 prie 2018 m. rugpjūčio 17 d. paskolos sutarties dėl asmeninės paskolos padidinimo ir jos grąžinimo termino pratęsimo, padidindamas paskolos dydį nuo 200 000 Eur iki 250 000 Eur. Tuo pagrindu UAB,,Eko augalai“ papildomus 50 000 Eur pervedė į jo (J. L.) asmeninę sąskaitą ir perkėlė skolos sumokėjimo terminą iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Be to, jis, atstovaudamas UAB „Anrestas“ interesams, su LUAB,,Eko augalai“, atstovaujama J. G., pasirašė 2019 m. rugsėjo 3 d. susitarimą Nr. 1 „Dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo“ (notarinio registro Nr. 7097) ir padidino užtikrintos prievolės dydį iki 250 000 Eur bei užtikrintos prievolės įvykdymo terminą perkėlė iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Tokiu būdu LUAB „Eko augalai“ įgijo teisę į UAB „Anrestas“ 250 000 Eur vertės kreditorių reikalavimų tenkinimą be eilės.
1.2. Po to J. L., siekdamas išvengti 250 000 Eur paskolos grąžinimo LUAB „Eko augalai“, 2019 m. spalio 28 d. akcijų dovanojimo sutartimi dovanojo V. V. 491 945 vienetus (51 proc.) UAB,,Anrestas“ paprastųjų vardinių akcijų (vienos akcijos nominali vertė – 0,29 Eur, 491 945 akcijų vertė – 142 664 Eur), kurias įvertino 1 Eur kaina. Mainais už tai V. V. įsipareigojo ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po šios sutarties sudarymo kreiptis į jo (J. L.) kreditorę LUAB „Eko augalai“ ir gauti šios kreditorės raštišką sutikimą perkelti jo 250 000 Eur (neskaitant palūkanų ir kitų mokėjimų) paskolą V. V.. Vykdydami šį susitarimą, jis su V. V. ir LUAB,,Eko augalai“, atstovaujama J. G., 2019 m. spalio 30 d. pasirašė susitarimą (priedą Nr. 2 prie 2018 m. rugpjūčio 17 d. paskolos sutarties) dėl skolos perkėlimo kitam asmeniui ir savo asmeninę 250 000 Eur skolą likviduojamai bendrovei,,Eko augalai“ perkėlė V. V..
1.3. Tokiu būdu jis laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki 2019 m. spalio 30 d., veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino iššvaistyti jo žinioje esantį svetimą, labai didelės – ne mažesnės kaip 250 000 Eur – vertės UAB „Anrestas“ priklausantį turtą.
2. V. V. išteisinta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį dėl kaltinimų tuo, kad ji 2019 m. spalio 28 d. akcijų dovanojimo sutartimi sutiko priimti J. L. jai perleistus 491 945 vnt. UAB,,Anrestas“ paprastųjų vardinių akcijų. Mainais į tai, žinodama, kad už asmeninę J. L. skolą yra įkeistas UAB „Anrestas“ turtas, ji sutiko perimti visą J. L. 250 000 Eur skolą (neskaitant palūkanų ir kitų mokėjimų) likviduojamai bendrovei,,Eko augalai“, neturėdama jokio turto bei stabilių ir pakankamų pajamų paskolai padengti. Tuo tikslu su J. L. ir LUAB,,Eko augalai“, atstovaujama J. G., 2019 m. spalio 30 d. pasirašė susitarimą dėl skolos perkėlimo kitam asmeniui, priedą Nr. 2 prie 2018 m. rugpjūčio 17 d. paskolos sutarties. Po to, tapusi UAB „Anrestas“ akcininke ir nuo 2019 m. spalio 29 d. Valdybos nutarimu paskirta į UAB,,Anrestas“ generalinio direktoriaus pareigas (2019 m. spalio 29 d. Valdybos posėdžio protokolas, VĮ Registrų centre įregistruota 2019 m. lapkričio 5 d.), 2019 m. lapkričio 19 d. pasirašė susitarimą Nr. 2 „Dėl sutartinės hipotekos (notarinio Registro Nr. 9384) pakeitimo ir papildymo“, kur ji buvo įrašyta kaip naujoji skolininkė.
2.1. Toliau, tęsdama nusikalstamą veiką, žinodama, kad už jos asmeninę 250 000 Eur skolą LUAB „Eko augalai“ yra įkeistas UAB,,Anrestas“ turtas, su LUAB,,Eko augalai“, atstovaujama J. G., 2019 m. gruodžio 31 d. pasirašė susitarimą dėl paskolos padidinimo – priedą Nr. 3 prie 2018 m. rugpjūčio 17 d. paskolos sutarties – ir padidino asmeninės paskolos dydį dar 50 000 Eur (iki 300 000 Eur), ir tuo pagrindu 2020 m. sausio 6 d. Hipotekos registre buvo atliktas sutartinės hipotekos pakeitimas (notarinio registro Nr. 56), kuriuo buvo padidintas užtikrintos prievolės dydis iki 300 000 Eur.
2.2. Tokiu būdu ji laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2020 m. sausio 6 d. pasikėsino iššvaistyti jos žinioje esantį svetimą, labai didelės – ne mažesnės kaip 300 000 Eur – vertės UAB „Anrestas“ priklausantį turtą.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, J. L. ir V. V. veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė BK 184 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, neatskleidė pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką objektyviųjų požymių ir klaidingai įvertino tarp nuteistųjų ir juridinių asmenų susiklosčiusių santykių pobūdį, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog J. L. ir V. V. pasikėsino iššvaistyti labai didelės vertės jiems patikėtą svetimą UAB „Anrestas“ priklausantį turtą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų nuteistųjų kaltę, o teismo išvados dėl nuteistųjų tiesioginės tyčios iššvaistyti turtą grįstos daugiau prielaidomis ir samprotavimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant be pagrįstų abejonių įrodytos nuteistųjų tiesioginės tyčios iššvaistyti įmonės turtą ir aplinkybių, kad nuteistieji savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditorių galimybes atkurti pažeistas teises civilinio proceso priemonėmis (pažeistos teisės sėkmingai buvo atkurtos civiliniame procese), J. L. ir V. V. taikyti griežčiausią teisinės atsakomybės rūšį nėra būtinumo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl J. L. ir V. V. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį ir dėl šios dalies priėmė išteisinamąjį nuosprendį, šiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
III. Kasacinio skundo argumentai
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. Žukauskas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžio dalį, kuria J. L. ir V. V. buvo išteisinti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį, ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus, įrodymus vertino atsietai, nevisapusiškai ir neobjektyviai, padarė prieštaringas išvadas, o kai kurių bylos įrodymų išvis nevertino, neanalizavo visų bylos aplinkybių, neišsklaidė esminių abejonių, nesiėmė procesinių priemonių papildomiems įrodymams surinkti, taip pat nepateikė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimų buvo nepagrįstai panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl J. L. ir V. V. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį.
4.2. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad neįrodytas J. L. ir V. V. išankstinis tikslas sudaryti įmonei nenaudingus sandorius, t. y. tyčia iššvaistyti jos turtą. Su tokia teismo išvada sutikti negalima, nes ji paremta ne objektyviais įrodymais ar išsamia bylos faktinių aplinkybių analize, jų vertinimu, o grindžiama prielaidomis, kurių apeliacinės instancijos teismas net nebandė šalinti. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino itin svarbias aplinkybes, susijusias su UAB „Anrestas“ valdybos sprendimų, leidusių įkeisti bendrovės turtą J. L. įsipareigojimams pagal 2018 m. rugpjūčio 17 d. sudarytos paskolos sutartį užtikrinti, priėmimo aplinkybėmis. Skundžiamame nuosprendyje teismas tik formaliai nurodė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumus, tariamas klaidas, padarytas vertinant šios dalies įrodymus, tačiau pats konkrečių veiksmų tariamiems trūkumams pašalinti nesiėmė.
4.3. Iš dalies galima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas vienas iš svarbių liudytojų K. J., o jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neatskleidžia aplinkybių, susijusių su valdybos susirinkimu ir valdybos sprendimo priėmimo aplinkybėmis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pastebėjęs šį, kaip jis pažymėjo, esminį informacijos trūkumą, turėjo pareigą ne apsiriboti konstatuojamu vertinimu, o imtis aktyvių veiksmų, t. y. iškviesti liudytoją ar kitaip pašalinti abejones, kaip tai nustatyta BPK 324 straipsnio 6 dalyje. Akivaizdu, kad šio liudytojo išsami apklausa būtų leidusi pašalinti išlikusias abejones dėl valdybos posėdžio protokolo sudarymo aplinkybių, jo turinio tikrumo ir atitikties faktinėms įvykio aplinkybėms, t. y. ar valdybos narys K. J. turėjo pakankamai informacijos, balsavo savarankiškai ir ar sprendimas buvo priimtas skaidriai. Atkreiptinas dėmesys, jog valdybos susirinkime klausimą dėl bendrovės turto įkeitimo dėl J. L. asmeninės paskolos sprendė pats J. L. (turintis 51 proc. įmonės akcijų) ir K. J., tai irgi galėjo turėti įtakos sprendimo priėmimui. Deja, Lietuvos apeliacinis teismas net nebandė aiškintis, ar yra galimybė apklausti minėtą liudytoją.
4.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nuteistųjų subjektyvieji veikos požymiai gali būti atskleisti per objektyviuosius požymius (baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAwLTY5Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-300-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-300-697/2019">2K-300-697/2019</a>). Šiuo atveju išteisintųjų veiksmų objektyvieji požymiai atskleidžia J. L. ir V. V. siekį, tikslą ir veikimą tiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir objektyviai įvertinęs bylos įrodymus, jų visumą, nustatė išteisintųjų veiksmų seką, atskleidžiančią kryptingą J. L. ir V. V. elgesį, orientuotą ne į UAB „Anrestas“ interesus, bet savo ir vieno iš kreditorių (LUAB „Eko augalai“) naudą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo išvados dėl išteisintųjų kaltės iš esmės grindžiamos ne šiais objektyviais įrodymais, o prieštaringais ir nenuosekliais J. L. ir V. V. parodymais. Lietuvos apeliacinis teismas sutiko su dalimi pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir išvadų, t. y. kad asmeninė tiek J. L., tiek V. V. paskola nebuvo naudinga UAB „Anrestas“ ir jos kreditoriams; kad tuo metu UAB „Anrestas“ turėjo finansinių sunkumų, neturėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais; kad UAB „Anrestas“ 2019 m. gruodžio 31 d. banko sąskaitose ir kasoje pinigų neturėjo. Tačiau šis teismas vis dėlto vertino, kad šie faktiniai duomenys, nustatytos aplinkybės nepatvirtina išteisintųjų tyčios iššvaistyti svetimą bendrovės turtą. J. L. ir V. V. atlikti veiksmai, jų seka leidžia pagrįstai teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. L. ir V. V. veiksmai turi visus nusikalstamos veikos, nustatytos BK 184 straipsnyje, požymius, yra pagrįsta ir teisinga. Iš bendrovės pateiktų dokumentų, atlikus UAB „Anrestas“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą (2020 m. spalio 30 d. specialisto išvada), nustatyta, kad jau 2018 m. UAB „Anrestas“ dirbo nuostolingai, 2018 m. veiklos rezultatas – beveik 150 000 Eur nuostolio. Taigi, siekdama atkurti įmonės mokumą, įmonė turėjo vykdyti normalią komercinę ūkinę veiklą. Tačiau aktyviais J. L. veiksmais buvo siekiama ne atkurti įmonės mokumą, vykdyti normalią komercinę ūkinę veiklą, o perkelti UAB „Anrestas“ turtą į LUAB „Eko augalai“, atstovaujamos J. G., dispoziciją, kad nereikėtų atsiskaityti su kreditoriais.
4.5. Atkreiptinas dėmesys ir į UAB „Anrestas“ įstatų 68 punktą, kuriame nustatyta, kad, valdybai priimant sprendimą perleisti, išnuomoti ar įkeisti didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalį, taip pat laiduoti ar garantuoti kitų subjektų prievolių, didesnių kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymą, reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas, priimtas ne mažiau kaip 2/3 balsų dauguma. Be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo sudarytais sandoriais perleidžiamo, nuomojamo ar įkeičiamo turto suminės balansinės vertės ir laiduojamų ar garantuojamų kitų subjektų prievolių dydžio suma per finansinius metus negali viršyti 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo. Pagal bendrovės įstatus UAB „Anrestas“ kapitalas – 1 692 649 Lt (490 225,03 Eur), tai reiškia, kad visiems veiksmams (pvz., įkeitimui), kurių vertė viršija 24 511,25 Eur, būtinas išankstinis valdybos sprendimas. Akivaizdu, kad J. L. žinojo apie UAB „Anrestas“ finansinius sunkumus, nes pats teismui pateikė prašymą dėl bendrovės restruktūrizacijos po to, kai buvo atsiimtas prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau vis dėlto jis priėmė sprendimą, kuriuo siekiama jo asmeninės naudos, o ne įmonės ar jos kreditorių (išskyrus LUAB „Eko augalai“) interesų apsaugos. Įsipareigojimas įkeisti turtą neturint išankstinio valdybos sutikimo (pažymėtina, kad nėra aišku, ar buvo gautas ir banko sutikimas leisti pakartotinai įkeisti jau įkeistą turtą), hipotekos įregistravimas jau po prašymo dėl restruktūrizavimo ir vėlesnis lėšų paėmimas (vėlgi nėra aišku, ar jis buvo suderintas su valdyba) patvirtina kryptingą, sąmoningą ir nesąžiningą J. L. elgesį veikiant prieš įmonės interesus.
4.6. Byloje nustatyta, kad V. V. žinojo apie J. L. UAB „Anrestas“ vardu sudarytus nenaudingus sandorius, apie mokėjimo LUAB „Eko augalai“ už parduotą turtą atidėjimą, apie UAB „Anrestas“ turto už asmeninę J. L. 250 000 Eur skolą įkeitimą, apie sunkią UAB „Anrestas“ finansinę padėtį, bendrovės skolas kreditoriams, kurių mokėjimas buvo atidėtas J. L. pradėjus bendrovės restruktūrizavimo procesą, apie bendrovei gresiantį bankrotą. Tačiau išteisintoji sutiko perimti iš J. L. UAB „Anrestas“ bevertes akcijas už jo didžiulę 250 000 Eur skolą su 10 proc. metinių palūkanų, nors net nominali J. L. turimų akcijų vertė iki bankroto bylos tebuvo apie 143 000 Eur, t. y. perpus mažesnė. Toks jos elgesys yra ne tik nelogiškas, ekonomiškai nenaudingas, bet ir patvirtinantis, jog sandoris buvo sudarytas iš anksto žinant, kad jo nereikės vykdyti, kad bendrovė netrukus bankrutuos, o jai asmeniškai skolos grąžinti nereikės, nes už asmeninę J. L. skolą, kurią perėmė V. V., yra įkeistas UAB „Anrestas“ turtas. V. V. pati jokio turto neturėjo, todėl niekuo nerizikavo. Visos šios aplinkybės rodo, kad J. L. sąmoningai siekė perkelti atsakomybę kitam asmeniui ir suprato, jog V. V. nebus pajėgi įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. V. V. veiksmai (akcijų įgijimo aplinkybės, asmeninių paskolų dydžio ir turto įkeitimo masto didinimas) rodo tai, kad ji tęsė J. L. nusikalstamą sumanymą perduoti įkeistą bendrovės turtą LUAB „Eko augalai“, t. y. jį iššvaistyti. Pažymėtina, kad V. V. prisistatinėjo kaip patyrusi verslininkė, turinti 20 metų stažą versle. Todėl tokie jos veiksmai patvirtina, kad ji iš anksto žinojo, jog paimtų paskolų nei J. L., nei ji nebegrąžins.
4.7. V. V. veiksmų, atliktų jai tapus UAB „Anrestas“ gen. direktore, analizė rodo, kad, imituodama įmonės gaivinimą – atleisdama valdybą, išnuomodama UAB „Anrestas“ patalpas ir kitą turtą ir taip neva taupydama lėšas, V. V. toliau sudarinėjo įmonei ir jos kreditoriams finansiškai nenaudingus sandorius. Ji skolino sau pinigus su didelėmis palūkanomis, žinodama, kad pagal sudarytą susitarimą ji įsiskolinimo nepadengs, nes už skolą yra įkeistas UAB „Anrestas“ turtas, o ji pati turto neturi. Išteisintoji pratęsinėjo atsiskaitymo už parduotą turtą terminus LUAB „Eko augalai“, būtent jos sprendimu atsiskaitymo už parduotą turtą terminas iš viso buvo nukeltas trejiems metams. Tokiu būdu ji dar labiau mažino kreditorių galimybes atgauti turtą. Be to, pažadų (išsakytų teisme duodant parodymus) atnaujinti seną automobilių parką, dėl ko ji pasiskolino 50 000 Eur iš LUAB „Eko augalai“, ji net nepradėjo įgyvendinti, nes jau įsigydama UAB „Anrestas“ akcijas žinojo, kad bendrovė netrukus bankrutuos, to iš esmės ir buvo siekiama. Pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad minėtais V. V. veiksmais buvo siekiama ne apsaugoti įmonės interesus ar stabilizuoti įmonės finansinę padėtį, o užtikrinti sau asmeninę naudą, apsaugant asmenines paskolas įmonės turtu.
4.8. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo J. L. turėtų akcijų perleidimo V. V. sandorio teisėtumo, nepateikė vertinimų dėl jo tikrojo turinio, aplinkybių ir tikslų. Teismas netyrė, ar akcijų perleidimas dovanojimo sutartimi vyko laikantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir bendrovės įstatuose nustatytos tvarkos. Šis teismas taip pat nesiaiškino: 1) ar bendrovės akcininkams buvo žinoma apie J. L. dovanojamas akcijas V. V. mainais į paskolos įsipareigojimą; 2) ar akcininkai sutiko palikti įkeistą bendrovės turtą dėl V. V. priklausančios 250 000 Eur paskolos po akcijų dovanojimo (atkreiptinas dėmesys, kad hipoteka įregistruota dėl 200 000 Eur paskolos, tad nėra aišku, ar akcininkams buvo žinomas J. L. paskolos padidinimas); 3) ar buvo suderinta su akcininkais, kad V. V. pasiima papildomai 50 000 Eur paskolą, dėl to pasirašomas hipotekos susitarimas, susijęs su paskolos padidinimu iki 300 000 Eur ir įkeičiamo turto vertės padidinimu.
4.9. Tikrieji išteisintųjų tikslai, jų tyčia atsiskleidžia įvertinus 2018 m. rugpjūčio 17 d. paskolos J. L. sutarties turinį ir paties J. L. veiksmus įgyvendinant sandorį, dėl kurių nepasisakė apeliacinės instancijos teismas. Sutartyje paskolos grąžinimo terminas buvo nustatytas 2019 m. rugpjūčio 1 d., taip pat nustatytos 10 proc. palūkanos ir sankcijos už paskolos neįregistravimą laiku hipotekoje, t. y. 50 000 Eur bauda, delspinigiai už paskolos negrąžinimą laiku, t. y. 0,2 proc. už pradelstą kiekvieną dieną. Akivaizdu, kad J. L. tyčia darė viską, kad skola didėtų: sutarties hipotekoje laiku neįregistravo, delspinigių ir palūkanų nemokėjo, pasiskolintų pinigų niekur nenaudojo, jų ne tik kad negrąžino LUAB „Eko augalai“, tačiau dar papildomai 2019 m. rugpjūčio 27 d. pasiskolino 50 000 Eur ir juos be jokio aiškaus tikslo laikė, nors ir už juos buvo skaičiuojamos didelės palūkanos. Paskolos grąžinimo terminas buvo nukeltas į 2020 m. rugpjūčio 1 d. Už šį daugiau nei metų terminą taip pat turėjo būti mokamos didelės palūkanos. Taigi, toks sutarties šalių (J. L. ir jo kreditoriaus) elgesys rodo, kad paskola pačiam J. L. buvo visiškai nereikalinga, sutarčių turinys nerūpėjo nei pačiam J. L., nei kreditoriui. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad ši paskolos sutartis buvo sudaryta siekiant perkelti įmonės turtą (iššvaistyti jį) LUAB „Eko augalai“ ir taip padaryti jį nepasiekiamą kitiems kreditoriams, t. y. buvo nusikaltimo (svetimo turto iššvaistymo) padarymo būdas ir priemonė.
4.10. Analogiškai kaip J. L. elgėsi ir V. V.. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, kad V. V. perimtų iš J. L. ir pačios naujai sudarytų paskolų sutarčių turinys nerūpėjo nei jai pačiai, nei kreditoriui, nes paskolų sutartys buvo tik tikslo iššvaistyti UAB „Anrestas“ turtą pasiekimo būdas ir padarymo priemonė, o pati V. V. buvo įsitikinusi, kad paskolos jai asmeniškai grąžinti nereikės. Pažymėtina, kad sutartys dėl paskolos grąžinimo terminų pratęsimo, skolininko pasikeitimo yra itin nekonkrečios, jose kalbama tik apie paskolas, nenurodant išaugusių palūkanų, delspinigių, neįvertinant konkrečia suma V. V. įgytų UAB „Parko rezidencija“ akcijų. Vertinant šias aplinkybes kartu su kitais bylos įrodymais, konstatuotina, kad paskolos sutartis buvo tik teisinis pagrindas įkeisti įmonės turtą, o vėliau jį perimti LUAB „Eko augalai“, t. y. jį iššvaistyti. Dėl visų šių neteisėtų J. L. ir V. V. veiksmų LUAB „Eko augalai“ tapo hipotekos kreditore ir įgijo teisę į UAB „Anrestas“ 300 000 Eur vertės kreditorių reikalavimų tenkinimą be eilės.
4.11. Nors ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo gauta tiesioginių įrodymų apie J. L. ir V. V. susitarimą veikti bendrai, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti konkretūs išteisintųjų veiksmai, jų logiška seka neginčijamai patvirtina, kad jie veikė nuosekliai ir koordinuotai, siekdami to paties tikslo – perleisti įmonės turtą LUAB „Eko augalai“. Taigi, J. L. pradėtas procesas ne tik nebuvo sustabdytas, bet ir buvo sąmoningai tęsiamas, siekiant užtikrinti savo ir LUAB „Eko augalai“ interesus UAB „Anrestas“ turto sąskaita. Priešingai negu teigiama skundžiamame nuosprendyje, J. L. nusikalstami veiksmai nebuvo užbaigti jam perleidus UAB „Anrestas“ akcijas V. V.. Pažymėtina, kad UAB „Anrestas“ turto įkeitimas galiojo ir perleidus akcijas, jo teisinė padėtis ne tik nepasikeitė, bet ir buvo padidintas įkeitimo mastas. Todėl ir toliau išliko reali galimybė, kad įkeitimo sąlygos bus įgyvendintos ir įkeistas UAB „Anrestas“ turtas bus prarastas.
4.12. Tai, kad V. V. nebuvo atsitiktinis asmuo įsigyjant UAB „Anrestas“ akcijas, kad tiek ji, tiek J. L. buvo reikalingi galutiniam rezultatui pasiekti, patvirtina ir jos tolesni veiksmai. Dėl J. G. V. V. suteiktų nuolaidų ji, pasiskolinusi iš LUAB „Eko augalai“ 50 000 Eur ir už juos įsigijusi UAB „Parko rezidencija“ akcijas, po metų tomis pačiomis akcijomis, neinvestavusi nė vieno savo euro, padengė 300 000 Eur skolą su 10 proc. metinių palūkanų tai pačiai bendrovei „Eko augalai“ ir dar tapo UAB „Parko rezidencija“ direktore. Be to, tikruosius abiejų išteisintųjų tikslus netiesiogiai patvirtina ir tai, kad V. V. sandoriai su J. G. ar jo atstovaujama bendrove buvo sudaromi jau iš anksto žinant, kad jie bet kokiomis aplinkybėmis bus sudaryti. 2019 m. gruodžio 31 d. V. V. iš LUAB „Eko augalai“ papildomai pasiskolino dar 50 000 Eur ir tuo metu iš viso ji buvo skolinga 300 000 Eur. 2020 m. liepos 7 d. skolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2021 rugpjūčio 1 d. Žinodama, kad iki to laiko reikės grąžinti skolą, V. V. 2021 m. liepos 7 d., likus 3 sav. iki skolos grąžinimo, už gautus pinigus įsigijo UAB „Parko rezidencija“ akcijas, o 2021 liepos 27 d. J. G. jai dar kartą pratęsė skolos grąžinimo terminą iki 2023 m. rugpjūčio 1 d.
4.13. Skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino kitų, galimai kartu su J. L. ir V. V. veikusių, asmenų (asmens) veiksmus, iš esmės spręsdamas, kad, nenustačius jų vaidmens, neįmanoma nustatyti tikrųjų J. L. ir V. V. tikslų, jų tyčios. BPK 255 straipsnio nuostatos imperatyvai nustato, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo ištirti tik tuos kaltinimus ir aplinkybes, kurie yra nurodyti prokuroro pateiktame kaltinamajame akte. Šioje byloje buvo nagrinėjami konkretūs J. L. ir V. V. veiksmai, todėl kitų asmenų vaidmens vertinimas yra nepagrįstas ir netikslingas.
4.14. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2024 m. lapkričio 11 d. priėmė nutartį dėl J. G. ir kitų asmenų, galimai prisidėjusių prie šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos, kurios pagrindu šiuo metu atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas. Todėl nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiama tik dėl tų asmenų, kuriems pateikti kaltinimai. Nustatyti galimai nusikalstami kitų asmenų veiksmai nedarė įtakos ir nesukliudė pirmosios instancijos teismui priimti J. L. ir V. V. apkaltinamojo nuosprendžio, nes jų veiksmuose buvo nustatyti visi nusikalstamos veikos, nustatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 3 dalyje, požymiai.
4.15. Kaip vieną iš pagrindinių motyvų, kodėl naikinamas apkaltinamasis ir priimamas išteisinamasis nuosprendis, apeliacinės instancijos teismas įvardijo tai, kad išteisintųjų veiksmais nebuvo apribotos kreditorių teisės, kad jos buvo sėkmingai atkurtos civilinio proceso tvarka, todėl šiuo atveju civiliniai santykiai neperaugo į baudžiamuosius. Su tokia pozicija sutikti negalima, nes ji prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Byloje nustatyta, kad J. L. ir V. V. suteikta paskola, kuriai grąžinti buvo įkeistas UAB „Anrestas“ turtas, buvo grąžinta 2022 m. rugsėjo 30 d., t. y. praėjus daugiau nei 2,5 metų nuo bankroto bylos iškėlimo ir ikiteisminio tyrimo pradžios. Tačiau pats paskolos grąžinimo faktas šiuo atveju nepanaikina baudžiamosios atsakomybės, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. L. ir V. V. buvo nuteisti ne už baigtą nusikaltimą, o už pasikėsinimą iššvaistyti svetimą turtą. Išteisintieji atliko visus BK 184 straipsnio dispozicijoje nurodytus būtinus veiksmus, tačiau dėl bankroto administratoriaus ir kitų kreditorių aktyvių veiksmų, dėl kurių J. L. ir V. V. kilo reali baudžiamosios atsakomybės grėsmė, jų sumanymas iššvaistyti UAB „Anrestas“ turtą nepavyko. Todėl išteisintieji atsisakė vykdyti savo nusikalstamą sumanymą ir pasirinko kitą veikimo būdą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju paskolos grąžinimas buvo atliktas ne siekiant atkurti UAB „Anrestas“ bei jos kreditorių padėtį, išvengti turtinės žalos jiems padarymo, o siekiant užmaskuoti anksčiau atliktus nenaudingus sandorius UAB „Anrestas“ interesams, sudarant regimybę, kad nusikalstamos veikos požymių nėra. Tai akivaizdžiai patvirtina jau paminėtos skolos suteikimo, jos perėmimo bei jos grąžinimo faktinės aplinkybės.
4.16. Įvertinus šiame skunde nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius. Tik pradėjus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą, buvo nustatyti J. L. ir V. V. tikrieji, nusikalstami tikslai ir taip apgintos bendrovės bei jos kreditorių pažeistos teisės.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. Žukausko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
6. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03MC04OTUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-70-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-70-895/2018">2K-7-70-895/2018</a>, 2K-P-58-697/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-7-39-1073/2022). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali patikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>).
7. Iš prokuroro kasacinio skundo, kuriame nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu išteisinti J. L. ir V. V. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį, matyti, kad kasatorius ginčija apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, pateikia savą byloje tirtų faktų ir įrodymų interpretaciją bei nuomonę dėl atskirų bylos duomenų (proceso dalyvių parodymų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti), civilinio proceso tvarka priimtuose sprendimuose nustatytų reikšmingų aplinkybių vertinimo, jų įrodomosios reikšmės. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribų, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai bus nagrinėjami tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Dėl kasatoriaus nurodytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimų ir BK 22 straipsnio 1 dalies, 184 straipsnio 3 dalies taikymo
8. Prokuroro kasaciniame skunde, nesutinkant su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus, įrodymus vertino nevisapusiškai ir neobjektyviai, padarė prieštaringas išvadas, neanalizavo visų bylos aplinkybių, neišsklaidė esminių abejonių, nesiėmė procesinių priemonių papildomiems įrodymams surinkti, taip pat nepateikė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Teisėjų kolegija su tokiais kasacinio skundo argumentais dėl padarytų esminių BPK pažeidimų nesutinka.
9. Šioje byloje žemesnės instancijos teismai priėmė skirtingus sprendimus dėl J. L. ir V. V. pateikto kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus ir pripažinęs juos pakankamais J. L. ir V. V. kaltumui pagrįsti, pripažino juos kaltais ir nuteisė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį dėl pasikėsinimo iššvaistyti labai didelės vertės UAB „Anrestas“ priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tarp J. L., LUAB „Eko augalai“, UAB „Anrestas“ ir V. V. susiklostę civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius, nes J. L. ir V. V., atitinkamais laikotarpiais būdami UAB „Anrestas“ vadovai, atliko visus nuo jų valios priklausomus veiksmus (sudarė civilinius sandorius) tam, kad UAB „Anrestas“ įkeistas nekilnojamasis turtas pereitų LUAB „Eko augalai“. Apeliacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs bylos įrodymus, konstatavo, kad, nesant be pagrįstų abejonių įrodytos nuteistųjų tiesioginės tyčios iššvaistyti įmonės turtą ir aplinkybių, jog nuteistieji savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditorių galimybes atkurti pažeistas teises civilinio proceso priemonėmis (pažeistos teisės sėkmingai buvo atkurtos civiliniame procese), J. L. ir V. V. taikyti griežčiausią teisinės atsakomybės rūšį nėra būtinumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl J. L. ir V. V. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį ir dėl šios dalies priėmė išteisinamąjį nuosprendį, šiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
10. BPK 331 straipsnyje nenurodyta jokių specifinių naujo nuosprendžio surašymo taisyklių, tačiau apeliacinės instancijos teismo priimtame naujame nuosprendyje (apkaltinamajame ar išteisinamajame) paprastai sukritikuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, kitaip įvertinami byloje esantys ar naujai gauti įrodymai, nurodomos naujos aplinkybės ar atkreipiamas dėmesys į tas nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui pagal baudžiamąjį įstatymą reikšmingas aplinkybes, į kurias pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio arba netinkamai vertino atskirus bylos įrodymus jas nustatydamas. Apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo turinys apie pirmosios instancijos teismo išvadų, padarytų dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumą turi būti aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-112-895/2019, 2K-204-719/2023 ir kt.).
11. Apeliacinės instancijos teismas vertina bylos duomenis ir pripažįsta juos įrodymais, jais argumentuotai remiasi arba juos atmeta laikydamasis tų pačių įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, kaip ir pirmosios instancijos teismas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYtNjg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26-689/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26-689/2018">2K-26-689/2018</a>, 2K-78-648/2020). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcwLTYyOC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-270-628/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-270-628/2020">2K-270-628/2020</a>, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022).
13. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, dėl kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį priėmęs naują išteisinamąjį nuosprendį J. L. ir V. V., kasaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų nepadarė. Įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, taip pat tai, jog apeliacinės instancijos teismas kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus, savaime nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI0LTYyOC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-224-628/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-224-628/2024">2K-224-628/2024</a>). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, pagal išteisintosios V. V. gynėjo ir išteisintojo J. L. apeliacinius skundus tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus – išteisintųjų J. L., V. V., liudytojų V. Š., L. L., A. L. parodymus ir rašytinę bylos medžiagą: 2018 m. rugpjūčio 17 d. J. L. su LUAB,,Eko augalai“ pasirašytą paskolos sutartį, sutartinės hipotekos sutartį Nr. 4941, kurios pagrindu buvo įkeistas UAB,,Anrestas“ nekilnojamasis turtas, 2019 m. spalio 28 d. akcijų dovanojimo sutartį, kuria J. L. padovanojo V. V. 491 945 vienetus UAB,,Anrestas“ paprastųjų vardinių akcijų, 2019 m. spalio 30 d. susitarimą dėl skolos perkėlimo V. V., susitarimus dėl paskolos padidinimo, UAB „Anrestas“ valdybos posėdžio protokolą Nr. 24 ir kitus rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjE0LTYxNC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-214-614/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-214-614/2023">e2-214-614/2023</a>, kuria buvo išspręstas civilinis ginčas, susijęs su šioje baudžiamojoje byloje tiriamų ir vertinamų sandorių pripažinimu negaliojančiais, taip pat civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTIzMi02MTQvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-232-614/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-232-614/2023">eB2-232-614/2023</a>, kurioje buvo išspręstas civilinis ginčas dėl BUAB „Anrestas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pateiktus išaiškinimus.
14. Šių įrodymų vertinimo pagrindu apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paneigė pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atskirų įrodymų vertinimo, J. L. ir V. V. kaltės nustatymo. Spręsdamas J. L. ir V. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, apeliacinės instancijos teismas tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas dėl nustatytų faktinių aplinkybių. Šio teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas trūkumų neturi. Priešingai, atskiri įrodymai vertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, išvados padarytos įvertinus įrodymų visumą, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui nesuteikus išskirtinės reikšmės. Skundžiamame nuosprendyje įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, aiškiai argumentuota, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, taip pat kodėl tiek atskiri įrodymai, tiek jų visuma yra nepakankami J. L. ir V. V. kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo išvados argumentuotos ir logiškos. Šis teismas išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl J. L. ir V. V. nuteisimo yra nepagrįstos ir kokius įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK jo turiniui keliamus reikalavimus (BPK 331 straipsnio 2 dalis) ir teismų praktikos išaiškinimus. Prokuroro kasacinio skundo argumentai apeliacinės instancijos teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad bylai teisingai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės būtų nustatytos nesilaikant įrodinėjimo tvarkos.
15. Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesiėmė procesinių priemonių papildomiems įrodymams surinkti ir net nebandė aiškintis, ar yra galimybė apklausti liudytoją K. J. dėl valdybos posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „Anrestas“ nekilnojamojo turto įkeitimo pagal 2018 m. rugpjūčio 17 d. paskolos sutartį, protokolo sudarymo aplinkybių, jo turinio tikrumo ir atitikties faktinėms įvykio aplinkybėms, t. y. ar valdybos narys K. J. turėjo pakankamai informacijos, balsavo savarankiškai ir ar sprendimas buvo priimtas skaidriai. Šie kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
15.1. Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 18 d. UAB „Anrestas“ valdybos posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrovės nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo pagal 2018 m. rugpjūčio 17 d. J. L. su LUAB,,Eko augalai“ pasirašytą paskolos sutartį. Šiame susirinkime dalyvavo du iš trijų valdybos narių – J. L. ir K. J., kurie abu pritarė minėtam sprendimui. Liudytojas K. J. pirmosios instancijos teisme dėl sveikatos būklės apklaustas nebuvo. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nei išteisintieji ar jų gynėjai, nei prokuroras neprašė apklausti minėto liudytojo ar atlikti kitų proceso veiksmų, todėl įrodymų tyrimas atliekamas nebuvo. Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje konstatavo apeliacinės instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad 2019 m. birželio 18 d. valdybos posėdžio protokolas būtų suklastotas ar kad būtų panaudota apgaulė prieš šį juridinio asmens valdymo organą, siekiant palankaus sprendimo priėmimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, pagal joje nustatytas aplinkybes tinkamai motyvavo išvadą, kad susirinkimo metu UAB „Anrestas“ valdybos nariai, bent jau posėdyje dalyvavęs K. J., žinojo apie 2018 m. rugpjūčio 17 d. J. L. sudarytą asmeninės paskolos sutartį ir pritarė sprendimui įkeisti UAB „Anrestas“ turtą šiems J. L. įsipareigojimams užtikrinti.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje nurodoma, jog sprendžiant baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, kai nevykdomos sutartinės prievolės arba jos vykdomos netinkamai, civiliniai teisiniai santykiai į baudžiamuosius teisinius santykius gali peraugti tik esant tam tikroms sąlygoms, kurios siejamos su sudarytų civilinių sandorių vykdymo objektyviu pasunkinimu vienos iš sandorio šalių sąmoningais veiksmais, užkertančiais kelią vykdyti sandorį. Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, kad kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės perleido savo turtą kitiems asmenims, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. Sprendžiant, ar kaltininkas elgėsi neteisėtai, svarbios aplinkybės gali būti sutartyje nurodytų įpareigojimų (įgaliojimų) vykdymo ar nevykdymo aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zODgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-388/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-388/2007">2K-7-388/2007</a>, 2K-93/2013, 2K-285/2013, 2K-132-788/2015). Pažymėtina, kad vien tik iš sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad yra padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo požymių. Tokią situaciją gali nulemti ir objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios, priežastys. Todėl sprendžiant, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iš sandorių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar ši veika laikytina nusikaltimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kokius ketinimus turėjo asmuo, sudarydamas sandorius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTEtMTA3My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-91-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-91-1073/2019">2K-91-1073/2019</a>, 2K-97-1073/2021).
17. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta nė viena iš teismų praktikoje suformuotų aplinkybių, kai civiliniai teisiniai santykiai gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, visi J. L. ir V. V. inkriminuoti veiksmai – jų atlikti sandoriai gaunant (perimant) paskolą, ją padidinant, įkeičiant UAB „Anrestas“ turtą, dovanojant akcijas ir pan. – buvo teisėti, atlikti laikantis visų šiems sandoriams keliamų reikalavimų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad paraleliai su 2020 m. sausio 2 d. pradėtu ikiteisminiu tyrimu buvo inicijuoti ir civiliniai procesai. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. sausio 29 d. UAB „Anrestas“ buvo iškelta bankroto byla, BUAB „Anrestas“ bankroto administratorius byloje buvo pateikęs prašymą pripažinti šios įmonės bankrotą tyčiniu. 2020 m. liepos 17 d. UAB „Glasket LT“ bei BUAB „Anrestas“ Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį LUAB „Eko augalai“, J. L. ir V. V., juo buvo prašoma pripažinti negaliojančius šių asmenų sudarytus tarpusavio sandorius, be kita ko, ir inkriminuotus kaltinimuose. Abu šie civiliniai procesai buvo baigti dar iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nagrinėjamoje byloje priėmimo. Civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjE0LTYxNC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-214-614/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-214-614/2023">e2-214-614/2023</a> dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią teismo depozitinėje sąskaitoje deponuotos LUAB „Eko augalai“ priklausančios lėšos buvo išmokėtos šalims pagal taikos sutarties sąlygas. Atitinkamai, 2023 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį, BUAB „Anrestas“ bankroto administratorius atsisakė ir savo reikalavimų dėl BUAB „Anrestas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTIzMi02MTQvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-232-614/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-232-614/2023">eB2-232-614/2023</a> dėl tyčinio bankroto pripažinimo buvo nutraukta.
18. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodoma prokuroro kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino minėtose civilinėse bylose priimtus sprendimus ir pateiktus šiai baudžiamajai bylai aktualius išaiškinimus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje tarp civilinių teisinių santykių subjektų kilo nesutarimų dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, t. y. tarp juridinių ir fizinių asmenų buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, iš kurių kilę ginčai buvo išspręsti civilinio proceso tvarka, o aplinkybių, jog šie civiliniai santykiai galėjo peraugti į baudžiamosios teisės reguliuojamus, nenustatyta.
19. Įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra neabejotinų ir objektyvių duomenų, pagrindžiančių J. L. ir V. V. kaltę dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, ir, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį, jiems priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
20. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl J. L. ir V. V. išteisinimo, priešingai nei teigia kasatorius, kruopščiai motyvuotos, pagrįstos išsamia byloje esančių duomenų analize ir esminiu teisės principu, pagal kurį pagrįstos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-204-719/2023). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui.
21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kasatoriaus nurodomų esminių baudžiamojo proceso įstatymo – BPK 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 6 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies nuostatų – pažeidimų nepadarė. Dėl to tenkinti prokuroro kasacinį skundą ir panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį prokuroro nurodytais kasacinio skundo argumentais dėl tariamai padarytų esminių BPK pažeidimų nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Regimanto Žukausko kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Artūras Ridikas
Tomas Šeškauskas
