Baudžiamoji byla Nr. 2K-9-689/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01430-2015-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4; 2.4.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Prano Kuconio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei,
išteisintojo S. R. gynėjui advokatui Egidijui Losiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Eglės Matuizienės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžio išteisintojo S. R. baudžiamojoje byloje.
Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu S. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147² straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės apribojimu, įpareigojant jį būti namuose (savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 160 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; iš S. R. nukentėjusiajai D. S. priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Šiuo nuosprendžiu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį nuteisti ir R. S. bei R. B., tačiau nuosprendis dėl jų kasacine tvarka neskundžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalis, kuria S. R. nuteistas pagal BK 147² straipsnio 1 dalį, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis: S. R. pagal BK 147² straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nukentėjusiosios D. S. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo iš S. R. palikta nenagrinėta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. S. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad išnaudojimo tikslais naudojosi asmens seksualinėmis paslaugomis: 2015 m. sausio 12 d. nuo 19.18 iki 19.40 val. viešbutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), neatlygintinai pasinaudojo D. S. teikiamomis seksualinėmis paslaugomis, turėdamas ir galėdamas suprasti, kad ji jas teikia dėl to, kad buvo padaryta materialiai ir psichologiškai priklausoma nuo asmens, kuriam byla išskirta į atskirą ir kuris ją buvo atvežęs ir apgyvendinęs viešbutyje, turėdamas tikslą išnaudoti prostitucijai.
2. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir S. R. pagal BK 147² straipsnio 1 dalį išteisino. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, jog S. R. žinojo – turėjo duomenų, informacijos – arba turėjo ir galėjo žinoti apie tai, kad D. S. yra prekybos žmonėmis auka, t. y. viešbučio kambaryje yra laikoma ir seksualines paslaugas teikia ne laisva valia, bet dėl to, kad yra materialiai ir psichologiškai priklausoma nuo asmens, kuriam byla išskirta (J. S.). Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad nukentėjusioji D. S. buvo atvežta į (duomenys neskelbtini), apgyvendinta viešbutyje, iki išvyks į užsienį dirbti prostitute, o nuteistasis S. R., pasinaudodamas J. S. pasiūlymu, susitaręs su juo dėl vietos ir laiko, atvyko ten iš anksto tikėdamasis lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja, su savimi atsinešė ir panaudojo prezervatyvą, o pokalbio telefonu su J. S. metu po lytinio akto aptarė D. S., kaip seksualinių paslaugų teikėjos, trūkumus, atitinka tik objektyviuosius nusikaltimo, nurodyto BK 147² straipsnio 1 dalyje, požymius, tačiau nepatvirtina ir neįrodo subjektyviųjų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių – kad S. R. žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti apie tai, kad D. S. yra prekybos žmonėmis auka, juo labiau kad ir pati nukentėjusioji tokia auka savęs nelaikė. Vien suvokimo, kad D. S. teikia seksualines paslaugas, ir pasinaudojimo tokiomis nukentėjusiosios paslaugomis nepakanka, kad būtų galima S. R. inkriminuoti BK 147² straipsnio 1 dalį.
II. Kasacinio skundo argumentai
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė E. Matuizienė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymai išnagrinėti neišsamiai, pažeistas nešališkumo bei visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo vadovaujantis įstatymu principas; teismas, pažeisdamas BPK 331 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, nepaneigė pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų įrodymų, kurie yra pagrindas S. R. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 147² straipsnio 1 dalyje.
3.2. Byloje nustatyta, kad S. R. naudojosi nukentėjusiosios teikiamomis paslaugomis (prostitucija), tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusiosios laisvė pasirinkti dirbti prostitutės darbą užsienyje ar jo nedirbti nebuvo suvaržyta, ji galėjo laisvai pasirinkti sau priimtiną elgesio variantą, įskaitant ir jos elgesį dar būnant Lietuvoje bei teikiant prostitucijos paslaugas S. R.
3.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nukentėjusioji D. S. dėl savo socialinės padėties buvo pažeidžiama (jos šeiminė situacija, pinigų trūkumas, suvokimas, kad finansinę padėtį ji gali pagerinti išvykdama į užsienio valstybę dirbti prostitute, buvo esminės aplinkybės, nulėmusios nukentėjusiosios apsisprendimą vykti į užsienį verstis prostitucija, dalį uždarbio atiduodant asmenims, kurie rūpinasi jos išvykimu ir gyvenimu užsienyje). Pasinaudojimas pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti; tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, o tik pasiduoti tam piktnaudžiavimui. Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimo išnaudojimui faktą kaip būdą ištrūkti iš skurdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-290/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-290/2014">2K-290/2014</a>, 2K-432/2014).
3.4. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl D. S. pažeidžiamumo buvo padaryta teismui neišanalizavus bylos duomenų, atskleidžiančių, kad S. R. neatlygintinai pasinaudojo nukentėjusiosios teikiamomis seksualinėmis paslaugomis, turėdamas ir galėdamas suprasti, kad ji teikia šias paslaugas dėl to, kad yra materialiai ir psichologiškai priklausoma nuo asmens, kuriam byla yra išskirta (J. S.), šis asmuo buvo ją atvežęs ir apgyvendinęs viešbutyje, turėdamas tikslą išnaudoti prostitucijai. S. R. nesitarė dėl seksualinių paslaugų teikimo su pačia nukentėjusiąja, nesiūlė jai atlygio kaip asmeniui, užsiimančiam prostitucija, jai nieko nesakė dėl jos teikiamų paslaugų kokybės, tačiau skambino J. S. tiek tardamasis dėl vykimo pas D. S., tiek vertindamas jos teikiamas paslaugas (tai rodo, kad jis žinojo apie D. S. priklausomumą nuo J. S. ir tuo pasinaudojo). Pasinaudojimo priklausomumu požymį patvirtina byloje nustatyti duomenys (telefoniniai pokalbiai tarp S. R. ir J. S.). Apeliacinės instancijos teismas neįvertino pasinaudojimo priklausomumu kaip valios palenkimo būdo – arba juos įvertino atmestinai ir todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas nukentėjusiosios priklausomumo požymio išsamiai neišnagrinėjo, nepateikė jokių savo sprendimo motyvų ir teisinių argumentų, kurie patvirtintų ar paneigtų naudojimąsi nukentėjusiosios priklausomumu nuo asmens, kuris turėjo tikslą ją išnaudoti prostitucijai, taip pat kitų įrodymų, kurie buvo tinkamai ir teisingai įvertinti apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio pirmosios instancijos teismo.
3.5. Nukentėjusiosios sutikimas neturi juridinės reikšmės patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, susijusius su prekyba žmonėmis. Sutikimas būti išnaudojamam, duotas panaudojant apgaulę, piktnaudžiaujant ar pasinaudojant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, jau nekalbant apie prievartą ir grasinimus, negali būti laikomas savanorišku (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ0LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-344-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-344-942/2016">2K-344-942/2016</a>). Byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad S. R. žinojo, kad J. S. pasinaudojo nukentėjusiosios D. S. pažeidžiamumu, todėl nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiosios sutikimas dirbti prostitute užsienio valstybėje gali būti laikomas savanorišku. S. R. žinojo apie D. S. priklausomumą nuo J. S., taip pat suvokė, kad nukentėjusioji bus išvežta į užsienį, siekiant išnaudoti prostitucijai. Pasinaudojimas nukentėjusiojo priklausomumu reiškia, kad kaltininkas suvokia, kad nukentėjęs asmuo yra priklausomas nuo jo ar nuo kito su nusikaltimu susijusio asmens, ir, piktnaudžiaudamas šiuo priklausomumu, atlieka nusikalstamus veiksmus. Priklausomumas gali atsirasti dėl giminystės, santuokos, tarnybos, materialinės priklausomybės ir pan. Šioje byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji buvo materialiai ir psichologiškai priklausoma nuo asmens, kuriam byla buvo išskirta į atskirą (J. S.), tačiau apeliacinės instancijos teismas šio nusikalstamos veikos požymio pakankamai neišnagrinėjo. Bylos įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji D. S. buvo atvežta į (duomenys neskelbtini), apgyvendinta viešbutyje, iki išvyks į užsienį dirbti prostitute, o kaltinamasis S. R., pasinaudodamas J. S. pasiūlymu, susitaręs su juo dėl vietos ir laiko, atvyko ten iš anksto tikėdamasis lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja; tai neginčijamai įrodo pokalbio telefonu tarp jo ir J. S. įrašas. Su savimi jis atsinešė ir panaudojo prezervatyvą, o pokalbyje telefonu po lytinio akto su nukentėjusiąja aptarė jos, kaip seksualinių paslaugų teikėjos, trūkumus. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes jie logiški, nuoseklūs, atitinkantys įvykio situaciją. Jos nurodytų aplinkybių neneigia ir pats S. R., žinojęs, kas nukentėjusiąją atvežė į (duomenys neskelbtini) ir apgyvendino viešbutyje bei kokiu tikslu ji yra atvežta. Visų alternatyvių nusikalstamos veikos sudėties požymių nebuvimas nemažina kaltės ir nešalina baudžiamosios atsakomybės: tai, kad prieš nukentėjusiąją nebuvo naudojamas smurtas, grasinimai, nereiškia, jog baudžiamoji atsakomybė nekyla dėl pasinaudojimo jos pažeidžiamumu ir priklausomumu nuo kito asmens, nes nukentėjusiosios valios palenkimo būdai yra alternatyvūs ir baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka vieno iš jų. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalį, priėmė savo turiniu faktinių bylos aplinkybių neatitinkantį, todėl neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktos ir pirmosios instancijos teisme išnagrinėtos elektroninių ryšių priemonėmis užfiksuotos informacijos sąsajų su nagrinėjama byla, skundžiamame nuosprendyje nepateikė motyvų ir juos pagrindžiančių argumentų, kurie galėtų paneigti šiomis priemonėmis surinktą informaciją, patvirtinančią kaltinime nurodytas aplinkybes. S. R. ir J. S. telefoniniai pokalbiai yra itin reikšmingi nustatant nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atskleidžia tikruosius S. R. nusikalstamus ketinimus. Visi baudžiamojoje byloje esantys telefoninių pokalbių įrašai ir susirašinėjimų duomenys padeda nustatyti nuoseklią įvykių grandinę, pateikia nukentėjusiosios išnaudojimo aplinkybes, patvirtina nukentėjusiosios parodymus ir paneigia S. R. pateiktas gynybines versijas. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių duomenų nuosprendyje nepasisakė, prieštaringai, atsietai vienus nuo kitų vertino įrodymus, ignoravo jų visumą, nevertino ikiteisminio tyrimo metu nustatytų kai kurių svarbių aplinkybių ir įrodymų. Tokie pažeidimai laikytini esminiais, nes sukliudė teismui teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pažeistas esminis įrodinėjimui, kaip loginiam procesui, keliamas išsamumo ir nešališkumo bei visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo vadovaujantis įstatymu reikalavimas.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės E. Matuizienės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies taikymo
5. Kasaciniame skunde prokurorė teigia, kad netinkamas BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymas sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, be to, šis teismas, pažeisdamas BPK 331 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, nepaneigė pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų įrodymų, kurie yra pagrindas S. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 147² straipsnio 1 dalyje.
6. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, jog BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017, 2K-237-689/2018).
7. Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, išanalizavus skundžiamų teismų sprendimų turinį ir kitą bylos medžiagą, darytina išvada, kad skunde išreikšta abejonė dėl apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams nepagrįsta – prieštarauja bylos medžiagai bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui.
8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. R. buvo nuteistas pagal BK 147² straipsnio 1 dalį už tai, kad neatlygintinai pasinaudojo D. S. teikiamomis seksualinėmis paslaugomis, turėdamas ir galėdamas suprasti, kad ji jas teikia dėl to, jog buvo padaryta materialiai ir psichologiškai priklausoma nuo asmens, kuris, turėdamas tikslą išnaudoti ją prostitucijai, buvo atvežęs ir apgyvendinęs viešbutyje.
9. Pagal BK 147² straipsnio 1 dalį atsako tas, kas naudojosi žmogaus darbu ar teikiamomis paslaugomis, įskaitant prostituciją, žinodamas ar turėdamas ir galėdamas žinoti, kad asmuo šį darbą dirba ar šias paslaugas teikia dėl to, kad jam išnaudojimo tikslais buvo panaudotas fizinis smurtas, grasinimai, apgaulė arba kiti BK 147 straipsnyje nurodyti būdai. Objektyviai ši nusikalstama veika pasireiškia naudojimusi žmogaus darbu ar atliekamomis paslaugomis, įskaitant prostituciją. Subjektyvioji nusikalstamos veikos – naudojimosi asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis – sudėties pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad tokiu darbu ar paslaugomis naudojasi, ir nori taip veikti. BK 147² straipsnio 1 dalyje nurodyti ir papildomi subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę apibūdinantys požymiai: arba kaltininko žinojimas, arba galėjimas ir turėjimas žinoti, kad nukentėjusio asmens laisva valia yra palaužta panaudojus fizinį smurtą, grasinimus, apgaulę ar pasinaudojus nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, priėmus ar sumokėjus pinigus arba gavus ar suteikus kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį.
10. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį S. R. grindė paties nuteistojo, nukentėjusiosios D. S. parodymais, asmens parodymo atpažinti protokolo duomenimis, telefoninių pokalbių klausymosi medžiaga, slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolu. Teismas teisingai nustatė objektyviuosius nusikalstamos veikos, nurodytos BK 147² straipsnio 1 dalyje, požymius, t. y. kad S. R., pasinaudodamas J. S. pasiūlymu, susitaręs su juo dėl vietos ir laiko, atvyko į D. S. buvimo vietą iš anksto tikėdamasis lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja, su savimi atsinešė ir panaudojo prezervatyvą, o pokalbio telefonu po lytinių santykių su nukentėjusiąja metu aptarė jos, kaip seksualinių paslaugų teikėjos, trūkumus. Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje subjektyvieji S. R. nusikalstamos veikos, nurodytos BK 147² straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai aprašyti labai schematiškai. Nuosprendyje tik nurodyta, kad nukentėjusiosios ir paties S. R. parodymai „leidžia teigti, kad S. R. aiškiai suvokė, jog mergina, pas kurią jis atėjo, yra kitų asmenų valioje, t. y. ne laisva, kas ir sudaro BK 147 str. 1 d. požymius, kurie reikalingi jam inkriminuotos veikos kvalifikavimui“.
11. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodomi nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai visada išdėstomi dėl BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ar punkto taikymo. Nuosprendis teisėtas tada, kai juo yra tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o pagrįstas – kai teismo išvados dėl įstatymo taikymo yra pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais ir yra motyvuotos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-74/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-74/2010">2K-74/2010</a>, 2K-86/2010, 2K-664/2012, 2K-32-699/2016, 2K-79-976/2016, 2K-222-697/2016). Pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad S. R. D. S. teikiamomis seksualinėmis paslaugomis naudojosi turėdamas ir galėdamas žinoti, kad ji jas teikia dėl to, jog buvo padaryta materialiai ir psichologiškai priklausoma nuo asmens, kuriam byla išskirta į atskirą, nuosprendyje tinkamai nemotyvuota ir nepagrįsta pirmosios instancijos teismo posėdyje išnagrinėtų įrodymų analize. Būtent tai ir konstatuota apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.
12. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo S. R. apeliacinį skundą, atliko įrodymų tyrimą ir apklausė S. R. dėl veikos, už kurią jis buvo nuteistas, aplinkybių. Nuosprendyje išanalizavęs ir įvertinęs pirmosios instancijos teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus (nukentėjusiosios D. S., liudytojos L. J. (D. S. motinos), liudytojos A. V.-B. parodymus), apeliacinės instancijos teismas suabejojo pirmosios instancijos teismo išvados, jog D. S. dėl socialinės padėties buvo pažeidžiama, pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat suabejojo objektyviais įrodymais nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusioji,,buvo padaryta psichologiškai priklausoma nuo asmens, kurio atžvilgiu byla buvo išskirta į atskirą“ ir kad šią reikšmingą bylai aplinkybę S. R. žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti. Įvertinęs nuteistojo S. R. parodymus, nukentėjusiosios D. S. parodymus, S. R. telefoninių pokalbių su J. S. išklotinėse užfiksuotus duomenis, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad neginčytinų įrodymų, jog S. R. žinojo – turėjo duomenų, informacijos arba turėjo ir galėjo žinoti apie tai, kad D. S. yra prekybos žmonėmis auka, t. y. viešbučio kambaryje yra laikoma ir seksualines paslaugas teikia ne laisva valia, bet dėl to, kad yra materialiai ir psichologiškai priklausoma nuo asmens, dėl kurio byla išskirta, byloje nėra. Taigi kasacinio skundo teiginiai apie tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl D. S. pažeidžiamumo buvo padaryta teismui neišanalizavus visų byloje esančių įrodymų, neįvertinus pasinaudojimo priklausomumu kaip valios palenkimo būdo, nepateikiant jokių savo sprendimo motyvų ir teisinių argumentų, kurie patvirtintų ar paneigtų naudojimąsi nukentėjusiosios priklausomumu nuo asmens, kuris turėjo tikslą ją išnaudoti prostitucijai, yra nepagrįsti.
13. Kasaciniame skunde BPK 331 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas argumentuojamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė savo turiniu faktinių bylos aplinkybių neatitinkantį, todėl neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį. BPK 331 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas kitaip įvertino pirmosios instancijos teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus ir padarė kitokias išvadas. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, nurodytų BPK 331 straipsnio 2 dalyje.
14. Konstatuotina, kad prokurorės kasaciniame skunde išdėstytais motyvais naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Eglės Matuizienės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Artūras Ridikas
Tomas Šeškauskas
Pranas Kuconis
